Tik neseniai, praėjusių metų rudenį, sveikinome poetą, publicistą Česlovą Skaržinską priėmimo į profesionalių kūrėjų gretas proga, o nūnai kauniečiai kolegos gali vėl pasidžiaugti – Česlovas pareiškė norą įsijungti į Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus gretas. Mūsų prašymu jis svetainei įteikė ir pluoštą savo naujų eilėraščių.
Šiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido labai solidžios apimties, stebinantį savo unikalumu ir prasmingomis įžvalgomis, Algimanto Mikutos dešimties metų (2011-2020) užrašų tomą, Rašytojo, poeto, vertėjo Algimanto Mikutos apmąstymai parašyti paprasta, tačiau turtinga, gyva kalba, toli gražu neapsiriboja vienu dešimtmečiu – išvystame platų ir spalvingą temų spektrą.
𝗞𝗼𝘃𝗼 𝟮𝟴 𝗱., 𝗮𝗻𝘁𝗿𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶̨, 𝟭𝟳 𝘃𝗮𝗹. Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyks poeto TOMO VYŠNIAUSKO poezijos knygos „Vokais išvirkščiais“ pristatymas.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. kovo 17 dieną, eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius metus, mirė žymus Lietuvos poetas, žurnalistas, dailininkas Jonas Anupras Jackevičius.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko dainingos širdingos žaliakalnietiškos rašytojo Edmundo Janušaičio naujojo įžvalgų romano “Su manimi ir be manęs” sutiktuvės. Ramūno Guigos fotoreportažas
2023 m. kovo 14 d. Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekoje pristatyta Vlado Vaitkevičiaus knyga „Dabar viskas kitaip“. Kartu su autoriumi dalyvavo LRS Kauno skyriaus pirmininkas, rašytojas Gediminas Jankus, knygos ir laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Romas Bacevičius, bardas, poetas, vertėjas Aleksandras Ravve, skaitovė Vilma Urniežiūtė. Birutės KAIRAITYTĖS fotoreportažas
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius skelbia knygos vaikams konkursą. Nesvarbu, kur gyvenate – Lietuvoje ar užsienyje – esate kviečiamas (a) lietuviškai parašyti knygą paaugliams tema: JAUNA JŪRA.
Dar gilesnė ir sakyčiau, skaudesnė filosofinė lyrika ryški ir naujoje poetės, literatūros kritikės, dr. Ievos Rudžianskaitės poezijos knygoje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). Knygoje nerasime dirbtinumo, socialinio konstrukcionizmo, verksmingų sentimentų, visų tų dėmenų, lydinčių dažno poeto ar poetės eiliavimą.
Artėja Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas 2023 m. balandžio 14 d. Skelbiame suvažiavimo darbotvarkę.
Rašytojo Edmundo Janušaičio naujojojo įžvalgų romano “Su manimi ir be manęs” pristatymas Maironio lietuvių literatūros muziejuje! Kovo 15 d. trečiadienį, 17 val.
Kovo 15 d. trečiadienį, 18 val. Rumšiškių kultūros centre (Rumšos g. 37) rašytojos Aldonos RUSECKAITĖS biografinio romano “EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” pristatymas!
Poetas, prozininkas Edmundas Janušaitis stebina savo kūrybingumu ir neišsenkančia fantazija. Tik neseniai sutikta paslapčių kupina jo poezijos rinktinė “Žaliakalnio ložė”, o dabar pasiekė naujas įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Šią, jau ketvirtą Edmundo Janušaičio prozos knygą recenzuoja rašytojas Gediminas Jankus.
24-oji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje „Arbata papėdėje“ iškilmingai įteikta poetui Viktorui Rudžianskui Kauno menininkų namuose
Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia konkursą Jono Aisčio literatūros premijai gauti ir iki balandžio 30 d. laukia siūlymų. Premija skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje.
Su džiugesiu sutikau žinią, kad rašytoja Violeta Šoblinskaitė rašo (ir, ko gero, jau baiginėja rašyti – redaguoja), savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu ji maloniai sutiko pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais ir kolegomis. Iš šių ištraukų akivaizdus aukštą meistriškumą pasiekęs V. Šoblinskaitės prozininkės talentas, jos pasakojimas įtraukiantis, veikėjų gyvenimo dramos ir vingiai jaudina, nes yra sukurti su meile, atjauta ir dideliu išmanymu.
Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Raudonės pilyje! 15 val. rašytoja Violeta Šoblinskaitė ir pianistas Rimgaudas Mickus dalyvauja fotomeistro Valdemaro Šoblinsko fotodrobių parodos “Liepsnų žaismė” pristatyme. Renginį organizuoja Raudonės ir Stakių kultūros skyriai.
Poeto, vertėjo, redaktoriaus Vlado VAITKEVIČIAUS poezijos ir įvairių žanrų knygos “DABAR VISKAS KITAIP” pristatymas Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekoje (Vytauto pr. 44) 2023 m. kovo 14 d. antradienį, 16 val.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka (Aleksoto skyrius, Veiverių g. 43) kviečia į dailininkės, rašytojos Violetos ŽIDONYTĖS akvarelės parodos “Švytėjimas” atidarymą kovo 7 d. antradienį, 18 val. Koncertuos folkloro ansamblis “Žaisa”.
Iškilmingas Vieno lito literatūrinės premijos įteikimas įvyks kovo 9 d. ketvirtadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose. Dalyvaus poetas Viktoras Rudžianskas, Vieno lito premijos laureatai, muzikuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė, dainuos operos solistas Tomas Ladiga. Laudaciją apie V. Rudžiansko knygą “Arbata papėdėje” paskelbs poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas. Vakaro vedėjas – rašytojas Gediminas Jankus.
Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.
Mieli rašytojai ir skaitytojai, Ukrainos rėmėjai, Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia naują, jau trečiąją pagalbos Ukrainai akciją ir kviečia aukoti!
Anzelmo Matučio premija konkurso būdu skiriama profesionaliam poetui arba literatui mėgėjui už gražiausią eilėraštį vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą. Eilėraštis turi būti sukurtas per praėjusius dvejus metus ir publikuotas poezijos rinkiniuose arba periodinėje spaudoje.
Birštono viešoji biblioteka (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12) kovo 7 d. antradienį, 17 val. kviečia į rašytojos Aldonos RUSECKAITĖS biografinio romano “EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” pristatymą!
Dvidešimt ketvirtoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje “Arbata papėdėje” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022) paskirta poetui Viktorui RUDŽIANSKUI. Iškilmingas premijos įteikimas įvyks kovo 9 d. ketvirtadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose.
Rašytojų klubas (Vilnius, K. Sirvydo 6) kovo 2 d. ketvirtadienį, 18 val. kviečia net į dviejų naujausių poeto, prozininko Edmundo JANUŠAIČIO knygų pristatymą!
Nūnai prisimename mūsų talentingąją mažosios prozos meistrę Bitę Vilimaitę (1943 02 16 – 2014 10 110), pagerbdami jos atminimą 80-mečio proga.
Šveicarijos lietuviai neužmiršta savo gimtųjų šaknų, palaiko tamprius ryšius su įvariomis Lietuvos bendrijomis ir organizacijomis. Ypač svarbią ir plačią kultūrinę bei švietėjišką veiklą yra išvystęs jau garsus Ciuricho lietuviškos knygos klubas. Klubo iniciatorė ir ilgametė nenuilstanti vadovė Jūratė Caspersen, kuri yra ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė, išsamiai pasakoja apie klubo nuveiktus darbus, plačią kultūrinę veiklą, draugystę su rašytojais.
Pasirodė spalvinga nuotaikinga rašytojo Stanislovo Abromavičiaus ir kompozitoriaus Aloyzo Žilio knygelė “Padainuok man lopšinę” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Autoriai siūlo dvidešimt keturias melodingas lopšines.
Naujas prozininko, poeto Edmundo Janušaičio įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) tęsia prieš keletą metų išleisto romano “Vileišio aikštė – šnabždesių ABC” tematiką, tik šį kartą nuo būsenų pereinama prie įžvalgų.
Jau pasirodė poetės, literatūros kritikės, filosofijos daktarės Ievos Rudžianskaitės naujų eilėraščių knyga “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023).
Neseniai iš spaustuvės “Morkūnas ir Ko” atkeliavo Stanislovo Abromavičiaus “Tremties vaikai” ciklo knyga, išversta į anglų kalbą – „CHILDHOOD IN FORCED EXILE“ („Vaikystė prievartinėje tremtyje“, Kaunas: LPKTS, 2023). Ji išleista 1000 egz. tiražu, bus platinama Lietuvoje, taip pat nukeliaus į visas Lietuvos Respublikos ambasadas, lietuvių bendruomenes anglakalbėse šalyse, lituanistines mokyklėles, LR Seimą, ministerijas.
Paskutinį mėnesio trečiadienį, vasario 22 d. pavakare, VšĮ „Pelėdų kava“ vėl kviečia į renginį V. Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros“ skyriuje prie gilių kavos puodelio, kuriame šį kartą paminėsime poeto, eseisto, Žaliakalnio gyventojo, buvusio mūsų kaimyno, Kęstučio Navako (1964-2020) gimtadienį.
Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai. Tarp apdovanotųjų – ir kaunietis poetas, prozininkas ir eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas KAJOKAS! Jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už daugiasluoksnės kūrybos minties gelmę, jautrumą ir įtaigumą. Nuoširdžiai sveikiname kolegą Donaldą Kajoką!
Iš gausingos spalvingos ryškingos Vilniaus knygų mugės programos išrinkome ir kauniečių rašytojų pristatomas knygas (Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Aldona Ruseckaitė, Viktoras Rudžianskas, Gvidas Latakas, Vytautas Stulpinas, moderatoriai Ieva Rudžianskaitė, Tomas Vyšniauskas)
Džiaugiamės, kad į kūrybiškiausių 2022 metų knygų dvyliktuką pateko dvi kauniečių, Lietuvos rašytojų sąjungos narių, knygos – poeto, dailininko Gvido Latako “Salos” ir poetės Dovilės Zelčiūtės – Gimberienės atsiminimai “Augau teatre”. Sveikiname ir linkime sėkmės galutiniame balsavime!
Sveikiname kolegą, Lietuvos rašytojų sąjungos narį Alvydą Šlepiką su Vyriausybės kultūros ir meno premija!
LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS NARIAMS K. SAJAI IR R. STANKEVIČIUI – NACIONALINĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS
Tai bent vakaras Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje! Netikėtas ir neįtikėtinas, sukėlęs didžiulį susidomėjimą savo originalumu ir neįprastumu. Menininkių ir poezijos kūrėjų sąveika, įsiskaitymas ir interpretacijos, eilėraščių skaitymas, nuoširdūs atsivėrimai ir muzika, gyvos žodinės ir vizualinės improvizacijos!
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija yra įsteigusi kasmetinę Salomėjos Nėries vardo literatūrinę premiją už reikšmingiausius praėjusiais metais publikuotus poezijos kūrinius. Premija skiriama konkurso būdu. Kandidatus […]
Vasario 10-ąją Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Aldona Ruseckaite. Į paskutiniojo jos romano „EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“ pristatymą rinkosi gausus būrys kazlųrūdiečių.
Sausio 29-osios popietę Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus nariai, meno mylėtojai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame vyko LRS nario, poeto, rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Dalyvius pasitiko muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Eglė Rankauskienė ir pakvietė į renginių salę.
Mums, kauniečiams rašytojams, šis kultūros žurnalo “Nemunas” (1986 m., sausis) archyvinis numeris yra brangus, jau istorinis. Jam 37 metai, tada ir mes buvome pradedantieji, vieni jau išleidę, kiti dar ruošiantys pirmąsias knygas. Mes – tai Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus jaunieji rašytojai.
