Gruodžio 2-ąją – žymaus išeivijos rašytojo, mokslininko, visuomenės veikėjo Vytauto Prano Volerto (1921 08 22 – 2012 12 02) dešimtosios mirties metinės. Skelbiame keletą rašytojui skirtų tekstų – apie Petro Palilionio prisiminimus knygoje “Pirmieji memografai” ir Vlado Vaitkevičiaus pasakojimą apie jo gyvenimą bei svarbiausius kūrinius.
Literatūros kritiko, Nacionalinės premijos laureato Valentino SVENTICKO naujos monografijos “Dalios Grinkevičiūtės dalia” pristatymas.
Mąslus, kupinas susikaupimo, atsivėrimų, poetinio žodžio ir giesmių – toks buvo žymaus poeto, vertėjo, redaktoriaus Viktoro Rudžiansko naujosios poezijos knygos ARBATA PAPĖDĖJE (Kaunas: Kauko laiptai, 2022) pristatymas-sutiktuvės Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia architektūrinio-skulptūrinio objekto rašytojui Justinui Marcinkevičiui ir skvero sutvarkymo darbų konkursą (toliau – Konkursas). Konkurso tikslas – įamžinti Justino Marcinkevičiaus atminimą.
Kauniečio rašytojo, vertėjo, politinio kalinio Kazio Jankausko jau 116 -asis gimtadienis, proga prisiminti šį realistinės krypties prozos meistrą. Skelbiame rašytojos, ilgametės Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Marijos Macijauskienės (1930-2020) prisiminimus apie Kazį Jankauską “Tolstančio švyturio šviesoj”, rašytus 2006 metais.
Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras NIDOJE kviečia Rašytojų sąjungos narius teikti paraiškas Individualioms kūrybinėms rezidencijoms. Šia programa norime pakviesti jus drąsiau savo kūrybiniams darbams rinktis Tarptautinį vertėjų ir rašytojų centrą Šaltojo sezono (lapkričio 1 d. – balandžio 30 d.) metu.
Vienas produktyviausių mūsų rašytojų, kūrybingas nenuorama, stabų ir autoritetų griovėjas, maištininkas Edmundas Janušaitis Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatė savo naują, jau šešioliktąją poezijos knygą “Žaliakalnio ložė”. Kaip visada būna Edmundo kūrybos vakaruose, ir šios sutiktuvės buvo kupinos netikėtumų, energijos, siausmo, skambančių dainų ir eilių skaitymo.
Rašytojo Alfonso Pakėno neseniai išleistoje knygoje “Žvaigždė galiniame gryčios lange” jautriai pasakojama apie autentišką jau nykstančių Aukštaitijos kaimų istoriją, dramatiškus žmonių likimus. Į jau nueinantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos. Skelbiame ištrauką iš Alfonso Pakėno knygos.
Pasirodė poeto, prozininko, muziejininko Alfo Pakėno publicistikos knyga “Žvaigždė galiniame gryčios lange” (Kaunas: Naujasis lankas, 2022).
Tai vaizdeliai apie Deltuvos (Ukmergės r.) krašto žmones, gyvenusius vienkiemiuose ir dabar jau išnykusiuose kaimuose.
Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Kaunas, Rotušės a. 13) lapkričio 23 d. trečiadienį, 𝟏𝟕.𝟑𝟎 𝐯𝐚𝐥. įvyks poeto VIKTORO RUDŽIANSKO naujosios knygos „Arbata papėdėje“ pristatymas-sutiktuvės. Tik ką išleistoje (leidykla „Kauko laiptai“) tryliktoje poezijos knygoje ėjimo per dykumą perspektyvoje išryškėja prisiminimai, per vaizdą, melodiją, kvapus, spalvą spontaniškai atgyja intymūs išgyvenimai.
Poetas, prozininkas, bardas, Žaliakalnio ložės Didysis magistras EDMUNDAS JANUŠAITIS 2022 m. lapkričio 22 d. antradienį, 17 val. Maironio literatūros muziejuje (Kaunas, Rotušės a. 13), pristato savo šešioliktąją poezijos knygą “ŽALIAKALNIO LOŽĖ”.
Mūsų kolega, rašytojas Tomas Kavaliauskas laimėjo pirmą vietą vieno lapo konkurse “Novelės ruduo” už novelę “Jūros vaikas”, skirtą filosofui Leonidui Donskiui.
Nuoširdžiai sveikiname!
Viena įdomiausių mūsų kūrėjų, apdovanota įvairiapusiais talentais, Violeta Židonytė yra ne tik prozininkė, poetė bet ir labai savita dailininkė. Ji yra surengusi apie 30 personalinių akvarelės parodų, kasmet dalyvauja kolektyvinėse dailės parodose, iliustruoja savo knygas. Violeta Židonytė maloniai pasidalino savo pastarųjų metų dar neskelbtais eilėraščiais, kurie atsiras ruošiamo spaudai rinkinio “Per mano širdį visos upės teka” puslapiuose.
Tik prieš metus atsisveikinome su garsiuoju literatūrologu, teatrologu, buvusiu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi, VDU garbės profesoriumi Broniu Vaškeliu (1922 11 14 – 2021 09 03) ir nelengva patikėti, kad jau minime jo gimimo šimtmetį. Ilgas, labai prasmingas šio šviesuolio erudito gyvenimas, ypatingai svarūs jo nuveikti darbai.
Kauniečiai rašytojai sulaukė džiugios žinios – asociacijos LATGA Tarybos sprendimu Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito literatūrinė premija” buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš Kūrybinės veiklos fondo.
Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia paramos rinkimą Ukrainos kariams ir jos reikalingiems rašytojams. Suprantame, kad ne vienas jūsų jau yra aukojęs ir aukoja įvairiems fondams, tačiau artėja žiema, puolama šalies infrastruktūra, Ukrainos miestai skendi tamsoje, žmonės nuolat lieka be šildymo ir vandens. Jiems būtina pagalba.
Poetas V. S. Vaičiūnas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos poezijos pasaulyje. Jo poezijos turinys orientuotas į aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškasias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.
Jau trisdešimt metų, kai Anapus išlydėjome mūsų vieną iš garsiausių mūsų poezijos modernistų, keturvėjininką, karininką, dramatiško likimo kūrėją Juozą Žlabį-Žengę (1899 05 02 –1992 11 09). Ilgai nutylimas ir užmirštas poetas vėl nuskambėjo tik 1992 metais profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio pastangų dėka – jis parengė J. Žlabio-Žengės poezijos rinktinę “Pavasarių gramatikos”. Skelbiame poeto kūrybą bei rašytojų Petro Palilionio ir Petro Venclovo atsiminimus.
Lapkričio 10 d. ketvirtadienį, 17 val. Elektrėnų savivaldybės višojoje bibliotekoje – Aldonos RUSECKAITĖS naujo biografinio romano EMMI. VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO GYVENIMO MOTERYS pristatymas!
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje paminėtos poeto Roberto Keturakio (1935 03 12 – 2021 10 26) netekties metinės. Šv. Mišias aukojo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, vikaras kun. teol. lic. Nerijus Pipiras ir Žaliakalnio parapijos klebonas Kęstutis Rugevičius. Po pamaldų įvyko prisiminimų popietė, kurios iniciatoriai – Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius, dialogo „Žodis ir spalva“ vadovas, Kauno Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius aktorius Egidijus Stancikas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius.
Šiemet, Vėlinių išvakarėse, tradiciškai lankydami mūsų kolegų rašytojų, meno kūrėjų kapus Kauno Petrašiūnų kapinėse, pagerbėme bei žvakeles uždegėme ir ant žymaus poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio NAVAKO itin kuklaus kapelio. O juk neilgai trukus, 2023 metų vasario 16-ąją sukaks jau treji metai nuo jo iškeliavimo Amžinybėn…
Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatyta ir sutikta nauja rašytojo Stasio Babono knyga “Požeminė sankryža”. Joje spausdinami apsakymai, novelės ir apysaka “Laisvės karys”. Tai jau septintoji autoriaus prozos knyga.
Pasirodė naujas, jau šešioliktas poeto Edmundo JANUŠAIČIO poezijos rinkinys ŽALIAKALNIO LOŽĖ (Kaunas: Naujasis lankas, 2022). Redaktorius – Jonas Vabuolas, dailininkas – Gintautas Velykis.
Spalio 30-ąją, sekmadienį, minėsime poeto, redaktoriaus, vertėjo ROBERTO KETURAKIO (1935 03 12 – 2021 10 26) pirmąsias mirties metines. Roberto Keturakio bičiuliai kviečia pagerbti jo atminimą.
Taigi ir mes, būrelis Kauno rašytojų ir Alekso Dabulskio našlė Irena dvaseles tradiciškai pasitikome, pašaukėme, žvakeles užžiebėme Petrašiūnų kapinėse prie mūsų kauniečių ir išeivijos rašytojų bei kultūros veikėjų kapų. Ačiū iškeliavusius kolegas pagerbti susirinkusiems Kauno rašytojams ir kiekvienam iš jūsų, dar surasiantiems laiko stabtelėti, parymoti, prisiminti.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka lapkričio 9 d. trečiadienį, 18 val. kviečia į leidyklos KAUKO LAIPTAI (vadovas Viktoras Rudžianskas) vakarą “POEZIJA NUO KAUNO IKI GDANSKO”. […]
Tiesą sakant, ir metams prabėgus, dar sunku kalbėti apie Poetą Robertą Keturakį, kaip jau iškeliavusį. Man Robertas buvo kaip vyresnysis brolis. Jaučiau ir patyriau nuolatinę nuoširdžią, kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Buvo pavyzdys – kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo.
Lenkiuosi Jo šviesiam atminimui.
Kauno valstybinio muzikinio teatras operos “Nabukas” pastatymas – itin ženklus, fenomenalus mūsų miesto, visos Lietuvos teatrinės kultūros EUROPINIS pavyzdys, akivaizdžiai nurungiantis invazinius vienadienius projektukus.
Prieš 5-eris metus netekome kolegos prozininko, poeto, skulptoriaus ir tapytojo Liudo GUSTAINIO (1944 07 14 – 2017 10 19), ilgokai sirgusio, bet nesiskundusio, nedejavusio, tik dar kibiau bei intensyviau rašiusio, fiksavusio jam svarbius pamatymus, išgyvenimus, būsenas. Jausdamas artėjantį ir pats artėdamas prie lemtingojo Slenksčio, jis gebėjo kalbėti apie daug gilesnę, nedaugeliui suvokiamą gyvasties esmę, jos amžinumą.
