Naujienos

Vertėja Aida Krilavičienė: „Suomių literatūroje nestinga ir istorinių romanų, ir meistriškos eseistikos, ir juodojo humoro ekvilibristikos“

Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“

Naujas konkursas ieško suaugusiųjų literatūros kūrėjų

Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.

Edmundo Janušaičio eilėraščiai

Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…

JUOZUI GRUŠUI – 120. NULEISTA SĖKMĖS BURĖ

Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.

Kęstučio Navako atminimo paramos fondas

Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas  K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.

Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.

JUOZUI GRUŠUI – 120. GRUŠAS, KOPIANTIS Į ŽALIAKALNĮ

Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.

JUOZUI GRUŠUI – 120. EGZISTENCINĖS KŪRYBOS GELMĖS

Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. GYVENIMAS PRIE TILTO (Ištrauka iš knygos „Senų giesmių giedojimas”)

Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.

LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS. ANTRA DALIS

Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.

MIRĖ RAŠYTOJAS ROBERTAS KETURAKIS

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.

LINA NAVICKAITĖ. DRUGELIAI SNŪDOS IR SENAS PAŽĮSTAMAS (Ištrauka iš rašomo romano paaugliams)

Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.

RAŠYTOJO TRAGIŠKA LEMTIS

Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė  44-rių.

Stasys Babonas. “Aš – Vita”

Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis…  Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…

Jutta Noak   Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Jutta Noak. Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!

Steigimo protokolas

Netrukus pasirodys nauja rubrika – Istorijos puslapiai

Šiemet pažymint mūsų skyriaus įsteigimo 50-metį, pavyko rasti 1971 m. birželio 14 d. steigimo protokolus. Artimiausiu metu naujojoje rubrikoje Istorijos puslapiai pradėsime skelbti buvusių pirmininkų, tarybų narių pasakojimus apie skyriaus istoriją ir veiklą. Kviečiame visus kolegas pasidalinti savo prisiminimais, išsaugotomis fotografijomis bei įspūdžiais.

Algirdui Verbai – 80 (II dalis)

Tęsiame Alfo Pakėno parengtą publikaciją apie poetą Algirdą Verbą (1941 10 01 – 2000 07 22) rašytojo Jono Mačiukevičiaus atsiminimų pluošteliu “VAŽIUOJANT PRO NEMAKŠČIUS”:
Važiuojant į Palangą pro Nemakščius lyg ir išgirdau poeto Algirdo Verbos balsą:
– Kai aš dirbau „Valstiečių laikraštyje“…

Algirdas Verba

Algirdui Verbai – 80

Spalio pirmąją prisimename ir primename mūsų Kolegos, dramatiško likimo poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį (1941 10 01 – 2000 07 22). Jo gyvenimas susijęs su Kaunu – čia studijavo Politechnikos institute, dirbo įvairiose gamyklose, o pirmuoju rinkiniu debiutavo vėlai, sulaukęs 39-erių, nors eiles skelbė nuo jaunumės.

Rašytoja, dailininkė Violeta Židonytė: „Tiek poezija, tiek akvarelė pavergia mintis, bet išlaisvina nuo viso kito“

Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.

Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)

Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.

Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03)

Skaudi netektis – rugsėjo 3 d., eidamas 99-uosius metus, JAV, Floridoje, mirė mūsų akademinės bendruomenės šviesulys, literatūrologas, teatrologas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03). Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną p. Stasę, artimuosius ir bičiulius.

Gediminas Jankus. „Dar apie Vytautą Praną Volertą“

Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.

Dalia Teišerskytė. Eilėraščiai

Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.

Viktoras Gulbinas. Nauji eilėraščiai

Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija

Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.

Rašytoja Nijolė Raižytė: „Parašyti gerą novelę – lyg sugauti judrų auksaspalvį drugelį naktyje“

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.

Kaune dūksta Poezijos pavasaris (fotoreportažas)

Atvanga nuo vasariškos kaitros – įvairūs ir spalvingi poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 susitikimai. Kviečiame po jų akimirkas Kaune pasižvalgyti Mildos Kiaušaitės, Editos Grybauskaitės-Kiršienės bei Zenono Baltrušio fotoreportažuose ir, žinoma, nepraleisti įdomių artėjančių renginių!

Poezijos pavasario Kaune debiutas. Aleksandras Žaltauskas: pradžia po pabaigos

Poezijos pavasario Kaune metu jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys. Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų.

Rašytojui Petrui Palilioniui įteiktas žurnalistų Garbės ordinas

Dvidešimt devintajame Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Spaudos baliuje Lietuvos radijo 95-mečio ir asmeninio jubiliejaus proga kolegai Petrui Palilioniui už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose buvo įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas.