Sigito Gedos jubiliejinis gimtadienis – (jam sukaktų 80), paskatino dar kartą įdėmiai skaityti jo kūrybą, ypač paskutinę išleistą dienoraščių ir tyrinėjimų solidžią knygą “Vasarė ajero šneka” (2008). Ne veltui tvirtinama, kad geriausias raktas į kūrėjo pažinimą – jo paties atsivėrimai, ypač tokio didžio ir visaapimančio talento, mūsų literatūros titano. Be abejo, jį drąsiai galima vadinti Titanu, prometėjiškos dvasios ir galios išskirtine, kultine asmenybe.
Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai nepalieka abejingų. Juose dar ryškiau atsiskleidžia poeto vidinis pasaulis, aprėpiantis ne tik gimtąją Žemaitiją, bet giliai ir prasmingai šnekantis apie mūsų egzistenciją, būtį, kasdienius potyrius perkeliantis į visuotinumo lygmenį.
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius (Mapu g. 18) kviečia į odos meistrų meninio knygos įrišimo parodos „Viena knyga – skirtingi požiūriai. Objekto interpretacijos“ atidarymą, kuris vyks vasario 13 d. 18 val. Parodoje išvysite menininkų interpretacijas nebaigtai įrišti poeto ir dailininko Gvido LATAKO poezijos knygai „Salos“ (Meninių įrišimų interpretacijos).
Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka 2023 m. vasario 10 d. 17 val. kviečia į rašytojos Aldonos RUSECKAITĖS penktojo biografinio romano “EMMI”: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” pristatymą. Tai jau 22-asis romano pristatymas.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pristato 2022 m. išleistų perkamiausių knygų dešimtuką. Jo viršūnėje puikuojasi rašytojos Aldonos Ruseckaitės knyga “EMMI” apie žymaus poeto Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moteris
Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia Liudo Dovydėno premijos konkursą. Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus.
Šiemet bus teikiama jau XV-oji kasmetinė Dionizo Poškos premija, kurią 2009 m. įsteigė Šilalės rajono savivaldybės taryba. Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, išleistą praėjusiais kalendoriniais metais, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis.
Poetė, Poezijos pavasario laureatė (1990) Gražina Cieškaitė – viena savičiausių mūsų kūrėjų, filosofinės meditacijos, sudėtingų, paviršutiniškai neišgliaudomų eilių autorė. Norint pajusti ar bent kiek perprasti Gražinos kūrybos pasaulį, reikia būti pasiruošusiam ir pasiryžusiam kartu su ja pakilti virš kasdienybės ir panirti į sudėtingą filosofinių apmąstymų, religinių simbolių terpę.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido mūsų garsiojo poeto Donaldo Kajoko poezijos rinktinę “Dieviškos slėpynės” su garso disku (Kajokas, Donaldas. Dieviškos slėpynės / sudarytoja Elena Baliutytė; skaito Donaldas Kajokas. – Vilnius: LLTI, 2023. – 239 p. + 1 garso diskas (CD). – (ciklas “Gyvoji poezija”).
Poetas, eseistas, redaktorius Vladas Vaitkevičius savo naujojoje knygoje “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą. Bet kas bene svarbiausia- šioje solidžioje rinktinėje poetas didžiausią dėmesį ir širdies jautrumą skiria mūsų senosios literatūros kukliems autoriams-kunigams, nūnai užmirštiems ir mūsų literatūrologų nė neminimiems. Apie tai buvo kalbama knygos pristatyme-sutiktuvėse Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Šokiruojantis, kandus, paradoksalus tas mūsų poetas Mindaugas Švėgžda. Netikėtumų ir neįprastų situacijų, ironijos ir grotesko pripildyti jo eilėraščiai ryškiai išsiskiria iš “putpele čiauškančių” poetų ir parapoetų.
Dvidešimt ketvirtoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje “Arbata papėdėje” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022) paskirta poetui Viktorui RUDŽIANSKUI.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka (Laisvės al. 57) sausio 25 d. trečiadienį, 18 val. kviečia į Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skirtą renginį „Su degančia širdim tolyn einu…“
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. sausio 21 dieną, eidama septyniasdešimt ketvirtuosius metus, mirė žymi Lietuvos prozininkė, aktorė, režisierė, scenaristė, dailininkė Kristina Gudonytė.
Prozininkė, poetė, eseistė Lina Navickaitė recenzuoja rašytojos Nijolės Raižytės romaną “Kareivio duktė” (Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2021).
Poetas, prozininkas, vertėjas TADAS ŽVIRINSKIS išleido naują poezijos knygą “Sonetariumas” (Vilnius: Slinktys, 2022). Tai sonetų rinkinys, primenantis savotišką žemėlapį – gyventų ir lankytų vietų, prisiminimų, patirčių.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje sausio 29 d. sekmadienį, 14 val. vyks poeto, eseisto, redaktoriaus Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Solidžią knygą jau šiais metais išleido leidykla „Naujasis lankas“.
Šį kartą skelbiame rašytojos, dailininkės Violetos Židonytės sonetų vainiką “Gyvenimas kaip Nemunas almės” ir jai maloniai leidus, keletą jos paveikslų iš autorinės parodos tuo pačiu pavadinimu. Keturiolika klasikiniu stiliumi sukurtų sonetų kalba apie neblėstančias dvasines vertybes, gilius jausmus, širdies nerimą ir liudija didžiulį autorės poetinį talentą bei profesionalumą.
Tada, prieš 32 metus, 1991 metų sausio 13-ąją mūsų garsioji poetė, rezistentė ir Laisvės kovų dalyvė Aldona Puišytė, tragiškų įvykių ir okupantų žiaurumo sukrėsta, nekaltai žuvusioms aukoms sukūrė jaudinančius posmus, kurie savo dramatiško skambesio ir tikrumo nepraranda ir nepraras.
Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai Marius Burokas, Donatas Petrošius ir Laurynas Katkus planuoja antrą kartą vykti į Ukrainą sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Tad aukojimo akciją pratęsiame iki sausio pabaigos.
Lietuvos kultūros taryba paskyrė individualias stipendijas ir literatūros srityje. Džiugu, kad tarp stipendininkų yra ir keturi kauniečiai rašytojai – Donaldas KAJOKAS, Violeta ŠOBLINSKAITĖ, Dovilė Gimberienė (Zelčiūtė), Gasparas ALEKSA. SVEIKINAME!
Maloniai nustebino nenuilstantis ir energingas Petras Palilionis, buvęs ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, nūnai vadovaujantis Kauno meno kūrėjų asociacijai. Nustebino itin svaria ir reikšminga, palydint metus, išleista poezijos antologija “Likę poezijos veidais”, poezijos, kuri buvo skelbta “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės” rinkiniuose.
Mūsų garsėjantis prozininkas Stasys Babonas, praėjusiais metais išleidęs įdomią ir pagavią apsakymų, novelių ir apysakos “Laisvės karys” knygą “Požeminė sankryža” (tai jau septintoji autoriaus knyga), […]
Prienų rajono savivaldybė skelbia konkursą Vinco Mykolaičio-Putino literatūros premijai gauti. 2000 Eur. vertės premija skiriama už reikšmingus poezijos, prozos, literatūros kritikos, vertimų bei publicistikos darbus, Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos tyrinėjimą, sklaidą ir jo idėjų tęstinumą bei propagavimą.
Lietuvos rašytojų sąjunga, kuriai priklauso nemažai vaikams rašančių rašytojų, smerkia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) sprendimą prestižinio Hanso Kristiano Anderseno vaikų literatūros apdovanojimo pirmininke patvirtinti iliustruotoją iš Rusijos Anastasiją Archipovą, Maskvos menininkų asociacijos (MOCX), kuri šiuo metu aktyviai propaguoja Rusijos karo agresiją Ukrainoje, valdybos narę.
Mūsų klasikui Vincui Mykolaičiui-Putinui – 130. Per jo gimtadienį Marijampolėje vyks klasiko pagerbimas, numatytas ir rašytojos Aldonos Ruseckaitės biografinio romano “EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” pristatymas Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje.
Šiandien, sausio 4-ąją, net trys mūsų Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai švenčia savo gimtadienius – Aldona Elena Puišytė, Ona Jautakė, Skaidrius Kandratavičius. Nuoširdžiai sveikiname!
Teismas patenkino „Rašytojų sąjungos fondo“ prašymą panaikinti Lietuvos kultūros tarybos sprendimą
Prasidėjus Naujiesiems, Kauno rašytojams įprasta pažvelgti į praėjusius metus, prisiminti ir sudėlioti kūrybinį kraitį, įvertinimus. Tikrai galima pasidžiaugti 2022-ųjų kauniečių rašytojų kūrybiniais pasiekimais.
Naujųjų metų pirmąją dieną prisimename mūsų talentingąjį prozininką Mečislovą Ireniejų Rakauską (literatūrinis slapyvardis – Mečys Rakauskas), kurį būtent dabar ir sveikintume su jo 85-uoju gimtadieniu. Deja, Mečys mus paliko prieš dvejus metus – 2020 m. rugsėjo 17-ąją.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Jonuškaitės sveikinimas
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus kalėdinis ir naujametis sveikinimas
Gruodžio 21-ąją kauniečiui poetui, satyrikui Vytautui Eidukaičiui sukaktų 104 metai. Jis bendradarbiavo su satyros ir humoro leidiniais „Šluota“ ir „Ūpas“, priklausė „Šaipokų“ kompanijai, propagavusiai humorą. Išleido šešis satyrinių ir humoristinių eilėraščių rinkinius. Satyriką Vytautą Eidukaitį betarpiškai, netradiciškai prisimena poetas Algimantas Mikuta.
Sakrališkas, jautrus ir jaudinantis Eglės Perednytės eilėraštis “Išsiilgę Kalėdų šviesos”, kuris, kaip ir visa poetės kūryba, neatsiejamas nuo dvasingumo ir dievoieškos, susišaukia ir pagilina Šv. Kalėdų nuotaiką.
Aldona Elena Puišytė: “parengiau spaudai vertimų knygą “Styga ir vėjas”. Joje poetai iš poezijos aukso fondo – R. M. Rilkė, Helderlinas, Novalis… Artėjant Kalėdų šventei, atrinkau iš Novalio “Himnų Nakčiai” teksto fragmentą apie dieviškojo Kūdikio Gimimą”.
Artėjant Šv. Kalėdoms, savo homiletiniu eilėraščiu “Kalėdinė ramybė” mus visus susikaupimui ir pamąstymui telkia prelatas, poetas Vytautas Steponas Vaičiūnas, leidžiantis jau tryliktąją savo sakralinės poezijos knygą “Viskas priklauso Tau”.
Mūsų garsioji poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė verčia ir ukrainiečių poeziją. Šį kartą ji pristato vienos žymiausių Ukrainos poečių, vadinama gyvaja klasike, Linos KOSTENKO keletą verstų eilėraščių. A. E. Puišytė pabrėžė, kad šiuos vertimus skelbia “su meile Ukrainai, karžygiškai kovojančiai už savo tautos laisvę”.
Poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės naujausias eilėraštis, jautriai pinantis ir lyginantis asmenines būsenas su Ukrainos žmonių kančiomis, kovojant su agresoriais.
Gediminas Jankus recenzuoja rašytojos Aldonos Ruseckaitės naująjį biografinį romaną “EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” ir aptaria jo didžiulio populiarumo priežastis.
Gruodžio 10 d. Anykščiuose poetui, publicistui Vytautui Kazielai buvo įteikta 12-oji Antano Baranausko literatūrinė premija už knygą „Sapnų slidininkas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2021). Tai dvyliktoji autoriaus knyga. Nuoširdžiai sveikiname laureatą!
Kauno Švč. Sakramento (studentų) bažnyčioje įvyko advento poezijos vakaras „Kaip pasiilgau aš tikrų Kalėdų…“ Jis prasidėjo bažnyčios rektoriaus, kunigo, poeto Gyčio Petro Stumbro aukojamomis šv. Mišiomis už menininkus, literatus. Po šv. mišių sakralinės poezijos vakarą jautriai pradėjo ir vedė pats kunigas, poetas G. P. Stumbras, pristatęs dalyvius, trumpai apibūdinęs jų kūrybą ir kiek vėliau pats perskaitęs pluoštelį savo eilėraščių.
