Naujienos

DAR KARTĄ ATRASTA BITĖ VILIMAITĖ

Palikti komentarą

Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.  

Antano Miškinio literatūrinės premijos konkursas

Palikti komentarą

Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.

VYTAUTO STULPINO EILĖRAŠČIAI

Vienas komentaras

Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.

DALIA TEIŠERSKYTĖ. POETINĖS IMPRESIJOS

Palikti komentarą

Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “vis­kas, kas gra­žu, yra poe­zi­ja, ku­ri gal ir ne ­vi­sa­da bū­na gra­ži vi­du­je”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.

GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. APKASAI

Palikti komentarą

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse. 

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. DU EILĖRAŠČIAI

Palikti komentarą

Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.

Priimami teikimai Maironio premijai skirti

Palikti komentarą

Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. „Poezijos pavasario“ laureatu tampama ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą. Premijos dydis – 3000 Eurų.

ERNESTAS KUCKAILIS. “IŠLIKĘ LAISVI”. IŠTRAUKA IŠ NAUJO ROMANO

Palikti komentarą

E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės  – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.

Laimonas INIS. SENOLIO ŠOKIS RASOTOJ PIEVOJ

Palikti komentarą

Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.

Tadas Žvirinskis. 10 impresijų esamajam laikui

Palikti komentarą

Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115!

Vienas komentaras

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.

DONALDAS KAJOKAS. LEISTINAS PRIVATUMAS. DIENORAŠČIO PUSLAPIAI. 1981-ieji.

3 komentarai

Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.

Gyvoji literatūra jūsų namuose

Palikti komentarą

Pakylėti artėjančių švenčių dvasios, susitikti kviečia seniai regėti draugai, į svečius dunda giminės, ant stalų garuoja kava, arbata, karštas vynas, sužvarbę pirštai su malonumu apglėbia puodelį… Ligi valiai išsikalbėję, prisijuokę, atsiragavę, apimti malonaus tingulio galiausiai niurktelite myliman krėslan ir spragtelite pelės klavišą. Žinote – tyla ir erdvė ženklina toli gražu ne tuštumą.

Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai

Vienas komentaras

Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.

Vertėja Aida Krilavičienė: „Suomių literatūroje nestinga ir istorinių romanų, ir meistriškos eseistikos, ir juodojo humoro ekvilibristikos“

Vienas komentaras

Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“

Naujas konkursas ieško suaugusiųjų literatūros kūrėjų

Palikti komentarą

Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.

Edmundo Janušaičio eilėraščiai

Vienas komentaras

Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…

JUOZUI GRUŠUI – 120. NULEISTA SĖKMĖS BURĖ

Palikti komentarą

Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.

Kęstučio Navako atminimo paramos fondas

Vienas komentaras

Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas  K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.

Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

Vienas komentaras

Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.

JUOZUI GRUŠUI – 120. GRUŠAS, KOPIANTIS Į ŽALIAKALNĮ

2 komentarai

Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.

JUOZUI GRUŠUI – 120. EGZISTENCINĖS KŪRYBOS GELMĖS

Vienas komentaras

Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. GYVENIMAS PRIE TILTO (Ištrauka iš knygos „Senų giesmių giedojimas”)

Palikti komentarą

Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.

LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS. ANTRA DALIS

Vienas komentaras

Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.

MIRĖ RAŠYTOJAS ROBERTAS KETURAKIS

Vienas komentaras

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.

LINA NAVICKAITĖ. DRUGELIAI SNŪDOS IR SENAS PAŽĮSTAMAS (Ištrauka iš rašomo romano paaugliams)

Palikti komentarą

Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.

RAŠYTOJO TRAGIŠKA LEMTIS

2 komentarai

Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė  44-rių.

Stasys Babonas. “Aš – Vita”

Vienas komentaras

Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis…  Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…

Jutta Noak   Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Jutta Noak. Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Palikti komentarą

Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!