Poezijos pavasaris-2021 Kaune – kiekvienam, neabejingam poezijai

Antrus metus vasarą vyksiantis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune šįsyk susiburti pakvies birželio 27–liepos 10 dienomis. Pasak vieno iš organizatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus, 57-ajame Poezijos pavasaryje sau vietą turėtų rasti įvairiausių stilių, temų, amžiaus poetai bei klausytojai, numatoma 11 skirtingų renginių.

Rašytojas Petras Venclovas: „Menas turi visą laiką judėti, ieškoti, žengti į priekį, į šoną, o kartais – ir atgal“

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.

Poezijos pavasario laurai – poetei Dovilei Zelčiūtei

Šiemet Maironio premiją, vieną svarbiausių įvertinimų, teikiamų už poeziją, ketinama skirti rašytojai Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020). Premijos steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė, Komisijos sprendimą turi patvirtinti miesto Taryba.

Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memuaristikos subtilybės“ (recenzija)

Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.  

Iškoduoti freską: radijo pjesių kūrimo hakatonas

Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame kviečiami dalyvauti pilnamečiai profesionalūs ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai iš visos Lietuvos. Dalyvių registracija vyks iki liepos 5 dienos.

Jubiliejų švenčiančiam Gediminui Jankui – aukščiausias Lietuvos šaulių sąjungos įvertinimas

Jubiliejų švenčiantis (gim. 1951 05 21) dramaturgas, prozininkas, publicistas, literatūros ir teatro kritikas Gediminas Jankus už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą, sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) apdovanotas I laipsnio LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VIII dalis

Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…

Rašytojas Edmundas Janušaitis. Maištingi eilėraščiai, Poetų sodas ir paslaptinga Palėpė, įkvėpusi Žaliakalnio epą

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįkart kviečiame geriau susipažinti su poetu, prozininku, bardu Edmundu Janušaičiu. Nuo kino mechanikos iki tarnystės kariniame jūrų laivyne, nuo iš kojų verčiančio roko iki literatūrinio maišto, nuo Žaliakalnio istorijos iki sapnų, o kur dar drauge su bičiuliais menininkais kuriamo Poetų sodo burtai, steampunk’o išdaigos, gyvenimas pagal ženklus, beužgimstantis regimų tikimybių romanas?..

Dovilei Zelčiūtei skirta Antano Miškinio literatūrinė premija

Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.

Jūsų kaimynas – rašytojas

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jungiasi prie tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir kviečia susipažinti su kauniečiais rašytojais, kurie gyvena čia pat – jūsų kaimynystėje.

Viena iš pirmųjų Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimų nugalėtojų tapo Ona Jautakienė

2021 m. Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Viena iš laureačių tapo rašytoja, Kelmės r. laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, įvertinta už meninio žodžio sklaidą, nuolatinį dėmesį kalbos aktualijoms ir visa savo veikla atliekamą šviečiamąją, ugdomąją, lavinamąją misiją.

„Kauno literatūros savaitėje“ – išskirtinis dėmesys jauniesiems literatūros kūrėjams

Gegužės 21 d., penktadienį, 20 val. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ augančią literatūros kūrėjų kartą bei norinčiuosius juos išgirsti sukvies į renginį „Nauji vėjai“. Čia mikrofonas bus suteiktas jau įvertintiems ir pastebėtiems jauniesiems Kauno ir Kauno rajono poezijos, prozos, slemo kūrėjams. Be to, laisvas „Naujų vėjų“ mikrofonas bus suteiktas ir visiems norintiems pristatyti savo kūrybą.

Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“. Interviu su Aldona Ruseckaite

2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.

Gediminas Jankus. „Gasparo Aleksos „cvirkiada“. Kultūrbolševizmo pinklėse“ (recenzija)

Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.

Alfas Pakėnas. Iš rengiamos knygos „Žvaigždė galiniame gryčios lange“, II dalis

Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.

„Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“. Sudarė Julius Keleras (Neringa: Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, 2021)

Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Stasys Babonas. „Gandralizdis“

Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.

Ona Jautakė. Poezija

Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.

Gediminas Jankus. „Shopping and Fucking“. Tado Žvirinskio variantas“ (recenzija)

Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.

