Naujienos

EGLĖ PEREDNYTĖ. EILĖRAŠČIAI IŠ RENGIAMOS KNYGOS ‘BALTŲ LELIJŲ VAKARAS”

Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų. 
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.

GYVENK IR KURK NIDOJE!

Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras (TVRC) skelbia stipendijos konkursą Baltijos ir Šiaurės šalyse gyvenantiems kūrėjams rezidencijai Nidoje. 
Stipendijos laimėtojams suteikiama galimybė dviems mėnesiams apsistoti ir kurti Nidoje.

ALEKSĄ DABULSKĮ PRISIMENANT (1934 04 10 – 2020 08 05)

Prieš dvejus metus netekome vieno talentingiausio Lietuvos poeto, satyriko, žurnalisto, redaktoriaus Alekso DABULSKIO (1934 04 10 – 2020 08 05). Liko atmintyje jo nuoširdumas, dėmesys kolegoms, palaikymas sunkiomis akimirkomis, ir, kas bene svarbiausia – moralinė laikysena, drąsa, nenuolankumas, panieka to meto nomenklatūrai ir valdžios liokajams.

NETEKTIS. LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS 1959 08 21 – 2022 08 01

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugpjūčio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt trečiuosius metus, mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, šių metų Poezijos pavasario laureatas Liudvikas Jakimavičius. Atsisveikinimas su rašytoju Liudviku Jakimavičiumi – Laidojimo paslaugų centre (prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Paco g. 4, Vilnius) 2-oje salėje trečiadienį (rugpjūčio 3 d.) nuo 16:30 iki 20:30 val. ir ketvirtadienį (rugpjūčio 4 d.) nuo 8:30 iki 11:45 val. Urna išnešama 12:00. Laidotuvės vyks Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Šv. Mišios – rugpjūčio 4 d. 10 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10).

VYTAUTUI ALANTUI – 120. PETRAS PALILIONIS. ROŽĖS IR PELĖDOS PASLAPTIS

Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo  pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.

EGIDIJA ŠEPUTYTĖ. NESKELBTI EILĖRAŠČIAI

Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės  kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.   

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. ATMINTIS GYVENA MUMYSE

Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas. 

VYTAUTUI ALANTUI – 120. TAUTA ISTORIJOS VINGIAIS

Tai, kad šie metai – jubiliejiniai V. Alanto metai (minime jo 120-ąjį gimtadienį) priminė seniai, dar 1991-aisiais, jo našlės Irenos Alantienės (1915-2010) maloniai man dedikuota rašytojo knyga “Tauta istorijos vingiais”. Šie, pasak autoriaus, “ideologiniai mąstymai” – paskutinioji jo knyga, kurioje itin ryškiai ir giliai išreikštas susirūpinimas lietuvių Tautos išlikimu.

EDMUNDAS JANUŠAITIS. ĮŽVALGŲ ROMANO “SU MANIMI IR BE MANĘS” FRAGMENTAS

Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.

KVIEČIAME DALYVAUTI PROZOS KŪRINIŲ KONKURSE

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia prozininkus dalyvauti konkurse tema ,,Gaveliška dabartis‘‘, skirtame įamžinti rašytojo Ričardo Gavelio atminimą.
Konkurso tikslas – skatinti prozininkus prisiminti ir propaguoti rašytojo Ričardo Gavelio kūrybą, ugdyti kūrybiškumą ir literatūrinę saviraišką, įtvirtinti kūrėjo poziciją kultūros aplinkoje.

TOMAS VYŠNIAUSKAS RECENZUOJA GINTARO PATACKO “KARO KRONIKĄ”

Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).

GVIDAS LATAKAS. EILĖRAŠČIAI IŠ NAUJOJO RINKINIO “SALOS”

Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,

ŽINIA IŠ STRASBŪRO UNIVERSITETO

Buvusi ilgametė Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus referentė, LATGA Kauno filialo inspektorė Greta ŽĖKIENĖ, baigusi studijas Strasbūro universiteto Teisės, politikos mokslų ir vadybos magistrantūroje, sėkmingai apgynė magistro darbą ir tapo Teisės magistre.

VIKTORAS GULBINAS. MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ

Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.

MIESTO APDOVANOJIMAI – IR KAUNO RAŠYTOJAMS

Garbingų Kauno miesto apdovanojimų sulaukė net trys mūsų kūrėjai, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai – poetas, vertėjas, eseistas Algimantas MIKUTA pelnė Kauno miesto kultūros premiją, poetei, prozininkei Daliai TEIŠERSKYTEI skirtas Santakos garbės ženklas, poetui, dailininkui Gvidui LATAKUI – vardinė Kauno miesto simbolio – Tauro – statulėlė.   