Steigimo protokolas

Netrukus pasirodys nauja rubrika – Istorijos puslapiai

Palikti komentarą

Šiemet pažymint mūsų skyriaus įsteigimo 50-metį, pavyko rasti 1971 m. birželio 14 d. steigimo protokolus. Artimiausiu metu naujojoje rubrikoje Istorijos puslapiai pradėsime skelbti buvusių pirmininkų, tarybų narių pasakojimus apie skyriaus istoriją ir veiklą. Kviečiame visus kolegas pasidalinti savo prisiminimais, išsaugotomis fotografijomis bei įspūdžiais.

Algirdui Verbai – 80 (II dalis)

Palikti komentarą

Tęsiame Alfo Pakėno parengtą publikaciją apie poetą Algirdą Verbą (1941 10 01 – 2000 07 22) rašytojo Jono Mačiukevičiaus atsiminimų pluošteliu “VAŽIUOJANT PRO NEMAKŠČIUS”:
Važiuojant į Palangą pro Nemakščius lyg ir išgirdau poeto Algirdo Verbos balsą:
– Kai aš dirbau „Valstiečių laikraštyje“…

Algirdas Verba

Algirdui Verbai – 80

Palikti komentarą

Spalio pirmąją prisimename ir primename mūsų Kolegos, dramatiško likimo poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį (1941 10 01 – 2000 07 22). Jo gyvenimas susijęs su Kaunu – čia studijavo Politechnikos institute, dirbo įvairiose gamyklose, o pirmuoju rinkiniu debiutavo vėlai, sulaukęs 39-erių, nors eiles skelbė nuo jaunumės.

Rašytoja, dailininkė Violeta Židonytė: „Tiek poezija, tiek akvarelė pavergia mintis, bet išlaisvina nuo viso kito“

Vienas komentaras

Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.

Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)

Vienas komentaras

Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.

Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03)

Vienas komentaras

Skaudi netektis – rugsėjo 3 d., eidamas 99-uosius metus, JAV, Floridoje, mirė mūsų akademinės bendruomenės šviesulys, literatūrologas, teatrologas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03). Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną p. Stasę, artimuosius ir bičiulius.

Gediminas Jankus. „Dar apie Vytautą Praną Volertą“

Vienas komentaras

Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.

Dalia Teišerskytė. Eilėraščiai

2 komentarai

Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.

Viktoras Gulbinas. Nauji eilėraščiai

Vienas komentaras

Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija

Vienas komentaras

Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.

Rašytoja Nijolė Raižytė: „Parašyti gerą novelę – lyg sugauti judrų auksaspalvį drugelį naktyje“

Vienas komentaras

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.

Kaune dūksta Poezijos pavasaris (fotoreportažas)

Palikti komentarą

Atvanga nuo vasariškos kaitros – įvairūs ir spalvingi poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 susitikimai. Kviečiame po jų akimirkas Kaune pasižvalgyti Mildos Kiaušaitės, Editos Grybauskaitės-Kiršienės bei Zenono Baltrušio fotoreportažuose ir, žinoma, nepraleisti įdomių artėjančių renginių!

Poezijos pavasario Kaune debiutas. Aleksandras Žaltauskas: pradžia po pabaigos

Vienas komentaras

Poezijos pavasario Kaune metu jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys. Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų.

Rašytojui Petrui Palilioniui įteiktas žurnalistų Garbės ordinas

Vienas komentaras

Dvidešimt devintajame Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Spaudos baliuje Lietuvos radijo 95-mečio ir asmeninio jubiliejaus proga kolegai Petrui Palilioniui už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose buvo įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas.

Poezijos pavasaris-2021 Kaune – kiekvienam, neabejingam poezijai

Palikti komentarą

Antrus metus vasarą vyksiantis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune šįsyk susiburti pakvies birželio 27–liepos 10 dienomis. Pasak vieno iš organizatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus, 57-ajame Poezijos pavasaryje sau vietą turėtų rasti įvairiausių stilių, temų, amžiaus poetai bei klausytojai, numatoma 11 skirtingų renginių.