Alfas Pakėnas. „Eik ir daugiau nebenusidėk“

Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“

Rašytojas Tomas Šinkariukas. Apie kosminės vištos moralę bei principus, vaizduotės šėlsmą ir… Pinokio patarimus

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįsyk kviečiame geriau susipažinti su dramaturgu, prozininku Tomu Šinkariuku. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip įsigalėjus popmodernizmui „stojo višta“ bei argumentai, kodėl idealistinis nihilizmas kūrėjui niekada neleis prie jos prisijungti, taip pat pavyzdys, kokį didelį įspūdį gali palikti neskaityta knyga bei daug kitų netikėtų minties vingių.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VII dalis

Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.

Poezija… Poezijai! Pasaulinę poezijos dieną minint

Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?

Aldona Ruseckaitė. „Dukterys“ (iš spaudai rengiamos esė knygos „Per žarijas“)

Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.

Tomas Šinkariukas. „Iš apokrifų“

Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VI dalis

Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?

Tomas Vyšniauskas. Poezija

Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.

„Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. Sudarė Julius Keleras (Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2020)

Praėjus keleriems metams nuo poezijos antologijos „Pirštai jos neša leliją: moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje“ pasirodymo, skaitytojus pasiekė antroji ne mažiau įdomi rinktinė „Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. „Šiuosyk man rūpėjo poetinis šiuolaikinio vyro tapatybės pjūvis, visuomenėje vyraujantys vyriškumo konstruktai, atsiveriantys vyrų ir moterų parašytoje poezijoje“, – sumanymo motyvus leidinio anotacijoje aiškina sudarytojas J. Keleras.

Zitai Gaižauskaitei – 70!

Šiandien, vasario 12 d., rašytojai Zitai Gaižauskaitei sukanka 70 metų! Jaunajam skaitytojui ji išleido jau per penkiasdešimt knygelių, be to, lygiai prieš penkiasdešimt metų vaikų žurnale „Genys“ buvo atspausdintas pirmasis poetės eilėraštis.

Lina Navickaitė. „Ugnius“ (romano paaugliams fragmentas)

Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį. 

Klystančio žmogaus istorija: romanas apie Petrą Cvirką

Rašytojas Gasparas Aleksa ėmėsi rizikingos, diskusiją provokuojančios temos. Šeštasis jo romanas „Baik cirkus, Cvirka!“ pasakoja apie prieštaringo likimo rašytoją Petrą Cvirką. „Norėjau parodyti žmogų. Klystantį žmogų, kuris nespėjo ir neturėjo galimybių paaiškinti savo paklydimų priežasčių“, – savo motyvus dėsto G. Aleksa.

Kultūros žurnalas „Nemunas“ kviečia analizuoti naujausiosios lietuvių literatūros simptomus

Neseniai pasirodė leidinys RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020, kuriame publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. „Atrinkome tuos, kurie, mūsų manymu, aiškiausiai liudija pastarojo meto lietuvių literatūros simptomus“, – esminį kriterijų įžangos žodyje paaiškina vienas iš leidinio sudarytojų prof. dr. Saulius Keturakis. Čia jūsų laukia ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių kūriniai.

Tadas Žvirinskis. „Kryželiai“

Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ V dalis

Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.

Erika Drungytė. Poezija

„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.

Neringa Daniulaitienė. „Kur durys“

„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?.. 

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas II“

Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas“

Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.

Alfas Pakėnas. „Juozo Tumo-Vaižganto Maironica*“

Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis

Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.

Vytautas Stulpinas. Poezija

„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.

Sigitas Kanišauskas. „Pušalotas – mano pirmasis didmiestis“

Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.

Gasparas Aleksa. Poezija

Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.

Nijolė Raižytė. „Paukščiai“

Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?

Tarp apdovanotųjų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliais – du Kauno rašytojai

Spalio 5 d. Panevėžyje įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Tarp jais apdovanotųjų – ir du Kauno rašytojai: poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė įvertinta už savanorystės kultūros sklaidą; už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, medalis įteiktas poetui, redaktoriui, leidyklos „Kauko laiptai“ įkūrėjui ir vadovui Viktorui Rudžianskui.

Edmundas Janušaitis. „Su manimi ir be manęs“ (romano ištraukos)

Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.

Vicente Leñero. „Bausmė“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)

Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?

Aleksandrs Grīns. „Namėjo žiedas“ (romano ištraukos; iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė)

Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.