Lietuvos rašytojų sąjungos paramos Ukrainai akcija pranoko lūkesčius: per tris savaites paaukota 31 842, 85 Eurų. Galime didžiuotis Lietuvos rašytojų ir skaitytojų sąmoningumu, pilietiškumu ir atjauta. Aukojimo akcija pratęsiama iki Trijų Karalių (2023 metų sausio 6 dienos).
Nuoširdžiai sveikiname mūsų kolegas, Lietuvos rašytojų sąjungos narius – rašytoją, dramaturgą KAZĮ SAJĄ ir poetą, eseistą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ, tapus Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais!
Skelbiame poeto, būsimo Poezijos pavasario almanacho sudarytojo Kornelijaus Platelio laišką – ATSIŠAUKIMĄ Į POETUS
Tikros, pagavios poezijos, netikėtų atsivėrimų ir atradimų kupina popietė vyko A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, į kurią pakvietė P. Galaunės knygų klubas (steigėja ir vadovė – muziejininkė Irma Liauzun) ir unikalus poetas, dailininkas Gvidas Latakas.
Kviečia mąslus ir pakylėtas adventinis poezijos vakaras KAIP PASIILGAU AŠ TIKRŲ KALĖDŲ… gruodžio 12 d. pirmadienį, Švč. Sakramento bažnyčioje, po 17 val. Šv. Mišių.
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Aleksoto padalinys (Veiverių g. 43), gruodžio 14 d. trečiadienį, 17.30 val. kviečia į Aldonos RUSECKAITĖS knygos „EMMI“ pristatymą. „EMMI“ – penktasis Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie garsias Lietuvos literatūros asmenybes.
Mūsų kolegė, talentingoji poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė patyrusi netikėtą buitinę traumą, jau tvirtėja ir džiaugiasi aplankiusiu įkvėpimu – per keletą priverstinės ramybės dienų jau sukūrė per tuziną eilėraščių. Išprašėme pradžiai keletą jos dabartinės būsenos impresijų.
Gruodžio 9 d. penktadienį, 16 val. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje poetas, leidyklos „Kauko laiptai“ vadovas Viktoras Rudžianskas pristatys savo naujausią eilėraščių knygą „Arbata papėdėje“, o poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas – savo poezijos rinkinį „Vokais išvirkščiais“.
Gruodžio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. A. ir P. GALAUNIŲ NAMAI-MUZIEJUS – Pauliaus Galaunės knygų klubas (Kaunas, Vydūno al. 2) kviečia į poeto, dailininko Gvido Latako knygos „Salos“ pristatymą. Ištraukas iš knygos skaitys aktorius Henrikas Savickis.
Klaipėdos Pilies teatras (Klaipėda, Taikos pr. 70), gruodžio 13 d. 19.00 val. “DIDŽIOJI RAUDA TIES DEGANČIAIS VYNUOGIENOJAIS”. Tekstų autorius DONALDAS KAJOKAS
Režisierius Alvydas Vizgirda
Gruodžio 8 d. ketvirtadienį, 18 val. Rašytojų klube (Vilnius, K. Sirvydo g. 6) vyks poetų Viktoro Rudžiansko ir Elenos Karnauskaitės naujų knygų pristatymas. Renginio vedėjas – poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas
Gruodžio 6 d. antradienį, 17 val. rašytojos Aldonos Ruseckaitės naujausio romano “Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” pristatymas Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje.
Mūsų garsioji poetė Dalia Teišerskytė savo eilinį gimtadienį pasitiko tarp savo ištikimų bičiulių ir gerbėjų, bet neužmiršo ir gausybės kvietimų į susitikimus su skaitytojais – ji spėjo apsilankyti ir tolimesnėse Lietuvos vietose, kur yra visada laukiama ir mylima. Dar kartą sveikindami mielą Dalią, skelbiame keletą jos naujų jaudinančių eilėraščių bei jautrų žodį.
Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į šventinį metų renginį – Moterų kūrybos vakarą „…kad pakiltų apmirusi siela…“, kurio tarpukarį siekiančias tradicijas muziejus puoselėja jau daugelį metų. Vakaro metu vyks moterų poezijos ir prozos skaitymai.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka (Laisvės al. 57) kviečia į pokalbį „Dingusi Ievos Simonaitytės Lietuva“, kuris vyks gruodžio 5 d. pirmadienį, 18 val. Renginyje dalyvaus vertėjas Markus Roduner ir redaktorius Roland Begenat. Pokalbio metu išgirsite apie Ievos Simonaitytės dienoraščiuose aprašytą Šveicariją, jos gydymąsi Vo kantono kalnuose, santykį su vokiečių kultūra ir vokiečiais.
Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija vienbalsiu sąjungos valdybos narių sprendimu buvo skirta Vytautei Žilinskaitei.
Mūsų kolega, poetas Viktoras Gulbinas tapo kultūros ir meno almanacho “Atokios stotys” 2022 metų literatūrinės premijos laureatu – “Už ryškią publikaciją 2022 metais almanache, kūrėjų, gyvenančių ir kuriančių Lietuvos periferijoje, vienijimą ir ženklią visuomeninę-literatūrinę veiklą”. Nuoširdžiai sveikiname! Tokia proga išprašėme ir skelbiame pluoštelį laureato Viktoro Gulbino eilėraščių.
Gruodžio 2-ąją – žymaus išeivijos rašytojo, mokslininko, visuomenės veikėjo Vytauto Prano Volerto (1921 08 22 – 2012 12 02) dešimtosios mirties metinės. Skelbiame keletą rašytojui skirtų tekstų – apie Petro Palilionio prisiminimus knygoje “Pirmieji memografai” ir Vlado Vaitkevičiaus pasakojimą apie jo gyvenimą bei svarbiausius kūrinius.
Literatūros kritiko, Nacionalinės premijos laureato Valentino SVENTICKO naujos monografijos “Dalios Grinkevičiūtės dalia” pristatymas.
Mąslus, kupinas susikaupimo, atsivėrimų, poetinio žodžio ir giesmių – toks buvo žymaus poeto, vertėjo, redaktoriaus Viktoro Rudžiansko naujosios poezijos knygos ARBATA PAPĖDĖJE (Kaunas: Kauko laiptai, 2022) pristatymas-sutiktuvės Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia architektūrinio-skulptūrinio objekto rašytojui Justinui Marcinkevičiui ir skvero sutvarkymo darbų konkursą (toliau – Konkursas). Konkurso tikslas – įamžinti Justino Marcinkevičiaus atminimą.
Kauniečio rašytojo, vertėjo, politinio kalinio Kazio Jankausko jau 116 -asis gimtadienis, proga prisiminti šį realistinės krypties prozos meistrą. Skelbiame rašytojos, ilgametės Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Marijos Macijauskienės (1930-2020) prisiminimus apie Kazį Jankauską “Tolstančio švyturio šviesoj”, rašytus 2006 metais.
Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras NIDOJE kviečia Rašytojų sąjungos narius teikti paraiškas Individualioms kūrybinėms rezidencijoms. Šia programa norime pakviesti jus drąsiau savo kūrybiniams darbams rinktis Tarptautinį vertėjų ir rašytojų centrą Šaltojo sezono (lapkričio 1 d. – balandžio 30 d.) metu.
Vienas produktyviausių mūsų rašytojų, kūrybingas nenuorama, stabų ir autoritetų griovėjas, maištininkas Edmundas Janušaitis Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatė savo naują, jau šešioliktąją poezijos knygą “Žaliakalnio ložė”. Kaip visada būna Edmundo kūrybos vakaruose, ir šios sutiktuvės buvo kupinos netikėtumų, energijos, siausmo, skambančių dainų ir eilių skaitymo.
Rašytojo Alfonso Pakėno neseniai išleistoje knygoje “Žvaigždė galiniame gryčios lange” jautriai pasakojama apie autentišką jau nykstančių Aukštaitijos kaimų istoriją, dramatiškus žmonių likimus. Į jau nueinantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos. Skelbiame ištrauką iš Alfonso Pakėno knygos.
Pasirodė poeto, prozininko, muziejininko Alfo Pakėno publicistikos knyga “Žvaigždė galiniame gryčios lange” (Kaunas: Naujasis lankas, 2022).
Tai vaizdeliai apie Deltuvos (Ukmergės r.) krašto žmones, gyvenusius vienkiemiuose ir dabar jau išnykusiuose kaimuose.
Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Kaunas, Rotušės a. 13) lapkričio 23 d. trečiadienį, 𝟏𝟕.𝟑𝟎 𝐯𝐚𝐥. įvyks poeto VIKTORO RUDŽIANSKO naujosios knygos „Arbata papėdėje“ pristatymas-sutiktuvės. Tik ką išleistoje (leidykla „Kauko laiptai“) tryliktoje poezijos knygoje ėjimo per dykumą perspektyvoje išryškėja prisiminimai, per vaizdą, melodiją, kvapus, spalvą spontaniškai atgyja intymūs išgyvenimai.
Poetas, prozininkas, bardas, Žaliakalnio ložės Didysis magistras EDMUNDAS JANUŠAITIS 2022 m. lapkričio 22 d. antradienį, 17 val. Maironio literatūros muziejuje (Kaunas, Rotušės a. 13), pristato savo šešioliktąją poezijos knygą “ŽALIAKALNIO LOŽĖ”.
Mūsų kolega, rašytojas Tomas Kavaliauskas laimėjo pirmą vietą vieno lapo konkurse “Novelės ruduo” už novelę “Jūros vaikas”, skirtą filosofui Leonidui Donskiui.
Nuoširdžiai sveikiname!
Viena įdomiausių mūsų kūrėjų, apdovanota įvairiapusiais talentais, Violeta Židonytė yra ne tik prozininkė, poetė bet ir labai savita dailininkė. Ji yra surengusi apie 30 personalinių akvarelės parodų, kasmet dalyvauja kolektyvinėse dailės parodose, iliustruoja savo knygas. Violeta Židonytė maloniai pasidalino savo pastarųjų metų dar neskelbtais eilėraščiais, kurie atsiras ruošiamo spaudai rinkinio “Per mano širdį visos upės teka” puslapiuose.
Tik prieš metus atsisveikinome su garsiuoju literatūrologu, teatrologu, buvusiu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi, VDU garbės profesoriumi Broniu Vaškeliu (1922 11 14 – 2021 09 03) ir nelengva patikėti, kad jau minime jo gimimo šimtmetį. Ilgas, labai prasmingas šio šviesuolio erudito gyvenimas, ypatingai svarūs jo nuveikti darbai.
Kauniečiai rašytojai sulaukė džiugios žinios – asociacijos LATGA Tarybos sprendimu Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito literatūrinė premija” buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš Kūrybinės veiklos fondo.
Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia paramos rinkimą Ukrainos kariams ir jos reikalingiems rašytojams. Suprantame, kad ne vienas jūsų jau yra aukojęs ir aukoja įvairiems fondams, tačiau artėja žiema, puolama šalies infrastruktūra, Ukrainos miestai skendi tamsoje, žmonės nuolat lieka be šildymo ir vandens. Jiems būtina pagalba.
Poetas V. S. Vaičiūnas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos poezijos pasaulyje. Jo poezijos turinys orientuotas į aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškasias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.
Jau trisdešimt metų, kai Anapus išlydėjome mūsų vieną iš garsiausių mūsų poezijos modernistų, keturvėjininką, karininką, dramatiško likimo kūrėją Juozą Žlabį-Žengę (1899 05 02 –1992 11 09). Ilgai nutylimas ir užmirštas poetas vėl nuskambėjo tik 1992 metais profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio pastangų dėka – jis parengė J. Žlabio-Žengės poezijos rinktinę “Pavasarių gramatikos”. Skelbiame poeto kūrybą bei rašytojų Petro Palilionio ir Petro Venclovo atsiminimus.