VYKSTA II-ASIS PASAULIO LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS

Birželio 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko II-ojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo atidarymas. Jame dalyvavo rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių (Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos). Po pietų visi rašytojai apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!

Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.

JOLANTA ČIUPKEVIČIENĖ. NOVELĖ “DOVANA”

Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.

PETRAS VENCLOVAS. “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS II

Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti  vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams. 

PROFESORIŲ LEONĄ FLIORENTĄ GUDAITĮ PRISIMENANT

Artėja mūsų garsiojo lietuvių literatūros ir spaudos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, rašytojo ir žurnalisto Leono Fliorento Gudaičio (1935 06 20–2019 07 18) gimtadienis. Birželio 20-ąją jam sukaktų 87-eri. Prieš trejus metus  išlydėjome Anapusybėn šį reto darbštumo eruditą.

PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMŲ KNYGA “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS

Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje  bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas. 

DAR KARTĄ ATRASTA BITĖ VILIMAITĖ

Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.  

Antano Miškinio literatūrinės premijos konkursas

Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.

VYTAUTO STULPINO EILĖRAŠČIAI

Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.

DALIA TEIŠERSKYTĖ. POETINĖS IMPRESIJOS

Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “vis­kas, kas gra­žu, yra poe­zi­ja, ku­ri gal ir ne ­vi­sa­da bū­na gra­ži vi­du­je”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.

GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. APKASAI

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse. 

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. DU EILĖRAŠČIAI

Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.

Priimami teikimai Maironio premijai skirti

Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. „Poezijos pavasario“ laureatu tampama ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą. Premijos dydis – 3000 Eurų.

ERNESTAS KUCKAILIS. “IŠLIKĘ LAISVI”. IŠTRAUKA IŠ NAUJO ROMANO

E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės  – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.

Laimonas INIS. SENOLIO ŠOKIS RASOTOJ PIEVOJ

Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.

Tadas Žvirinskis. 10 impresijų esamajam laikui

Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115!

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.

DONALDAS KAJOKAS. LEISTINAS PRIVATUMAS. DIENORAŠČIO PUSLAPIAI. 1981-ieji.

Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.

Gyvoji literatūra jūsų namuose

Pakylėti artėjančių švenčių dvasios, susitikti kviečia seniai regėti draugai, į svečius dunda giminės, ant stalų garuoja kava, arbata, karštas vynas, sužvarbę pirštai su malonumu apglėbia puodelį… Ligi valiai išsikalbėję, prisijuokę, atsiragavę, apimti malonaus tingulio galiausiai niurktelite myliman krėslan ir spragtelite pelės klavišą. Žinote – tyla ir erdvė ženklina toli gražu ne tuštumą.

Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai

Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.

Vertėja Aida Krilavičienė: „Suomių literatūroje nestinga ir istorinių romanų, ir meistriškos eseistikos, ir juodojo humoro ekvilibristikos“

Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“

Naujas konkursas ieško suaugusiųjų literatūros kūrėjų

Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.

Edmundo Janušaičio eilėraščiai

Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…

JUOZUI GRUŠUI – 120. NULEISTA SĖKMĖS BURĖ

Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.

Kęstučio Navako atminimo paramos fondas

Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas  K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.

Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.

JUOZUI GRUŠUI – 120. GRUŠAS, KOPIANTIS Į ŽALIAKALNĮ

Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.

JUOZUI GRUŠUI – 120. EGZISTENCINĖS KŪRYBOS GELMĖS

Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. GYVENIMAS PRIE TILTO (Ištrauka iš knygos „Senų giesmių giedojimas”)

Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.

LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS. ANTRA DALIS

Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.

MIRĖ RAŠYTOJAS ROBERTAS KETURAKIS

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.

LINA NAVICKAITĖ. DRUGELIAI SNŪDOS IR SENAS PAŽĮSTAMAS (Ištrauka iš rašomo romano paaugliams)

Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.

RAŠYTOJO TRAGIŠKA LEMTIS

Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė  44-rių.

Stasys Babonas. “Aš – Vita”

Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis…  Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…

Jutta Noak   Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Jutta Noak. Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!

