Naujienos

ALGIMANTO MIKUTOS “LANGUOTI SĄSIUVINIAI”. UNIKALIOS, GILIOS, ATVIROS ĮŽVALGOS

Šiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido labai solidžios apimties, stebinantį savo unikalumu ir prasmingomis įžvalgomis, Algimanto Mikutos dešimties metų (2011-2020) užrašų tomą, Rašytojo, poeto, vertėjo Algimanto Mikutos apmąstymai parašyti paprasta, tačiau turtinga, gyva kalba, toli gražu neapsiriboja vienu dešimtmečiu – išvystame platų ir spalvingą temų spektrą.

PRISTATYTA VLADO VAITKEVIČIAUS KNYGA “DABAR VISKAS KITAIP”

2023 m. kovo 14 d. Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekoje pristatyta Vlado Vaitkevičiaus knyga „Dabar viskas kitaip“. Kartu su autoriumi dalyvavo LRS Kauno skyriaus pirmininkas, rašytojas Gediminas Jankus, knygos ir laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Romas Bacevičius, bardas, poetas, vertėjas Aleksandras Ravve, skaitovė Vilma Urniežiūtė. Birutės KAIRAITYTĖS fotoreportažas

GEDIMINAS JANKUS. “EDMUNDO JANUŠAIČIO MODERNISTINĖS PROZOS ĮŽVALGOS”. (RECENZIJA)

Poetas, prozininkas Edmundas Janušaitis stebina savo kūrybingumu ir neišsenkančia fantazija. Tik neseniai sutikta paslapčių kupina jo poezijos rinktinė “Žaliakalnio ložė”, o dabar pasiekė naujas įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Šią, jau ketvirtą Edmundo Janušaičio prozos knygą recenzuoja rašytojas Gediminas Jankus. 

NAUJOJO VIOLETOS ŠOBLINSKAITĖS ROMANO “EDIPO DUKTERYS” FRAGMENTAS

Su džiugesiu sutikau žinią, kad rašytoja Violeta Šoblinskaitė rašo (ir, ko gero, jau baiginėja rašyti – redaguoja), savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu ji maloniai sutiko pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais ir kolegomis. Iš šių ištraukų akivaizdus aukštą meistriškumą pasiekęs V. Šoblinskaitės prozininkės talentas, jos pasakojimas įtraukiantis, veikėjų gyvenimo dramos ir vingiai jaudina, nes yra sukurti su meile, atjauta ir dideliu išmanymu. 

KAUNIEČIAI RAŠYTOJAI IŠKILMINGAI ĮTEIKS VIENO LITO LITERATŪRINĘ PREMIJĄ

Iškilmingas Vieno lito literatūrinės premijos įteikimas įvyks kovo 9 d. ketvirtadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose. Dalyvaus poetas Viktoras Rudžianskas, Vieno lito premijos laureatai, muzikuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė, dainuos operos solistas Tomas Ladiga. Laudaciją apie V. Rudžiansko knygą “Arbata papėdėje” paskelbs poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas. Vakaro vedėjas – rašytojas Gediminas Jankus.

POETUI VIKTORUI RUDŽIANSKUI IŠKILMINGAI ĮTEIKSIME VIENO LITO LITERATŪRINĘ PREMIJĄ

Dvidešimt ketvirtoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už  poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje “Arbata papėdėje” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022) paskirta poetui Viktorui RUDŽIANSKUI. Iškilmingas premijos įteikimas įvyks kovo 9 d. ketvirtadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose.

CIURICHO LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBUI – JAU PER 20!

Šveicarijos lietuviai neužmiršta savo gimtųjų šaknų, palaiko tamprius ryšius su įvariomis Lietuvos bendrijomis ir organizacijomis. Ypač svarbią ir plačią kultūrinę bei švietėjišką veiklą yra išvystęs jau garsus Ciuricho lietuviškos knygos klubas. Klubo iniciatorė ir ilgametė nenuilstanti vadovė Jūratė Caspersen, kuri yra ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė, išsamiai pasakoja apie klubo nuveiktus darbus, plačią kultūrinę veiklą, draugystę su rašytojais.

STANISLOVO ABROMAVIČIAUS “TREMTIES VAIKAI” – ANGLŲ KALBA

Neseniai iš spaustuvės “Morkūnas ir Ko” atkeliavo Stanislovo Abromavičiaus “Tremties vaikai” ciklo knyga, išversta į anglų kalbą – „CHILDHOOD IN FORCED EXILE“ („Vaikystė prievartinėje tremtyje“, Kaunas: LPKTS, 2023). Ji išleista 1000 egz. tiražu, bus platinama Lietuvoje, taip pat nukeliaus į visas Lietuvos Respublikos ambasadas, lietuvių bendruomenes anglakalbėse šalyse, lituanistines mokyklėles, LR Seimą, ministerijas. 

AUKŠTAS VALSTYBĖS APDOVANOJIMAS – POETUI DONALDUI KAJOKUI!

Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai. Tarp apdovanotųjų – ir  kaunietis poetas, prozininkas ir eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas KAJOKAS! Jis apdovanotas  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už daugiasluoksnės kūrybos minties gelmę, jautrumą ir įtaigumą. Nuoširdžiai sveikiname kolegą Donaldą Kajoką!  

