Vytauto Didžiojo universiteto festivalis „Kauno literatūros savaitė“, bendradarbiaudamas su Europos kultūros sostinėmis „Kaunas 2022“ ir „Esch 2022“, kviečia jaunuosius literatūros kūrėjus pasinaudoti galimybe dalintis savo kūryba europinėje erdvėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos narių gretas neseniai papildė poetas, dailininkas Mindaugas Švėgžda. Ir ne paprastai papildė – pareiškė norą būti tarp Kauno kolegų. Su džiaugsmu priimame ir įtraukiame Mindaugą į savo, Kauno skyriaus rašytojų gretas!
Gruodžio 2 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko rašytojos Juttos Noak romano „Terakotinė moteris“ sutiktuvės. Kviečiame pažiūrėti fotoreportažą.
“Vaivorų ribėjimas” (Vilnius: AB Spauda, 2021) – dešimtoji poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksos poezijos knyga.
Lapkričio 29 d. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir Nacionalinis Kauno dramos teatras pakvietė į jubiliejinį mūsų literatūros klasiko – dramaturgo ir prozininko Juozo Grušo atminimo vakarą JUOZUI GRUŠUI – 120 NKDT Didžiosios scenos fojė.
Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“
Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.
Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…
Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.
Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.
2022 metais antrą kartą bus teikiama Jurbarko rajono savivaldybės įsteigta Veliuonos novelės premija. Premija skiriama už novelių knygą, išleistą per praėjusius penkerius kalendorinius metus (2017 – 2021).
Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.
Kviečiame skaityti poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščius iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.
Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.
Lapkričio 18 d. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko Nijolės Raižytės knygos “Kareivio duktė” pristatymas. Dėkojame gausiai susirinkusiems kolegoms bei Nijolės Raižytės romano skaitytojams ir kviečiame prisiminti vakarą peržiūrint fotoreportažą.
Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.
Petras Venclovas: pateiksiu žiupsnelį prisiminimų, likusių iš tų laikų, kai 1990–1994 metais teko darbuotis Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Pareigas paveldėjau iš Alekso Dabulskio, kuris perėjo dirbti į „Santaros“ žurnalą. Vadinausi literatūros konsultantu ir renginių organizatoriumi.
Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.
Toliau miname takelius praeitin, link Kauno rašytojų veiklos, kūrybos ir telkimosi pradžios ir brandos, kai kurie tie priėjimai-praėjimai užmaršties kupsteliais apaugę, tenka nuklysti, paklaidžioti paribiais. Ačiū kolegoms, ypač prozininkui Petrui Venclovui, nuolat tikslinančiam ir papildančiam skelbtą informaciją apie kauniečių skyrių.
Skelbiame poetės, literatūros kritikės Ievos Rudžianskaitės naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Naujoje Aldonos Ruseckaitės publikacijoje atsiveria jautrus, vaikystės nostalgija ir meile artimiesiems pripildytas gyvenimas, autobiografiniai motyvai susipina su gamtos pasauliu, su senojo Lietuvos kaimo gyvasties ritmu.
Tomas Kavaliauskas – labai įvairiapusiškas autorius, grožinę literatūrą rašantis lietuviškai, o mokslines knygas dažniausiai angliškai (nors pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, 2020 m. pasirodžiusi monografija „Permaininga Europa“), kad šios būtų prieinamos kuo platesnei akademinei auditorijai.
Šiemet minimos kunigo ir poeto Jono Plankio 110-osios gimimo metinės, netrukus bus 30 metų nuo jo mirties. Kolega Vladas Vaitkevičius apžvelgia jo gyvenimo kelią ir kūrybą.
Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.
Kviečiame skaityti naujus, dar niekur neskelbtus “Poezijos pavasaris 2021” laureatės Dovilės Zelčiūtės eilėraščius.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.
Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.
Tęsiame kelionę-dėlionę po Kauno rašytojų veiklos ir tapsmo istoriją, stabtelėdami prie, mūsų manymu, svarbesnių ir reikšmingų momentų, primindami nelengvą, komplikuotą kelią į ideologinių klišių ir postulatų nevaržomą kūrybą ir saviraišką.
Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių.
Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis… Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…
Kas mums tie 50? Pati branda, ir kūrybinė, ir dvasinė. Gal geriau apie ją ir pasikalbėkime, prakalbinkime pirmuosius Kauno rašytojų vadovus vedlius, pabūkime kartu ir prisiminkime bent virtualiai, mūsų skyriaus istoriją.
Poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė – itin kūrybinga, darbšti ir kukli asmenybė. Debiutavusi dar 1975 m. “Moksleivio” žurnale (jos eilėraščius pristatė Jonas Strielkūnas), rašytoja išleido septynis poezijos ir prozos rinkinius. Kviečiame skaityti keletą naujų poetės eilėraščių, kuriais ji dalijasi mūsų prašymu.
Poetas, šiemetinės Vieno lito premijos laureatas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, kaip visada, santūriai, bet šmaikščiai atsako į kultūros ir meno svetainės “Atokios stotys” klausimyną.
Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!
Šiemet pažymint mūsų skyriaus įsteigimo 50-metį, pavyko rasti 1971 m. birželio 14 d. steigimo protokolus. Artimiausiu metu naujojoje rubrikoje Istorijos puslapiai pradėsime skelbti buvusių pirmininkų, tarybų narių pasakojimus apie skyriaus istoriją ir veiklą. Kviečiame visus kolegas pasidalinti savo prisiminimais, išsaugotomis fotografijomis bei įspūdžiais.
Tęsiame Alfo Pakėno parengtą publikaciją apie poetą Algirdą Verbą (1941 10 01 – 2000 07 22) rašytojo Jono Mačiukevičiaus atsiminimų pluošteliu “VAŽIUOJANT PRO NEMAKŠČIUS”:
Važiuojant į Palangą pro Nemakščius lyg ir išgirdau poeto Algirdo Verbos balsą:
– Kai aš dirbau „Valstiečių laikraštyje“…
Spalio pirmąją prisimename ir primename mūsų Kolegos, dramatiško likimo poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį (1941 10 01 – 2000 07 22). Jo gyvenimas susijęs su Kaunu – čia studijavo Politechnikos institute, dirbo įvairiose gamyklose, o pirmuoju rinkiniu debiutavo vėlai, sulaukęs 39-erių, nors eiles skelbė nuo jaunumės.
Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.
20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui. Jam rugsėjo 18 d. Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r.) buvo įteiktas diplomas ir premija.
„Seržantės istorija“ iš rašomo naujo romano „Kai pasaulis buvo gražus“ pasidalinęs Markas Zingeris intriguoja: būsimoji knyga – tarptautinio trilerio ir šeimos romano hibridas. Žurnalisto, smalsaujančio, kodėl seržantė paliko savo postą Afganistane, laukia netikėti atsakymai…
Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.
LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ne tik literatūros, bet ir žurnalistikos baruose pasižymėjusiems rašytojui, literatūros ir teatro kritikui Gediminui Jankui bei rašytojai, vertėjai, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorei Erikai Drungytei, šiemet švenčiantiems jubiliejus, įteikė „Garbės ženklo“ ordinus.
Rugsėjo 11 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje poetui Vidmantui Elmiškiui už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) įteikta dvidešimt antroji literatūrinė Vieno lito premija. Dalijamės Mildos Kiaušaitės užfiksuotomis šventės akimirkomis.
Vydūnas sugrįžta į Kauno dramos sceną, ir sugrįžta ne šiaip sau, o vedinas neeilinio režisieriaus Jono Vaitkaus, pajutusio, suvokusio mąstytojo idėjas, perteikusio jas įspūdinga simbolikos kalba. Apie tai pasakoja Gediminas Jankus.
Skaudi netektis – rugsėjo 3 d., eidamas 99-uosius metus, JAV, Floridoje, mirė mūsų akademinės bendruomenės šviesulys, literatūrologas, teatrologas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03). Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną p. Stasę, artimuosius ir bičiulius.
Naujausių Gvido Latako eilėraščių pluoštelyje jūsų laukia lengviau ir sunkiau atpažįstami herojai, kasdienybės ir mitų užuominos bei neramiai spurdanti gyvastis.
Ši vasara kūrėjams pašykštėjo susitikimų su skaitytojais, tačiau reikia pasidžiaugti, kad knygos žmonėms ji buvo gan turtinga. Dalia Poškienė pasakoja apie naujausias Laimono Inio knygas bei jų pristatymus.
Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.
Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.
Šį rudenį, spalio pirmąją, minėsime poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį. Pati šventė pralekia akimirksniu, o norėtųsi, kad poetas, jo atminimas kaip gyvas kuo ilgiau pabūtų su mumis, skaitytojais. Rašinių ciklą pradedame nedaug kam žinoma kūrėjo autobiografija.
Atsisveikinant su vasara pristatytas vienuoliktasis almanachas „Atokios stotys“ (Utena: Kamonada, 2021, sudarytojas Vytautas Kaziela), vienijantis daugiausiai, bet ne tik emigracijoje bei Lietuvos periferijose gyvenančius lietuvių poetus.
Išeivių rašytojo Vytauto Prano Volerto 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius primena kūrėjo gyvenimą bei svarbiausius tekstus, kurių išraiškingi fragmentai leidžia pajusti autentišką prozininko literatūros skonį.
Kaunietė poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė kultūros leidinyje „Šiaurės Atėnai“ recenzuoja trijų poetų – Dovilės Zelčiūtės, Vidmanto Elmiškio ir Juliaus Kelero – poezijos knygas. Ši poetų trijulė pretendavo į 2021 m. Poezijos pavasario laureato (-ės) vardą.
Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas) – anksti žuvusio poeto Aleksandro Žaltausko (1997–2020) pomirtinės pirmosios knygos „Kulniuku dangus pradurtas“ pristatymas.
Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.
Alfas Pakėnas prisimena šių metų „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventę, charakterizuoja laureato Vlado Vaitkevičiaus kūrybą, nepamiršta ir skaitytojų mylimos poetės Enrikos Striogaitės.
Kaunietis poetas, literatūros recenzentas ir kritikas Tomas Vyšniauskas atsako į kultūros ir meno almanacho „Atokios stotys“ anketos klausimus, skelbiamas jo eilėraštis „mažas“.
Naujausiuose Gražinos Cieškaitės eilėraščiuose nerasime nei buities, nei populiarių įvairių būsenų bei virsmų aprašinėjimo. Juose – poetinio mąstymo gelmiškumas, Rytų išmintis ir amžinybės dvelksmas.
Kaunietis poetas Vladas Vaitkevičius tapo Ukmergės rajono Sližių krašto bendruomenės kasmet organizuojamo respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ 2021 m. nugalėtoju!
Mūsų Kolegai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, akademikui Vytautui Martinkui eržvilkiečiai šalia miestelio bibliotekos atidengė vardinį ąžuolo suolelį, tikrą jurbarkiečio meistro Juozo Videikos meno kūrinį.
Nors praėję metai teatralams nebuvo palankūs, Nacionalinis Kauno dramos teatras savąjį sezoną sugebėjo užbaigti įspūdingai. Apie tai, kuo ypatingas Agniaus Jankevičiaus „Kaligula“ ir kaip šį personažą atskleisti pavyko aktoriui Sauliui Čiučeliui pasakoja rašytojas, dramaturgas, teatro kritikas Gediminas Jankus.
Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.
2021 m. Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatės Dovilės Zelčiūtės vainikavimo šventės Maironio namų sodelyje bei poezijos skaitymų Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje fotoreportažas.
Neseniai lietuviškai pasirodė Vytauto Martinkaus versta rusų autoriaus Vladimiro Zazubrino „Skiedra. Apysaka apie Ją ir apie Ją“. Plačiau šį sukrečiantį liudijimą apie bolševikinio teroro esmę pristato literatūros kritikas Gediminas Jankus bei pats vertėjas V. Martinkus.
Prieš žengiant į Maironio namų sodelį, kur jau netrukus bus vainikuota šių metų Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė, kviečiame prisiminti įvairiose Kauno miesto bei rajono vietose poezijai subūrusius pastarosios savaitės festivalio renginius. Mildos Kiaušaitės, Vytauto Kazielos, Zenono Baltrušio ir Vytauto Mauros fotoreportažai.
Liepos 6 d., tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ metu, įteikti Kauno miesto savivaldybės apdovanojimai. Šiais metais įvertinimų sulaukė net keturi rašytojai: Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Erika Drungytė, Gediminas Jankus ir Zita Gaižauskaitė.