Kačerginės mokykla-daugiafunkcinis centras šį penktadienį, spalio 21 d. 18 val. kviečia į susitikimą su poete, literatūros kritike, vertėja Erika Drungyte Kačerginės bibliotekoje (J. Janonio g. […]
Dar viena ištrauka iš rašytojo Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” apie generolą Kazį Tallat-Kelpšą ir jo šeimą.
Skelbiame ištrauką iš rašytojo Petro Venclovo rašomos prisiminimų knygos “Memento, homo”. Pasak autoriaus, “tuose prisiminimuose pasitaiko visko: dokumentikos, įvykių atpasakojimo, nostalgijos, erotikos, kelionių aprašymo, pažįstamų […]
Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks rašytojo Stasio Babono knygos „Požeminė sankryža“ pristatymas. Šiemet leidyklos „Naujasis lankas“ išleistą prozos knygą sudaro įvairaus pobūdžio apsakymai ir apysaka „Laisvės karys“. Autorius, gerai pažindamas aklųjų ir silpnaregių žmonių psichologiją ir buitį, meistriškai perteikia jų jausmus, meilės ir artumo troškimą, norą pažinti aplinkinį pasaulį.
Pristatome naują paramos baltarusių ir ukrainiečių rašytojams projektą. Tai – Europos rašytojų tarybos (EWC) globojamas literatūrinių tekstų ir vertimų fondas #FreeAllWords, kurį įkūrė autorių asociacijos A*dS (Šveicarija) ir Forfatterforbundet (Norvegija) bei Baltarusijos rašytojų bendruomenė.
#FreeAllWords savo veikla siekia aktualius ir originalius interviu, reportažus, esė, eilėraščius ir kt. įvairių literatūrinių žanrų kūrinius išversti į skirtingų šalių kalbas ir platinti juos įvairiais komunikacijos kanalais.
Klaipėdos rašytojų sąjunga bei Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kviečia dalyvauti konkurse „Novelės ruduo“.
Šių metų tema –„Artimos žvaigždės“.
Spalio 19 d., trečiadienį, 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia į susitikimą su rašytoja, daug lietuvių literatūros (ypač XX a.) sklaidai ir saugojimui nuveikusia muziejininke Aldona Ruseckaite. Pristatysime jos penktąjį, tik iš spaustuvės paleistą biografinį romaną „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“ (2022, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Spalio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių salė) kviečia į rudeniškai jaukų, bendrystei ir tikrumui skirtą kūrybos, pašnekesių ir muzikos vakarą.
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi bei Lietuvos Rašytojų sąjunga, skelbia dešimtąjį Nacionalinį vaikų literatūros […]
𝐒𝐩𝐚𝐥𝐢𝐨 𝟏𝟖 𝐝., 𝐚𝐧𝐭𝐫𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢̨, 𝟏𝟕.𝟑𝟎 𝐯𝐚𝐥. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į JUTTOS NOAK poezijos knygos „Laikas pralenkia mus“ pristatymą. Kartu su autore dalyvaus poetas, žurnalistas, leidyklos „Kauko laiptai“ vadovas 𝐕𝐢𝐤𝐭𝐨𝐫𝐚𝐬 𝐑𝐮𝐝𝐳̌𝐢𝐚𝐧𝐬𝐤𝐚𝐬. Moderuos poetas, literatūros kritikas 𝐓𝐨𝐦𝐚𝐬 𝐕𝐲𝐬̌𝐧𝐢𝐚𝐮𝐬𝐤𝐚𝐬.
Rašytojas Stanislovas Abromavičius išleido apie pusšimtį įvairaus žanro knygų, o mažuosius skaitytojus pasiekė daugiau nei dvi dešimtys eiliuotų jo knygelių.
Knyga “Šventų giesmių giedojimas” – autoriaus, gimusio Rumšiškių miestelyje, vaikystės prisiminimai. Skelbiame ištrauką iš knygos – “Paskenduolė”.
Šiemetinės, 2-osios Veliuonos novelės premijos laureatu tapo rašytojas Gediminas Jankus. Vertinimo komisija iš aštuonių pateiktų knygų išrinko J. Jankaus novelių knygą “RYTOJ”. Premijos įteikimo šventėje Veliuonos kultūros centre išsamią ir šmaikščią knygos recenziją – laudaciją perskaitė poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas.
Vakar Veliuonos kultūros centre iškilmingai įteikta tradicinė, jau keturis dešimtmečius gyvuojanti Veliuonos novelės premija. Jos laureatu šiemet tapo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus. Kas penkerius metus teikiama premija jam paskirta už novelių rinktinę „Rytoj“. Vertinimo komisijai buvo pateiktos aštuonios prozos knygos.
Prisimename mūsų kolegą, rašytoją, gaivališką talentą Leoną ZALECKĮ (1929 02 20 – 2003 10 06), sukanka 19 metų nuo jo mirties. Tikras žemaitis, užsispyręs, veržlus, nagingas, bitininkas ir talentingas pasakorius. Parašė romaną, apsakymų, išleido keletą rinkinių, o už apsakymų knygą “Būtoji diena” 1999 m. tapo tapo Žemaitės literatūrinės premijos laureatu. Skelbiame rašytojo Petro Venclovo atsiminimus apie Leoną Zaleckį.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji bibliotekos Girstupio padalinyje pristatyta rašytojos, Klaipėdos universiteto profesorės Jūratės Sučylaitės naujausia knyga „Gelmių šviesa“ ir menininko, knygos iliustratoriaus Romo Klimavičiaus grafikos darbų paroda. Sutiktuves ir pašnekesį su autore moderavo rašytoja Aldona Ruseckaitė, koncertavo Ilona Papečkytė.
Darbščioji vertėja Aida Krilavičienė, mūsų paprašyta, pasidalino naujos knygos vertimo iš suomių kalbos ištrauka. Tai šiuolaikinės rašytojos Anni Kytömäki romanas “Margarita”, pripažintas geriausiu suomių prozos kūriniu 2020 metais. Knygą netrukus išleidžia TYTO ALBA leidykla.
Vienam iškiliausių mūsų vertėjų, pedagogui ir žurnalistui, Kauno miesto Garbės piliečiui Eduardui Viskantai (1902 03 19 – 2002 01 02) šie metai – jubiliejiniai. Pažymime jo 120-metį. Darbštusis ilgaamžis, produktyvus ir itin profesionalus vertėjas mirė prieš 20 metų, eidamas 99-uosius, kelių mėnesių pritrūko iki itin gražaus ir solidaus 100-mečio.
Sveikiname kolegę rašytoją Juttą Noak, išleidusią naują eilėraščių knygą “Laikas pralenkia mus” (leidykla “Kauko laiptai”).
Spalio 6 dieną, ketvirtadienį, tradicinės Veliuonos novelės premijos įteikimas ir laureato vainikavimas Veliuonos kultūros centre. Laureato vardas dar neskelbiamas, jis paaiškės tik šventės metu. Premijos steigėja – Jurbarko rajono savivaldybė. Tuo pačiu vyks ir Novelės vakaras, kuris gyvuoja jau ketvirtą dešimtmetį, pastaraisiais metais jį išradingai organizuoja ir praveda rašytoja, Jurbarko krašto šviesuolė, Veliuonos bibliotekos bibliotekininkė Violeta Šoblinskaitė Aleksa kartu su vyru, rašytoju Gasparu Aleksa.
Spalio 5 d. trečiadienį, 18:30 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje salėje kviečiame į Dovilės Zelčiūtės knygos „Augau teatre“ pristatymą. Renginį moderuos teatrologė, profesorė Ramunė Marcinkevičiūtė, ištraukas iš knygos skaitys aktorė Rasa Samuolytė.
Tęsiame publikaciją iš akademiko, rašytojo, filosofo Vytauto Martinkaus knygos “Estezės beieškant”, kuri yra ne tik viena reikšmingiausių filosofinių knygų lietuviškoje kultūros ir literatūros tyrinėjimų istorijoje – ji neabejotinai užima svarią vietą Europos kontekste. Skelbiame ištrauką iš trečiosios knygos dalies “Anapus Estezės. Vertinimai”, kurioje autorius giliai nagrinėja įvairius literatūros kūrinius bei pateikia originalų jų vertinimą. Vienas jų – esė apie Juozo Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”.
Iš spaustuvės grįžo nauja Viktoro Rudžiansko poezijos knyga „Arbata papėdėje“. Sakalo kryčio, ėjimo per dykumą perspektyvoje išryškėja prisiminimai, per vaizdą, melodiją, kvapus, spalvą spontaniškai atgyja intymūs išgyvenimai.
Šv. Jeronimo premijos užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą laureate šiemet išrinkta Danutė Sirijos Giraitė, o už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – Carmen Caro Dugo. Premija kasmet teikiama rugsėjo 30 – Tarptautinę vertėjų dieną.
Maironio lietuvių literatūros muziejus (Kaunas, Rotušės a. 13) kviečia į rašytojo Justino Žilinsko romano „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ pristatymą rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Knygą pristatys autorius Justinas Žilinskas ir leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė, pokalbį moderuos literatūrologė Agnė Cesiulė.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka (Girstupio padalinys, Kovo 11-osios g. 24) kviečia į rašytojos, Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentės, Klaipėdos universiteto profesorės Jūratės Sučylaitės naujausios knygos „Gelmių šviesa“ sutiktuves ir menininko, knygos iliustratoriaus Romo Klimavičiaus grafikos darbų parodos atidarymą.
Vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo Raimundo Samulevičiaus (1937 09 25 – 1981 02 02) gimtadienis, rudenišką rugsėjo 25-ąją būtų sulaukęs 85-erių… Tačiau nesulaukė. Jau prabėgo 41-eri metai po jo tragiškos žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių…
Skelbiame mūsų vienos talentingiausių poečių – Aldonos Elenos Puišytės eilėraščius (ciklas “Karališkieji aštuoneiliai”) iš jos meditatyvinės, sakralinės, gyvenimo slėpinius apmąstančios poezijos knygos “Vienintele neišsakoma būtie” su kritiko, literatūrologo Viliaus Gužauskio palydimuoju žodžiu.
Rugsėjo 27 d., antradienį, 18 val. Rašytojų klube (Vilnius, K. Sirvydo 6) naujos Aldonos Ruseckaitės knygos “EMMI” pristatymas-sutiktuvės!