BIRUTĖ ZEIGIENĖ. KITOKIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS

Sausio 29-osios popietę Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus nariai,  meno mylėtojai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame vyko LRS nario, poeto, rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Dalyvius pasitiko muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Eglė Rankauskienė ir pakvietė į renginių salę.

SIGITAS GEDA (1943 02 04 – 2008 12 12). PROMETĖJIŠKAS GYVENIMO DŽIAUGSMO IR PRAPULTIES DAINIUS

Sigito Gedos jubiliejinis gimtadienis – (jam sukaktų 80), paskatino dar kartą įdėmiai skaityti jo kūrybą, ypač paskutinę išleistą dienoraščių ir tyrinėjimų solidžią knygą “Vasarė ajero šneka” (2008). Ne veltui tvirtinama, kad geriausias raktas į kūrėjo pažinimą – jo paties atsivėrimai, ypač tokio didžio ir visaapimančio talento, mūsų literatūros titano. Be abejo, jį drąsiai galima vadinti Titanu, prometėjiškos dvasios ir galios išskirtine, kultine asmenybe. 

GVIDO LATAKO POEZJOS KNYGA “SALOS”. MENINIŲ ĮRIŠIMŲ INTERPRETACIJOS IR POEZIJOS SKAITYMAI

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius (Mapu g. 18) kviečia į odos meistrų meninio knygos įrišimo parodos „Viena knyga – skirtingi požiūriai. Objekto interpretacijos“ atidarymą, kuris vyks vasario 13 d. 18 val. Parodoje išvysite menininkų interpretacijas nebaigtai įrišti poeto ir dailininko Gvido LATAKO poezijos knygai „Salos“ (Meninių įrišimų interpretacijos).

KONKURSAS KASMETINEI DIONIZO POŠKOS PREMIJAI

Šiemet bus teikiama jau XV-oji kasmetinė Dionizo Poškos premija, kurią 2009 m. įsteigė Šilalės rajono savivaldybės taryba. Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, išleistą praėjusiais kalendoriniais metais, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis.

POETĖ GRAŽINA CIEŠKAITĖ. KOSMOBUDISTINĖS MANTROS

Poetė, Poezijos pavasario laureatė (1990) Gražina Cieškaitė – viena savičiausių mūsų kūrėjų, filosofinės meditacijos, sudėtingų, paviršutiniškai neišgliaudomų eilių autorė. Norint pajusti ar bent kiek perprasti Gražinos kūrybos pasaulį, reikia būti pasiruošusiam ir pasiryžusiam kartu su ja pakilti virš kasdienybės ir panirti į sudėtingą filosofinių apmąstymų, religinių simbolių terpę.

POETO VLADO VAITKEVIČIAUS KNYGOS “DABAR VISKAS KITAIP” SUTIKTUVĖS-PRISTATYMAS. FOTOREPORTAŽAS

Poetas, eseistas, redaktorius Vladas Vaitkevičius savo naujojoje knygoje “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą. Bet kas bene svarbiausia- šioje solidžioje rinktinėje  poetas didžiausią dėmesį ir širdies jautrumą skiria mūsų senosios literatūros kukliems autoriams-kunigams, nūnai užmirštiems ir mūsų literatūrologų nė neminimiems. Apie tai buvo kalbama knygos pristatyme-sutiktuvėse Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

VIOLETA ŽIDONYTĖ. SONETŲ VAINIKAS

Šį kartą skelbiame rašytojos, dailininkės Violetos Židonytės sonetų vainiką “Gyvenimas kaip Nemunas almės” ir jai maloniai leidus, keletą jos paveikslų iš autorinės parodos tuo pačiu pavadinimu. Keturiolika klasikiniu stiliumi sukurtų sonetų kalba apie neblėstančias dvasines vertybes, gilius jausmus, širdies nerimą ir liudija didžiulį autorės poetinį talentą bei profesionalumą.

MŪSŲ GARSIŲJŲ POETŲ ATMINIMO PAGERBIMAS. “LIKĘ POEZIJOS VEIDAIS”

Maloniai nustebino nenuilstantis ir energingas Petras Palilionis, buvęs ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, nūnai vadovaujantis Kauno meno kūrėjų asociacijai. Nustebino itin svaria ir reikšminga, palydint metus, išleista poezijos antologija “Likę poezijos veidais”, poezijos, kuri buvo skelbta “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės” rinkiniuose.  

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS POZICIJA

Lietuvos rašytojų sąjunga, kuriai priklauso nemažai vaikams rašančių rašytojų, smerkia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) sprendimą prestižinio Hanso Kristiano Anderseno vaikų literatūros apdovanojimo pirmininke patvirtinti iliustruotoją iš Rusijos Anastasiją Archipovą, Maskvos menininkų asociacijos (MOCX), kuri šiuo metu aktyviai propaguoja Rusijos karo agresiją Ukrainoje, valdybos narę.

TRIJŲ KOLEGŲ GIMTADIENIAI

Šiandien, sausio 4-ąją, net trys mūsų Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai švenčia savo gimtadienius – Aldona Elena Puišytė, Ona Jautakė, Skaidrius Kandratavičius. Nuoširdžiai sveikiname!