Steigimo protokolas

Netrukus pasirodys nauja rubrika – Istorijos puslapiai

Šiemet pažymint mūsų skyriaus įsteigimo 50-metį, pavyko rasti 1971 m. birželio 14 d. steigimo protokolus. Artimiausiu metu naujojoje rubrikoje Istorijos puslapiai pradėsime skelbti buvusių pirmininkų, tarybų narių pasakojimus apie skyriaus istoriją ir veiklą. Kviečiame visus kolegas pasidalinti savo prisiminimais, išsaugotomis fotografijomis bei įspūdžiais.

Algirdui Verbai – 80 (II dalis)

Tęsiame Alfo Pakėno parengtą publikaciją apie poetą Algirdą Verbą (1941 10 01 – 2000 07 22) rašytojo Jono Mačiukevičiaus atsiminimų pluošteliu “VAŽIUOJANT PRO NEMAKŠČIUS”:
Važiuojant į Palangą pro Nemakščius lyg ir išgirdau poeto Algirdo Verbos balsą:
– Kai aš dirbau „Valstiečių laikraštyje“…

Algirdas Verba

Algirdui Verbai – 80

Spalio pirmąją prisimename ir primename mūsų Kolegos, dramatiško likimo poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį (1941 10 01 – 2000 07 22). Jo gyvenimas susijęs su Kaunu – čia studijavo Politechnikos institute, dirbo įvairiose gamyklose, o pirmuoju rinkiniu debiutavo vėlai, sulaukęs 39-erių, nors eiles skelbė nuo jaunumės.

Rašytoja, dailininkė Violeta Židonytė: „Tiek poezija, tiek akvarelė pavergia mintis, bet išlaisvina nuo viso kito“

Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.

Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)

Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.

Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03)

Skaudi netektis – rugsėjo 3 d., eidamas 99-uosius metus, JAV, Floridoje, mirė mūsų akademinės bendruomenės šviesulys, literatūrologas, teatrologas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03). Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną p. Stasę, artimuosius ir bičiulius.

Gediminas Jankus. „Dar apie Vytautą Praną Volertą“

Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.

Dalia Teišerskytė. Eilėraščiai

Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.

Viktoras Gulbinas. Nauji eilėraščiai

Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija

Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.

Rašytoja Nijolė Raižytė: „Parašyti gerą novelę – lyg sugauti judrų auksaspalvį drugelį naktyje“

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.

Kaune dūksta Poezijos pavasaris (fotoreportažas)

Atvanga nuo vasariškos kaitros – įvairūs ir spalvingi poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 susitikimai. Kviečiame po jų akimirkas Kaune pasižvalgyti Mildos Kiaušaitės, Editos Grybauskaitės-Kiršienės bei Zenono Baltrušio fotoreportažuose ir, žinoma, nepraleisti įdomių artėjančių renginių!

Poezijos pavasario Kaune debiutas. Aleksandras Žaltauskas: pradžia po pabaigos

Poezijos pavasario Kaune metu jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys. Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų.

Rašytojui Petrui Palilioniui įteiktas žurnalistų Garbės ordinas

Dvidešimt devintajame Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Spaudos baliuje Lietuvos radijo 95-mečio ir asmeninio jubiliejaus proga kolegai Petrui Palilioniui už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose buvo įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas.

Poezijos pavasaris-2021 Kaune – kiekvienam, neabejingam poezijai

Antrus metus vasarą vyksiantis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune šįsyk susiburti pakvies birželio 27–liepos 10 dienomis. Pasak vieno iš organizatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus, 57-ajame Poezijos pavasaryje sau vietą turėtų rasti įvairiausių stilių, temų, amžiaus poetai bei klausytojai, numatoma 11 skirtingų renginių.

Rašytojas Petras Venclovas: „Menas turi visą laiką judėti, ieškoti, žengti į priekį, į šoną, o kartais – ir atgal“

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.

Poezijos pavasario laurai – poetei Dovilei Zelčiūtei

Šiemet Maironio premiją, vieną svarbiausių įvertinimų, teikiamų už poeziją, ketinama skirti rašytojai Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020). Premijos steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė, Komisijos sprendimą turi patvirtinti miesto Taryba.

Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memuaristikos subtilybės“ (recenzija)

Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.  

Iškoduoti freską: radijo pjesių kūrimo hakatonas

Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame kviečiami dalyvauti pilnamečiai profesionalūs ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai iš visos Lietuvos. Dalyvių registracija vyks iki liepos 5 dienos.