Rašytojas Petras Venclovas: „Menas turi visą laiką judėti, ieškoti, žengti į priekį, į šoną, o kartais – ir atgal“

Vienas komentaras

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.

Poezijos pavasario laurai – poetei Dovilei Zelčiūtei

Vienas komentaras

Šiemet Maironio premiją, vieną svarbiausių įvertinimų, teikiamų už poeziją, ketinama skirti rašytojai Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020). Premijos steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė, Komisijos sprendimą turi patvirtinti miesto Taryba.

Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memuaristikos subtilybės“ (recenzija)

Vienas komentaras

Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.  

Iškoduoti freską: radijo pjesių kūrimo hakatonas

Palikti komentarą

Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame kviečiami dalyvauti pilnamečiai profesionalūs ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai iš visos Lietuvos. Dalyvių registracija vyks iki liepos 5 dienos.

Jubiliejų švenčiančiam Gediminui Jankui – aukščiausias Lietuvos šaulių sąjungos įvertinimas

Palikti komentarą

Jubiliejų švenčiantis (gim. 1951 05 21) dramaturgas, prozininkas, publicistas, literatūros ir teatro kritikas Gediminas Jankus už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą, sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) apdovanotas I laipsnio LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VIII dalis

Palikti komentarą

Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…

Rašytojas Edmundas Janušaitis. Maištingi eilėraščiai, Poetų sodas ir paslaptinga Palėpė, įkvėpusi Žaliakalnio epą

Vienas komentaras

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįkart kviečiame geriau susipažinti su poetu, prozininku, bardu Edmundu Janušaičiu. Nuo kino mechanikos iki tarnystės kariniame jūrų laivyne, nuo iš kojų verčiančio roko iki literatūrinio maišto, nuo Žaliakalnio istorijos iki sapnų, o kur dar drauge su bičiuliais menininkais kuriamo Poetų sodo burtai, steampunk’o išdaigos, gyvenimas pagal ženklus, beužgimstantis regimų tikimybių romanas?..

Dovilei Zelčiūtei skirta Antano Miškinio literatūrinė premija

Palikti komentarą

Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.

Jūsų kaimynas – rašytojas

Palikti komentarą

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jungiasi prie tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir kviečia susipažinti su kauniečiais rašytojais, kurie gyvena čia pat – jūsų kaimynystėje.

Viena iš pirmųjų Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimų nugalėtojų tapo Ona Jautakienė

Palikti komentarą

2021 m. Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Viena iš laureačių tapo rašytoja, Kelmės r. laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, įvertinta už meninio žodžio sklaidą, nuolatinį dėmesį kalbos aktualijoms ir visa savo veikla atliekamą šviečiamąją, ugdomąją, lavinamąją misiją.

„Kauno literatūros savaitėje“ – išskirtinis dėmesys jauniesiems literatūros kūrėjams

Palikti komentarą

Gegužės 21 d., penktadienį, 20 val. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ augančią literatūros kūrėjų kartą bei norinčiuosius juos išgirsti sukvies į renginį „Nauji vėjai“. Čia mikrofonas bus suteiktas jau įvertintiems ir pastebėtiems jauniesiems Kauno ir Kauno rajono poezijos, prozos, slemo kūrėjams. Be to, laisvas „Naujų vėjų“ mikrofonas bus suteiktas ir visiems norintiems pristatyti savo kūrybą.

Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“. Interviu su Aldona Ruseckaite

Vienas komentaras

2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.

Gediminas Jankus. „Gasparo Aleksos „cvirkiada“. Kultūrbolševizmo pinklėse“ (recenzija)

Vienas komentaras

Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.

Alfas Pakėnas. Iš rengiamos knygos „Žvaigždė galiniame gryčios lange“, II dalis

Palikti komentarą

Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.

„Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“. Sudarė Julius Keleras (Neringa: Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, 2021)

Palikti komentarą

Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Stasys Babonas. „Gandralizdis“

Palikti komentarą

Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.