POETAS ALGIMANTAS MIKUTA PRISIMENA SATYRIKĄ VYTAUTĄ EIDUKAITĮ (1918 12 21 – 1998 11 04)

Gruodžio 21-ąją kauniečiui poetui, satyrikui Vytautui Eidukaičiui sukaktų 104 metai. Jis bendradarbiavo su satyros ir humoro leidiniais „Šluota“ ir „Ūpas“, priklausė „Šaipokų“ kompanijai, propagavusiai humorą. Išleido šešis satyrinių ir humoristinių eilėraščių rinkinius. Satyriką Vytautą Eidukaitį betarpiškai, netradiciškai prisimena poetas Algimantas Mikuta.

PAKYLĖTAS ADVENTO POEZIJOS VAKARAS ŠVČ. SAKRAMENTO BAŽNYČIOJE. FOTOREPORTAŽAS

Kauno Švč. Sakramento (studentų) bažnyčioje įvyko advento poezijos vakaras „Kaip pasiilgau aš tikrų Kalėdų…“ Jis prasidėjo bažnyčios rektoriaus, kunigo, poeto Gyčio Petro Stumbro aukojamomis šv. Mišiomis už menininkus, literatus. Po šv. mišių sakralinės poezijos vakarą jautriai pradėjo ir vedė pats kunigas, poetas G. P. Stumbras, pristatęs dalyvius, trumpai apibūdinęs jų kūrybą ir kiek vėliau pats perskaitęs pluoštelį savo eilėraščių. 

DALIOS TEIŠERSKYTĖS ŽYDINTI ŽIEMOS VYŠNIA. EILĖRAŠČIAI

Mūsų garsioji poetė Dalia Teišerskytė savo eilinį gimtadienį pasitiko tarp savo ištikimų bičiulių ir gerbėjų, bet neužmiršo ir gausybės kvietimų į susitikimus su skaitytojais – ji spėjo apsilankyti ir tolimesnėse Lietuvos vietose, kur yra visada laukiama ir mylima. Dar kartą sveikindami mielą Dalią, skelbiame keletą jos naujų jaudinančių eilėraščių bei jautrų žodį.

TRADICINIS MOTERŲ KŪRYBOS VAKARAS MAIRONIO NAMUOSE

Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į šventinį metų renginį – Moterų kūrybos vakarą „…kad pakiltų apmirusi siela…“, kurio tarpukarį siekiančias tradicijas muziejus puoselėja jau daugelį metų. Vakaro metu vyks moterų poezijos ir prozos skaitymai.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka (Laisvės al. 57) kviečia į pokalbį „Dingusi Ievos Simonaitytės Lietuva“, kuris vyks gruodžio 5 d. pirmadienį, 18 val. Renginyje dalyvaus vertėjas Markus Roduner ir redaktorius Roland Begenat. Pokalbio metu išgirsite apie Ievos Simonaitytės dienoraščiuose aprašytą Šveicariją, jos gydymąsi Vo kantono kalnuose, santykį su vokiečių kultūra ir vokiečiais.

VIKTORAS GULBINAS – “ATOKIŲ STOČIŲ” LITERATŪRINĖS PREMIJOS LAUREATAS!

Mūsų kolega, poetas Viktoras Gulbinas tapo kultūros ir meno almanacho “Atokios stotys” 2022 metų literatūrinės premijos laureatu – “Už ryškią publikaciją 2022 metais almanache, kūrėjų, gyvenančių ir kuriančių Lietuvos periferijoje, vienijimą ir ženklią visuomeninę-literatūrinę veiklą”. Nuoširdžiai sveikiname! Tokia proga išprašėme ir skelbiame pluoštelį laureato Viktoro Gulbino eilėraščių. 

EDMUNDAS JANUŠAITIS Į ŽALIAKALNIO LOŽĘ PRIĖMĖ PAŠVĘSTUOSIUS

Vienas produktyviausių mūsų rašytojų, kūrybingas nenuorama, stabų ir autoritetų griovėjas, maištininkas Edmundas Janušaitis Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatė savo naują, jau šešioliktąją poezijos knygą “Žaliakalnio ložė”. Kaip visada būna Edmundo kūrybos vakaruose, ir šios sutiktuvės buvo kupinos netikėtumų, energijos, siausmo, skambančių dainų ir eilių skaitymo.

ALDONOS PUIŠYTĖS FRYDRICHO HIOLDERLYNO VERTIMAI

Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.

ARBATA PAPĖDĖJE. NAUJOS VIKTORO RUDŽIANSKO POEZIJOS KNYGOS PRISTATYMAS

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Kaunas, Rotušės a. 13) lapkričio 23 d. trečiadienį, 𝟏𝟕.𝟑𝟎 𝐯𝐚𝐥. įvyks poeto VIKTORO RUDŽIANSKO naujosios knygos „Arbata papėdėje“ pristatymas-sutiktuvės. Tik ką išleistoje (leidykla „Kauko laiptai“) tryliktoje poezijos knygoje ėjimo per dykumą perspektyvoje išryškėja prisiminimai, per vaizdą, melodiją, kvapus, spalvą spontaniškai atgyja intymūs išgyvenimai.