Lapkričio 10 d. ketvirtadienį, 17 val. Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje – Aldonos RUSECKAITĖS naujo biografinio romano EMMI. VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO GYVENIMO MOTERYS pristatymas!
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje paminėtos poeto Roberto Keturakio (1935 03 12 – 2021 10 26) netekties metinės. Šv. Mišias aukojo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, vikaras kun. teol. lic. Nerijus Pipiras ir Žaliakalnio parapijos klebonas Kęstutis Rugevičius. Po pamaldų įvyko prisiminimų popietė, kurios iniciatoriai – Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius, dialogo „Žodis ir spalva“ vadovas, Kauno Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius aktorius Egidijus Stancikas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius.
Šiemet, Vėlinių išvakarėse, tradiciškai lankydami mūsų kolegų rašytojų, meno kūrėjų kapus Kauno Petrašiūnų kapinėse, pagerbėme bei žvakeles uždegėme ir ant žymaus poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio NAVAKO itin kuklaus kapelio. O juk neilgai trukus, 2023 metų vasario 16-ąją sukaks jau treji metai nuo jo iškeliavimo Amžinybėn…
Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatyta ir sutikta nauja rašytojo Stasio Babono knyga “Požeminė sankryža”. Joje spausdinami apsakymai, novelės ir apysaka “Laisvės karys”. Tai jau septintoji autoriaus prozos knyga.
Pasirodė naujas, jau šešioliktas poeto Edmundo JANUŠAIČIO poezijos rinkinys ŽALIAKALNIO LOŽĖ (Kaunas: Naujasis lankas, 2022). Redaktorius – Jonas Vabuolas, dailininkas – Gintautas Velykis.
Spalio 30-ąją, sekmadienį, minėsime poeto, redaktoriaus, vertėjo ROBERTO KETURAKIO (1935 03 12 – 2021 10 26) pirmąsias mirties metines. Roberto Keturakio bičiuliai kviečia pagerbti jo atminimą.
Taigi ir mes, būrelis Kauno rašytojų ir Alekso Dabulskio našlė Irena dvaseles tradiciškai pasitikome, pašaukėme, žvakeles užžiebėme Petrašiūnų kapinėse prie mūsų kauniečių ir išeivijos rašytojų bei kultūros veikėjų kapų. Ačiū iškeliavusius kolegas pagerbti susirinkusiems Kauno rašytojams ir kiekvienam iš jūsų, dar surasiantiems laiko stabtelėti, parymoti, prisiminti.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka lapkričio 9 d. trečiadienį, 18 val. kviečia į leidyklos KAUKO LAIPTAI (vadovas Viktoras Rudžianskas) vakarą “POEZIJA NUO KAUNO IKI GDANSKO”. […]
Tiesą sakant, ir metams prabėgus, dar sunku kalbėti apie Poetą Robertą Keturakį, kaip jau iškeliavusį. Man Robertas buvo kaip vyresnysis brolis. Jaučiau ir patyriau nuolatinę nuoširdžią, kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Buvo pavyzdys – kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo.
Lenkiuosi Jo šviesiam atminimui.
Kauno valstybinio muzikinio teatras operos “Nabukas” pastatymas – itin ženklus, fenomenalus mūsų miesto, visos Lietuvos teatrinės kultūros EUROPINIS pavyzdys, akivaizdžiai nurungiantis invazinius vienadienius projektukus.
Prieš 5-eris metus netekome kolegos prozininko, poeto, skulptoriaus ir tapytojo Liudo GUSTAINIO (1944 07 14 – 2017 10 19), ilgokai sirgusio, bet nesiskundusio, nedejavusio, tik dar kibiau bei intensyviau rašiusio, fiksavusio jam svarbius pamatymus, išgyvenimus, būsenas. Jausdamas artėjantį ir pats artėdamas prie lemtingojo Slenksčio, jis gebėjo kalbėti apie daug gilesnę, nedaugeliui suvokiamą gyvasties esmę, jos amžinumą.
Kačerginės mokykla-daugiafunkcinis centras šį penktadienį, spalio 21 d. 18 val. kviečia į susitikimą su poete, literatūros kritike, vertėja Erika Drungyte Kačerginės bibliotekoje (J. Janonio g. […]
Dar viena ištrauka iš rašytojo Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” apie generolą Kazį Tallat-Kelpšą ir jo šeimą.
Skelbiame ištrauką iš rašytojo Petro Venclovo rašomos prisiminimų knygos “Memento, homo”. Pasak autoriaus, “tuose prisiminimuose pasitaiko visko: dokumentikos, įvykių atpasakojimo, nostalgijos, erotikos, kelionių aprašymo, pažįstamų […]
Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks rašytojo Stasio Babono knygos „Požeminė sankryža“ pristatymas. Šiemet leidyklos „Naujasis lankas“ išleistą prozos knygą sudaro įvairaus pobūdžio apsakymai ir apysaka „Laisvės karys“. Autorius, gerai pažindamas aklųjų ir silpnaregių žmonių psichologiją ir buitį, meistriškai perteikia jų jausmus, meilės ir artumo troškimą, norą pažinti aplinkinį pasaulį.
Pristatome naują paramos baltarusių ir ukrainiečių rašytojams projektą. Tai – Europos rašytojų tarybos (EWC) globojamas literatūrinių tekstų ir vertimų fondas #FreeAllWords, kurį įkūrė autorių asociacijos A*dS (Šveicarija) ir Forfatterforbundet (Norvegija) bei Baltarusijos rašytojų bendruomenė.
#FreeAllWords savo veikla siekia aktualius ir originalius interviu, reportažus, esė, eilėraščius ir kt. įvairių literatūrinių žanrų kūrinius išversti į skirtingų šalių kalbas ir platinti juos įvairiais komunikacijos kanalais.
Klaipėdos rašytojų sąjunga bei Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kviečia dalyvauti konkurse „Novelės ruduo“.
Šių metų tema –„Artimos žvaigždės“.
Spalio 19 d., trečiadienį, 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia į susitikimą su rašytoja, daug lietuvių literatūros (ypač XX a.) sklaidai ir saugojimui nuveikusia muziejininke Aldona Ruseckaite. Pristatysime jos penktąjį, tik iš spaustuvės paleistą biografinį romaną „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“ (2022, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Spalio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių salė) kviečia į rudeniškai jaukų, bendrystei ir tikrumui skirtą kūrybos, pašnekesių ir muzikos vakarą.
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi bei Lietuvos Rašytojų sąjunga, skelbia dešimtąjį Nacionalinį vaikų literatūros […]
𝐒𝐩𝐚𝐥𝐢𝐨 𝟏𝟖 𝐝., 𝐚𝐧𝐭𝐫𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢̨, 𝟏𝟕.𝟑𝟎 𝐯𝐚𝐥. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į JUTTOS NOAK poezijos knygos „Laikas pralenkia mus“ pristatymą. Kartu su autore dalyvaus poetas, žurnalistas, leidyklos „Kauko laiptai“ vadovas 𝐕𝐢𝐤𝐭𝐨𝐫𝐚𝐬 𝐑𝐮𝐝𝐳̌𝐢𝐚𝐧𝐬𝐤𝐚𝐬. Moderuos poetas, literatūros kritikas 𝐓𝐨𝐦𝐚𝐬 𝐕𝐲𝐬̌𝐧𝐢𝐚𝐮𝐬𝐤𝐚𝐬.
Rašytojas Stanislovas Abromavičius išleido apie pusšimtį įvairaus žanro knygų, o mažuosius skaitytojus pasiekė daugiau nei dvi dešimtys eiliuotų jo knygelių.
Knyga “Šventų giesmių giedojimas” – autoriaus, gimusio Rumšiškių miestelyje, vaikystės prisiminimai. Skelbiame ištrauką iš knygos – “Paskenduolė”.
Šiemetinės, 2-osios Veliuonos novelės premijos laureatu tapo rašytojas Gediminas Jankus. Vertinimo komisija iš aštuonių pateiktų knygų išrinko J. Jankaus novelių knygą “RYTOJ”. Premijos įteikimo šventėje Veliuonos kultūros centre išsamią ir šmaikščią knygos recenziją – laudaciją perskaitė poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas.
Vakar Veliuonos kultūros centre iškilmingai įteikta tradicinė, jau keturis dešimtmečius gyvuojanti Veliuonos novelės premija. Jos laureatu šiemet tapo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus. Kas penkerius metus teikiama premija jam paskirta už novelių rinktinę „Rytoj“. Vertinimo komisijai buvo pateiktos aštuonios prozos knygos.
Prisimename mūsų kolegą, rašytoją, gaivališką talentą Leoną ZALECKĮ (1929 02 20 – 2003 10 06), sukanka 19 metų nuo jo mirties. Tikras žemaitis, užsispyręs, veržlus, nagingas, bitininkas ir talentingas pasakorius. Parašė romaną, apsakymų, išleido keletą rinkinių, o už apsakymų knygą “Būtoji diena” 1999 m. tapo tapo Žemaitės literatūrinės premijos laureatu. Skelbiame rašytojo Petro Venclovo atsiminimus apie Leoną Zaleckį.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji bibliotekos Girstupio padalinyje pristatyta rašytojos, Klaipėdos universiteto profesorės Jūratės Sučylaitės naujausia knyga „Gelmių šviesa“ ir menininko, knygos iliustratoriaus Romo Klimavičiaus grafikos darbų paroda. Sutiktuves ir pašnekesį su autore moderavo rašytoja Aldona Ruseckaitė, koncertavo Ilona Papečkytė.
Darbščioji vertėja Aida Krilavičienė, mūsų paprašyta, pasidalino naujos knygos vertimo iš suomių kalbos ištrauka. Tai šiuolaikinės rašytojos Anni Kytömäki romanas “Margarita”, pripažintas geriausiu suomių prozos kūriniu 2020 metais. Knygą netrukus išleidžia TYTO ALBA leidykla.
Vienam iškiliausių mūsų vertėjų, pedagogui ir žurnalistui, Kauno miesto Garbės piliečiui Eduardui Viskantai (1902 03 19 – 2002 01 02) šie metai – jubiliejiniai. Pažymime jo 120-metį. Darbštusis ilgaamžis, produktyvus ir itin profesionalus vertėjas mirė prieš 20 metų, eidamas 99-uosius, kelių mėnesių pritrūko iki itin gražaus ir solidaus 100-mečio.
Sveikiname kolegę rašytoją Juttą Noak, išleidusią naują eilėraščių knygą “Laikas pralenkia mus” (leidykla “Kauko laiptai”).
Spalio 6 dieną, ketvirtadienį, tradicinės Veliuonos novelės premijos įteikimas ir laureato vainikavimas Veliuonos kultūros centre. Laureato vardas dar neskelbiamas, jis paaiškės tik šventės metu. Premijos steigėja – Jurbarko rajono savivaldybė. Tuo pačiu vyks ir Novelės vakaras, kuris gyvuoja jau ketvirtą dešimtmetį, pastaraisiais metais jį išradingai organizuoja ir praveda rašytoja, Jurbarko krašto šviesuolė, Veliuonos bibliotekos bibliotekininkė Violeta Šoblinskaitė Aleksa kartu su vyru, rašytoju Gasparu Aleksa.
Spalio 5 d. trečiadienį, 18:30 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje salėje kviečiame į Dovilės Zelčiūtės knygos „Augau teatre“ pristatymą. Renginį moderuos teatrologė, profesorė Ramunė Marcinkevičiūtė, ištraukas iš knygos skaitys aktorė Rasa Samuolytė.