Jubiliejų švenčiančiam Gediminui Jankui – aukščiausias Lietuvos šaulių sąjungos įvertinimas

Jubiliejų švenčiantis (gim. 1951 05 21) dramaturgas, prozininkas, publicistas, literatūros ir teatro kritikas Gediminas Jankus už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą, sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) apdovanotas I laipsnio LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VIII dalis

Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…

Rašytojas Edmundas Janušaitis. Maištingi eilėraščiai, Poetų sodas ir paslaptinga Palėpė, įkvėpusi Žaliakalnio epą

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįkart kviečiame geriau susipažinti su poetu, prozininku, bardu Edmundu Janušaičiu. Nuo kino mechanikos iki tarnystės kariniame jūrų laivyne, nuo iš kojų verčiančio roko iki literatūrinio maišto, nuo Žaliakalnio istorijos iki sapnų, o kur dar drauge su bičiuliais menininkais kuriamo Poetų sodo burtai, steampunk’o išdaigos, gyvenimas pagal ženklus, beužgimstantis regimų tikimybių romanas?..

Dovilei Zelčiūtei skirta Antano Miškinio literatūrinė premija

Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.

Jūsų kaimynas – rašytojas

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jungiasi prie tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir kviečia susipažinti su kauniečiais rašytojais, kurie gyvena čia pat – jūsų kaimynystėje.

Viena iš pirmųjų Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimų nugalėtojų tapo Ona Jautakienė

2021 m. Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Viena iš laureačių tapo rašytoja, Kelmės r. laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, įvertinta už meninio žodžio sklaidą, nuolatinį dėmesį kalbos aktualijoms ir visa savo veikla atliekamą šviečiamąją, ugdomąją, lavinamąją misiją.

„Kauno literatūros savaitėje“ – išskirtinis dėmesys jauniesiems literatūros kūrėjams

Gegužės 21 d., penktadienį, 20 val. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ augančią literatūros kūrėjų kartą bei norinčiuosius juos išgirsti sukvies į renginį „Nauji vėjai“. Čia mikrofonas bus suteiktas jau įvertintiems ir pastebėtiems jauniesiems Kauno ir Kauno rajono poezijos, prozos, slemo kūrėjams. Be to, laisvas „Naujų vėjų“ mikrofonas bus suteiktas ir visiems norintiems pristatyti savo kūrybą.

Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“. Interviu su Aldona Ruseckaite

2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.

Gediminas Jankus. „Gasparo Aleksos „cvirkiada“. Kultūrbolševizmo pinklėse“ (recenzija)

Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.

Alfas Pakėnas. Iš rengiamos knygos „Žvaigždė galiniame gryčios lange“, II dalis

Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.

„Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“. Sudarė Julius Keleras (Neringa: Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, 2021)

Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Stasys Babonas. „Gandralizdis“

Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.

Ona Jautakė. Poezija

Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.

Gediminas Jankus. „Shopping and Fucking“. Tado Žvirinskio variantas“ (recenzija)

Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.

Alfas Pakėnas. „Eik ir daugiau nebenusidėk“

Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“

Rašytojas Tomas Šinkariukas. Apie kosminės vištos moralę bei principus, vaizduotės šėlsmą ir… Pinokio patarimus

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįsyk kviečiame geriau susipažinti su dramaturgu, prozininku Tomu Šinkariuku. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip įsigalėjus popmodernizmui „stojo višta“ bei argumentai, kodėl idealistinis nihilizmas kūrėjui niekada neleis prie jos prisijungti, taip pat pavyzdys, kokį didelį įspūdį gali palikti neskaityta knyga bei daug kitų netikėtų minties vingių.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VII dalis

Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.

Poezija… Poezijai! Pasaulinę poezijos dieną minint

Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?

Aldona Ruseckaitė. „Dukterys“ (iš spaudai rengiamos esė knygos „Per žarijas“)

Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.

Tomas Šinkariukas. „Iš apokrifų“

Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VI dalis

Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?

Tomas Vyšniauskas. Poezija

Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.

„Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. Sudarė Julius Keleras (Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2020)

Praėjus keleriems metams nuo poezijos antologijos „Pirštai jos neša leliją: moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje“ pasirodymo, skaitytojus pasiekė antroji ne mažiau įdomi rinktinė „Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. „Šiuosyk man rūpėjo poetinis šiuolaikinio vyro tapatybės pjūvis, visuomenėje vyraujantys vyriškumo konstruktai, atsiveriantys vyrų ir moterų parašytoje poezijoje“, – sumanymo motyvus leidinio anotacijoje aiškina sudarytojas J. Keleras.