VIOLETA ŽIDONYTĖ. PASTARŲJŲ METŲ EILĖS

Viena įdomiausių mūsų kūrėjų, apdovanota įvairiapusiais talentais, Violeta Židonytė yra ne tik prozininkė, poetė bet ir labai savita dailininkė. Ji yra surengusi apie 30 personalinių akvarelės parodų, kasmet dalyvauja kolektyvinėse dailės parodose, iliustruoja savo knygas. Violeta Židonytė maloniai pasidalino savo pastarųjų metų dar neskelbtais eilėraščiais, kurie atsiras ruošiamo spaudai rinkinio “Per mano širdį visos upės teka” puslapiuose. 

RAŠYTOJAU! PAREMK UKRAINĄ!

Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia paramos rinkimą Ukrainos kariams ir jos reikalingiems rašytojams. Suprantame, kad ne vienas jūsų jau yra aukojęs ir aukoja įvairiems fondams, tačiau artėja žiema, puolama šalies infrastruktūra, Ukrainos miestai skendi tamsoje, žmonės nuolat lieka be šildymo ir vandens. Jiems būtina pagalba.

PRELATO VYTAUTO STEPONO VAIČIŪNO POETINĖ HOMILETIKA

Poetas V. S. Vaičiūnas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos poezijos pasaulyje. Jo poezijos turinys orientuotas į aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškasias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.   

JUOZAS ŽLABYS-ŽENGĖ. POEZIJOS MAIŠTININKAS-MODERNISTAS

Jau trisdešimt metų, kai Anapus išlydėjome mūsų vieną iš garsiausių mūsų poezijos modernistų, keturvėjininką, karininką, dramatiško likimo kūrėją Juozą Žlabį-Žengę (1899 05 02 –1992 11 09). Ilgai nutylimas ir užmirštas poetas vėl nuskambėjo tik 1992 metais profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio pastangų dėka – jis parengė J. Žlabio-Žengės poezijos rinktinę “Pavasarių gramatikos”. Skelbiame poeto kūrybą bei rašytojų Petro Palilionio ir Petro Venclovo atsiminimus.

METAI BE ROBERTO KETURAKIO (1935 03 12 – 2021 10 26)

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje paminėtos poeto Roberto Keturakio (1935 03 12 – 2021 10 26) netekties metinės. Šv. Mišias aukojo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, vikaras kun. teol. lic. Nerijus Pipiras ir Žaliakalnio parapijos klebonas Kęstutis Rugevičius. Po pamaldų įvyko prisiminimų popietė, kurios iniciatoriai – Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius, dialogo „Žodis ir spalva“ vadovas, Kauno Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius aktorius Egidijus Stancikas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius.

PRAŠOME PRISIMINTI KĘSTUČIO NAVAKO ATMINIMO PARAMOS FONDĄ

Šiemet, Vėlinių išvakarėse, tradiciškai lankydami mūsų kolegų rašytojų, meno kūrėjų kapus Kauno Petrašiūnų kapinėse, pagerbėme bei žvakeles uždegėme ir ant žymaus poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio NAVAKO itin kuklaus kapelio. O juk neilgai trukus, 2023 metų vasario 16-ąją sukaks jau treji metai nuo jo iškeliavimo Amžinybėn… 

KAUNO RAŠYTOJAI PRISIMINĖ IR PAGERBĖ IŠKELIAVUSIUS KOLEGAS

Taigi ir mes, būrelis Kauno rašytojų ir Alekso Dabulskio našlė Irena dvaseles tradiciškai pasitikome, pašaukėme, žvakeles užžiebėme Petrašiūnų kapinėse prie mūsų kauniečių ir išeivijos rašytojų bei kultūros veikėjų kapų. Ačiū iškeliavusius kolegas pagerbti susirinkusiems Kauno rašytojams ir kiekvienam iš jūsų, dar surasiantiems laiko stabtelėti, parymoti, prisiminti. 

MES ŠVIESAI PAŠAUKTI. ROBERTO KETURAKIO IŠKELIAVIMO METINĖMS

Tiesą sakant, ir metams prabėgus, dar sunku kalbėti apie Poetą Robertą Keturakį, kaip jau iškeliavusį. Man Robertas buvo kaip vyresnysis brolis. Jaučiau ir patyriau nuolatinę nuoširdžią, kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Buvo pavyzdys – kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė  Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo.
Lenkiuosi Jo šviesiam atminimui.

LIUDO GUSTAINIO KŪRYBINĖS GYVASTIES ESMĖ

Prieš 5-eris metus netekome kolegos prozininko, poeto, skulptoriaus ir tapytojo Liudo GUSTAINIO (1944 07 14 – 2017 10 19), ilgokai sirgusio, bet nesiskundusio, nedejavusio, tik dar kibiau bei intensyviau rašiusio, fiksavusio jam svarbius pamatymus, išgyvenimus, būsenas. Jausdamas artėjantį ir pats artėdamas prie lemtingojo Slenksčio, jis gebėjo kalbėti apie daug gilesnę, nedaugeliui suvokiamą gyvasties esmę, jos amžinumą. 

STASIO BABONO KNYGOS “POŽEMINĖ SANKRYŽA” PRISTATYMAS-SUTIKTUVĖS

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks rašytojo Stasio Babono knygos „Požeminė sankryža“ pristatymas. Šiemet leidyklos „Naujasis lankas“ išleistą prozos knygą sudaro įvairaus pobūdžio apsakymai ir apysaka „Laisvės karys“. Autorius, gerai pažindamas aklųjų ir silpnaregių žmonių psichologiją ir buitį, meistriškai perteikia jų jausmus, meilės ir artumo troškimą, norą pažinti aplinkinį pasaulį.