Ona Jautakė. Poezija

Vienas komentaras

Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.

Gediminas Jankus. „Shopping and Fucking“. Tado Žvirinskio variantas“ (recenzija)

Palikti komentarą

Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.

Alfas Pakėnas. „Eik ir daugiau nebenusidėk“

Palikti komentarą

Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“

Rašytojas Tomas Šinkariukas. Apie kosminės vištos moralę bei principus, vaizduotės šėlsmą ir… Pinokio patarimus

Palikti komentarą

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįsyk kviečiame geriau susipažinti su dramaturgu, prozininku Tomu Šinkariuku. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip įsigalėjus popmodernizmui „stojo višta“ bei argumentai, kodėl idealistinis nihilizmas kūrėjui niekada neleis prie jos prisijungti, taip pat pavyzdys, kokį didelį įspūdį gali palikti neskaityta knyga bei daug kitų netikėtų minties vingių.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VII dalis

Palikti komentarą

Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.

Poezija… Poezijai! Pasaulinę poezijos dieną minint

Palikti komentarą

Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?

Aldona Ruseckaitė. „Dukterys“ (iš spaudai rengiamos esė knygos „Per žarijas“)

Palikti komentarą

Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.

Tomas Šinkariukas. „Iš apokrifų“

Palikti komentarą

Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VI dalis

Palikti komentarą

Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?

Tomas Vyšniauskas. Poezija

Palikti komentarą

Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.

„Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. Sudarė Julius Keleras (Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2020)

Palikti komentarą

Praėjus keleriems metams nuo poezijos antologijos „Pirštai jos neša leliją: moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje“ pasirodymo, skaitytojus pasiekė antroji ne mažiau įdomi rinktinė „Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. „Šiuosyk man rūpėjo poetinis šiuolaikinio vyro tapatybės pjūvis, visuomenėje vyraujantys vyriškumo konstruktai, atsiveriantys vyrų ir moterų parašytoje poezijoje“, – sumanymo motyvus leidinio anotacijoje aiškina sudarytojas J. Keleras.

Zitai Gaižauskaitei – 70!

Vienas komentaras

Šiandien, vasario 12 d., rašytojai Zitai Gaižauskaitei sukanka 70 metų! Jaunajam skaitytojui ji išleido jau per penkiasdešimt knygelių, be to, lygiai prieš penkiasdešimt metų vaikų žurnale „Genys“ buvo atspausdintas pirmasis poetės eilėraštis.

Lina Navickaitė. „Ugnius“ (romano paaugliams fragmentas)

Palikti komentarą

Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį. 

Klystančio žmogaus istorija: romanas apie Petrą Cvirką

Palikti komentarą

Rašytojas Gasparas Aleksa ėmėsi rizikingos, diskusiją provokuojančios temos. Šeštasis jo romanas „Baik cirkus, Cvirka!“ pasakoja apie prieštaringo likimo rašytoją Petrą Cvirką. „Norėjau parodyti žmogų. Klystantį žmogų, kuris nespėjo ir neturėjo galimybių paaiškinti savo paklydimų priežasčių“, – savo motyvus dėsto G. Aleksa.

Kultūros žurnalas „Nemunas“ kviečia analizuoti naujausiosios lietuvių literatūros simptomus

Palikti komentarą

Neseniai pasirodė leidinys RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020, kuriame publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. „Atrinkome tuos, kurie, mūsų manymu, aiškiausiai liudija pastarojo meto lietuvių literatūros simptomus“, – esminį kriterijų įžangos žodyje paaiškina vienas iš leidinio sudarytojų prof. dr. Saulius Keturakis. Čia jūsų laukia ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių kūriniai.

Tadas Žvirinskis. „Kryželiai“

Palikti komentarą

Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ V dalis

Vienas komentaras

Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.

Erika Drungytė. Poezija

Palikti komentarą

„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.

Neringa Daniulaitienė. „Kur durys“

Palikti komentarą

„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?.. 

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas II“

Palikti komentarą

Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas“

3 komentarai

Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.