Zitai Gaižauskaitei – 70!

Šiandien, vasario 12 d., rašytojai Zitai Gaižauskaitei sukanka 70 metų! Jaunajam skaitytojui ji išleido jau per penkiasdešimt knygelių, be to, lygiai prieš penkiasdešimt metų vaikų žurnale „Genys“ buvo atspausdintas pirmasis poetės eilėraštis.

Lina Navickaitė. „Ugnius“ (romano paaugliams fragmentas)

Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį. 

Klystančio žmogaus istorija: romanas apie Petrą Cvirką

Rašytojas Gasparas Aleksa ėmėsi rizikingos, diskusiją provokuojančios temos. Šeštasis jo romanas „Baik cirkus, Cvirka!“ pasakoja apie prieštaringo likimo rašytoją Petrą Cvirką. „Norėjau parodyti žmogų. Klystantį žmogų, kuris nespėjo ir neturėjo galimybių paaiškinti savo paklydimų priežasčių“, – savo motyvus dėsto G. Aleksa.

Kultūros žurnalas „Nemunas“ kviečia analizuoti naujausiosios lietuvių literatūros simptomus

Neseniai pasirodė leidinys RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020, kuriame publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. „Atrinkome tuos, kurie, mūsų manymu, aiškiausiai liudija pastarojo meto lietuvių literatūros simptomus“, – esminį kriterijų įžangos žodyje paaiškina vienas iš leidinio sudarytojų prof. dr. Saulius Keturakis. Čia jūsų laukia ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių kūriniai.

Tadas Žvirinskis. „Kryželiai“

Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ V dalis

Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.

Erika Drungytė. Poezija

„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.

Neringa Daniulaitienė. „Kur durys“

„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?.. 

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas II“

Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas“

Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.

Alfas Pakėnas. „Juozo Tumo-Vaižganto Maironica*“

Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis

Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.

Vytautas Stulpinas. Poezija

„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.

Sigitas Kanišauskas. „Pušalotas – mano pirmasis didmiestis“

Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.

Gasparas Aleksa. Poezija

Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.

Nijolė Raižytė. „Paukščiai“

Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?

Tarp apdovanotųjų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliais – du Kauno rašytojai

Spalio 5 d. Panevėžyje įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Tarp jais apdovanotųjų – ir du Kauno rašytojai: poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė įvertinta už savanorystės kultūros sklaidą; už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, medalis įteiktas poetui, redaktoriui, leidyklos „Kauko laiptai“ įkūrėjui ir vadovui Viktorui Rudžianskui.

Edmundas Janušaitis. „Su manimi ir be manęs“ (romano ištraukos)

Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.

Vicente Leñero. „Bausmė“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)

Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?

Aleksandrs Grīns. „Namėjo žiedas“ (romano ištraukos; iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė)

Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.

Mantas Balakauskas: „Apmaudas yra tai, į ką pasineri, ką nešiojiesi su savimi“

Po ketverių metų pertraukos, artėjant vienam svarbiausių rudens renginių – poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“ – išleista antroji poeto Manto Balakausko eilėraščių knyga – „Apmaudas“. Pasak prie knygos rengimo su autoriumi dirbusio redaktoriaus, poeto Gyčio Norvilo, „Manto Balakausko poezija – iš iliuzijų griūties, jei norite – iš apmaudo, trinties. Tai kelias į išsilaisvinimą ar bent bandymas jo ieškoti.“

Mečislovas Ireniejus Rakauskas (1938 01 01–2020 09 17)

Netikėta, skaudi netektis – rugsėjo 17 d., po staiga užklupusios ligos, mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus RAKAUSKAS (1938 01 01–2020 09 17). Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.

Aldona Ruseckaitė. „Spalvingi įvykiai bei nuotykiai“

Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.

Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (II)

Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.

Dovilė Zelčiūtė, Milda Kiaušaitė. „Palengva (ati)tirpsta“ (fragmentai)

„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.

Aleksas Dabulskis (1934 04 10–2020 08 05)

Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934 04 10 Pilsūduose, Tauragės r.–2020 08 05 Kaune). Atsisveikinimas su poetu Aleksu Dabulskiu vyks rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose, 1 salėje (Juozapavičiaus pr. 1). Išlydėjimas – rugpjūčio 7 d., penktadienį, 13 val. į Petrašiūnų kapines. Šv. Mišios – rugpjūčio 7 d. 9 val. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Aleksoto g. 3).

Davide Castiglione. Poezija

Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.