EUROPOS RAŠYTOJŲ TARYBOS GLOBOJAMAS FONDAS “FREE ALL WORDS” KVIEČIA!

Pristatome naują paramos baltarusių ir ukrainiečių rašytojams projektą. Tai – Europos rašytojų tarybos (EWC) globojamas literatūrinių tekstų ir vertimų fondas #FreeAllWords, kurį įkūrė autorių asociacijos A*dS (Šveicarija) ir Forfatterforbundet (Norvegija) bei Baltarusijos rašytojų bendruomenė.
#FreeAllWords savo veikla siekia aktualius ir originalius interviu, reportažus, esė, eilėraščius ir kt. įvairių literatūrinių žanrų kūrinius išversti į skirtingų šalių kalbas ir platinti juos įvairiais komunikacijos kanalais.

NAUJAS ALDONOS RUSECKAITĖS ROMANAS “EMMI”. SUTIKTUVĖS-PRISTATYMAS

Spalio 19 d., trečiadienį, 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia į susitikimą su rašytoja, daug lietuvių literatūros (ypač XX a.) sklaidai ir saugojimui nuveikusia muziejininke Aldona Ruseckaite. Pristatysime jos penktąjį, tik iš spaustuvės paleistą biografinį romaną „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“ (2022, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

NAUJOS JUTTOS NOAK POEZIJOS KNYGOS SUTIKTUVĖS

𝐒𝐩𝐚𝐥𝐢𝐨 𝟏𝟖 𝐝., 𝐚𝐧𝐭𝐫𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢̨, 𝟏𝟕.𝟑𝟎 𝐯𝐚𝐥. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į JUTTOS NOAK poezijos knygos „Laikas pralenkia mus“ pristatymą. Kartu su autore dalyvaus poetas, žurnalistas, leidyklos „Kauko laiptai“ vadovas 𝐕𝐢𝐤𝐭𝐨𝐫𝐚𝐬 𝐑𝐮𝐝𝐳̌𝐢𝐚𝐧𝐬𝐤𝐚𝐬. Moderuos poetas, literatūros kritikas 𝐓𝐨𝐦𝐚𝐬 𝐕𝐲𝐬̌𝐧𝐢𝐚𝐮𝐬𝐤𝐚𝐬.

VELIUONOS NOVELĖS PREMIJA – GEDIMINUI JANKUI

Vakar Veliuonos kultūros centre iškilmingai įteikta tradicinė, jau keturis dešimtmečius gyvuojanti Veliuonos novelės premija. Jos laureatu šiemet tapo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus. Kas penkerius metus teikiama premija jam paskirta už novelių rinktinę „Rytoj“. Vertinimo komisijai buvo pateiktos aštuonios prozos knygos.

APIE LEONĄ ZALECKĮ. ŽEMAITIŠKAS GRYNUOLIS

Prisimename mūsų kolegą, rašytoją, gaivališką talentą Leoną ZALECKĮ (1929 02 20 – 2003 10 06), sukanka 19 metų nuo jo mirties. Tikras žemaitis, užsispyręs, veržlus, nagingas, bitininkas ir talentingas pasakorius. Parašė romaną, apsakymų, išleido keletą rinkinių, o už apsakymų knygą “Būtoji diena” 1999 m. tapo  tapo Žemaitės literatūrinės premijos laureatu. Skelbiame rašytojo Petro Venclovo atsiminimus apie Leoną Zaleckį.

VERTĖJUI EDUARDUI VISKANTAI – 120!

Vienam iškiliausių mūsų vertėjų, pedagogui ir žurnalistui, Kauno miesto Garbės piliečiui Eduardui Viskantai (1902 03 19 – 2002 01 02) šie metai – jubiliejiniai. Pažymime jo 120-metį. Darbštusis ilgaamžis, produktyvus ir itin profesionalus vertėjas mirė prieš 20 metų, eidamas 99-uosius, kelių mėnesių pritrūko iki itin gražaus ir solidaus 100-mečio.

TRADICINĖS VELIUONOS NOVELĖS PREMIJOS ĮTEIKIMAS

Spalio 6 dieną, ketvirtadienį, tradicinės Veliuonos novelės premijos įteikimas ir laureato vainikavimas Veliuonos kultūros centre. Laureato vardas dar neskelbiamas, jis paaiškės tik šventės metu. Premijos steigėja – Jurbarko rajono savivaldybė. Tuo pačiu vyks ir Novelės vakaras, kuris gyvuoja jau ketvirtą dešimtmetį, pastaraisiais metais jį išradingai organizuoja ir praveda rašytoja, Jurbarko krašto šviesuolė, Veliuonos bibliotekos bibliotekininkė Violeta Šoblinskaitė Aleksa kartu su vyru, rašytoju Gasparu Aleksa.

AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. ANAPUS ESTEZĖS. KUPIŠKĖNO SAKMĖ. ANTRA DALIS

Tęsiame publikaciją iš akademiko, rašytojo, filosofo Vytauto Martinkaus knygos “Estezės beieškant”, kuri yra ne tik viena reikšmingiausių filosofinių knygų  lietuviškoje kultūros ir literatūros tyrinėjimų istorijoje – ji neabejotinai užima svarią vietą Europos kontekste. Skelbiame ištrauką iš trečiosios knygos dalies “Anapus Estezės. Vertinimai”, kurioje autorius giliai nagrinėja įvairius literatūros kūrinius bei pateikia originalų jų vertinimą. Vienas jų – esė apie Juozo Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”.

JUSTINAS ŽILINSKAS. “BĖGLIAI. JŪRŲ KELIAIS Į AMERIKĄ”

Maironio lietuvių literatūros muziejus (Kaunas, Rotušės a. 13) kviečia į rašytojo Justino Žilinsko romano „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ pristatymą rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Knygą pristatys autorius Justinas Žilinskas ir leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė, pokalbį moderuos literatūrologė Agnė Cesiulė.

RAIMUNDUI SAMULEVIČIUI – 85

Vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo Raimundo Samulevičiaus (1937 09 25 – 1981 02 02) gimtadienis, rudenišką rugsėjo 25-ąją būtų sulaukęs 85-erių…  Tačiau nesulaukė. Jau prabėgo 41-eri metai po jo tragiškos žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių…

AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. ESTEZĖ IR VERTINIMAI. PIRMA DALIS

Akademiko, rašytojo Vytauto Martinkaus solidi knyga “Estezė ir vertinimai”, nors išleista beveik prieš dešimtmetį, nei kiek neprarado savo aktualumo, anaiptol, stebina savo įžvalgų filosofiniu gelmiškumu. Šią solidžią knygą sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą.

DALIA TEIŠERSKYTĖ. “ŽAIDŽIA NAKTY ŽAIBAI / TOKS NETIKĖTAS RUGSĖJIS…”

Mūsų mylima garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, išleidusi 15 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio “Paskutinių lapų išleistuvės”) neseniai išleido dvi kompaktines savo kūrybos plokšteles “Aš sugrįšiu”. Juk ypatingo populiarumo pelnė jos estrados dainų tekstai, kurių sukurta per 400! Mūsų mielosios Dalios Teišerskytės nepakartojama, įsimenanti ir jaudinanti lyrika vėl suskamba mūsų svetainėje.

PETRAS PALILIONIS MAIRONIO MUZIEJUI PERDAVĖ JUOZO GRUŠO ARCHYVĄ

Buvęs Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Petras Palilionis pernai nudžiugino Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojus pranešdamas, kad nori perduoti rašytojo Juozo Grušo archyvą. Maironio muziejus džiaugiasi ir dėkoja P. Palilioniui už tai, kad jis stropiai išsaugojo gautą dramaturgo J. Grušo archyvą ir perdavė jį muziejininkams.  

VLADO KALVAIČIO SOVIETINIS GULAGAS. METAFIZINĖ KANČIA

Prabėgo ketveri metai, kai Tytuvėnų kapinaitėse palydėjome Amžinybėn mūsų kolegą rašytoją Vladą Kalvaitį (1929 06 27 – 2018 09 06), Kelmės rajono Garbės pilietį, krašto šviesuolį. Dar kartą vartau jo svarbiausią ir skaudžiausią knygą – “Sutiprinto režimo baraką” ir prisimenu tą įspūdį, patirtą skaitant šį ypatingos vidinės jėgos pripildytą kūrinį. Tada, 2018 metais paskelbiau recenziją apie tą knygą, sovietinio Gulago kančios ir vilties dienoraštį, pagerbiant Vlado Kalvaičio šviesų atminimą, ją ir primenu. 

PRISIMENAME BERNARDĄ BRAZDŽIONĮ

Prieš 20 metų, 2002-ųjų liepos 11 d. Los Angeles, sulaukęs 95-erių, mirė mūsų garsusis Poetas – Legenda, Kauno miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis. Prisimename iškilųjį tautos Dainių, pakvietę talkon rašytoją, ilgametį Kauno rašytojų vadovą Petrą Palilionį, Bernardo Brazdžionio kūrybos ir gyvenimo metraštininką.

PARAIŠKOS VALSTYBĖS STIPENDIJOMS KULTŪROS IR MENO KŪRĖJAMS

Lietuvos kultūros taryba skelbia individualių ir mobilumo valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursus. Kultūros ir meno kūrėjų paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d. (imtinai). Individualios stipendijos skiriamos skatinti kultūros ir meno kūrėjų individualią kūrybinę raišką. Mobilumo stipendijos skiriamos skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, partnerystes, tobulinti meistriškumą, dalyvauti rezidencijose ar kituose renginiuose ir veiklose užsienyje.

FESTIVALIS “KAUNO LITERATŪROS SAVAITĖ” KVIEČIA!

Festivalis “Kauno literatūros savaitė” kviečia į ypatingą literatūros renginį – susitikimą su vienu ryškiausių Ukrainos rašytojų Jurijumi Andruchovyčiumi, kuris vyks rugsėjo 16 d., 19 val., Czeslawo Miloszo gimtinėje Šeteniuose. Ši viešnagė pradeda naują Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamą literatūrinių vakarų ir paskaitų ciklą „Šetenių skaitymai“, kurių metu žymūs pasaulio rašytojai ir intelektualai kartu su lietuvių skaitytojais gvildens opiausius šiuolaikinio gyvenimo ir kultūros klausimus. 