Alfas Pakėnas. „Juozo Tumo-Vaižganto Maironica*“

Palikti komentarą

Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis

Palikti komentarą

Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.

Vytautas Stulpinas. Poezija

Palikti komentarą

„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.

Sigitas Kanišauskas. „Pušalotas – mano pirmasis didmiestis“

Palikti komentarą

Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.

Gasparas Aleksa. Poezija

Palikti komentarą

Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.

Nijolė Raižytė. „Paukščiai“

Palikti komentarą

Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?

Tarp apdovanotųjų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliais – du Kauno rašytojai

Palikti komentarą

Spalio 5 d. Panevėžyje įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Tarp jais apdovanotųjų – ir du Kauno rašytojai: poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė įvertinta už savanorystės kultūros sklaidą; už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, medalis įteiktas poetui, redaktoriui, leidyklos „Kauko laiptai“ įkūrėjui ir vadovui Viktorui Rudžianskui.

Edmundas Janušaitis. „Su manimi ir be manęs“ (romano ištraukos)

Palikti komentarą

Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.

Vicente Leñero. „Bausmė“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)

Palikti komentarą

Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?

Aleksandrs Grīns. „Namėjo žiedas“ (romano ištraukos; iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė)

Palikti komentarą

Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.

Mantas Balakauskas: „Apmaudas yra tai, į ką pasineri, ką nešiojiesi su savimi“

Palikti komentarą

Po ketverių metų pertraukos, artėjant vienam svarbiausių rudens renginių – poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“ – išleista antroji poeto Manto Balakausko eilėraščių knyga – „Apmaudas“. Pasak prie knygos rengimo su autoriumi dirbusio redaktoriaus, poeto Gyčio Norvilo, „Manto Balakausko poezija – iš iliuzijų griūties, jei norite – iš apmaudo, trinties. Tai kelias į išsilaisvinimą ar bent bandymas jo ieškoti.“

Mečislovas Ireniejus Rakauskas (1938 01 01–2020 09 17)

Palikti komentarą

Netikėta, skaudi netektis – rugsėjo 17 d., po staiga užklupusios ligos, mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus RAKAUSKAS (1938 01 01–2020 09 17). Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.

Aldona Ruseckaitė. „Spalvingi įvykiai bei nuotykiai“

Palikti komentarą

Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.

Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (II)

Vienas komentaras

Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.

Dovilė Zelčiūtė, Milda Kiaušaitė. „Palengva (ati)tirpsta“ (fragmentai)

Palikti komentarą

„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.

Aleksas Dabulskis (1934 04 10–2020 08 05)

Palikti komentarą

Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934 04 10 Pilsūduose, Tauragės r.–2020 08 05 Kaune). Atsisveikinimas su poetu Aleksu Dabulskiu vyks rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose, 1 salėje (Juozapavičiaus pr. 1). Išlydėjimas – rugpjūčio 7 d., penktadienį, 13 val. į Petrašiūnų kapines. Šv. Mišios – rugpjūčio 7 d. 9 val. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Aleksoto g. 3).

Davide Castiglione. Poezija

Palikti komentarą

Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.

Eglė Perednytė. Poezija

Vienas komentaras

Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Švęsdami Poezijos pavasarį dalijamės eilėraščiais iš spaudai ruošiamos kūrėjos knygos „Lyg vėjas, lyg lietus“ – kaip vėjas ir lietus pasiekia ir atgaivina žemę, taip ir jos kūryba paliečia žmonių širdis, išsiilgusias tikrumo.