Akademiko, rašytojo Vytauto Martinkaus solidi knyga “Estezė ir vertinimai”, nors išleista beveik prieš dešimtmetį, nei kiek neprarado savo aktualumo, anaiptol, stebina savo įžvalgų filosofiniu gelmiškumu. Šią solidžią knygą sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą.
Koks simboliškas sutapimas – Kauno rašytojus pasiekė netikėta siunta iš Kanados – išeivijos rašytojos ir teatralės Birutės Pukelevičiūtės (1923 08 12 – 2007 09 21) režisuoto spektaklio “Milžino paunksmė” archyvinė programa ir įrašyta kompaktinė plokštelė būtent per jos mirties 15-ąsias metines.
Mūsų mylima garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, išleidusi 15 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio “Paskutinių lapų išleistuvės”) neseniai išleido dvi kompaktines savo kūrybos plokšteles “Aš sugrįšiu”. Juk ypatingo populiarumo pelnė jos estrados dainų tekstai, kurių sukurta per 400! Mūsų mielosios Dalios Teišerskytės nepakartojama, įsimenanti ir jaudinanti lyrika vėl suskamba mūsų svetainėje.
Buvęs Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Petras Palilionis pernai nudžiugino Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojus pranešdamas, kad nori perduoti rašytojo Juozo Grušo archyvą. Maironio muziejus džiaugiasi ir dėkoja P. Palilioniui už tai, kad jis stropiai išsaugojo gautą dramaturgo J. Grušo archyvą ir perdavė jį muziejininkams.
Maironio lietuvių literatūros muziejus rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečia į susitikimą su poetu GINTARU BLEIZGIU ir jo naujausios eilėraščių knygos „Procesija“ pristatymą.
Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Palemono skyriuje (Marių g. 37) rugsėjo 23 d. penktadienį, 17 val. poetės, prozininkės Linos Navickaitės eilėraščiai iš knygos “Po mirksnio atspėčiau”. Dalyvauja dainuojamosios poezijos atlikėja Ilona Papečkytė.
Rugsėjo 20 d. 17.30 val. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks Donaldo Kajoko knygos „Skudurėlių šventė“ pristatymas. Knygos autorių kalbins rašytojas, literatūrologas dr. Saulius Vasiliauskas.
Sulaukėme naujos prozininko Stasio BABONO knygos “Požeminė sankryža”. Mūsų kaunorasytojai.lt svetainėje jau ne kartą skelbėme jo noveles ir apsakymus. Nuoširdžiai sveikiname autorių su nauja knyga! […]
Prabėgo ketveri metai, kai Tytuvėnų kapinaitėse palydėjome Amžinybėn mūsų kolegą rašytoją Vladą Kalvaitį (1929 06 27 – 2018 09 06), Kelmės rajono Garbės pilietį, krašto šviesuolį. Dar kartą vartau jo svarbiausią ir skaudžiausią knygą – “Sutiprinto režimo baraką” ir prisimenu tą įspūdį, patirtą skaitant šį ypatingos vidinės jėgos pripildytą kūrinį. Tada, 2018 metais paskelbiau recenziją apie tą knygą, sovietinio Gulago kančios ir vilties dienoraštį, pagerbiant Vlado Kalvaičio šviesų atminimą, ją ir primenu.
Dvidešimt pirmosios respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureatu šiemet tapo dramaturgas, rašytojas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras KAZYS SAJA.
Rugsėjo 10 d., šeštadienį, 13 val., Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) 21-osios Vaižganto premijos gavėjui – Kaziui Sajai bus įteiktas diplomas ir premija.
Knygynas „Kolibris”, įsikūręs Kaune, K. Donelaičio g. 41, ėmėsi iniciatyvos įrengti specialią lentyną knygų prekybai su užrašu „Kauno rašytojų knygos su jų autografais”.
Prieš 20 metų, 2002-ųjų liepos 11 d. Los Angeles, sulaukęs 95-erių, mirė mūsų garsusis Poetas – Legenda, Kauno miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis. Prisimename iškilųjį tautos Dainių, pakvietę talkon rašytoją, ilgametį Kauno rašytojų vadovą Petrą Palilionį, Bernardo Brazdžionio kūrybos ir gyvenimo metraštininką.
Nors dar kruopščiai slepiamas Vaižganto premijos laureatas (ė), tačiau jau kviečia tradicinė respublikinė šventė „Vaižgantinės“ (rugsėjo 10 d., nuo 13 val.), kurios metu viską sužinosime ir pamatysime, ir premijos laureatą (ę) pasveikinsime.
2022 m. rugsėjo 10 d. 17.00 val. Rašytojų klube / K. Sirvydo g. 6, Vilnius,
Gvido Latako naujos eilėraščių knygos SALOS ir Vytauto Stulpino naujos eilėraščių knygos LĖTOJI pristatymas.
Lietuvos kultūros taryba skelbia individualių ir mobilumo valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursus. Kultūros ir meno kūrėjų paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d. (imtinai). Individualios stipendijos skiriamos skatinti kultūros ir meno kūrėjų individualią kūrybinę raišką. Mobilumo stipendijos skiriamos skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, partnerystes, tobulinti meistriškumą, dalyvauti rezidencijose ar kituose renginiuose ir veiklose užsienyje.
Festivalis “Kauno literatūros savaitė” kviečia į ypatingą literatūros renginį – susitikimą su vienu ryškiausių Ukrainos rašytojų Jurijumi Andruchovyčiumi, kuris vyks rugsėjo 16 d., 19 val., Czeslawo Miloszo gimtinėje Šeteniuose. Ši viešnagė pradeda naują Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamą literatūrinių vakarų ir paskaitų ciklą „Šetenių skaitymai“, kurių metu žymūs pasaulio rašytojai ir intelektualai kartu su lietuvių skaitytojais gvildens opiausius šiuolaikinio gyvenimo ir kultūros klausimus.
Tikėjausi, kad, Kaunui tapus kultūros sostine, bus proga pristatyti būtent mūsų, kauniečių, kūrybą. Manau, kad įvairių sričių kūrėjai tikrai turėtų ką parodyti Europai. Deja, buvo nueita kitu keliu…
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi bei Lietuvos Rašytojų sąjunga, skelbia dešimtąjį Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2022!
Kolegė poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė (Jautakienė) mūsų prašymu pasidalino naujais savo trieiliais – eilėraščių ciklu “Obsidiano varnėnas”. Šie trieiliai man primena meistriškas arabeskas-miniatiūras, variacijas haiku stiliumi. Filosofinė potekstė ir numanomos prasmės grakščiai kaitaliojasi su netikėtomis, paradoksaliomis užbaigomis.
Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstuose aptariamas lyčių santykių, tarpukario, praeities ir ateities, žmogaus ir ideologijos ryšio temas su rašytoja Sandra Bernotaite kalbėjosi poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Sandra atskleidė istorinio romano “Chimeros akys” rašymo užkulisius, pasakojo, kaip dešimtmetį rinko informaciją, kaip istorinės figūros, tokios kaip Salomėja Nėris, Jonas Aistis, virto autentiškais veikėjais.
Vėl pradžiugino mūsų kolegė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pateikusi jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę, aktyviai dirbusią dar Lietuvos atgimimo priešaušryje. O. Pleirytės-Puidienės gyvenimas ir likimas išties dramatiškas, kupinas sunkių išbandymų ir netekčių. Aldona Ruseckaitė neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas.
Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų.
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.
Mūsų kolegos, rašytojo Tomo Kavaliausko ir filosofo Gintauto Mažeikio autorinė antroji pašnekesių laida “Laisvai ir kritiškai” (VDU Socialinės ir politinės kultūros centras). Šį kartą jie kalbina rašytoją, poetę, ilgametę Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę.
Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras (TVRC) skelbia stipendijos konkursą Baltijos ir Šiaurės šalyse gyvenantiems kūrėjams rezidencijai Nidoje.
Stipendijos laimėtojams suteikiama galimybė dviems mėnesiams apsistoti ir kurti Nidoje.
Prieš dvejus metus netekome vieno talentingiausio Lietuvos poeto, satyriko, žurnalisto, redaktoriaus Alekso DABULSKIO (1934 04 10 – 2020 08 05). Liko atmintyje jo nuoširdumas, dėmesys kolegoms, palaikymas sunkiomis akimirkomis, ir, kas bene svarbiausia – moralinė laikysena, drąsa, nenuolankumas, panieka to meto nomenklatūrai ir valdžios liokajams.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugpjūčio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt trečiuosius metus, mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, šių metų Poezijos pavasario laureatas Liudvikas Jakimavičius. Atsisveikinimas su rašytoju Liudviku Jakimavičiumi – Laidojimo paslaugų centre (prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Paco g. 4, Vilnius) 2-oje salėje trečiadienį (rugpjūčio 3 d.) nuo 16:30 iki 20:30 val. ir ketvirtadienį (rugpjūčio 4 d.) nuo 8:30 iki 11:45 val. Urna išnešama 12:00. Laidotuvės vyks Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Šv. Mišios – rugpjūčio 4 d. 10 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10).
Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.
Kultūros ministerija kviečia siūlyti kandidatus Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai. Siūlymų laukiama iki rugsėjo 1-osios.
Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.
Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas.
Tai, kad šie metai – jubiliejiniai V. Alanto metai (minime jo 120-ąjį gimtadienį) priminė seniai, dar 1991-aisiais, jo našlės Irenos Alantienės (1915-2010) maloniai man dedikuota rašytojo knyga “Tauta istorijos vingiais”. Šie, pasak autoriaus, “ideologiniai mąstymai” – paskutinioji jo knyga, kurioje itin ryškiai ir giliai išreikštas susirūpinimas lietuvių Tautos išlikimu.
Neseniai Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatant rašytojo Petro Palilionio memuaristikos knygą “2-ieji memografai”, jo laukė malonus netikėtumas – muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė įteikė rašytojui Maironio lietuvių literatūros muziejaus padėką ir garbingą muziejaus vardinį apdovanojimą – „Maironio sodo obuolį“.
Skelbiame pluoštą poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės iki šiol neskelbtų eilėraščių, kuriais ji maloniai pasidalino su mūsų svetaine
Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.
Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia prozininkus dalyvauti konkurse tema ,,Gaveliška dabartis‘‘, skirtame įamžinti rašytojo Ričardo Gavelio atminimą.
Konkurso tikslas – skatinti prozininkus prisiminti ir propaguoti rašytojo Ričardo Gavelio kūrybą, ugdyti kūrybiškumą ir literatūrinę saviraišką, įtvirtinti kūrėjo poziciją kultūros aplinkoje.
Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).
Neseniai pasirodė nauja Dovilės ZELČIŪTĖS atsiminimų knyga “Augau teatre”. (Vaga: Vilnius, 2022). Prieš kurį laiką mūsų svetainėje skelbėme šios knygos ištrauką. Nuoširdžiai sveikiname kolegę! Dovilės […]
Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,
Buvusi ilgametė Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus referentė, LATGA Kauno filialo inspektorė Greta ŽĖKIENĖ, baigusi studijas Strasbūro universiteto Teisės, politikos mokslų ir vadybos magistrantūroje, sėkmingai apgynė magistro darbą ir tapo Teisės magistre.
Respublikinis dramaturgų konkursas šiemet vyks aštuntą kartą. Konkurse gali dalyvauti visi norintys pristatyti ir pasidalinti savo kūryba. Konkursui galima teikti vienaveiksmes ar daugiaveiksmes pjeses, scenarijus ir kitus komedijos bei jai artimų žanrų dramos kūrinius.
Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.
Šiais metais premija skirta rašytojai, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkei Birutei JONUŠKAITEI už romanų dilogiją – „Maranta“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015 m.) ir „Maestro“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m.). 5 m.).
Turininga vasaros pradžia rašytojui Laimonui Iniui. Šiais metais išleista devintoji ciklo PADAVIMAI IR LEGENDOS knyga “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva, interpretacijos” apkeliavo Mažąją Lietuvą.
Garbingų Kauno miesto apdovanojimų sulaukė net trys mūsų kūrėjai, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai – poetas, vertėjas, eseistas Algimantas MIKUTA pelnė Kauno miesto kultūros premiją, poetei, prozininkei Daliai TEIŠERSKYTEI skirtas Santakos garbės ženklas, poetui, dailininkui Gvidui LATAKUI – vardinė Kauno miesto simbolio – Tauro – statulėlė.
Pašmaikštaujant, surimtėjant, skambant Šopenui ir aidint eilių posmams, jautriai ir nuoširdžiai vyko rašytojo Petro Palilionio fakto literatūros knygos “2-ieji memografai” pristatymas-sutiktuvės Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Maironio svetainėje.
Birželio 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko II-ojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo atidarymas. Jame dalyvavo rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių (Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos). Po pietų visi rašytojai apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.
Kviečiame į rašytojo Petro Palilionio knygos “2-ieji memografai” pristatymą, kuris vyks birželio 29 d. trečiadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).
Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.
Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, prieš dvidešimt metų, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją.
Artėja mūsų garsiojo lietuvių literatūros ir spaudos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, rašytojo ir žurnalisto Leono Fliorento Gudaičio (1935 06 20–2019 07 18) gimtadienis. Birželio 20-ąją jam sukaktų 87-eri. Prieš trejus metus išlydėjome Anapusybėn šį reto darbštumo eruditą.
Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia prozininkus dalyvauti konkurse tema ,,Gaveliška dabartis‘‘, skirtame įamžinti rašytojo Ričardo Gavelio atminimą. Konkurso tikslas – skatinti prozininkus prisiminti ir propaguoti […]
Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas.
Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės (1943 02 16 – 2014 10 11) knygos „Rudens veidas. Juodos dienos. Pelkių drugiai“ […]
Neringos savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka skelbia stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, konkursą. Stipendija skiriama rašytojui už rezidencijos […]
VLADAS BALTUŠKEVIČIUS (1939 01 26 – 2022 06 04) Keleivis Aš – keleivis, vienišas keleivis vienas keliuose ir klystkeliuose vienas širdį graižioja jų aštrios aštrios […]
Poetei Ievai Rudžianskaitei už poezijos knygą “Iš gervių” (Kaunas: Kauno laiptai, 2021), paskirta Antano Miškinio literatūrinė premija – taip nusprendė Utenos rajono savivaldybės pateiktų kūrinių […]
Pasirodė naujas poeto Gintaro Patacko eilėraščių rinkinys „Karo kronika“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2022). Jį trumpai pristatė leidyklos vadovas, poetas Viktoras Rudžianskas Poezijos pavasario laureato Liudviko […]
Mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės neskelbti rankraščiai jos sūnėno Dariaus Vilimo surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet rūpestingai sudėlioti į […]
Tarptautinio poezijos festivalio “POEZIJOS PAVASARIS” 2022 laureatas poetas Liudvikas Jakimavičius, besibaigiant festivaliui, buvo nuoširdžiai pagerbtas ir tradiciškai vainikuotas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Jam iškilmingai įteikta […]
Leidykla “Slinktys” (vadovas – poetas Juozas Žitkauskas) išleido solidžią poeto Vytauto Stulpino naujausių eilėraščių bei iš ankstesnių rinkinių sudėliotų kūrinių poezijos knygą „Lėtoji“. Knygoje […]
“Poezijos pavasaris” 2022, skambėjęs visoje Lietuvoje, baigiamaisiais posmais nuaidėjo ir Vilkijoje, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje – čia vyko tradiciniai POEZIJOS SKAITYMAI. […]
Poetas, dailininkas Gvidas Latakas, jau 12-ąjį kartą sukvietęs poetus į tradicines “Zikarines” “Poezijos pavasaris” 2022 skambėjo jaukiuose Juozo Zikaro namuose – muziejuje. Jau 12-ą […]
Poetas, dailininkas Gvidas Latakas, skambant “Poezijos pavasario” akordams, išleido naują savo eilėraščių ir piešinių knygą “Salos” (Vilnius: Slinktys, 2022). Tai ketvirta jo knyga. Sveikiname kolegą! […]
Gegužę, skrajojant Poezijos pavasario paukštei, renginys vijo renginį, Kauno ir Lietuvos poetai svečiavosi net keliose Jurbarko rajono vietose – Smalininkų bibliotekoje, Jurbarko viešojoje, o baigė […]
“Vėjo džiazo” dalyviai B. ir V. Sruogų namo-muziejaus sodelyje: poetai Mindaugas Švėgžda, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Tomas Vyšniauskas, kunigas Skaidrius Kandratavičius, Edmundas Janušaitis. “Vėjo džiazas” – […]
Sakralinės poezijos valandos dalyviai šv. Antano Paduviečio bažnyčioje: kunigai poetai Skaidrius Kandratavičius, Robertas Grigas, Justas Jasėnas, Gytis Stumbras, Nerijus Pipiras, poetai Vladas Vaitkevičius, Eglė Perednytė, […]
Dėl Lietuvos kultūros tarybos klaidos buvo atšauktas finansavimas jau išleisto „Poezijos pavasario“ almanacho leidybai: leidėjai prašo pagalbos
Tarptautinio poezijos festivalio “POEZIJOS PAVASARIS” 2022 laureatas poetas LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS jau šį penktadienį, gegužės 27 d., 18 val. bus pagerbtas ir tradiciškai vainikuotas Maironio […]
Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisija nutarė 2022 m. Jono Aisčio literatūros premiją už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje skirti Erikai Drungytei už eilėraščių […]
“Poezijos pavasaris 2022 Kaune. VĖJO DŽIAZAS! Gegužės 24 d., antradienį, 17 val. eksperimentinės poezijos popietė, prisimenant vieną pirmųjų poetų avangardistų Praną Morkūną ir jo kūrybą […]
“Poezijos pavasaris” 2022 Kaune. Sakralinės poezijos valanda – gegužės 22 d. sekmadienį, 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Radvilėnų pl. 11, Kaunas). Dalyvauja poetai Aldona […]
Kviečiame į “Poezijos pavasario” 2022 Kaune renginį – moterų poezijos popietę gegužės 21 d. šeštadienį, 15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje – Salomėjos Nėries […]
Gegužės 15-ąją Kaune, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje paskelbta tradicinio, 58-ojo “Poezijos pavasario” 2022 pradžia. Poezijos mylėtojai turėjo galimybę išgirsti net šešių […]
Prasidedant tarptautiniam poezijos festivaliui Lietuvos rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas Aivaras Veiknys. Užsienio poetų kūryba rūpinosi […]
Gegužės 22 d., 15 val., Kačerginės V.Mykolaičio-Putino skulptūrinių suolelių parke vyks POEZIJOS ŽYDĖJIMO ŠVENTĖ. ŠVENTINĘ RENGINIO NUOTAIKĄ KURS: Dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja – ILONA […]
Susitikimas su tapybos parodos „Apie Kauną ir kauniečius“ autore Irena Mikuličiūte-Mika gegužės 18 d. 16 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje […]
Gegužės 18 d. 17.30 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P.Lukšio g. 60), vyks Aldonos Ruseckaitės knygos „Per žarijas“ pristatymas. Nedidelės apimties tekstuose, […]
Skelbiame ištrauką iš naujausios rašytojo Laimono Inio knygos “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva. Interpretacijos”, kuri neseniai buvo pristatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje. Knyga […]
Gegužės 15 d. rašytojai Marijai Lastauskienei – Lazdynų Pelėdai sukanka 150. Ta proga gegužės 16 d. 17 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje […]
Jau šį sekmadienį, gegužės 15-osios vakarą, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vienu metu prasidės 58-asis Poezijos pavasaris. Mūsų mieste poetų eilės skambės Laisvės alėjoje, iš Nacionalinio […]
Supažindiname su kukliu, darbščiu, ir be abejo, talentingu literatu Romaldu Zabulioniu, su jo kūrybos pluošteliu – ištrauka iš romano “Vilko pėdos”. R. Zabulionis – vyžuoniškis, […]
Rugsėjo mėnesį, kaip ir kasmet, vyks jaunuosius rašytojus ir dailininkus suburiantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Gausią festivalio renginių programą tradiciškai vainikuos jaunųjų menininkų kūrybos rinkinys. Penkiose rinkinio knygelėse bus publikuojami jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūriniai.
Šiemet, po dvejų pandemijos metų, 58-asis tarptautinis festivalis “Poezijos pavasaris 2022” grįžta tradiciniu laiku – kaip ir anksčiau, jis vyks gegužės mėnesį. Festivalis ne tik […]
Gegužės 8 d. 12 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje (po Šv. Mišių, Žemaičių g. 31A) maloniai kviečiame į Literatūros popietę – rašytojo Laimono Inio […]
“Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Pasakotojas, autoriaus alter ego, vidurinę mokyklą bebaigiąs maištingos sielos […]
Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.