ONA JAUTAKĖ. OBSIDIANO VARNĖNAS

Kolegė poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė (Jautakienė) mūsų prašymu pasidalino naujais savo trieiliais – eilėraščių ciklu “Obsidiano varnėnas”. Šie trieiliai man primena meistriškas arabeskas-miniatiūras, variacijas haiku stiliumi. Filosofinė potekstė ir numanomos prasmės grakščiai kaitaliojasi su netikėtomis, paradoksaliomis užbaigomis.

RAŠYTOJA SANDRA BERNOTAITĖ APIE ROMANĄ “AKYS CHIMEROS” IR KŪRYBĄ

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstuose aptariamas lyčių santykių, tarpukario, praeities ir ateities, žmogaus ir ideologijos ryšio temas su rašytoja Sandra Bernotaite kalbėjosi poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Sandra atskleidė istorinio romano “Chimeros akys” rašymo užkulisius, pasakojo, kaip dešimtmetį rinko informaciją, kaip istorinės figūros, tokios kaip Salomėja Nėris, Jonas Aistis, virto autentiškais veikėjais.

ALDONA RUSECKAITĖ APIE PRIMIRŠTĄ RAŠYTOJĄ ONĄ PLEIRYTĘ-PUIDIENĘ-VAIDILUTĘ

Vėl pradžiugino mūsų kolegė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pateikusi jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę, aktyviai dirbusią dar Lietuvos atgimimo priešaušryje. O. Pleirytės-Puidienės gyvenimas ir likimas išties dramatiškas, kupinas sunkių  išbandymų ir netekčių. Aldona Ruseckaitė neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas.

EGLĖ PEREDNYTĖ. EILĖRAŠČIAI IŠ RENGIAMOS KNYGOS ‘BALTŲ LELIJŲ VAKARAS”

Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų. 
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.

GYVENK IR KURK NIDOJE!

Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras (TVRC) skelbia stipendijos konkursą Baltijos ir Šiaurės šalyse gyvenantiems kūrėjams rezidencijai Nidoje. 
Stipendijos laimėtojams suteikiama galimybė dviems mėnesiams apsistoti ir kurti Nidoje.

ALEKSĄ DABULSKĮ PRISIMENANT (1934 04 10 – 2020 08 05)

Prieš dvejus metus netekome vieno talentingiausio Lietuvos poeto, satyriko, žurnalisto, redaktoriaus Alekso DABULSKIO (1934 04 10 – 2020 08 05). Liko atmintyje jo nuoširdumas, dėmesys kolegoms, palaikymas sunkiomis akimirkomis, ir, kas bene svarbiausia – moralinė laikysena, drąsa, nenuolankumas, panieka to meto nomenklatūrai ir valdžios liokajams.

NETEKTIS. LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS 1959 08 21 – 2022 08 01

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugpjūčio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt trečiuosius metus, mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, šių metų Poezijos pavasario laureatas Liudvikas Jakimavičius. Atsisveikinimas su rašytoju Liudviku Jakimavičiumi – Laidojimo paslaugų centre (prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Paco g. 4, Vilnius) 2-oje salėje trečiadienį (rugpjūčio 3 d.) nuo 16:30 iki 20:30 val. ir ketvirtadienį (rugpjūčio 4 d.) nuo 8:30 iki 11:45 val. Urna išnešama 12:00. Laidotuvės vyks Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Šv. Mišios – rugpjūčio 4 d. 10 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10).

VYTAUTUI ALANTUI – 120. PETRAS PALILIONIS. ROŽĖS IR PELĖDOS PASLAPTIS

Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo  pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.

EGIDIJA ŠEPUTYTĖ. NESKELBTI EILĖRAŠČIAI

Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės  kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.   

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. ATMINTIS GYVENA MUMYSE

Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas. 

VYTAUTUI ALANTUI – 120. TAUTA ISTORIJOS VINGIAIS

Tai, kad šie metai – jubiliejiniai V. Alanto metai (minime jo 120-ąjį gimtadienį) priminė seniai, dar 1991-aisiais, jo našlės Irenos Alantienės (1915-2010) maloniai man dedikuota rašytojo knyga “Tauta istorijos vingiais”. Šie, pasak autoriaus, “ideologiniai mąstymai” – paskutinioji jo knyga, kurioje itin ryškiai ir giliai išreikštas susirūpinimas lietuvių Tautos išlikimu.

EDMUNDAS JANUŠAITIS. ĮŽVALGŲ ROMANO “SU MANIMI IR BE MANĘS” FRAGMENTAS

Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.

KVIEČIAME DALYVAUTI PROZOS KŪRINIŲ KONKURSE

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia prozininkus dalyvauti konkurse tema ,,Gaveliška dabartis‘‘, skirtame įamžinti rašytojo Ričardo Gavelio atminimą.
Konkurso tikslas – skatinti prozininkus prisiminti ir propaguoti rašytojo Ričardo Gavelio kūrybą, ugdyti kūrybiškumą ir literatūrinę saviraišką, įtvirtinti kūrėjo poziciją kultūros aplinkoje.