Neringa Daniulaitienė. „Poeto sapnas“

Vienas komentaras

Neringa Daniulaitienė – ne tik kauniečių mylima ir puikiai pažįstama skaitovė, „Gražinkime Kauną“ gidė, „Facebook“ profilio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, bet ir poetė, šį pavasarį debiutavusi pirmąja autorine knyga „Mėlynių uogom dažyti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2020). O kai Poezijos pavasaris atsikrausto į vasarą, poetams sapnuojasi patys keisčiausi sapnai…

Baltai pražydusiam: Vaižgantas ir kunigystė

Palikti komentarą

Alfas Pakėnas dalijasi dar keletu fragmentų iš atnaujintos ir papildytos prisiminimų knygos apie Vaižgantą „Baltai pražydusiam“. Dvejojantiems, ar nori tapti kunigais, Juozas Tumas tiesiai rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloj išaugdavęs taip, jog atrodė tikras milžinas – kai trenkdavo įsiliepsnojęs kumščiu į sakyklos kraštą, rodės, sudrebėdavo bažnyčios sienos, skambėjo langų stiklai.

Vidmantas Elmiškis. Poezija

Vienas komentaras

Vidmanto Elmiškio eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti…

Ieva Rudžianskaitė. Poezija

Palikti komentarą

Ieva yra neįprasta poetė, jau dabar ryškiai išsiskirianti iš kitų. Jos filosofinė lyrika, kurioje nėra vietos dirbtinumui, socialiniam konstrukcionizmui, verksmingiems sentimentams, lydima įtaigios meninės transformacijos, ypač kuomet, regis, įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu.

Stasys Babonas. „Gėlėta skarelė“

Palikti komentarą

Prozininko Stasio Babono novelė „Gėlėta skarelė“ turi nūdienos prozoje itin retą savybę – ji ne tik sukelia pamirštas ar primirštas jausenas, sumezga kažkokias seniai įtrūkusias vidines gijas, bet ir priverčia dar ir dar kartą skaityti tekstą, atrandant jame naujų netikėtų prasmių.

Vytautas Balsys. „Kad tu žinotum…“ (pjesės ištrauka)

Palikti komentarą

Pjesė „Kad tu žinotum“ pasižymi giliomis, psichologiškai motyvuotomis personažų charakteristikomis, gyvenimiškomis situacijomis. Autorius šį kartą savo dėmesį sutelkė į vienos šeimos sudėtingų santykių analizę, kurioje ryškėja dvasinis skurdas, menkumas, miesčioniškas, lėkštas gyvenimo suvokimas, tačiau šviesia gaida nuskamba ir tikro, nesumeluoto gyvenimo ilgesys.

Alfas Pakėnas. Kiekvienam savas kryžius

Palikti komentarą

Į kitų gyvenimus nuolat atidžiai įsižiūrintis Alfas Pakėnas šįkart svečiuojasi pas senąjį Vidumiškio eigulį Jurgį Tereką ir jo pačią Vandą. Dokumentiškai lyriškame pasakojime atsiskleidžia tiek laikmečio iššūkiai, tiek tragiška vienos šeimos lemtis.

Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08)

Palikti komentarą

Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08). Atsisveikinimas su velione vyks gegužės 12 d., antradienį, 11–13 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, 13 val. – Šv. Mišios. 14 val. išlydėjimas į Joniškės kapines (Klaipėda, Joniškės g. 36).

Petras GARNYS (1960 04 09–2020 05 05)

Palikti komentarą

Skaudi žinia – mus paliko garsus televizijos žurnalistas, Kauno TV įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras GARNYS (1960 04 09–2020 05 05). Urna su P. Garnio palaikais gegužės 9 d., šeštadienį, 11 val. bus pašarvota Kaune, laidojimo namuose „Tylos namai“, 8 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje už velionį bus aukojamos šv. Mišios. Laidotuvės vyks 14 val. Petrašiūnų kapinėse.

„Poetinės Jotvingių šutvės reikalai: laudacijos ir kiti pa(si)garbstymai“

Palikti komentarą

„Poetinis Druskininkų ruduo“ – vienas laukiamiausių literatūrinių metų įvykių – 2019-aisiais šventė jaunatvišką 30-metį. Jį minint pasirodė tiek turiniu, tiek vizualika gaiviai rūgštus leidinys „Poetinės Jotvingių šutvės reikalai: laudacijos ir kiti pa(si)garbstymai“ (sudarė Neringa Butnoriūtė, Andrius Jakučiūnas. – Vilnius: „Poetinis Druskininkų ruduo“, 2019).