Neringos savivaldybė kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija 11-ąjį kartą kviečia Lietuvoje įsikūrusius ir (arba) Lietuvos pilietybę turinčius vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, […]
„Verpėjos“ kviečia įvairių sričių kūrėjus į meno rezidenciją Varėnos rajone 2022 m. liepos – spalio mėnesiais. „Verpėjų“ rezidencija skirta susitelkti į lėtą meninio tyrimo procesą […]
Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, parėmusi ir pati inicijavusi daugybę kultūrinių projektų, išleidusi 14 poezijos ir prozos knygų […]
Vienas geriausių ispanų ir apskritai Lotynų Amerikos literatūros vertėjų Bronius Dovydaitis nenuilsdamas darbuojasi, surasdamas mažiau žinomus autorius, versdamas jų kūrinius į lietuvių kalbą, taip ne […]
Kauno miesto savivaldybės Taryba balandžio 26-osios posėdyje vienbalsiai pritarė Maironio premijos skyrimo komisijos (pirmininkas poetas A. A. Jonynas) siūlymui šiųmetinę Maironio (Poezijos pavasario) premiją skirti […]
Šiais metais leidykla „Vaga“ ryžosi išleisti – su Kultūros tarybos pagalba – mano atsiminimų knygą „Augau teatre“. Atsiminimai visai subjektyvūs, ko gero, ir faktai – […]
Rašytojas Laimonas Inis yra vienas iš produktyviausių mūsų kūrėjų. Tik ką pasirodė jo nauja knyga „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2022), devintoji iš sakmių, […]
Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, […]
Kauno miesto savivaldybės įsteigtą ir mecenuojamą Poezijos pavasario – Maironio premiją siūloma skirti poetui Liudvikui Jakimavičiui. Tokį siūlymą pateikė Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos rašytojų […]
Rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai pasidalino ištrauka iš rašomo romano “Vilko plaukas”, kuriame kūrybiškai atskleidžiama daug mažai žinomų ar visai naujų faktų ir duomenų apie mūsų […]
Siegfried Gronau – dramatiško likimo vokietis, patyręs ne tik karo baisumus, bet ir susidūręs ir matęs neišpasakytą sovietinių rusų kareivų – “išvaduotojų” žiaurumą, žudynes ir […]
Maironio lietuvių literatūros muziejuje balandžio 22 d. penktadienį, 17.30 val. poetės Daivos Molytės-Lukauskienės knygos “Kaligrafijos eskizai” pristatymas. Renginyje dalyvaus autorė D. Molytė-Lukauskienė, profesorė Dalia Kuizinienė. […]
Prozininkas, dramaturgas Gediminas Jankus neatsisako pastaruoju metu pamėgto novelės žanro ir toliau keliauja magijos, fantasmagorijos ir ribinių situacijų labirintais. Pasak šviesios atminties Roberto Keturakio, nė […]
Kolegės Linos Navickaitės-Greičiuvienės, prozininkės, eseistės ir poetės proza paaugliams patraukia savo polėkiu, fantazija, originalia pasakos ir magijos samplaika. Tradicinė gėrio ir blogio priešprieša perteikiama originaliai, […]
2022 m. balandžio 13 d. (trečiadienis) 16.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) įvyks laisvės kovų tyrinėtojo vrš. Ernesto Kuckailio knygos „Išlikę laisvi“ […]
Jono Aisčio literatūros premija Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia, kad iki balandžio 30 d. laukia siūlymų Jono Aisčio literatūros premijai gauti. Premija skiriama už Jono Aisčio […]
Kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos konkursą organizuoja Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Premiją steigia Jonavos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į senąsias įvairių tautų sugyvenimo […]
Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Konkurse gali dalyvauti ir nauji romanai, išleisti kūrinių rinktinėje. Jeigu romaną sudaro kelios dalys (trilogija, ciklas ir pan.), romanas vertinamas pasirodžius paskutinei daliai. Premija gali būti skirta ir po autoriaus mirties.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, kaip ir mes visi, sukrėsta Rusijos okupantų įvykdytų civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių skerdynių Bučioje, sukūrė jaudinantį eilėraštį “Kiekvienoje”. Tautvyda […]
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuotą karo dienoraštį”. Eilėraščiai, rašomi ir diktuojami kiekvieną dieną, naujais motyvais ir ekspresija papildo ciklą. 2022 03 30 ODISĖJO SUGRĮŽIMAS […]
Skelbiame vieną naujesnių kolegos rašytojo Stasio Babono apsakymų “Piliakalnio malūnai“ iš rengiamos spaudai knygos. S. Babono proza stebina kontrastais – paprastas, gyvenimiškas siužetas, tačiau autorius […]
Vilniaus AP GALERIJOJE įvyko antrasis „Poetinio Užupio” ciklo renginys, kuriame susitiko ir improvizavo du kviestiniai menininkai – poetas, prozininkas Donaldas Kajokas ir saksofonistas Kornelijus Pukinskis. […]
Žurnalo vaikams “Tipu Tapu” kūrybinės grupės vadovas, rašytojas Stanislovas Abromavičius pasidžiaugė, kad pirmasis, pavasarinis šių metų žurnalo numeris daug vietos skyrė ir ukrainiečių autorių, rašiusių […]
Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir […]
Poetas Vladas Vaitkevičius dėlioja naują savo poezijos knygą “Dabar viskas kitaip”. Smalsumas paskatino paprašyti kelių eilėraščių iš būsimos knygos, autorius maloniai sutiko, ir štai dabar […]
Kovo 25 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje iškilmingai buvo įteikta 23-oji Vieno lito literatūrinė premija vertėjai Aidai KRILAVIČIENEI. Laureatę sveikino Kauno m. Tarybos Švietimo ir […]
Mūsų kolega poetas Viktoras Gulbinas – tikras žemaitis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, pasak jo – tvirtai stovintis prie Kauno rašytojų vėliavos. Kelmės rajono literatų klubo […]
Pasiekė džiugi žinia – Kauno miesto Kultūros ir meno premija paskirta ir poetui, vertėjui Algimantui MIKUTAI, vienam žymiausių Lietuvos poetų, Kauno poetinės mokyklos puoselėtojui. Kūrėjas […]
Mieli mylimi poezijos kūrėjai ir jos mylėtojai, su Pasauline poezijos diena! Poezija mus lydi visur, supa nuolat, guodžia, stiprina, teikia vilties, kviečia į kovą. Ji […]
Kolegė prozininkė, eseistė, poetė Lina Navickaitė-Greičiuvienė jautriai apmąsto tai, kas mums visiems šiandien taip rūpi ir skauda – skaudžias karo Ukrainoje aktualijas, didvyrišką ukrainiečių pasipriešinimą, […]
Šių metų literatūros almanache „Varpai“ (Nr. 46) dėmesį patraukė ir sudomino skelbiamas akademiko Vytauto Martinkaus fragmentas iš rašomos autobiografinės esė „Requiem nuogam karaliui, arba Gyvenimas […]
Akmenės rajono savivaldybės administracija skelbia kvietimą teikti paraiškas Akmenės rajono savivaldybės Lazdynų Pelėdos literatūrinei premijai gauti.
Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.
Kovo 18-ąją savo gražų gyvenimo jubiliejų mini mūsų bendruomenės narė, poetė Dalia Poškienė. Gimė Kėdainiuose, jau daug metų gyvena ir darbuojasi Kaune. Žinome ją kaip […]
Gintaras Patackas beveik kiekvieną dieną papildo savo “Eiliuoto dienoraščio” užrašinę naujomis burleskomis – arabeskomis, kuriose kalbama apie sesės Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą ir Rusijos imperinių kruglodurovų […]
Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.
Liūdna, skaudi žinia – eidamas 93-uosius metus mus paliko vienas garsiausių Lietuvos lyrikų, poetas, literatūros kritikas Algimantas BALTAKIS (1930 02 15 – 2022 03 13).
Kovo 25 d., penktadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje – iškilmingas literatūrinės Vieno lito premijos įteikimas vertėjai Aidai Krilavičienei.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos dvylikai kūrėjų. Tarp jų – ir poetas, vertėjas Gintaras Patackas, įvertintas už ilgametę ryškią ir gaivalingą kūrybą.
Gintaras Patackas tęsia savo eiliuotą karo Ukrainoje dienoraštį – šį kartą eilėraštis “Sidabrinė kulka”, kuri, be abejo, taikli, nes skiriama pragaro šunkarai – Rusijos diktatoriui.
JAV ambasada Lietuvoje kviečia teikti paraiškas Ajovos universiteto Tarptautinės rašymo programos (International Writing Program) (JAV) stipendijai.
Varėnos viešoji biblioteka kviečia teikti literatūros kūrinius mitologine tema vaikų poeto Martyno Vainilaičio premijai gauti. Premija skiriama rašytojams už mitologinę temą kūryboje: poezijoje, prozoje, dramaturgijoje, vaikų literatūroje.
Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “viskas, kas gražu, yra poezija, kuri gal ir ne visada būna graži viduje”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse.
Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, skirtas Ukrainos didvyriams ir kruvinos Rusijos agresijos pasmerkimui, pasipildo kiekvieną dieną, kiekvieną dieną naują dienoraščio eilėraštį ir skelbiame. Šį kartą – “Lietuva myli Ukrainą”.
Naujausi Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” eilėraščiai “Bunkeris” ir “Kazimierinės”. Jie, kaip ir ankstesni, skaudžiai kerta besitęsiančiai kruvinai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. „Poezijos pavasario“ laureatu tampama ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą. Premijos dydis – 3000 Eurų.
Tęsiame Gintaro Patacko antiputiniško “Eiliuoto dienoraščio” ciklą. Naujas eilėraštis “Sprogsta karo mašina” pranašiškai byloja apie agresorių pralaimėjimą Ukrainoje ir Rusijos patvaldžio žūtį.
Lietuvos rašytojų sąjungos, Latvijos rašytojų sąjungos ir Estijos rašytojų sąjungos drauge su Europos rašytojų taryba inicijuotą deklaraciją „Ukraina: Europos ir pasaulio rašytojai prieš karą ir prievartą “, smerkiančią nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje, pasirašė jau 44 rašytojus vienijančių organizacijų pirmininkų ir prezidentų, 25 šalyse.
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” publikaciją – naujas šio ciklo eilėraštis “Pelenų diena” parašytas būtent šiandien, kovo 2-ąją, Pelenų trečiadienį, pirmąją gavėnių dieną.
Gintaras Patackas eilėmis reaguoja į Putino Rusijos agresiją ir pradėtą karą Ukrainoje, reaguoja aštriai, nedviprasmiškai išsakydamas savo poziciją. Beveik kiekvieną dieną nuo agresijos pradžios sukurdamas po eilėraštį, Gintaras nevengia sarkazmo, jam įprastų paradoksų ir netikėtų atomazgų.