TOMAS VYŠNIAUSKAS RECENZUOJA GINTARO PATACKO “KARO KRONIKĄ”

Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).

GVIDAS LATAKAS. EILĖRAŠČIAI IŠ NAUJOJO RINKINIO “SALOS”

Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,

ŽINIA IŠ STRASBŪRO UNIVERSITETO

Buvusi ilgametė Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus referentė, LATGA Kauno filialo inspektorė Greta ŽĖKIENĖ, baigusi studijas Strasbūro universiteto Teisės, politikos mokslų ir vadybos magistrantūroje, sėkmingai apgynė magistro darbą ir tapo Teisės magistre.

VIKTORAS GULBINAS. MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ

Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.

MIESTO APDOVANOJIMAI – IR KAUNO RAŠYTOJAMS

Garbingų Kauno miesto apdovanojimų sulaukė net trys mūsų kūrėjai, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai – poetas, vertėjas, eseistas Algimantas MIKUTA pelnė Kauno miesto kultūros premiją, poetei, prozininkei Daliai TEIŠERSKYTEI skirtas Santakos garbės ženklas, poetui, dailininkui Gvidui LATAKUI – vardinė Kauno miesto simbolio – Tauro – statulėlė.   

VYKSTA II-ASIS PASAULIO LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS

Birželio 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko II-ojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo atidarymas. Jame dalyvavo rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių (Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos). Po pietų visi rašytojai apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!

Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.

JOLANTA ČIUPKEVIČIENĖ. NOVELĖ “DOVANA”

Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.

PETRAS VENCLOVAS. “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS II

Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti  vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams. 

PROFESORIŲ LEONĄ FLIORENTĄ GUDAITĮ PRISIMENANT

Artėja mūsų garsiojo lietuvių literatūros ir spaudos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, rašytojo ir žurnalisto Leono Fliorento Gudaičio (1935 06 20–2019 07 18) gimtadienis. Birželio 20-ąją jam sukaktų 87-eri. Prieš trejus metus  išlydėjome Anapusybėn šį reto darbštumo eruditą.

PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMŲ KNYGA “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS

Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje  bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas. 

DAR KARTĄ ATRASTA BITĖ VILIMAITĖ

Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.  

Antano Miškinio literatūrinės premijos konkursas

Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.

VYTAUTO STULPINO EILĖRAŠČIAI

Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.

DALIA TEIŠERSKYTĖ. POETINĖS IMPRESIJOS

Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “vis­kas, kas gra­žu, yra poe­zi­ja, ku­ri gal ir ne ­vi­sa­da bū­na gra­ži vi­du­je”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.

GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. APKASAI

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse. 

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. DU EILĖRAŠČIAI

Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.

Priimami teikimai Maironio premijai skirti

Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. „Poezijos pavasario“ laureatu tampama ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą. Premijos dydis – 3000 Eurų.

ERNESTAS KUCKAILIS. “IŠLIKĘ LAISVI”. IŠTRAUKA IŠ NAUJO ROMANO

E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės  – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.

Laimonas INIS. SENOLIO ŠOKIS RASOTOJ PIEVOJ

Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.

Tadas Žvirinskis. 10 impresijų esamajam laikui

Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115!

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.

DONALDAS KAJOKAS. LEISTINAS PRIVATUMAS. DIENORAŠČIO PUSLAPIAI. 1981-ieji.

Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.

Gyvoji literatūra jūsų namuose

Pakylėti artėjančių švenčių dvasios, susitikti kviečia seniai regėti draugai, į svečius dunda giminės, ant stalų garuoja kava, arbata, karštas vynas, sužvarbę pirštai su malonumu apglėbia puodelį… Ligi valiai išsikalbėję, prisijuokę, atsiragavę, apimti malonaus tingulio galiausiai niurktelite myliman krėslan ir spragtelite pelės klavišą. Žinote – tyla ir erdvė ženklina toli gražu ne tuštumą.

Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai

Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.

Vertėja Aida Krilavičienė: „Suomių literatūroje nestinga ir istorinių romanų, ir meistriškos eseistikos, ir juodojo humoro ekvilibristikos“

Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“

Naujas konkursas ieško suaugusiųjų literatūros kūrėjų

Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.

Edmundo Janušaičio eilėraščiai

Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…

JUOZUI GRUŠUI – 120. NULEISTA SĖKMĖS BURĖ

Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.

Kęstučio Navako atminimo paramos fondas

Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas  K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.

Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.

JUOZUI GRUŠUI – 120. GRUŠAS, KOPIANTIS Į ŽALIAKALNĮ

Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.

JUOZUI GRUŠUI – 120. EGZISTENCINĖS KŪRYBOS GELMĖS

Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. GYVENIMAS PRIE TILTO (Ištrauka iš knygos „Senų giesmių giedojimas”)

Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.

LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS. ANTRA DALIS

Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.

MIRĖ RAŠYTOJAS ROBERTAS KETURAKIS

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.

LINA NAVICKAITĖ. DRUGELIAI SNŪDOS IR SENAS PAŽĮSTAMAS (Ištrauka iš rašomo romano paaugliams)

Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.

RAŠYTOJO TRAGIŠKA LEMTIS

Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė  44-rių.

Stasys Babonas. “Aš – Vita”

Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis…  Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…

Jutta Noak   Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Jutta Noak. Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!

Steigimo protokolas