Tęsiame publikaciją iš akademiko, rašytojo, filosofo Vytauto Martinkaus knygos “Estezės beieškant”, kuri yra ne tik viena reikšmingiausių filosofinių knygų lietuviškoje kultūros ir literatūros tyrinėjimų istorijoje – ji neabejotinai užima svarią vietą Europos kontekste. Skelbiame ištrauką iš trečiosios knygos dalies “Anapus Estezės. Vertinimai”, kurioje autorius giliai nagrinėja įvairius literatūros kūrinius bei pateikia originalų jų vertinimą. Vienas jų – esė apie Juozo Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”.
Iš spaustuvės grįžo nauja Viktoro Rudžiansko poezijos knyga „Arbata papėdėje“. Sakalo kryčio, ėjimo per dykumą perspektyvoje išryškėja prisiminimai, per vaizdą, melodiją, kvapus, spalvą spontaniškai atgyja intymūs išgyvenimai.
Šv. Jeronimo premijos užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą laureate šiemet išrinkta Danutė Sirijos Giraitė, o už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – Carmen Caro Dugo. Premija kasmet teikiama rugsėjo 30 – Tarptautinę vertėjų dieną.
Maironio lietuvių literatūros muziejus (Kaunas, Rotušės a. 13) kviečia į rašytojo Justino Žilinsko romano „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ pristatymą rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Knygą pristatys autorius Justinas Žilinskas ir leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė, pokalbį moderuos literatūrologė Agnė Cesiulė.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka (Girstupio padalinys, Kovo 11-osios g. 24) kviečia į rašytojos, Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentės, Klaipėdos universiteto profesorės Jūratės Sučylaitės naujausios knygos „Gelmių šviesa“ sutiktuves ir menininko, knygos iliustratoriaus Romo Klimavičiaus grafikos darbų parodos atidarymą.
Vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo Raimundo Samulevičiaus (1937 09 25 – 1981 02 02) gimtadienis, rudenišką rugsėjo 25-ąją būtų sulaukęs 85-erių… Tačiau nesulaukė. Jau prabėgo 41-eri metai po jo tragiškos žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių…
Skelbiame mūsų vienos talentingiausių poečių – Aldonos Elenos Puišytės eilėraščius (ciklas “Karališkieji aštuoneiliai”) iš jos meditatyvinės, sakralinės, gyvenimo slėpinius apmąstančios poezijos knygos “Vienintele neišsakoma būtie” su kritiko, literatūrologo Viliaus Gužauskio palydimuoju žodžiu.
Rugsėjo 27 d., antradienį, 18 val. Rašytojų klube (Vilnius, K. Sirvydo 6) naujos Aldonos Ruseckaitės knygos “EMMI” pristatymas-sutiktuvės!
Akademiko, rašytojo Vytauto Martinkaus solidi knyga “Estezė ir vertinimai”, nors išleista beveik prieš dešimtmetį, nei kiek neprarado savo aktualumo, anaiptol, stebina savo įžvalgų filosofiniu gelmiškumu. Šią solidžią knygą sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą.
Koks simboliškas sutapimas – Kauno rašytojus pasiekė netikėta siunta iš Kanados – išeivijos rašytojos ir teatralės Birutės Pukelevičiūtės (1923 08 12 – 2007 09 21) režisuoto spektaklio “Milžino paunksmė” archyvinė programa ir įrašyta kompaktinė plokštelė būtent per jos mirties 15-ąsias metines.
Mūsų mylima garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, išleidusi 15 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio “Paskutinių lapų išleistuvės”) neseniai išleido dvi kompaktines savo kūrybos plokšteles “Aš sugrįšiu”. Juk ypatingo populiarumo pelnė jos estrados dainų tekstai, kurių sukurta per 400! Mūsų mielosios Dalios Teišerskytės nepakartojama, įsimenanti ir jaudinanti lyrika vėl suskamba mūsų svetainėje.
Buvęs Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Petras Palilionis pernai nudžiugino Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojus pranešdamas, kad nori perduoti rašytojo Juozo Grušo archyvą. Maironio muziejus džiaugiasi ir dėkoja P. Palilioniui už tai, kad jis stropiai išsaugojo gautą dramaturgo J. Grušo archyvą ir perdavė jį muziejininkams.
Maironio lietuvių literatūros muziejus rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečia į susitikimą su poetu GINTARU BLEIZGIU ir jo naujausios eilėraščių knygos „Procesija“ pristatymą.
Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Palemono skyriuje (Marių g. 37) rugsėjo 23 d. penktadienį, 17 val. poetės, prozininkės Linos Navickaitės eilėraščiai iš knygos “Po mirksnio atspėčiau”. Dalyvauja dainuojamosios poezijos atlikėja Ilona Papečkytė.
Rugsėjo 20 d. 17.30 val. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks Donaldo Kajoko knygos „Skudurėlių šventė“ pristatymas. Knygos autorių kalbins rašytojas, literatūrologas dr. Saulius Vasiliauskas.
Sulaukėme naujos prozininko Stasio BABONO knygos “Požeminė sankryža”. Mūsų kaunorasytojai.lt svetainėje jau ne kartą skelbėme jo noveles ir apsakymus. Nuoširdžiai sveikiname autorių su nauja knyga! […]
Prabėgo ketveri metai, kai Tytuvėnų kapinaitėse palydėjome Amžinybėn mūsų kolegą rašytoją Vladą Kalvaitį (1929 06 27 – 2018 09 06), Kelmės rajono Garbės pilietį, krašto šviesuolį. Dar kartą vartau jo svarbiausią ir skaudžiausią knygą – “Sutiprinto režimo baraką” ir prisimenu tą įspūdį, patirtą skaitant šį ypatingos vidinės jėgos pripildytą kūrinį. Tada, 2018 metais paskelbiau recenziją apie tą knygą, sovietinio Gulago kančios ir vilties dienoraštį, pagerbiant Vlado Kalvaičio šviesų atminimą, ją ir primenu.
Dvidešimt pirmosios respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureatu šiemet tapo dramaturgas, rašytojas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras KAZYS SAJA.
Rugsėjo 10 d., šeštadienį, 13 val., Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) 21-osios Vaižganto premijos gavėjui – Kaziui Sajai bus įteiktas diplomas ir premija.
Knygynas „Kolibris”, įsikūręs Kaune, K. Donelaičio g. 41, ėmėsi iniciatyvos įrengti specialią lentyną knygų prekybai su užrašu „Kauno rašytojų knygos su jų autografais”.
Prieš 20 metų, 2002-ųjų liepos 11 d. Los Angeles, sulaukęs 95-erių, mirė mūsų garsusis Poetas – Legenda, Kauno miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis. Prisimename iškilųjį tautos Dainių, pakvietę talkon rašytoją, ilgametį Kauno rašytojų vadovą Petrą Palilionį, Bernardo Brazdžionio kūrybos ir gyvenimo metraštininką.
Nors dar kruopščiai slepiamas Vaižganto premijos laureatas (ė), tačiau jau kviečia tradicinė respublikinė šventė „Vaižgantinės“ (rugsėjo 10 d., nuo 13 val.), kurios metu viską sužinosime ir pamatysime, ir premijos laureatą (ę) pasveikinsime.
2022 m. rugsėjo 10 d. 17.00 val. Rašytojų klube / K. Sirvydo g. 6, Vilnius,
Gvido Latako naujos eilėraščių knygos SALOS ir Vytauto Stulpino naujos eilėraščių knygos LĖTOJI pristatymas.
Lietuvos kultūros taryba skelbia individualių ir mobilumo valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursus. Kultūros ir meno kūrėjų paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d. (imtinai). Individualios stipendijos skiriamos skatinti kultūros ir meno kūrėjų individualią kūrybinę raišką. Mobilumo stipendijos skiriamos skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, partnerystes, tobulinti meistriškumą, dalyvauti rezidencijose ar kituose renginiuose ir veiklose užsienyje.
Festivalis “Kauno literatūros savaitė” kviečia į ypatingą literatūros renginį – susitikimą su vienu ryškiausių Ukrainos rašytojų Jurijumi Andruchovyčiumi, kuris vyks rugsėjo 16 d., 19 val., Czeslawo Miloszo gimtinėje Šeteniuose. Ši viešnagė pradeda naują Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamą literatūrinių vakarų ir paskaitų ciklą „Šetenių skaitymai“, kurių metu žymūs pasaulio rašytojai ir intelektualai kartu su lietuvių skaitytojais gvildens opiausius šiuolaikinio gyvenimo ir kultūros klausimus.
Tikėjausi, kad, Kaunui tapus kultūros sostine, bus proga pristatyti būtent mūsų, kauniečių, kūrybą. Manau, kad įvairių sričių kūrėjai tikrai turėtų ką parodyti Europai. Deja, buvo nueita kitu keliu…
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi bei Lietuvos Rašytojų sąjunga, skelbia dešimtąjį Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2022!
Kolegė poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė (Jautakienė) mūsų prašymu pasidalino naujais savo trieiliais – eilėraščių ciklu “Obsidiano varnėnas”. Šie trieiliai man primena meistriškas arabeskas-miniatiūras, variacijas haiku stiliumi. Filosofinė potekstė ir numanomos prasmės grakščiai kaitaliojasi su netikėtomis, paradoksaliomis užbaigomis.
Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstuose aptariamas lyčių santykių, tarpukario, praeities ir ateities, žmogaus ir ideologijos ryšio temas su rašytoja Sandra Bernotaite kalbėjosi poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Sandra atskleidė istorinio romano “Chimeros akys” rašymo užkulisius, pasakojo, kaip dešimtmetį rinko informaciją, kaip istorinės figūros, tokios kaip Salomėja Nėris, Jonas Aistis, virto autentiškais veikėjais.
Vėl pradžiugino mūsų kolegė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pateikusi jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę, aktyviai dirbusią dar Lietuvos atgimimo priešaušryje. O. Pleirytės-Puidienės gyvenimas ir likimas išties dramatiškas, kupinas sunkių išbandymų ir netekčių. Aldona Ruseckaitė neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas.
Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų.
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.
Mūsų kolegos, rašytojo Tomo Kavaliausko ir filosofo Gintauto Mažeikio autorinė antroji pašnekesių laida “Laisvai ir kritiškai” (VDU Socialinės ir politinės kultūros centras). Šį kartą jie kalbina rašytoją, poetę, ilgametę Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę.
Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras (TVRC) skelbia stipendijos konkursą Baltijos ir Šiaurės šalyse gyvenantiems kūrėjams rezidencijai Nidoje.
Stipendijos laimėtojams suteikiama galimybė dviems mėnesiams apsistoti ir kurti Nidoje.
Prieš dvejus metus netekome vieno talentingiausio Lietuvos poeto, satyriko, žurnalisto, redaktoriaus Alekso DABULSKIO (1934 04 10 – 2020 08 05). Liko atmintyje jo nuoširdumas, dėmesys kolegoms, palaikymas sunkiomis akimirkomis, ir, kas bene svarbiausia – moralinė laikysena, drąsa, nenuolankumas, panieka to meto nomenklatūrai ir valdžios liokajams.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugpjūčio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt trečiuosius metus, mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, šių metų Poezijos pavasario laureatas Liudvikas Jakimavičius. Atsisveikinimas su rašytoju Liudviku Jakimavičiumi – Laidojimo paslaugų centre (prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Paco g. 4, Vilnius) 2-oje salėje trečiadienį (rugpjūčio 3 d.) nuo 16:30 iki 20:30 val. ir ketvirtadienį (rugpjūčio 4 d.) nuo 8:30 iki 11:45 val. Urna išnešama 12:00. Laidotuvės vyks Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Šv. Mišios – rugpjūčio 4 d. 10 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10).
Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.
Kultūros ministerija kviečia siūlyti kandidatus Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai. Siūlymų laukiama iki rugsėjo 1-osios.
Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.
Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas.