Mantas Balakauskas: „Apmaudas yra tai, į ką pasineri, ką nešiojiesi su savimi“

Po ketverių metų pertraukos, artėjant vienam svarbiausių rudens renginių – poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“ – išleista antroji poeto Manto Balakausko eilėraščių knyga – „Apmaudas“. Pasak prie knygos rengimo su autoriumi dirbusio redaktoriaus, poeto Gyčio Norvilo, „Manto Balakausko poezija – iš iliuzijų griūties, jei norite – iš apmaudo, trinties. Tai kelias į išsilaisvinimą ar bent bandymas jo ieškoti.“

Mečislovas Ireniejus Rakauskas (1938 01 01–2020 09 17)

Netikėta, skaudi netektis – rugsėjo 17 d., po staiga užklupusios ligos, mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus RAKAUSKAS (1938 01 01–2020 09 17). Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.

Aldona Ruseckaitė. „Spalvingi įvykiai bei nuotykiai“

Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.

Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (II)

Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.

Dovilė Zelčiūtė, Milda Kiaušaitė. „Palengva (ati)tirpsta“ (fragmentai)

„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.

Aleksas Dabulskis (1934 04 10–2020 08 05)

Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934 04 10 Pilsūduose, Tauragės r.–2020 08 05 Kaune). Atsisveikinimas su poetu Aleksu Dabulskiu vyks rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose, 1 salėje (Juozapavičiaus pr. 1). Išlydėjimas – rugpjūčio 7 d., penktadienį, 13 val. į Petrašiūnų kapines. Šv. Mišios – rugpjūčio 7 d. 9 val. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Aleksoto g. 3).

Davide Castiglione. Poezija

Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.

Eglė Perednytė. Poezija

Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Švęsdami Poezijos pavasarį dalijamės eilėraščiais iš spaudai ruošiamos kūrėjos knygos „Lyg vėjas, lyg lietus“ – kaip vėjas ir lietus pasiekia ir atgaivina žemę, taip ir jos kūryba paliečia žmonių širdis, išsiilgusias tikrumo.

Neringa Daniulaitienė. „Poeto sapnas“

Neringa Daniulaitienė – ne tik kauniečių mylima ir puikiai pažįstama skaitovė, „Gražinkime Kauną“ gidė, „Facebook“ profilio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, bet ir poetė, šį pavasarį debiutavusi pirmąja autorine knyga „Mėlynių uogom dažyti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2020). O kai Poezijos pavasaris atsikrausto į vasarą, poetams sapnuojasi patys keisčiausi sapnai…

Baltai pražydusiam: Vaižgantas ir kunigystė

Alfas Pakėnas dalijasi dar keletu fragmentų iš atnaujintos ir papildytos prisiminimų knygos apie Vaižgantą „Baltai pražydusiam“. Dvejojantiems, ar nori tapti kunigais, Juozas Tumas tiesiai rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloj išaugdavęs taip, jog atrodė tikras milžinas – kai trenkdavo įsiliepsnojęs kumščiu į sakyklos kraštą, rodės, sudrebėdavo bažnyčios sienos, skambėjo langų stiklai.

Vidmantas Elmiškis. Poezija

Vidmanto Elmiškio eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti…

Ieva Rudžianskaitė. Poezija

Ieva yra neįprasta poetė, jau dabar ryškiai išsiskirianti iš kitų. Jos filosofinė lyrika, kurioje nėra vietos dirbtinumui, socialiniam konstrukcionizmui, verksmingiems sentimentams, lydima įtaigios meninės transformacijos, ypač kuomet, regis, įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu.

Stasys Babonas. „Gėlėta skarelė“

Prozininko Stasio Babono novelė „Gėlėta skarelė“ turi nūdienos prozoje itin retą savybę – ji ne tik sukelia pamirštas ar primirštas jausenas, sumezga kažkokias seniai įtrūkusias vidines gijas, bet ir priverčia dar ir dar kartą skaityti tekstą, atrandant jame naujų netikėtų prasmių.

Vytautas Balsys. „Kad tu žinotum…“ (pjesės ištrauka)

Pjesė „Kad tu žinotum“ pasižymi giliomis, psichologiškai motyvuotomis personažų charakteristikomis, gyvenimiškomis situacijomis. Autorius šį kartą savo dėmesį sutelkė į vienos šeimos sudėtingų santykių analizę, kurioje ryškėja dvasinis skurdas, menkumas, miesčioniškas, lėkštas gyvenimo suvokimas, tačiau šviesia gaida nuskamba ir tikro, nesumeluoto gyvenimo ilgesys.

Alfas Pakėnas. Kiekvienam savas kryžius

Į kitų gyvenimus nuolat atidžiai įsižiūrintis Alfas Pakėnas šįkart svečiuojasi pas senąjį Vidumiškio eigulį Jurgį Tereką ir jo pačią Vandą. Dokumentiškai lyriškame pasakojime atsiskleidžia tiek laikmečio iššūkiai, tiek tragiška vienos šeimos lemtis.

Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08)

Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08). Atsisveikinimas su velione vyks gegužės 12 d., antradienį, 11–13 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, 13 val. – Šv. Mišios. 14 val. išlydėjimas į Joniškės kapines (Klaipėda, Joniškės g. 36).

Petras GARNYS (1960 04 09–2020 05 05)

Skaudi žinia – mus paliko garsus televizijos žurnalistas, Kauno TV įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras GARNYS (1960 04 09–2020 05 05). Urna su P. Garnio palaikais gegužės 9 d., šeštadienį, 11 val. bus pašarvota Kaune, laidojimo namuose „Tylos namai“, 8 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje už velionį bus aukojamos šv. Mišios. Laidotuvės vyks 14 val. Petrašiūnų kapinėse.

„Poetinės Jotvingių šutvės reikalai: laudacijos ir kiti pa(si)garbstymai“

„Poetinis Druskininkų ruduo“ – vienas laukiamiausių literatūrinių metų įvykių – 2019-aisiais šventė jaunatvišką 30-metį. Jį minint pasirodė tiek turiniu, tiek vizualika gaiviai rūgštus leidinys „Poetinės Jotvingių šutvės reikalai: laudacijos ir kiti pa(si)garbstymai“ (sudarė Neringa Butnoriūtė, Andrius Jakučiūnas. – Vilnius: „Poetinis Druskininkų ruduo“, 2019).

Baltai pražydusiam… Vaižganto mirtis (II)

Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.

Alfas Pakėnas. „Radausko eilėraščių marmuras“

„Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“ – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.

Kazys Zupka. Eilėraščiai vaikams

Tęsiame neseniai pradėtą pažintį su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu ir, artėjant Atvelykiui, dar žinomam kaip Vaikų Velykos, publikuojame eilėraščių mažiesiems iš nebaigto lyriko rinkinio „Vaikams“. Juose nerūpestinga vaikystės žaismė pinasi su laikmečio aktualijomis, o nuotaikingi, lengva ranka surimuoti pasakojimai mažose širdelėse augina didelę meilę Tėvynei ir ryžtą už ją kovoti.

Yonnier Torres Rodriguez. „Langas“

„Permečiau akimis sienas, ieškodamas lango, pro kurį galėčiau pasprukti, jeigu būčiau užspeistas; šitai visada gali nutikti tokioje istorijoje, kur yra peilis, kriauklė kraujui nuplauti, tualetas su langu į kiemą, o tolėliau – pušynas, nutviekstas ryškios mėnulio pilnaties“ – mąsto pagrindinis apsakymo herojus. Iki ko Lotynų Amerikoje gali privesti dviejų rašytojų kivirčas?..

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ III dalis

Šįsyk plataus akiračio ir aštraus liežuvio rašytojas ryžtingai kimba į literatūrines bei kultūrines temas: nuo infantilizmo jaunų poetų eilėraščiuose, autentiškų Juozo Klimo prisiminimų apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės salonus, kur visi eidavę „pasiklausyti protingų kalbų ir užkrimsti kaimiškos duonos“, iki literatūrinių atverčių autentiškumo, spalvingos viešnagės Tomo Mano namelyje Nidoje bei menotyrininkų ir kritikų, patiems kūrėjams aiškinančių jų darbus.

Aldona Elena Puišytė – viena iš literatūrinės „Varpų“ premijos laureatų

Nors neseniai pasirodžiusio naujausio literatūrinio „Varpų“ almanacho (Šiauliai: 2020, Nr. 42) pristatymo Vilniaus Rašytojų klube dėl pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusių aplinkybių dar teks palūkėti, vyriausiasis leidinio redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius nedelsdamas pasidalino džiugiomis žiniomis. Smagu pirmiesiems pasveikinti šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus. Drauge skelbiame apdovanotąją A. E. Puišytės poemą „Manuskriptų ženklai“.

Mečys Rakauskas. Romano „Juodosios mūzos“ I dalies ištrauka

Naujajame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leidžia spręsti autoriaus pateiktos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus. „Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai.

Kazys Zupka. Poezija

Prieš keletą savaičių kvietėme prisiminti, o neretą – ir susipažinti su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu. Šiandien, rašytojo sūnaus Fausto Zubkos dėka, skelbiame pirmąją lig šiol šeimos archyvuose glūdėjusių K. Zupkos-Keciorio eilėraščių publikaciją, kurioje jaunų dienų polėkį pamažu keičia niauresni gyvenimo okupuotoje Lietuvoje epizodai.

Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatus!

Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, laimėjusį po J. Gimberio kūrybos rinktinę „Kolizija“ su leidinio sudarytojos Dovilės Zelčiūtės (Gimberienės) autografu. Knygas dovanoja Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Publikuojame laureatų ir kitų konkurso dalyvių įžvalgų mikstūrą, padėsiančią išlaikyti aštrų protą bei gerą ūpą.   

POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (VI). Kol Nemunas bus…

Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.

Petras Venclovas. „Kauno vainikams“ – 20!

Vargu, ar ties naujojo amžiaus slenksčiu būtumėte sutikę literatūrai neabejingą kaunietį, anuomet neturėjusį ar bent nesklaidžiusį „Kauno vainikų“. Praėjus dvidešimčiai metų, knygos sudarytojas Petras Venclovas atvirai pasakoja apie sumanymo gimimą ir, regis, amžinus antologijų rengėjus lydinčius iššūkius.

Optimizmo pratimai su Kauno rašytojais (papildyta)

„Pesimizmas – tai nuotaika, optimizmas – valia“ – yra sakęs režisierius Woody’is Allenas. Kauno rašytojai Eglė Perednytė, Aldona Ruseckaitė, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Petras Palilionis ir Markas Zingeris pasakoja, kaip jiems šiomis sudėtingomis dienomis sekasi mintyse ir darbuose neprarasti pozityvumo.

Vladas Vaitkevičius. „Kunigas, brandinęs ir gynęs lietuvišką žodį ir kultūrą“

Poetas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie praeities literatus-dvasininkus ir šįsyk primena kunigą, filosofijos daktarą Motiejų Gustaitį, kurio sielą kūrybai pažadino ne kas kita, o… Šveicarijos Alpių grožis. Ką bekalbėti apie Romoje gimusią penkiolikos posmų baladę „Prakeiktas šernas“; joje Marijampolės žandarų viršininkas A. Vonsiackis tampa Juda Iskarijotavičiumi Padleckojumi…

Ričardas Venckus. „Iš prieškario poetų būrio“ (Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110)

2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo Kazio Zupkos-Keciorio (1910–1999) metai. Deja, retas iš mūsų yra girdėjęs šią pavardę – populiarus prieškario laikų Lietuvos lyrikas pasitraukė iš viešos literatūrinės veiklos, šalį antrąsyk okupavus bolševikams. Tad iš praeities ūkanų keliame spalvingą Kauno kunigų seminariją palikusio „gimnazisčių poeto“ istoriją…

Vladas Vaitkevičius. „Širdies kelrodis – Lietuva“ (recenzija)

„V. I. Bedarfienės žodis yra įtaigus, nuoširdus, turintis daug niuansų, spalvų ir atspalvių ir, kaip jau minėjau, labai informatyvus“ – išsamioje prisiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ recenzijoje rašo Vladas Vaitkevičius. Pasakojimas paliečia net XVII a., tačiau bene didžiausias dėmesys skiriamas kilmingos bajorų šeimos tremčiai į Sibirą bei nelengvam sugrįžimui.

Aldona Ruseckaitė. „Štabkvartyra“

Kartais taip atsitinka, kad, regis, knygos nerašai, o tekstai, neklaužados, tai vienas, tai kitas – ima ir rašosi. Artėjant Kovo 11-ąjai siūlome drauge su poete, prozininke Aldona Ruseckaite ir Balbina tapusia Julija sugrįžti į tas dienas, kai tarp sąjūdiečių tebešmirinėjo vyrukai iš štabkvartyros, širdis liejo į pensiją išėję saugumiečiai, o Nepriklausomybės svajonė dar tik pildėsi…

Aldona Elena Puišytė. Širdies riterystė (recenzija)

Rašytoja Aldona Elena Puišytė įsiskaito į kunigo poeto Roberto Grigo naujausią eilėraščių rinkinį „Dangus ir dykuma“, kuriame puoselėjamos tautinės, dvasinės vertybės, o drauge „stebina gebėjimas išlikti paprastu, tikru kaip nekaltas vaikas, poeto žodžiais tariant, „dideliu vaiku ir Jėzaus kvaileliu…“

Vladas Vaitkevičius. „Kūręs svetur ir sapnavęs tėvynę“

Vladas Vaitkevičius pristato išeivijos poetą Balį Rukšą, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome sausio 31-ąją. Rašytojas iš amžininkų sulaukdavęs ne tik pagyrų, bet ir griežtos kritikos. Jautriai savo tėvą B. Rukšą 2014 m. profesoriui Kęstučiui Urbai duotame interviu prisiminė pedagogė Violeta Tapinienė, jo likimą apibūdinusi kaip pašėlusiai įdomaus, be galo naivaus, išsilavinusio, gailestingiausio, kokį tik teko sutikti, ir nelaimingiausio, kokį tik pažinojo, žmogaus.