Lietuvos rašytojų sąjunga smerkia nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje. Kreipiamės į viso pasaulio rašytojų organizacijas, leidėjus, literatūros festivalius, kviesdami nutraukti visus ryšius su Rusijos rašytojų sąjunga ir visais jos nariais.
E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.
Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, poetas Gintaras Patackas išsakė savo griežtą, smerkiamą požiūrį į okupantą eilėraščiu “Antroji karo diena”.
Naujoje knygoje Tomas Vyšniauskas gilinasi į dialogo (kartais kiek skausmingo) vaidmenį tarp atskirų individų, tarp asmens ir aplinkos, galiausiai tarp žmogaus vidinio pasaulio ir jo patiriamos išorės.
Dvidešimt trečioji kauniečių rašytojų Vieno lito premija už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą paskirta vertėjai Aidai Krilavičienei. Praėjusiais metais laureatė išleido net šešis iš suomių kalbos išverstus romanus ir pjeses.
Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.
Mūsų kolegė, rašytoja Violeta Šoblinskaitė Aleksa tarp nesibaigiančių darbų darbelių ir kilnių iniciatyvų rado laiko ir mūsų svetainei – pateikė netikėtų atsiminimų-atsivėrimų pluoštą „Dalelė mano Kauno“.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla netrukus išleis debiutinį Aldonos Tüür romaną “Kiltų nuoma”. Tai įdomus, saviironiškas pasakojimas apie trijų moterų – emigrantės Ievos ir jos draugių – Anabelės ir Anos gyvenimo tarpsnius.
Sveikiname ir džiaugiamės! Vyriausybės posėdyje mūsų kolegai poetui ir vertėjui Gintarui Patackui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premija!
Tęsiame Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” ištraukos apie garsiąją Kauno radijo stotį bei joje dirbusius žmones publikaciją.
Šiaulių rajono savivaldybė kviečia dalyvauti konkurse poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus literatūrinei premijai gauti. Premija skiriama už geriausią pirmąją poezijos knygą. Premijos dydis 1000 eur.
Vytauto Stulpino dokumentuota, jautri impresija “Vienuolių klauptas”, skirta Vytautui Mačerniui, negali nejaudinti savo aukšta, pakylėta gaida, nostalgiška nuotaika ir artėjančios negandos nuojauta.
Kolega Stanislovas Abromavičius išsamiai ir įdomiai pasakoja apie garsiąją Kauno radijo stotį, įrengtą ir daug metų veikusią Vaižganto gatvėje, apie joje dirbusius žmones, jų dramatiškus likimus.
Praėjusių metų pabaigoje Čiuvašijos federacinės respublikos sostinėje Čeboksaruose leidykla “Free Poetry” išleido šiuolaikinės lietuvių poezijos antologiją rusų kalba. Trijose knygose skelbiami išversti mūsų poetų eilėraščiai.
Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia pradedančiuosius rašytojus išbandyti kūrybines jėgas ir išleisti savo pirmąją knygą. Konkurse gali dalyvauti asmenys, dar neišleidę savo autorinių knygų jokiu formatu.
Po beveik dvejų metų pandeminės pertraukos Lietuvos kultūros taryba skelbia edukacinių valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursą. Kultūros ir meno kūrėjų paraiškos priimamos iki kovo 2 d. (imtinai).
BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.
Būtent šiandien sukanka 100 metų, kai buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Sąjungos pagrindinis iniciatorius, steigėjas ir organizatorius bei jos vadovas (iki 1925 m.) buvo J. Tumas-Vaižgantas.
Pasidžiaukime praėjusių metų kauniečių rašytojų kūrybiniais pasiekimais ir įvertinimais bei palinkėkime kolegoms dar dosnesnių 2022-ųjų!
Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.
Kolega Rimantas Klusas (žinomas ir kaip Rimantas Petras Elena von Klusas) išleido naują, jau septynioliktą eilėraščių knygą „Aidas tylos“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2022).
Mūsų Kolegos poeto, literatūros kritiko Tomo Vyšniausko nauji, neskelbti eilėraščiai, kaip visada, netikėti, kupini paradoksų, ironijos. Pakanka ir meditacijos, filosofinio mąslumo, kuris niekuo neprimena tradicinių lyrinių padūsavimų ar “čiauškėjimo putpele”.
Pateikiame antrąją ištrauką iš Petro Palilionio knygos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui” apie Lietuvių rašytojų draugijos veiklą.
Siekiant įamžinti rašytojo Jono Avyžiaus atminimą, 2012 m. Joniškio rajono savivaldybės taryba įsteigė Jono Avyžiaus literatūros premiją, kuri teikiama kas penkeri metai. Premijos dydis – 3000 eurų.
Itin retus klasiko J. Grušo liudijimus, daugybę nežinomų faktų užfiksavo ir sudėliojo rašytojas, poetas Petras Palilionis savo knygoje „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui”. Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Kviečiame skaityti Aldonos Ruseckaitės rašomo romano „Vilko plaukas“ (apie V. Mykolaitį-Putiną ir keturias jo gyvenimo moteris: motiną Magdaleną, seserį Magdaleną, žmoną Emiliją, mūzą Ireną) ištrauką.
1922 m. sausio 31 d. įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Josios kūrimosi istoriją trumpai primena LRS KS pirmininkas Gediminas Jankus.
Rašytojas Stanislovas Abromavičius dalijasi būsimos knygos skyriumi – rasime daug nežinomų faktų apie žurnalistą, kritiką Bronį Railą (1909-1997).
Su naujamečiu virsmu baigiame savo gan ilgą priminimų-prisiminimų ciklą „Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui – 50“.
Asociacijos LATGA Tarybos sprendimu mūsų skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito premija” buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš kūrybinės veiklos fondo.
Su artėjančiomis šventėmis sveikina Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.
Ką tik išleistas latvių rašytojos Māros Zālītes romanas „Rojaus paukščiai“ – mums jau žinomo jos pirmo autobiografinio romano „Penki pirštai“ (lietuviškai išleisto 2013 m.) tęsinys. Abi knygas iš latvių kalbos vertė poetė, vertėja, literatūros kritikė Erika Drungytė, išleido LRS leidykla.
Kalėdų proga mūsų darbštusis kolega, vertėjas Bronius Dovydaitis pasiūlė dar vieną ispanų klasiko, akademiko Alonso Zamora Vincente (1916-2006) novelės “Sniegas” vertimą.
Artėjant šviesioms šventėms skelbiame mūsų kolegės poetės Eglės Perednytės jautrią ir nuotaikingą kalėdinę miniatiūrą.
Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno bendruomenės narius prisidėti užtikrinant efektyvų ir sklandų kultūros ir meno projektų finansavimą ir tapti mūsų ekspertais.
Mūsų Kolega, poetas, vertėjas Gintaras Patackas atrinktas Vyriausybės kultūros ir meno premijai tarp kitų dvylikos kandidatų. Nuoširdžiausi sveikinimai!
2021 m. lapkričio 16-oji Kauno rašytojams tikrai neeilinė – garbinga Kultūros ministerijos kartu su PEN centru įsteigta Bronio Savukyno premija apdovanota mūsų poetė, vertėja, žurnalo “Nemunas” vyriausioji redaktorė Erika Drungytė!
Projekto “Literatūros klostės” esmė – literatūros vakarai, minėjimai, gyvi susitikimai su autoriais ir atsakymų į klausimus paieška – kaip susiklosto-persiklosto lietuvių literatūra, kas gi tarp šių eilučių klosčių slepiasi?
Kauniečių rašytojų atsakinguoju sekretoriumi išrenkamas poetas Petras Palilionis, aktyvus kūrybinių procesų dalyvis, ilgametis Kauno radijo kultūrinių laidų redaktorius. Jis tada nepabojo laukiančių iššūkių ir miesto rašytojams vadovavo ilgiausiai – 20 metų (1989-2009)!
Kviečiame skaityti neskelbtus Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščius.
Pakylėti artėjančių švenčių dvasios, susitikti kviečia seniai regėti draugai, į svečius dunda giminės, ant stalų garuoja kava, arbata, karštas vynas, sužvarbę pirštai su malonumu apglėbia puodelį… Ligi valiai išsikalbėję, prisijuokę, atsiragavę, apimti malonaus tingulio galiausiai niurktelite myliman krėslan ir spragtelite pelės klavišą. Žinote – tyla ir erdvė ženklina toli gražu ne tuštumą.
Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.
Skelbiame poeto Gintaro PATACKO naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Vytauto Didžiojo universiteto festivalis „Kauno literatūros savaitė“, bendradarbiaudamas su Europos kultūros sostinėmis „Kaunas 2022“ ir „Esch 2022“, kviečia jaunuosius literatūros kūrėjus pasinaudoti galimybe dalintis savo kūryba europinėje erdvėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos narių gretas neseniai papildė poetas, dailininkas Mindaugas Švėgžda. Ir ne paprastai papildė – pareiškė norą būti tarp Kauno kolegų. Su džiaugsmu priimame ir įtraukiame Mindaugą į savo, Kauno skyriaus rašytojų gretas!
Gruodžio 2 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko rašytojos Juttos Noak romano „Terakotinė moteris“ sutiktuvės. Kviečiame pažiūrėti fotoreportažą.
“Vaivorų ribėjimas” (Vilnius: AB Spauda, 2021) – dešimtoji poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksos poezijos knyga.
Lapkričio 29 d. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir Nacionalinis Kauno dramos teatras pakvietė į jubiliejinį mūsų literatūros klasiko – dramaturgo ir prozininko Juozo Grušo atminimo vakarą JUOZUI GRUŠUI – 120 NKDT Didžiosios scenos fojė.
Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“
Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.
Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…
Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.
Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.
2022 metais antrą kartą bus teikiama Jurbarko rajono savivaldybės įsteigta Veliuonos novelės premija. Premija skiriama už novelių knygą, išleistą per praėjusius penkerius kalendorinius metus (2017 – 2021).
Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.
Kviečiame skaityti poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščius iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.
Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.
Lapkričio 18 d. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko Nijolės Raižytės knygos “Kareivio duktė” pristatymas. Dėkojame gausiai susirinkusiems kolegoms bei Nijolės Raižytės romano skaitytojams ir kviečiame prisiminti vakarą peržiūrint fotoreportažą.
Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.