Tai, kad šie metai – jubiliejiniai V. Alanto metai (minime jo 120-ąjį gimtadienį) priminė seniai, dar 1991-aisiais, jo našlės Irenos Alantienės (1915-2010) maloniai man dedikuota rašytojo knyga “Tauta istorijos vingiais”. Šie, pasak autoriaus, “ideologiniai mąstymai” – paskutinioji jo knyga, kurioje itin ryškiai ir giliai išreikštas susirūpinimas lietuvių Tautos išlikimu.
Neseniai Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatant rašytojo Petro Palilionio memuaristikos knygą “2-ieji memografai”, jo laukė malonus netikėtumas – muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė įteikė rašytojui Maironio lietuvių literatūros muziejaus padėką ir garbingą muziejaus vardinį apdovanojimą – „Maironio sodo obuolį“.
Skelbiame pluoštą poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės iki šiol neskelbtų eilėraščių, kuriais ji maloniai pasidalino su mūsų svetaine
Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.
Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia prozininkus dalyvauti konkurse tema ,,Gaveliška dabartis‘‘, skirtame įamžinti rašytojo Ričardo Gavelio atminimą.
Konkurso tikslas – skatinti prozininkus prisiminti ir propaguoti rašytojo Ričardo Gavelio kūrybą, ugdyti kūrybiškumą ir literatūrinę saviraišką, įtvirtinti kūrėjo poziciją kultūros aplinkoje.
Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).
Neseniai pasirodė nauja Dovilės ZELČIŪTĖS atsiminimų knyga “Augau teatre”. (Vaga: Vilnius, 2022). Prieš kurį laiką mūsų svetainėje skelbėme šios knygos ištrauką. Nuoširdžiai sveikiname kolegę! Dovilės […]
Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,
Buvusi ilgametė Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus referentė, LATGA Kauno filialo inspektorė Greta ŽĖKIENĖ, baigusi studijas Strasbūro universiteto Teisės, politikos mokslų ir vadybos magistrantūroje, sėkmingai apgynė magistro darbą ir tapo Teisės magistre.
Respublikinis dramaturgų konkursas šiemet vyks aštuntą kartą. Konkurse gali dalyvauti visi norintys pristatyti ir pasidalinti savo kūryba. Konkursui galima teikti vienaveiksmes ar daugiaveiksmes pjeses, scenarijus ir kitus komedijos bei jai artimų žanrų dramos kūrinius.
Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.
Šiais metais premija skirta rašytojai, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkei Birutei JONUŠKAITEI už romanų dilogiją – „Maranta“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015 m.) ir „Maestro“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m.). 5 m.).
Turininga vasaros pradžia rašytojui Laimonui Iniui. Šiais metais išleista devintoji ciklo PADAVIMAI IR LEGENDOS knyga “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva, interpretacijos” apkeliavo Mažąją Lietuvą.
Garbingų Kauno miesto apdovanojimų sulaukė net trys mūsų kūrėjai, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai – poetas, vertėjas, eseistas Algimantas MIKUTA pelnė Kauno miesto kultūros premiją, poetei, prozininkei Daliai TEIŠERSKYTEI skirtas Santakos garbės ženklas, poetui, dailininkui Gvidui LATAKUI – vardinė Kauno miesto simbolio – Tauro – statulėlė.
Pašmaikštaujant, surimtėjant, skambant Šopenui ir aidint eilių posmams, jautriai ir nuoširdžiai vyko rašytojo Petro Palilionio fakto literatūros knygos “2-ieji memografai” pristatymas-sutiktuvės Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Maironio svetainėje.
Birželio 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko II-ojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo atidarymas. Jame dalyvavo rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių (Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos). Po pietų visi rašytojai apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.
Kviečiame į rašytojo Petro Palilionio knygos “2-ieji memografai” pristatymą, kuris vyks birželio 29 d. trečiadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).
Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.
Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, prieš dvidešimt metų, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją.
Artėja mūsų garsiojo lietuvių literatūros ir spaudos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, rašytojo ir žurnalisto Leono Fliorento Gudaičio (1935 06 20–2019 07 18) gimtadienis. Birželio 20-ąją jam sukaktų 87-eri. Prieš trejus metus išlydėjome Anapusybėn šį reto darbštumo eruditą.
Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia prozininkus dalyvauti konkurse tema ,,Gaveliška dabartis‘‘, skirtame įamžinti rašytojo Ričardo Gavelio atminimą. Konkurso tikslas – skatinti prozininkus prisiminti ir propaguoti […]
Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas.
Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės (1943 02 16 – 2014 10 11) knygos „Rudens veidas. Juodos dienos. Pelkių drugiai“ […]
Neringos savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka skelbia stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, konkursą. Stipendija skiriama rašytojui už rezidencijos […]
VLADAS BALTUŠKEVIČIUS (1939 01 26 – 2022 06 04) Keleivis Aš – keleivis, vienišas keleivis vienas keliuose ir klystkeliuose vienas širdį graižioja jų aštrios aštrios […]
Poetei Ievai Rudžianskaitei už poezijos knygą “Iš gervių” (Kaunas: Kauno laiptai, 2021), paskirta Antano Miškinio literatūrinė premija – taip nusprendė Utenos rajono savivaldybės pateiktų kūrinių […]
Pasirodė naujas poeto Gintaro Patacko eilėraščių rinkinys „Karo kronika“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2022). Jį trumpai pristatė leidyklos vadovas, poetas Viktoras Rudžianskas Poezijos pavasario laureato Liudviko […]
Mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės neskelbti rankraščiai jos sūnėno Dariaus Vilimo surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet rūpestingai sudėlioti į […]
Tarptautinio poezijos festivalio “POEZIJOS PAVASARIS” 2022 laureatas poetas Liudvikas Jakimavičius, besibaigiant festivaliui, buvo nuoširdžiai pagerbtas ir tradiciškai vainikuotas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Jam iškilmingai įteikta […]
Leidykla “Slinktys” (vadovas – poetas Juozas Žitkauskas) išleido solidžią poeto Vytauto Stulpino naujausių eilėraščių bei iš ankstesnių rinkinių sudėliotų kūrinių poezijos knygą „Lėtoji“. Knygoje […]
“Poezijos pavasaris” 2022, skambėjęs visoje Lietuvoje, baigiamaisiais posmais nuaidėjo ir Vilkijoje, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje – čia vyko tradiciniai POEZIJOS SKAITYMAI. […]
Poetas, dailininkas Gvidas Latakas, jau 12-ąjį kartą sukvietęs poetus į tradicines “Zikarines” “Poezijos pavasaris” 2022 skambėjo jaukiuose Juozo Zikaro namuose – muziejuje. Jau 12-ą […]
Poetas, dailininkas Gvidas Latakas, skambant “Poezijos pavasario” akordams, išleido naują savo eilėraščių ir piešinių knygą “Salos” (Vilnius: Slinktys, 2022). Tai ketvirta jo knyga. Sveikiname kolegą! […]
Gegužę, skrajojant Poezijos pavasario paukštei, renginys vijo renginį, Kauno ir Lietuvos poetai svečiavosi net keliose Jurbarko rajono vietose – Smalininkų bibliotekoje, Jurbarko viešojoje, o baigė […]
“Vėjo džiazo” dalyviai B. ir V. Sruogų namo-muziejaus sodelyje: poetai Mindaugas Švėgžda, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Tomas Vyšniauskas, kunigas Skaidrius Kandratavičius, Edmundas Janušaitis. “Vėjo džiazas” – […]
Sakralinės poezijos valandos dalyviai šv. Antano Paduviečio bažnyčioje: kunigai poetai Skaidrius Kandratavičius, Robertas Grigas, Justas Jasėnas, Gytis Stumbras, Nerijus Pipiras, poetai Vladas Vaitkevičius, Eglė Perednytė, […]
Dėl Lietuvos kultūros tarybos klaidos buvo atšauktas finansavimas jau išleisto „Poezijos pavasario“ almanacho leidybai: leidėjai prašo pagalbos
Tarptautinio poezijos festivalio “POEZIJOS PAVASARIS” 2022 laureatas poetas LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS jau šį penktadienį, gegužės 27 d., 18 val. bus pagerbtas ir tradiciškai vainikuotas Maironio […]
Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisija nutarė 2022 m. Jono Aisčio literatūros premiją už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje skirti Erikai Drungytei už eilėraščių […]
“Poezijos pavasaris 2022 Kaune. VĖJO DŽIAZAS! Gegužės 24 d., antradienį, 17 val. eksperimentinės poezijos popietė, prisimenant vieną pirmųjų poetų avangardistų Praną Morkūną ir jo kūrybą […]
“Poezijos pavasaris” 2022 Kaune. Sakralinės poezijos valanda – gegužės 22 d. sekmadienį, 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Radvilėnų pl. 11, Kaunas). Dalyvauja poetai Aldona […]
Kviečiame į “Poezijos pavasario” 2022 Kaune renginį – moterų poezijos popietę gegužės 21 d. šeštadienį, 15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje – Salomėjos Nėries […]
Gegužės 15-ąją Kaune, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje paskelbta tradicinio, 58-ojo “Poezijos pavasario” 2022 pradžia. Poezijos mylėtojai turėjo galimybę išgirsti net šešių […]
Prasidedant tarptautiniam poezijos festivaliui Lietuvos rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas Aivaras Veiknys. Užsienio poetų kūryba rūpinosi […]
Gegužės 22 d., 15 val., Kačerginės V.Mykolaičio-Putino skulptūrinių suolelių parke vyks POEZIJOS ŽYDĖJIMO ŠVENTĖ. ŠVENTINĘ RENGINIO NUOTAIKĄ KURS: Dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja – ILONA […]
Susitikimas su tapybos parodos „Apie Kauną ir kauniečius“ autore Irena Mikuličiūte-Mika gegužės 18 d. 16 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje […]
Gegužės 18 d. 17.30 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P.Lukšio g. 60), vyks Aldonos Ruseckaitės knygos „Per žarijas“ pristatymas. Nedidelės apimties tekstuose, […]
Skelbiame ištrauką iš naujausios rašytojo Laimono Inio knygos “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva. Interpretacijos”, kuri neseniai buvo pristatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje. Knyga […]
Gegužės 15 d. rašytojai Marijai Lastauskienei – Lazdynų Pelėdai sukanka 150. Ta proga gegužės 16 d. 17 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje […]
Jau šį sekmadienį, gegužės 15-osios vakarą, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vienu metu prasidės 58-asis Poezijos pavasaris. Mūsų mieste poetų eilės skambės Laisvės alėjoje, iš Nacionalinio […]
Supažindiname su kukliu, darbščiu, ir be abejo, talentingu literatu Romaldu Zabulioniu, su jo kūrybos pluošteliu – ištrauka iš romano “Vilko pėdos”. R. Zabulionis – vyžuoniškis, […]
Rugsėjo mėnesį, kaip ir kasmet, vyks jaunuosius rašytojus ir dailininkus suburiantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Gausią festivalio renginių programą tradiciškai vainikuos jaunųjų menininkų kūrybos rinkinys. Penkiose rinkinio knygelėse bus publikuojami jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūriniai.
Šiemet, po dvejų pandemijos metų, 58-asis tarptautinis festivalis “Poezijos pavasaris 2022” grįžta tradiciniu laiku – kaip ir anksčiau, jis vyks gegužės mėnesį. Festivalis ne tik […]
Gegužės 8 d. 12 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje (po Šv. Mišių, Žemaičių g. 31A) maloniai kviečiame į Literatūros popietę – rašytojo Laimono Inio […]
“Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Pasakotojas, autoriaus alter ego, vidurinę mokyklą bebaigiąs maištingos sielos […]
Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.