Aforizmų konkursas Jurgiui Gimberiui atminti

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius skelbia aforizmų konkursą, skirtą šmaikštaus satyriko, aktyvaus mokesčių mokėtojo, gyvosios lietuvių kalbos subtilybių ir niuansų eksperto Jurgio Gimberio (1938 11 05–2018 12 31) atminimui. Ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 40 savo aforizmų iki kovo 23 d. siųskite el. p. kaunorasytojai@gmail.com, laiško temoje įrašę KONKURSUI.

POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (V)

„Tuomet gimė taip pat mūsų pasiryžimas bet kokioje situacijoje – negandų dienomis ar kasdieninėje veikloje – likti ištikimiems tiesai, gėriui, meilei ir žmogiškumui, sekant Sokrato, Žano Valžano ir, tam tikra prasme, net Don Kichoto pavyzdžiu“, – prisimena P. Širvio jaunystės draugas Alfonsas Krasauskas. Apie poeto žmogiškąsias dorybes ir ydas – V prisiminimų dalis.

Gediminas Jankus. „Edmundo Janušaičio proza: egzistencinės ekspresijos būsenos“ (recenzija)

Kas atsitinka, kai prozos imasi poetas? Ogi sulaukiame ne eilinio, bet būsenų romano, kurį išlukštenti – ne ką paprasčiau, nei „nulaužti“ da Vinčio kodą. Apie vienos knygos puslapiuose darniai sugyvenančius Aikštę, Berniuką ir Ceterą, arba Anapusybę, bei Edmundo Janušaičio „Vileišio aikštėje – šnabždesių ABC“ besiskleidžiančias jų paslaptis pasakoja iššūkio nepabūgęs Gediminas Jankus.

Kęstutis Navakas (1964 02 24–2020 02 16)

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos ir sunkios ligos vasario 16 d. dieną mirė poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas Kęstutis Navakas. Atsisveikinimas su Poetu vyks vasario 18 d., antradienį, nuo 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 2-ojoje šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A, Kaunas). Išlydėjimas vasario 19 d., trečiadienį, 15 val. į Petrašiūnų kapines.

Aldonai Ruseckaitei – gimtojo rajono įvertinimas

„Aš nežinau, kas gali būti svarbiau ar brangiau už gimtojo rajono įvertinimą! Dėkoju!!! Myliu!!! Įsipareigoju!!!“ – socialiniuose tinkluose emocijų neslepia rašytoja Aldona Ruseckaitė. Taip džiugiai kūrėja sutinka žinią, kad tapo Prienų rajono savivaldybės apdovanojimų „Dėkingumas“ 2019 m. nominante „Už Prienų vardo garsinimą“.

Dalia Poškienė. „Gyvenimas kaip paukščio skrydis“ (renginio „Laikas gyvena knygose“ reportažas)

2020 m. sausio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtas literatūrinis istorinis vakaras „Laikas gyvena knygose“, skirtas XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrimo 90-mečiui. Programoje – Draugijos leidinių pristatymas bei rašytojo, žurnalisto ir redaktoriaus Laimono Inio literatūros valanda „Gyvenimas kaip paukščio skrydis“.

Tadas Žvirinskis. Nihilistiniai eilėraščiai

„Poezija – tai psichotropinis vaistas, taip. Pridurčiau: be recepto. Ir beveik be jokio pašalinio poveikio“ – įsitikinęs poetas ir vaistininkas Tadas Žvirinskis. Čia jautrų lyrizmą bet kurią akimirką gali pakeisti kandi ironija, ištinka netikėti paradoksai, atskuba nelauktos pabaigos.

Ginas Žiemys (1947 04 08–2020 01 01)

Tik įžengus į Naujuosius, pasiekė skaudi žinia – mus paliko poetas, etnologas, baltų mitologijos tyrinėtojas GINAS ŽIEMYS (1947 04 08–2020 01 01). Velionis sausio 3 d., penktadienį, bus pašarvotas Gerojo Ganytojo bažnyčios (Krėvės pr. 95A, Kaunas) šarvojimo salėje. Urna išnešama sausio 4 d., šeštadienį, 14 val. Laidotuvės vyks Eigulių kapinėse.