Petras Venclovas: pateiksiu žiupsnelį prisiminimų, likusių iš tų laikų, kai 1990–1994 metais teko darbuotis Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Pareigas paveldėjau iš Alekso Dabulskio, kuris perėjo dirbti į „Santaros“ žurnalą. Vadinausi literatūros konsultantu ir renginių organizatoriumi.
Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.
Toliau miname takelius praeitin, link Kauno rašytojų veiklos, kūrybos ir telkimosi pradžios ir brandos, kai kurie tie priėjimai-praėjimai užmaršties kupsteliais apaugę, tenka nuklysti, paklaidžioti paribiais. Ačiū kolegoms, ypač prozininkui Petrui Venclovui, nuolat tikslinančiam ir papildančiam skelbtą informaciją apie kauniečių skyrių.
Skelbiame poetės, literatūros kritikės Ievos Rudžianskaitės naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Naujoje Aldonos Ruseckaitės publikacijoje atsiveria jautrus, vaikystės nostalgija ir meile artimiesiems pripildytas gyvenimas, autobiografiniai motyvai susipina su gamtos pasauliu, su senojo Lietuvos kaimo gyvasties ritmu.
Tomas Kavaliauskas – labai įvairiapusiškas autorius, grožinę literatūrą rašantis lietuviškai, o mokslines knygas dažniausiai angliškai (nors pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, 2020 m. pasirodžiusi monografija „Permaininga Europa“), kad šios būtų prieinamos kuo platesnei akademinei auditorijai.
Šiemet minimos kunigo ir poeto Jono Plankio 110-osios gimimo metinės, netrukus bus 30 metų nuo jo mirties. Kolega Vladas Vaitkevičius apžvelgia jo gyvenimo kelią ir kūrybą.
Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.
Kviečiame skaityti naujus, dar niekur neskelbtus “Poezijos pavasaris 2021” laureatės Dovilės Zelčiūtės eilėraščius.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.
Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.
Tęsiame kelionę-dėlionę po Kauno rašytojų veiklos ir tapsmo istoriją, stabtelėdami prie, mūsų manymu, svarbesnių ir reikšmingų momentų, primindami nelengvą, komplikuotą kelią į ideologinių klišių ir postulatų nevaržomą kūrybą ir saviraišką.
Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių.
Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis… Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…
Kas mums tie 50? Pati branda, ir kūrybinė, ir dvasinė. Gal geriau apie ją ir pasikalbėkime, prakalbinkime pirmuosius Kauno rašytojų vadovus vedlius, pabūkime kartu ir prisiminkime bent virtualiai, mūsų skyriaus istoriją.
Poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė – itin kūrybinga, darbšti ir kukli asmenybė. Debiutavusi dar 1975 m. “Moksleivio” žurnale (jos eilėraščius pristatė Jonas Strielkūnas), rašytoja išleido septynis poezijos ir prozos rinkinius. Kviečiame skaityti keletą naujų poetės eilėraščių, kuriais ji dalijasi mūsų prašymu.
Poetas, šiemetinės Vieno lito premijos laureatas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, kaip visada, santūriai, bet šmaikščiai atsako į kultūros ir meno svetainės “Atokios stotys” klausimyną.
Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!
Šiemet pažymint mūsų skyriaus įsteigimo 50-metį, pavyko rasti 1971 m. birželio 14 d. steigimo protokolus. Artimiausiu metu naujojoje rubrikoje Istorijos puslapiai pradėsime skelbti buvusių pirmininkų, tarybų narių pasakojimus apie skyriaus istoriją ir veiklą. Kviečiame visus kolegas pasidalinti savo prisiminimais, išsaugotomis fotografijomis bei įspūdžiais.
Tęsiame Alfo Pakėno parengtą publikaciją apie poetą Algirdą Verbą (1941 10 01 – 2000 07 22) rašytojo Jono Mačiukevičiaus atsiminimų pluošteliu “VAŽIUOJANT PRO NEMAKŠČIUS”:
Važiuojant į Palangą pro Nemakščius lyg ir išgirdau poeto Algirdo Verbos balsą:
– Kai aš dirbau „Valstiečių laikraštyje“…
Spalio pirmąją prisimename ir primename mūsų Kolegos, dramatiško likimo poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį (1941 10 01 – 2000 07 22). Jo gyvenimas susijęs su Kaunu – čia studijavo Politechnikos institute, dirbo įvairiose gamyklose, o pirmuoju rinkiniu debiutavo vėlai, sulaukęs 39-erių, nors eiles skelbė nuo jaunumės.
Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.
20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui. Jam rugsėjo 18 d. Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r.) buvo įteiktas diplomas ir premija.
„Seržantės istorija“ iš rašomo naujo romano „Kai pasaulis buvo gražus“ pasidalinęs Markas Zingeris intriguoja: būsimoji knyga – tarptautinio trilerio ir šeimos romano hibridas. Žurnalisto, smalsaujančio, kodėl seržantė paliko savo postą Afganistane, laukia netikėti atsakymai…
Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.
LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ne tik literatūros, bet ir žurnalistikos baruose pasižymėjusiems rašytojui, literatūros ir teatro kritikui Gediminui Jankui bei rašytojai, vertėjai, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorei Erikai Drungytei, šiemet švenčiantiems jubiliejus, įteikė „Garbės ženklo“ ordinus.
Rugsėjo 11 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje poetui Vidmantui Elmiškiui už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) įteikta dvidešimt antroji literatūrinė Vieno lito premija. Dalijamės Mildos Kiaušaitės užfiksuotomis šventės akimirkomis.
Vydūnas sugrįžta į Kauno dramos sceną, ir sugrįžta ne šiaip sau, o vedinas neeilinio režisieriaus Jono Vaitkaus, pajutusio, suvokusio mąstytojo idėjas, perteikusio jas įspūdinga simbolikos kalba. Apie tai pasakoja Gediminas Jankus.
Skaudi netektis – rugsėjo 3 d., eidamas 99-uosius metus, JAV, Floridoje, mirė mūsų akademinės bendruomenės šviesulys, literatūrologas, teatrologas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03). Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną p. Stasę, artimuosius ir bičiulius.
Naujausių Gvido Latako eilėraščių pluoštelyje jūsų laukia lengviau ir sunkiau atpažįstami herojai, kasdienybės ir mitų užuominos bei neramiai spurdanti gyvastis.
Ši vasara kūrėjams pašykštėjo susitikimų su skaitytojais, tačiau reikia pasidžiaugti, kad knygos žmonėms ji buvo gan turtinga. Dalia Poškienė pasakoja apie naujausias Laimono Inio knygas bei jų pristatymus.
Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.
Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.
Šį rudenį, spalio pirmąją, minėsime poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį. Pati šventė pralekia akimirksniu, o norėtųsi, kad poetas, jo atminimas kaip gyvas kuo ilgiau pabūtų su mumis, skaitytojais. Rašinių ciklą pradedame nedaug kam žinoma kūrėjo autobiografija.
Atsisveikinant su vasara pristatytas vienuoliktasis almanachas „Atokios stotys“ (Utena: Kamonada, 2021, sudarytojas Vytautas Kaziela), vienijantis daugiausiai, bet ne tik emigracijoje bei Lietuvos periferijose gyvenančius lietuvių poetus.
Išeivių rašytojo Vytauto Prano Volerto 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius primena kūrėjo gyvenimą bei svarbiausius tekstus, kurių išraiškingi fragmentai leidžia pajusti autentišką prozininko literatūros skonį.
Kaunietė poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė kultūros leidinyje „Šiaurės Atėnai“ recenzuoja trijų poetų – Dovilės Zelčiūtės, Vidmanto Elmiškio ir Juliaus Kelero – poezijos knygas. Ši poetų trijulė pretendavo į 2021 m. Poezijos pavasario laureato (-ės) vardą.
Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas) – anksti žuvusio poeto Aleksandro Žaltausko (1997–2020) pomirtinės pirmosios knygos „Kulniuku dangus pradurtas“ pristatymas.
Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.
Alfas Pakėnas prisimena šių metų „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventę, charakterizuoja laureato Vlado Vaitkevičiaus kūrybą, nepamiršta ir skaitytojų mylimos poetės Enrikos Striogaitės.
Kaunietis poetas, literatūros recenzentas ir kritikas Tomas Vyšniauskas atsako į kultūros ir meno almanacho „Atokios stotys“ anketos klausimus, skelbiamas jo eilėraštis „mažas“.
Naujausiuose Gražinos Cieškaitės eilėraščiuose nerasime nei buities, nei populiarių įvairių būsenų bei virsmų aprašinėjimo. Juose – poetinio mąstymo gelmiškumas, Rytų išmintis ir amžinybės dvelksmas.
Kaunietis poetas Vladas Vaitkevičius tapo Ukmergės rajono Sližių krašto bendruomenės kasmet organizuojamo respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ 2021 m. nugalėtoju!
Mūsų Kolegai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, akademikui Vytautui Martinkui eržvilkiečiai šalia miestelio bibliotekos atidengė vardinį ąžuolo suolelį, tikrą jurbarkiečio meistro Juozo Videikos meno kūrinį.
Nors praėję metai teatralams nebuvo palankūs, Nacionalinis Kauno dramos teatras savąjį sezoną sugebėjo užbaigti įspūdingai. Apie tai, kuo ypatingas Agniaus Jankevičiaus „Kaligula“ ir kaip šį personažą atskleisti pavyko aktoriui Sauliui Čiučeliui pasakoja rašytojas, dramaturgas, teatro kritikas Gediminas Jankus.
Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.
2021 m. Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatės Dovilės Zelčiūtės vainikavimo šventės Maironio namų sodelyje bei poezijos skaitymų Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje fotoreportažas.
Neseniai lietuviškai pasirodė Vytauto Martinkaus versta rusų autoriaus Vladimiro Zazubrino „Skiedra. Apysaka apie Ją ir apie Ją“. Plačiau šį sukrečiantį liudijimą apie bolševikinio teroro esmę pristato literatūros kritikas Gediminas Jankus bei pats vertėjas V. Martinkus.
Prieš žengiant į Maironio namų sodelį, kur jau netrukus bus vainikuota šių metų Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė, kviečiame prisiminti įvairiose Kauno miesto bei rajono vietose poezijai subūrusius pastarosios savaitės festivalio renginius. Mildos Kiaušaitės, Vytauto Kazielos, Zenono Baltrušio ir Vytauto Mauros fotoreportažai.
Liepos 6 d., tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ metu, įteikti Kauno miesto savivaldybės apdovanojimai. Šiais metais įvertinimų sulaukė net keturi rašytojai: Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Erika Drungytė, Gediminas Jankus ir Zita Gaižauskaitė.