Neringos savivaldybė kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija 11-ąjį kartą kviečia Lietuvoje įsikūrusius ir (arba) Lietuvos pilietybę turinčius vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, […]
„Verpėjos“ kviečia įvairių sričių kūrėjus į meno rezidenciją Varėnos rajone 2022 m. liepos – spalio mėnesiais. „Verpėjų“ rezidencija skirta susitelkti į lėtą meninio tyrimo procesą […]
Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, parėmusi ir pati inicijavusi daugybę kultūrinių projektų, išleidusi 14 poezijos ir prozos knygų […]
Vienas geriausių ispanų ir apskritai Lotynų Amerikos literatūros vertėjų Bronius Dovydaitis nenuilsdamas darbuojasi, surasdamas mažiau žinomus autorius, versdamas jų kūrinius į lietuvių kalbą, taip ne […]
Kauno miesto savivaldybės Taryba balandžio 26-osios posėdyje vienbalsiai pritarė Maironio premijos skyrimo komisijos (pirmininkas poetas A. A. Jonynas) siūlymui šiųmetinę Maironio (Poezijos pavasario) premiją skirti […]
Šiais metais leidykla „Vaga“ ryžosi išleisti – su Kultūros tarybos pagalba – mano atsiminimų knygą „Augau teatre“. Atsiminimai visai subjektyvūs, ko gero, ir faktai – […]
Rašytojas Laimonas Inis yra vienas iš produktyviausių mūsų kūrėjų. Tik ką pasirodė jo nauja knyga „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2022), devintoji iš sakmių, […]
Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, […]
Kauno miesto savivaldybės įsteigtą ir mecenuojamą Poezijos pavasario – Maironio premiją siūloma skirti poetui Liudvikui Jakimavičiui. Tokį siūlymą pateikė Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos rašytojų […]
Rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai pasidalino ištrauka iš rašomo romano “Vilko plaukas”, kuriame kūrybiškai atskleidžiama daug mažai žinomų ar visai naujų faktų ir duomenų apie mūsų […]
Siegfried Gronau – dramatiško likimo vokietis, patyręs ne tik karo baisumus, bet ir susidūręs ir matęs neišpasakytą sovietinių rusų kareivų – “išvaduotojų” žiaurumą, žudynes ir […]
Maironio lietuvių literatūros muziejuje balandžio 22 d. penktadienį, 17.30 val. poetės Daivos Molytės-Lukauskienės knygos “Kaligrafijos eskizai” pristatymas. Renginyje dalyvaus autorė D. Molytė-Lukauskienė, profesorė Dalia Kuizinienė. […]
Prozininkas, dramaturgas Gediminas Jankus neatsisako pastaruoju metu pamėgto novelės žanro ir toliau keliauja magijos, fantasmagorijos ir ribinių situacijų labirintais. Pasak šviesios atminties Roberto Keturakio, nė […]
Kolegės Linos Navickaitės-Greičiuvienės, prozininkės, eseistės ir poetės proza paaugliams patraukia savo polėkiu, fantazija, originalia pasakos ir magijos samplaika. Tradicinė gėrio ir blogio priešprieša perteikiama originaliai, […]
2022 m. balandžio 13 d. (trečiadienis) 16.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) įvyks laisvės kovų tyrinėtojo vrš. Ernesto Kuckailio knygos „Išlikę laisvi“ […]
Jono Aisčio literatūros premija Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia, kad iki balandžio 30 d. laukia siūlymų Jono Aisčio literatūros premijai gauti. Premija skiriama už Jono Aisčio […]
Kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos konkursą organizuoja Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Premiją steigia Jonavos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į senąsias įvairių tautų sugyvenimo […]
Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Konkurse gali dalyvauti ir nauji romanai, išleisti kūrinių rinktinėje. Jeigu romaną sudaro kelios dalys (trilogija, ciklas ir pan.), romanas vertinamas pasirodžius paskutinei daliai. Premija gali būti skirta ir po autoriaus mirties.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, kaip ir mes visi, sukrėsta Rusijos okupantų įvykdytų civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių skerdynių Bučioje, sukūrė jaudinantį eilėraštį “Kiekvienoje”. Tautvyda […]
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuotą karo dienoraštį”. Eilėraščiai, rašomi ir diktuojami kiekvieną dieną, naujais motyvais ir ekspresija papildo ciklą. 2022 03 30 ODISĖJO SUGRĮŽIMAS […]
Skelbiame vieną naujesnių kolegos rašytojo Stasio Babono apsakymų “Piliakalnio malūnai“ iš rengiamos spaudai knygos. S. Babono proza stebina kontrastais – paprastas, gyvenimiškas siužetas, tačiau autorius […]
Vilniaus AP GALERIJOJE įvyko antrasis „Poetinio Užupio” ciklo renginys, kuriame susitiko ir improvizavo du kviestiniai menininkai – poetas, prozininkas Donaldas Kajokas ir saksofonistas Kornelijus Pukinskis. […]
Žurnalo vaikams “Tipu Tapu” kūrybinės grupės vadovas, rašytojas Stanislovas Abromavičius pasidžiaugė, kad pirmasis, pavasarinis šių metų žurnalo numeris daug vietos skyrė ir ukrainiečių autorių, rašiusių […]
Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir […]
Poetas Vladas Vaitkevičius dėlioja naują savo poezijos knygą “Dabar viskas kitaip”. Smalsumas paskatino paprašyti kelių eilėraščių iš būsimos knygos, autorius maloniai sutiko, ir štai dabar […]
Kovo 25 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje iškilmingai buvo įteikta 23-oji Vieno lito literatūrinė premija vertėjai Aidai KRILAVIČIENEI. Laureatę sveikino Kauno m. Tarybos Švietimo ir […]
Mūsų kolega poetas Viktoras Gulbinas – tikras žemaitis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, pasak jo – tvirtai stovintis prie Kauno rašytojų vėliavos. Kelmės rajono literatų klubo […]
Pasiekė džiugi žinia – Kauno miesto Kultūros ir meno premija paskirta ir poetui, vertėjui Algimantui MIKUTAI, vienam žymiausių Lietuvos poetų, Kauno poetinės mokyklos puoselėtojui. Kūrėjas […]
Mieli mylimi poezijos kūrėjai ir jos mylėtojai, su Pasauline poezijos diena! Poezija mus lydi visur, supa nuolat, guodžia, stiprina, teikia vilties, kviečia į kovą. Ji […]
Kolegė prozininkė, eseistė, poetė Lina Navickaitė-Greičiuvienė jautriai apmąsto tai, kas mums visiems šiandien taip rūpi ir skauda – skaudžias karo Ukrainoje aktualijas, didvyrišką ukrainiečių pasipriešinimą, […]
Šių metų literatūros almanache „Varpai“ (Nr. 46) dėmesį patraukė ir sudomino skelbiamas akademiko Vytauto Martinkaus fragmentas iš rašomos autobiografinės esė „Requiem nuogam karaliui, arba Gyvenimas […]
Akmenės rajono savivaldybės administracija skelbia kvietimą teikti paraiškas Akmenės rajono savivaldybės Lazdynų Pelėdos literatūrinei premijai gauti.
Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.
Kovo 18-ąją savo gražų gyvenimo jubiliejų mini mūsų bendruomenės narė, poetė Dalia Poškienė. Gimė Kėdainiuose, jau daug metų gyvena ir darbuojasi Kaune. Žinome ją kaip […]
Gintaras Patackas beveik kiekvieną dieną papildo savo “Eiliuoto dienoraščio” užrašinę naujomis burleskomis – arabeskomis, kuriose kalbama apie sesės Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą ir Rusijos imperinių kruglodurovų […]
Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.
Liūdna, skaudi žinia – eidamas 93-uosius metus mus paliko vienas garsiausių Lietuvos lyrikų, poetas, literatūros kritikas Algimantas BALTAKIS (1930 02 15 – 2022 03 13).
Kovo 25 d., penktadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje – iškilmingas literatūrinės Vieno lito premijos įteikimas vertėjai Aidai Krilavičienei.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos dvylikai kūrėjų. Tarp jų – ir poetas, vertėjas Gintaras Patackas, įvertintas už ilgametę ryškią ir gaivalingą kūrybą.
Gintaras Patackas tęsia savo eiliuotą karo Ukrainoje dienoraštį – šį kartą eilėraštis “Sidabrinė kulka”, kuri, be abejo, taikli, nes skiriama pragaro šunkarai – Rusijos diktatoriui.
JAV ambasada Lietuvoje kviečia teikti paraiškas Ajovos universiteto Tarptautinės rašymo programos (International Writing Program) (JAV) stipendijai.
Varėnos viešoji biblioteka kviečia teikti literatūros kūrinius mitologine tema vaikų poeto Martyno Vainilaičio premijai gauti. Premija skiriama rašytojams už mitologinę temą kūryboje: poezijoje, prozoje, dramaturgijoje, vaikų literatūroje.
Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “viskas, kas gražu, yra poezija, kuri gal ir ne visada būna graži viduje”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse.
Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, skirtas Ukrainos didvyriams ir kruvinos Rusijos agresijos pasmerkimui, pasipildo kiekvieną dieną, kiekvieną dieną naują dienoraščio eilėraštį ir skelbiame. Šį kartą – “Lietuva myli Ukrainą”.
Naujausi Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” eilėraščiai “Bunkeris” ir “Kazimierinės”. Jie, kaip ir ankstesni, skaudžiai kerta besitęsiančiai kruvinai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. „Poezijos pavasario“ laureatu tampama ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą. Premijos dydis – 3000 Eurų.
Tęsiame Gintaro Patacko antiputiniško “Eiliuoto dienoraščio” ciklą. Naujas eilėraštis “Sprogsta karo mašina” pranašiškai byloja apie agresorių pralaimėjimą Ukrainoje ir Rusijos patvaldžio žūtį.
Lietuvos rašytojų sąjungos, Latvijos rašytojų sąjungos ir Estijos rašytojų sąjungos drauge su Europos rašytojų taryba inicijuotą deklaraciją „Ukraina: Europos ir pasaulio rašytojai prieš karą ir prievartą “, smerkiančią nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje, pasirašė jau 44 rašytojus vienijančių organizacijų pirmininkų ir prezidentų, 25 šalyse.
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” publikaciją – naujas šio ciklo eilėraštis “Pelenų diena” parašytas būtent šiandien, kovo 2-ąją, Pelenų trečiadienį, pirmąją gavėnių dieną.
Gintaras Patackas eilėmis reaguoja į Putino Rusijos agresiją ir pradėtą karą Ukrainoje, reaguoja aštriai, nedviprasmiškai išsakydamas savo poziciją. Beveik kiekvieną dieną nuo agresijos pradžios sukurdamas po eilėraštį, Gintaras nevengia sarkazmo, jam įprastų paradoksų ir netikėtų atomazgų.
Lietuvos rašytojų sąjunga smerkia nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje. Kreipiamės į viso pasaulio rašytojų organizacijas, leidėjus, literatūros festivalius, kviesdami nutraukti visus ryšius su Rusijos rašytojų sąjunga ir visais jos nariais.
E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.
Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, poetas Gintaras Patackas išsakė savo griežtą, smerkiamą požiūrį į okupantą eilėraščiu “Antroji karo diena”.
Naujoje knygoje Tomas Vyšniauskas gilinasi į dialogo (kartais kiek skausmingo) vaidmenį tarp atskirų individų, tarp asmens ir aplinkos, galiausiai tarp žmogaus vidinio pasaulio ir jo patiriamos išorės.
Dvidešimt trečioji kauniečių rašytojų Vieno lito premija už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą paskirta vertėjai Aidai Krilavičienei. Praėjusiais metais laureatė išleido net šešis iš suomių kalbos išverstus romanus ir pjeses.
Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.
Mūsų kolegė, rašytoja Violeta Šoblinskaitė Aleksa tarp nesibaigiančių darbų darbelių ir kilnių iniciatyvų rado laiko ir mūsų svetainei – pateikė netikėtų atsiminimų-atsivėrimų pluoštą „Dalelė mano Kauno“.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla netrukus išleis debiutinį Aldonos Tüür romaną “Kiltų nuoma”. Tai įdomus, saviironiškas pasakojimas apie trijų moterų – emigrantės Ievos ir jos draugių – Anabelės ir Anos gyvenimo tarpsnius.