Ką poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė parsivežė iš tarptautinės rašymo programos JAV?

Š. m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 17 d. poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė dalyvavo JAV Ajovos universiteto tarptautinėje rašymo programoje (JAV International Writing Program (IWP), kurioje patyrimo sėmėsi 28 rašytojai iš pačių tolimiausių mūsų planetos kraštų. Smulkesnę kelionės ataskaitą rašytoja žada paskelbti periodikoje, o kauniečiams – šis bei tas pirmiesiems.

Stasys Babonas. „Šviečianti žvaigždė“

Kai vizualumo pertekusio XXI a. rėksmingas mirgesys ima varginti, ateina metas persikelti į ne įspūdžio, o jausmo gelmei atvirą teksto pasaulį. Visą gyvenimą praleidęs tarp aklųjų ir silpnaregių, prozininkas Stasys Babonas skaitytojus veda į šią kitą, šalia esančią tikrovę.

Jonui Strielkūnui – 80. Kauno rašytojų prisiminimai

Lietuva mini savo dainiaus Jono Strielkūno 80-ąsias gimimo metines. Nuo mirties praėjęs dešimtmetis patvirtina, kad J. Strielkūno kūryba reikalinga, jo eilėraščiai skaitomi, pagal jų tekstus kuriamos dainos, prisimenamas ir pats poetas. Alfas Pakėnas pateikia keletą Kauno rašytojų atsiminimų apie Joną Strielkūną iš rengiamos knygos „Trečias brolis“.

Viktoras Rudžianskas. Poezija

Poetas Viktoras Rudžianskas savo kūryboje nuoseklus, ir toliau lieka ištikimas verlibrui, apie kurį dar 2008-aisiais yra sakęs: „Man svarbu ganėtinai tikslus kirtis, jūros bangavimas, kad atėjus reikiamam momentui tą bangą perkirstum. Ir sukurtum nutylėjimų erdves ir prasmes.“

Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memografinės staigmenos“ (recenzija)

JAV mokslininkai įvardija 60 memuarinės literatūros žanrų variacijų, o štai rašytojas Petras Palilionis naujausioje savo knygoje „Pirmieji memografai“ siūlo 61-ąją. Apie atminties išsaugojimą lietuvių literatūroje, memografų ypatumus ir leidinyje sutinkamų asmenybių (Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Pranas Volertas) svarbą pasakoja Gediminas Jankus.

Vitui Žvirdauskui – 90

Prozininkui, poetui Vitui Žvirdauskui šią spalio 15 dieną sukaktų 90 metų. Prisimindami talentingą, dramatiško likimo rašytoją, skelbiame jo bendražygio ir kolegos Algimanto Mikutos prisiminimus ir Vito kūrybos pluoštelį.

Rimantas Marčėnas (1937 04 04–2019 09 07)

Su liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų dr. Rimantas Marčėnas. Urna su velionio palaikais bus pašarvota S. Žukausko g. 3B, 2 salėje, Kaune, lankymas rugsėjo 10 d., antradienį, 16.00–21.00 val.,  rugsėjo 11 d., trečiadienį, nuo 9.00 val. Urna išnešama 13.30 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.

Leonas Fliorentas Gudaitis (1935 06 20–2019 07 18)

Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu praneša, kad ketvirtadienio rytą, liepos 18 d., po sunkios ligos mirė rašytojas, literatūrologas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. emeritas, habil. dr. Leonas Fliorentas Gudaitis (1935 06 20–2019 07 18). Velionis bus laidojamas liepos 19 d., penktadienį, 11 val. Senosiose Jonučių kapinėse (Kauno r.).

Rašytojui Liudui Gustainiui – 75

Prozininkas, poetas, tapytojas, skulptorius Liudas Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus. Sutinkant menininko 75-metį sklaidome Liudo ir jo artimiausiųjų archyvus.

Gediminas Jankus. „Prezidento Kazio Griniaus sceninė apologija“ (recenzija)

Artėjant prezidento rinkimams, viešoji erdvė baigia persipildyti reklamomis, pažadais, šūkiais, viltimis ir neviltimis. Tačiau kartais pravartu žengti žingsnį atgal, kad išmintingai pajudėtumei į priekį. Tad drauge su Gediminu Jankumi nugrimztame į teatro salės susikaupimo tamsą ir žvelgiame į Prezidentą Kazį Grinių režisieriaus Gyčio Padegimo „Alksniškėse“.