Atvanga nuo vasariškos kaitros – įvairūs ir spalvingi poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 susitikimai. Kviečiame po jų akimirkas Kaune pasižvalgyti Mildos Kiaušaitės, Editos Grybauskaitės-Kiršienės bei Zenono Baltrušio fotoreportažuose ir, žinoma, nepraleisti įdomių artėjančių renginių!
XX a. pradžios Kolumbijos rašytojo Tomáso Vargo Osorio novelėje „Vyrai“ atskleidžiama žiauri senojo pasaulio tikrovė, kur darbininkams normalu plušti krečiamiems drugio, o moters likimas gali būti sprendžiamas metus kauliukus ir, kas baisiausia, tai nieko ne tik nepiktina, bet net nestebina.
Poezijos pavasario Kaune metu jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys. Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų.
Dvidešimt devintajame Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Spaudos baliuje Lietuvos radijo 95-mečio ir asmeninio jubiliejaus proga kolegai Petrui Palilioniui už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose buvo įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas.
Solidaus turinio ir apimties (netoli 400 puslapių!) 2021 m. „Poezijos pavasario“ almanache pristatomi naujausi Lietuvos poetų eilėraščiai, tarp jų – nemažas pluoštas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių eilių.
Antrus metus vasarą vyksiantis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune šįsyk susiburti pakvies birželio 27–liepos 10 dienomis. Pasak vieno iš organizatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus, 57-ajame Poezijos pavasaryje sau vietą turėtų rasti įvairiausių stilių, temų, amžiaus poetai bei klausytojai, numatoma 11 skirtingų renginių.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.
Šiemet Maironio premiją, vieną svarbiausių įvertinimų, teikiamų už poeziją, ketinama skirti rašytojai Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020). Premijos steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė, Komisijos sprendimą turi patvirtinti miesto Taryba.
Išeivių rašytojos Julijos Švabaitės-Gylienės 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius ne tik apžvelgia spalvingą kūrėjos biografiją, bet ir dalijasi įžvalgių jos tekstus charakterizuojančių recenzijų fragmentais. Straipsnį lydi pačios J. Švabaitės-Gylienės eilėraščių publikacija.
Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.
Vargu, ar nuraminsime su nerimu laukusius, kuo gi baigsis smalsaus filosofijos doktoranto kelionė į bauginančią sapnų tikrovę, tačiau siaubo mėgėjams šiurpą keliantis Gedimino Jankaus „Pandemoniumo“ finalas išties turėtų palikti įspūdį.
Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame kviečiami dalyvauti pilnamečiai profesionalūs ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai iš visos Lietuvos. Dalyvių registracija vyks iki liepos 5 dienos.
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia pasakojimų apie iškilias praeities literatūros asmenybes ciklą ir šįkart gilinasi į rašytojo, literatūrologo, daktaro, ilgamečio Vilniaus valstybinio universiteto dėstytojo Adolfo Sprindžio, kurio 100-mečio jubiliejų šiemet minime, gyvenimą bei kūrybą.
Jubiliejų švenčiantis (gim. 1951 05 21) dramaturgas, prozininkas, publicistas, literatūros ir teatro kritikas Gediminas Jankus už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą, sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) apdovanotas I laipsnio LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.
Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…
Gegužės 20–23 d. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kviečia prisiminti ir naujai kurti literatūrines Kauno tradicijas. Pranešime spaudai – platesnė informacija apie susitikimus su rašytojais Rimantu Kmita, Enrika Striogaite, Indre Valantinaite, Sauliumi Tomu Kondrotu.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįkart kviečiame geriau susipažinti su poetu, prozininku, bardu Edmundu Janušaičiu. Nuo kino mechanikos iki tarnystės kariniame jūrų laivyne, nuo iš kojų verčiančio roko iki literatūrinio maišto, nuo Žaliakalnio istorijos iki sapnų, o kur dar drauge su bičiuliais menininkais kuriamo Poetų sodo burtai, steampunk’o išdaigos, gyvenimas pagal ženklus, beužgimstantis regimų tikimybių romanas?..
Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jungiasi prie tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir kviečia susipažinti su kauniečiais rašytojais, kurie gyvena čia pat – jūsų kaimynystėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia šių metų „Pirmosios knygos“ konkurso naujienas: praneša apie „Pirmosios knygos“ prozos kategorijos laimėtoją ir poezijos rankraščių priėmimo pratęsimą.
2021 m. Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Viena iš laureačių tapo rašytoja, Kelmės r. laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, įvertinta už meninio žodžio sklaidą, nuolatinį dėmesį kalbos aktualijoms ir visa savo veikla atliekamą šviečiamąją, ugdomąją, lavinamąją misiją.
Gegužės 21 d., penktadienį, 20 val. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ augančią literatūros kūrėjų kartą bei norinčiuosius juos išgirsti sukvies į renginį „Nauji vėjai“. Čia mikrofonas bus suteiktas jau įvertintiems ir pastebėtiems jauniesiems Kauno ir Kauno rajono poezijos, prozos, slemo kūrėjams. Be to, laisvas „Naujų vėjų“ mikrofonas bus suteiktas ir visiems norintiems pristatyti savo kūrybą.
2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.
Sveikai gyvensenai, vegetariškai mitybai bei Rytų filosofijai tapus mada, gyvenimo artistų gretos sparčiai pildosi. Apie vieną tokį lektorių-Vydūno antrininką žaismingoje novelėje pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Humanitarinių mokslų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslininkai šią vasarą kviečiami registruotis į jau XVI akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“, kuris vyks liepos 27–30 d. „Maudučio“ ir Platelių dvaro sodybose ir bus skirtas Vytauto Mačernio metams.
XXVII Knygos mėgėjų draugija šiemet mini įkūrimo 90-metį. Gegužės 7 d., penktadienį, Kaune, šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje (Papilio g. 7), rengiama 27-oji knygos šventė „Laikas gyvena knygose“.
Alfas Pakėnas pasakoja, kodėl jam atrodo, kad nieko nėra baisiau, kaip neparvažiuoti į tėviškę Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį.
Artėjant Motinos dienai, dalijamės Petro Venclovo apsakymu „Elegija Motinai“, kuriame rašytojas pasakoja apie paskutines su Mama praleistas dienas, iš kasdieniškų detalių bei prisiminimų formuoja gilų, gyvybingą, daugialypį jos portretą.
Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.
Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.
Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.
Beveik prieš metus mus paliko literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, dėstytojas, profesorius Algimantas Radzevičius, kurį šviesiai prisimena vėliau rašytojais, lituanistais, pedagogais tapę buvę jo studentai. Reikšmingiausius profesoriaus darbus prisimena bei apie jų tąsą pasakoja pedagogė lituanistė Aldona Zimnachaitė.
Nuo šiol gegužės mėnuo Kaune taps literatūros mėnesiu! Gegužės 20–23 d. debiutuos kasmetinis tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį rengia Vytauto Didžiojo universitetas.
Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.
Balandžio 15-osios vakarą, minint Kultūros dieną, iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ nugalėtojai. Poezijos metų knyga išrinktas Enrikos Striogaitės eilėraščių rinkinys „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“).
Poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė analizuoja naujausią Erikos Drungytės eilėraščių knygą „Kalnas ir miestas“, kurioje „kone kiekvienas užfiksuotas vaizdas leidžia grožėtis eilėraščiu savaime, net jei jame ir yra užkoduota tam tikra žinia ar idėja“.
Sveikiname šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus, kviečiame skaityti apdovanotąjį Ievos Rudžianskaitės straipsnį „Poezija ir jos tikrovė“.
Pawełas Krupka analizuoja, kuo Tado Žvirinskio romanas „Manuscriptum discipuli, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ gali būti įdomus bei artimas skaitytojams Lenkijoje.
Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.
2021 m. balandžio 16 d. nuotolinio Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo darbotvarkė.
Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.
Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, kurį nuotaikingomis ir įžvalgiomis knygomis apdovanos leidykla „Kauko laiptai“. Kviečiame susipažinti su komisijos vertinimais, netikėtomis nominacijomis bei geriausiais jūsų atsiųstais sąmojais.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįsyk kviečiame geriau susipažinti su dramaturgu, prozininku Tomu Šinkariuku. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip įsigalėjus popmodernizmui „stojo višta“ bei argumentai, kodėl idealistinis nihilizmas kūrėjui niekada neleis prie jos prisijungti, taip pat pavyzdys, kokį didelį įspūdį gali palikti neskaityta knyga bei daug kitų netikėtų minties vingių.
Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.
Kovo 20 d. Sakartvelo nacionalinėje parlamentinėje bibliotekoje įvyko 8-ojo tarptautinio konkurso „Iverija“ apdovanojimų ceremonija. Nominacijos „Geriausia metų užsienio autorių kūryba“ laureatais paskelbti du Lietuvos poetai: Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa. Jiems bus įteikti tai liudijantys diplomai ir šventojo Ilijos Teisiojo kryžiai.
Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?
Kovo 18-ąją minime rašytojos, visuomenininkės ir aktyvios moterų teisių gynėjos Gabrielės Petkevičaitės (slapyvardžiu Bitė) 160-ąsias gimimo metines. Apie jos gyvenimą bei veiklą ne tik kūrybos, bet ir politikos baruose pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Paaiškėjo tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 prizininkai, pasiūlyti kandidatai Poezijos pavasario-Maironio premijai gauti.
Būsimos rašytojo Alfo Pakėno knygos ištraukose veriasi autentiška nykstančių Aukštaitijos kaimų būtis, gamtos grožis, tarmiškai prabyla ilgaamžiai, atlapaširdžiai jų gyventojai, į pamažu tirpstantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos.
Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.
Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.
Interviu prozininkė, eseistė, poetė, redaktorė Lina Navickaitė pasakoja apie nenuspėjamus kūrybinius impulsus ir prieš akis nusidriekiantį tekstą, stebuklo paieškos patirtis, atveriančią literatūrą, žmogų – prie aplinkos gebančią prisitaikyti būtybę, dabartį ir santykį su laisve.
Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?
Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.
Skelbiame jau antrąjį aforizmų konkursą, skirtą šmaikštaus satyriko Jurgio Gimberio (1938 11 05–2018 12 31) atminimui. Ne mažiau kaip 11 ir ne daugiau kaip 22 savo aforizmus iki kovo 23 d. 24.00 val. siųskite el. p. kaunorasytojai@gmail.com, laiško temoje įrašę KONKURSUI. Šmaikščiausiųjų laukia prizai!