Baltai pražydusiam… Vaižganto mirtis (II)

Palikti komentarą

Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.

Alfas Pakėnas. „Radausko eilėraščių marmuras“

Palikti komentarą

„Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“ – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.

Kazys Zupka. Eilėraščiai vaikams

Palikti komentarą

Tęsiame neseniai pradėtą pažintį su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu ir, artėjant Atvelykiui, dar žinomam kaip Vaikų Velykos, publikuojame eilėraščių mažiesiems iš nebaigto lyriko rinkinio „Vaikams“. Juose nerūpestinga vaikystės žaismė pinasi su laikmečio aktualijomis, o nuotaikingi, lengva ranka surimuoti pasakojimai mažose širdelėse augina didelę meilę Tėvynei ir ryžtą už ją kovoti.

Yonnier Torres Rodriguez. „Langas“

Palikti komentarą

„Permečiau akimis sienas, ieškodamas lango, pro kurį galėčiau pasprukti, jeigu būčiau užspeistas; šitai visada gali nutikti tokioje istorijoje, kur yra peilis, kriauklė kraujui nuplauti, tualetas su langu į kiemą, o tolėliau – pušynas, nutviekstas ryškios mėnulio pilnaties“ – mąsto pagrindinis apsakymo herojus. Iki ko Lotynų Amerikoje gali privesti dviejų rašytojų kivirčas?..

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ III dalis

Palikti komentarą

Šįsyk plataus akiračio ir aštraus liežuvio rašytojas ryžtingai kimba į literatūrines bei kultūrines temas: nuo infantilizmo jaunų poetų eilėraščiuose, autentiškų Juozo Klimo prisiminimų apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės salonus, kur visi eidavę „pasiklausyti protingų kalbų ir užkrimsti kaimiškos duonos“, iki literatūrinių atverčių autentiškumo, spalvingos viešnagės Tomo Mano namelyje Nidoje bei menotyrininkų ir kritikų, patiems kūrėjams aiškinančių jų darbus.

Aldona Elena Puišytė – viena iš literatūrinės „Varpų“ premijos laureatų

Palikti komentarą

Nors neseniai pasirodžiusio naujausio literatūrinio „Varpų“ almanacho (Šiauliai: 2020, Nr. 42) pristatymo Vilniaus Rašytojų klube dėl pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusių aplinkybių dar teks palūkėti, vyriausiasis leidinio redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius nedelsdamas pasidalino džiugiomis žiniomis. Smagu pirmiesiems pasveikinti šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus. Drauge skelbiame apdovanotąją A. E. Puišytės poemą „Manuskriptų ženklai“.

Mečys Rakauskas. Romano „Juodosios mūzos“ I dalies ištrauka

Palikti komentarą

Naujajame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leidžia spręsti autoriaus pateiktos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus. „Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai.

Kazys Zupka. Poezija

Palikti komentarą

Prieš keletą savaičių kvietėme prisiminti, o neretą – ir susipažinti su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu. Šiandien, rašytojo sūnaus Fausto Zubkos dėka, skelbiame pirmąją lig šiol šeimos archyvuose glūdėjusių K. Zupkos-Keciorio eilėraščių publikaciją, kurioje jaunų dienų polėkį pamažu keičia niauresni gyvenimo okupuotoje Lietuvoje epizodai.

Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatus!

Palikti komentarą

Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, laimėjusį po J. Gimberio kūrybos rinktinę „Kolizija“ su leidinio sudarytojos Dovilės Zelčiūtės (Gimberienės) autografu. Knygas dovanoja Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Publikuojame laureatų ir kitų konkurso dalyvių įžvalgų mikstūrą, padėsiančią išlaikyti aštrų protą bei gerą ūpą.   

POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (VI). Kol Nemunas bus…

Palikti komentarą

Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.