Sveikiname ir džiaugiamės! Vyriausybės posėdyje mūsų kolegai poetui ir vertėjui Gintarui Patackui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premija!
Tęsiame Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” ištraukos apie garsiąją Kauno radijo stotį bei joje dirbusius žmones publikaciją.
Šiaulių rajono savivaldybė kviečia dalyvauti konkurse poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus literatūrinei premijai gauti. Premija skiriama už geriausią pirmąją poezijos knygą. Premijos dydis 1000 eur.
Vytauto Stulpino dokumentuota, jautri impresija “Vienuolių klauptas”, skirta Vytautui Mačerniui, negali nejaudinti savo aukšta, pakylėta gaida, nostalgiška nuotaika ir artėjančios negandos nuojauta.
Kolega Stanislovas Abromavičius išsamiai ir įdomiai pasakoja apie garsiąją Kauno radijo stotį, įrengtą ir daug metų veikusią Vaižganto gatvėje, apie joje dirbusius žmones, jų dramatiškus likimus.
Praėjusių metų pabaigoje Čiuvašijos federacinės respublikos sostinėje Čeboksaruose leidykla “Free Poetry” išleido šiuolaikinės lietuvių poezijos antologiją rusų kalba. Trijose knygose skelbiami išversti mūsų poetų eilėraščiai.
Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia pradedančiuosius rašytojus išbandyti kūrybines jėgas ir išleisti savo pirmąją knygą. Konkurse gali dalyvauti asmenys, dar neišleidę savo autorinių knygų jokiu formatu.
Po beveik dvejų metų pandeminės pertraukos Lietuvos kultūros taryba skelbia edukacinių valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursą. Kultūros ir meno kūrėjų paraiškos priimamos iki kovo 2 d. (imtinai).
BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.
Būtent šiandien sukanka 100 metų, kai buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Sąjungos pagrindinis iniciatorius, steigėjas ir organizatorius bei jos vadovas (iki 1925 m.) buvo J. Tumas-Vaižgantas.
Pasidžiaukime praėjusių metų kauniečių rašytojų kūrybiniais pasiekimais ir įvertinimais bei palinkėkime kolegoms dar dosnesnių 2022-ųjų!
Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.
Kolega Rimantas Klusas (žinomas ir kaip Rimantas Petras Elena von Klusas) išleido naują, jau septynioliktą eilėraščių knygą „Aidas tylos“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2022).
Mūsų Kolegos poeto, literatūros kritiko Tomo Vyšniausko nauji, neskelbti eilėraščiai, kaip visada, netikėti, kupini paradoksų, ironijos. Pakanka ir meditacijos, filosofinio mąslumo, kuris niekuo neprimena tradicinių lyrinių padūsavimų ar “čiauškėjimo putpele”.
Pateikiame antrąją ištrauką iš Petro Palilionio knygos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui” apie Lietuvių rašytojų draugijos veiklą.
Siekiant įamžinti rašytojo Jono Avyžiaus atminimą, 2012 m. Joniškio rajono savivaldybės taryba įsteigė Jono Avyžiaus literatūros premiją, kuri teikiama kas penkeri metai. Premijos dydis – 3000 eurų.
Itin retus klasiko J. Grušo liudijimus, daugybę nežinomų faktų užfiksavo ir sudėliojo rašytojas, poetas Petras Palilionis savo knygoje „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui”. Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Kviečiame skaityti Aldonos Ruseckaitės rašomo romano „Vilko plaukas“ (apie V. Mykolaitį-Putiną ir keturias jo gyvenimo moteris: motiną Magdaleną, seserį Magdaleną, žmoną Emiliją, mūzą Ireną) ištrauką.
1922 m. sausio 31 d. įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Josios kūrimosi istoriją trumpai primena LRS KS pirmininkas Gediminas Jankus.
Rašytojas Stanislovas Abromavičius dalijasi būsimos knygos skyriumi – rasime daug nežinomų faktų apie žurnalistą, kritiką Bronį Railą (1909-1997).
Su naujamečiu virsmu baigiame savo gan ilgą priminimų-prisiminimų ciklą „Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui – 50“.
Asociacijos LATGA Tarybos sprendimu mūsų skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito premija” buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš kūrybinės veiklos fondo.
Su artėjančiomis šventėmis sveikina Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.
Ką tik išleistas latvių rašytojos Māros Zālītes romanas „Rojaus paukščiai“ – mums jau žinomo jos pirmo autobiografinio romano „Penki pirštai“ (lietuviškai išleisto 2013 m.) tęsinys. Abi knygas iš latvių kalbos vertė poetė, vertėja, literatūros kritikė Erika Drungytė, išleido LRS leidykla.
Kalėdų proga mūsų darbštusis kolega, vertėjas Bronius Dovydaitis pasiūlė dar vieną ispanų klasiko, akademiko Alonso Zamora Vincente (1916-2006) novelės “Sniegas” vertimą.
Artėjant šviesioms šventėms skelbiame mūsų kolegės poetės Eglės Perednytės jautrią ir nuotaikingą kalėdinę miniatiūrą.
Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno bendruomenės narius prisidėti užtikrinant efektyvų ir sklandų kultūros ir meno projektų finansavimą ir tapti mūsų ekspertais.
Mūsų Kolega, poetas, vertėjas Gintaras Patackas atrinktas Vyriausybės kultūros ir meno premijai tarp kitų dvylikos kandidatų. Nuoširdžiausi sveikinimai!
2021 m. lapkričio 16-oji Kauno rašytojams tikrai neeilinė – garbinga Kultūros ministerijos kartu su PEN centru įsteigta Bronio Savukyno premija apdovanota mūsų poetė, vertėja, žurnalo “Nemunas” vyriausioji redaktorė Erika Drungytė!
Projekto “Literatūros klostės” esmė – literatūros vakarai, minėjimai, gyvi susitikimai su autoriais ir atsakymų į klausimus paieška – kaip susiklosto-persiklosto lietuvių literatūra, kas gi tarp šių eilučių klosčių slepiasi?
Kauniečių rašytojų atsakinguoju sekretoriumi išrenkamas poetas Petras Palilionis, aktyvus kūrybinių procesų dalyvis, ilgametis Kauno radijo kultūrinių laidų redaktorius. Jis tada nepabojo laukiančių iššūkių ir miesto rašytojams vadovavo ilgiausiai – 20 metų (1989-2009)!
Kviečiame skaityti neskelbtus Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščius.
Pakylėti artėjančių švenčių dvasios, susitikti kviečia seniai regėti draugai, į svečius dunda giminės, ant stalų garuoja kava, arbata, karštas vynas, sužvarbę pirštai su malonumu apglėbia puodelį… Ligi valiai išsikalbėję, prisijuokę, atsiragavę, apimti malonaus tingulio galiausiai niurktelite myliman krėslan ir spragtelite pelės klavišą. Žinote – tyla ir erdvė ženklina toli gražu ne tuštumą.
Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.
Skelbiame poeto Gintaro PATACKO naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Vytauto Didžiojo universiteto festivalis „Kauno literatūros savaitė“, bendradarbiaudamas su Europos kultūros sostinėmis „Kaunas 2022“ ir „Esch 2022“, kviečia jaunuosius literatūros kūrėjus pasinaudoti galimybe dalintis savo kūryba europinėje erdvėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos narių gretas neseniai papildė poetas, dailininkas Mindaugas Švėgžda. Ir ne paprastai papildė – pareiškė norą būti tarp Kauno kolegų. Su džiaugsmu priimame ir įtraukiame Mindaugą į savo, Kauno skyriaus rašytojų gretas!
Gruodžio 2 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko rašytojos Juttos Noak romano „Terakotinė moteris“ sutiktuvės. Kviečiame pažiūrėti fotoreportažą.
“Vaivorų ribėjimas” (Vilnius: AB Spauda, 2021) – dešimtoji poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksos poezijos knyga.
Lapkričio 29 d. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir Nacionalinis Kauno dramos teatras pakvietė į jubiliejinį mūsų literatūros klasiko – dramaturgo ir prozininko Juozo Grušo atminimo vakarą JUOZUI GRUŠUI – 120 NKDT Didžiosios scenos fojė.
Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“
Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.
Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…
Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.
Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.
2022 metais antrą kartą bus teikiama Jurbarko rajono savivaldybės įsteigta Veliuonos novelės premija. Premija skiriama už novelių knygą, išleistą per praėjusius penkerius kalendorinius metus (2017 – 2021).
Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.
Kviečiame skaityti poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščius iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.
Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.
Lapkričio 18 d. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko Nijolės Raižytės knygos “Kareivio duktė” pristatymas. Dėkojame gausiai susirinkusiems kolegoms bei Nijolės Raižytės romano skaitytojams ir kviečiame prisiminti vakarą peržiūrint fotoreportažą.
Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.
Petras Venclovas: pateiksiu žiupsnelį prisiminimų, likusių iš tų laikų, kai 1990–1994 metais teko darbuotis Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Pareigas paveldėjau iš Alekso Dabulskio, kuris perėjo dirbti į „Santaros“ žurnalą. Vadinausi literatūros konsultantu ir renginių organizatoriumi.
Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.
Toliau miname takelius praeitin, link Kauno rašytojų veiklos, kūrybos ir telkimosi pradžios ir brandos, kai kurie tie priėjimai-praėjimai užmaršties kupsteliais apaugę, tenka nuklysti, paklaidžioti paribiais. Ačiū kolegoms, ypač prozininkui Petrui Venclovui, nuolat tikslinančiam ir papildančiam skelbtą informaciją apie kauniečių skyrių.
Skelbiame poetės, literatūros kritikės Ievos Rudžianskaitės naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Naujoje Aldonos Ruseckaitės publikacijoje atsiveria jautrus, vaikystės nostalgija ir meile artimiesiems pripildytas gyvenimas, autobiografiniai motyvai susipina su gamtos pasauliu, su senojo Lietuvos kaimo gyvasties ritmu.
Tomas Kavaliauskas – labai įvairiapusiškas autorius, grožinę literatūrą rašantis lietuviškai, o mokslines knygas dažniausiai angliškai (nors pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, 2020 m. pasirodžiusi monografija „Permaininga Europa“), kad šios būtų prieinamos kuo platesnei akademinei auditorijai.
Šiemet minimos kunigo ir poeto Jono Plankio 110-osios gimimo metinės, netrukus bus 30 metų nuo jo mirties. Kolega Vladas Vaitkevičius apžvelgia jo gyvenimo kelią ir kūrybą.
Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.
Kviečiame skaityti naujus, dar niekur neskelbtus “Poezijos pavasaris 2021” laureatės Dovilės Zelčiūtės eilėraščius.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.
Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.
Tęsiame kelionę-dėlionę po Kauno rašytojų veiklos ir tapsmo istoriją, stabtelėdami prie, mūsų manymu, svarbesnių ir reikšmingų momentų, primindami nelengvą, komplikuotą kelią į ideologinių klišių ir postulatų nevaržomą kūrybą ir saviraišką.
Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių.
Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis… Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…
Kas mums tie 50? Pati branda, ir kūrybinė, ir dvasinė. Gal geriau apie ją ir pasikalbėkime, prakalbinkime pirmuosius Kauno rašytojų vadovus vedlius, pabūkime kartu ir prisiminkime bent virtualiai, mūsų skyriaus istoriją.
Poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė – itin kūrybinga, darbšti ir kukli asmenybė. Debiutavusi dar 1975 m. “Moksleivio” žurnale (jos eilėraščius pristatė Jonas Strielkūnas), rašytoja išleido septynis poezijos ir prozos rinkinius. Kviečiame skaityti keletą naujų poetės eilėraščių, kuriais ji dalijasi mūsų prašymu.
Poetas, šiemetinės Vieno lito premijos laureatas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, kaip visada, santūriai, bet šmaikščiai atsako į kultūros ir meno svetainės “Atokios stotys” klausimyną.
Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!