Atvanga nuo vasariškos kaitros – įvairūs ir spalvingi poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 susitikimai. Kviečiame po jų akimirkas Kaune pasižvalgyti Mildos Kiaušaitės, Editos Grybauskaitės-Kiršienės bei Zenono Baltrušio fotoreportažuose ir, žinoma, nepraleisti įdomių artėjančių renginių!
XX a. pradžios Kolumbijos rašytojo Tomáso Vargo Osorio novelėje „Vyrai“ atskleidžiama žiauri senojo pasaulio tikrovė, kur darbininkams normalu plušti krečiamiems drugio, o moters likimas gali būti sprendžiamas metus kauliukus ir, kas baisiausia, tai nieko ne tik nepiktina, bet net nestebina.
Poezijos pavasario Kaune metu jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys. Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų.
Dvidešimt devintajame Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Spaudos baliuje Lietuvos radijo 95-mečio ir asmeninio jubiliejaus proga kolegai Petrui Palilioniui už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose buvo įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas.
Solidaus turinio ir apimties (netoli 400 puslapių!) 2021 m. „Poezijos pavasario“ almanache pristatomi naujausi Lietuvos poetų eilėraščiai, tarp jų – nemažas pluoštas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių eilių.
Antrus metus vasarą vyksiantis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune šįsyk susiburti pakvies birželio 27–liepos 10 dienomis. Pasak vieno iš organizatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus, 57-ajame Poezijos pavasaryje sau vietą turėtų rasti įvairiausių stilių, temų, amžiaus poetai bei klausytojai, numatoma 11 skirtingų renginių.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.
Šiemet Maironio premiją, vieną svarbiausių įvertinimų, teikiamų už poeziją, ketinama skirti rašytojai Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020). Premijos steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė, Komisijos sprendimą turi patvirtinti miesto Taryba.
Išeivių rašytojos Julijos Švabaitės-Gylienės 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius ne tik apžvelgia spalvingą kūrėjos biografiją, bet ir dalijasi įžvalgių jos tekstus charakterizuojančių recenzijų fragmentais. Straipsnį lydi pačios J. Švabaitės-Gylienės eilėraščių publikacija.
Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.
Vargu, ar nuraminsime su nerimu laukusius, kuo gi baigsis smalsaus filosofijos doktoranto kelionė į bauginančią sapnų tikrovę, tačiau siaubo mėgėjams šiurpą keliantis Gedimino Jankaus „Pandemoniumo“ finalas išties turėtų palikti įspūdį.
Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame kviečiami dalyvauti pilnamečiai profesionalūs ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai iš visos Lietuvos. Dalyvių registracija vyks iki liepos 5 dienos.
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia pasakojimų apie iškilias praeities literatūros asmenybes ciklą ir šįkart gilinasi į rašytojo, literatūrologo, daktaro, ilgamečio Vilniaus valstybinio universiteto dėstytojo Adolfo Sprindžio, kurio 100-mečio jubiliejų šiemet minime, gyvenimą bei kūrybą.
Jubiliejų švenčiantis (gim. 1951 05 21) dramaturgas, prozininkas, publicistas, literatūros ir teatro kritikas Gediminas Jankus už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą, sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) apdovanotas I laipsnio LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.
Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…
Gegužės 20–23 d. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kviečia prisiminti ir naujai kurti literatūrines Kauno tradicijas. Pranešime spaudai – platesnė informacija apie susitikimus su rašytojais Rimantu Kmita, Enrika Striogaite, Indre Valantinaite, Sauliumi Tomu Kondrotu.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįkart kviečiame geriau susipažinti su poetu, prozininku, bardu Edmundu Janušaičiu. Nuo kino mechanikos iki tarnystės kariniame jūrų laivyne, nuo iš kojų verčiančio roko iki literatūrinio maišto, nuo Žaliakalnio istorijos iki sapnų, o kur dar drauge su bičiuliais menininkais kuriamo Poetų sodo burtai, steampunk’o išdaigos, gyvenimas pagal ženklus, beužgimstantis regimų tikimybių romanas?..
Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jungiasi prie tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir kviečia susipažinti su kauniečiais rašytojais, kurie gyvena čia pat – jūsų kaimynystėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia šių metų „Pirmosios knygos“ konkurso naujienas: praneša apie „Pirmosios knygos“ prozos kategorijos laimėtoją ir poezijos rankraščių priėmimo pratęsimą.
2021 m. Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Viena iš laureačių tapo rašytoja, Kelmės r. laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, įvertinta už meninio žodžio sklaidą, nuolatinį dėmesį kalbos aktualijoms ir visa savo veikla atliekamą šviečiamąją, ugdomąją, lavinamąją misiją.
Gegužės 21 d., penktadienį, 20 val. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ augančią literatūros kūrėjų kartą bei norinčiuosius juos išgirsti sukvies į renginį „Nauji vėjai“. Čia mikrofonas bus suteiktas jau įvertintiems ir pastebėtiems jauniesiems Kauno ir Kauno rajono poezijos, prozos, slemo kūrėjams. Be to, laisvas „Naujų vėjų“ mikrofonas bus suteiktas ir visiems norintiems pristatyti savo kūrybą.
2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.
Sveikai gyvensenai, vegetariškai mitybai bei Rytų filosofijai tapus mada, gyvenimo artistų gretos sparčiai pildosi. Apie vieną tokį lektorių-Vydūno antrininką žaismingoje novelėje pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Humanitarinių mokslų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslininkai šią vasarą kviečiami registruotis į jau XVI akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“, kuris vyks liepos 27–30 d. „Maudučio“ ir Platelių dvaro sodybose ir bus skirtas Vytauto Mačernio metams.
XXVII Knygos mėgėjų draugija šiemet mini įkūrimo 90-metį. Gegužės 7 d., penktadienį, Kaune, šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje (Papilio g. 7), rengiama 27-oji knygos šventė „Laikas gyvena knygose“.
Alfas Pakėnas pasakoja, kodėl jam atrodo, kad nieko nėra baisiau, kaip neparvažiuoti į tėviškę Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį.
Artėjant Motinos dienai, dalijamės Petro Venclovo apsakymu „Elegija Motinai“, kuriame rašytojas pasakoja apie paskutines su Mama praleistas dienas, iš kasdieniškų detalių bei prisiminimų formuoja gilų, gyvybingą, daugialypį jos portretą.
Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.
Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.
Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.
Beveik prieš metus mus paliko literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, dėstytojas, profesorius Algimantas Radzevičius, kurį šviesiai prisimena vėliau rašytojais, lituanistais, pedagogais tapę buvę jo studentai. Reikšmingiausius profesoriaus darbus prisimena bei apie jų tąsą pasakoja pedagogė lituanistė Aldona Zimnachaitė.
Nuo šiol gegužės mėnuo Kaune taps literatūros mėnesiu! Gegužės 20–23 d. debiutuos kasmetinis tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį rengia Vytauto Didžiojo universitetas.
Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.
Balandžio 15-osios vakarą, minint Kultūros dieną, iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ nugalėtojai. Poezijos metų knyga išrinktas Enrikos Striogaitės eilėraščių rinkinys „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“).
Poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė analizuoja naujausią Erikos Drungytės eilėraščių knygą „Kalnas ir miestas“, kurioje „kone kiekvienas užfiksuotas vaizdas leidžia grožėtis eilėraščiu savaime, net jei jame ir yra užkoduota tam tikra žinia ar idėja“.
Sveikiname šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus, kviečiame skaityti apdovanotąjį Ievos Rudžianskaitės straipsnį „Poezija ir jos tikrovė“.
Pawełas Krupka analizuoja, kuo Tado Žvirinskio romanas „Manuscriptum discipuli, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ gali būti įdomus bei artimas skaitytojams Lenkijoje.
Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.
2021 m. balandžio 16 d. nuotolinio Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo darbotvarkė.
Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.
Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, kurį nuotaikingomis ir įžvalgiomis knygomis apdovanos leidykla „Kauko laiptai“. Kviečiame susipažinti su komisijos vertinimais, netikėtomis nominacijomis bei geriausiais jūsų atsiųstais sąmojais.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįsyk kviečiame geriau susipažinti su dramaturgu, prozininku Tomu Šinkariuku. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip įsigalėjus popmodernizmui „stojo višta“ bei argumentai, kodėl idealistinis nihilizmas kūrėjui niekada neleis prie jos prisijungti, taip pat pavyzdys, kokį didelį įspūdį gali palikti neskaityta knyga bei daug kitų netikėtų minties vingių.
Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.
Kovo 20 d. Sakartvelo nacionalinėje parlamentinėje bibliotekoje įvyko 8-ojo tarptautinio konkurso „Iverija“ apdovanojimų ceremonija. Nominacijos „Geriausia metų užsienio autorių kūryba“ laureatais paskelbti du Lietuvos poetai: Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa. Jiems bus įteikti tai liudijantys diplomai ir šventojo Ilijos Teisiojo kryžiai.
Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?
Kovo 18-ąją minime rašytojos, visuomenininkės ir aktyvios moterų teisių gynėjos Gabrielės Petkevičaitės (slapyvardžiu Bitė) 160-ąsias gimimo metines. Apie jos gyvenimą bei veiklą ne tik kūrybos, bet ir politikos baruose pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Paaiškėjo tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 prizininkai, pasiūlyti kandidatai Poezijos pavasario-Maironio premijai gauti.
Būsimos rašytojo Alfo Pakėno knygos ištraukose veriasi autentiška nykstančių Aukštaitijos kaimų būtis, gamtos grožis, tarmiškai prabyla ilgaamžiai, atlapaširdžiai jų gyventojai, į pamažu tirpstantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos.
Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.
Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.
Interviu prozininkė, eseistė, poetė, redaktorė Lina Navickaitė pasakoja apie nenuspėjamus kūrybinius impulsus ir prieš akis nusidriekiantį tekstą, stebuklo paieškos patirtis, atveriančią literatūrą, žmogų – prie aplinkos gebančią prisitaikyti būtybę, dabartį ir santykį su laisve.
Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?
Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.
Skelbiame jau antrąjį aforizmų konkursą, skirtą šmaikštaus satyriko Jurgio Gimberio (1938 11 05–2018 12 31) atminimui. Ne mažiau kaip 11 ir ne daugiau kaip 22 savo aforizmus iki kovo 23 d. 24.00 val. siųskite el. p. kaunorasytojai@gmail.com, laiško temoje įrašę KONKURSUI. Šmaikščiausiųjų laukia prizai!
Skaitytojų pageidavimu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pakartotinai išleidžia net dvi knygas, kurios leis artimiau susipažinti su poeto gyvenimu ir kūryba. Tai – Vytauto Mačernio poezijos ir poetinės prozos knyga „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ ir rašytojos Aldonos Ruseckaitės „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“.
Kauniečiai įvertino ribas trinančią solidžią, įžūloką poeziją – dvidešimt antrosios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Elmiškis.
Praėjus keleriems metams nuo poezijos antologijos „Pirštai jos neša leliją: moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje“ pasirodymo, skaitytojus pasiekė antroji ne mažiau įdomi rinktinė „Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. „Šiuosyk man rūpėjo poetinis šiuolaikinio vyro tapatybės pjūvis, visuomenėje vyraujantys vyriškumo konstruktai, atsiveriantys vyrų ir moterų parašytoje poezijoje“, – sumanymo motyvus leidinio anotacijoje aiškina sudarytojas J. Keleras.
Šiandien, vasario 12 d., rašytojai Zitai Gaižauskaitei sukanka 70 metų! Jaunajam skaitytojui ji išleido jau per penkiasdešimt knygelių, be to, lygiai prieš penkiasdešimt metų vaikų žurnale „Genys“ buvo atspausdintas pirmasis poetės eilėraštis.
Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį.
Naujausiame Broniaus Dovydaičio vertime – skaudūs moterų likimai margojoje Barselonoje: našlė Jolanda siekia pamatyti vyro šeimos nuo jos atskirtą dukterį; apsistojusi įtartinai pigiai nuomojame kambaryje, ji nubunda užsispyrusių vaikų apsuptyje. Regis, pagrindinės šio namo gyventojos – nelegalia veikla besiverčiančios moterys…
Išskirtinė ar bent pritraukanti daug dėmesio knyga – taip jau vadinamas vaistininko ir rašytojo Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas. Kūrinyje aprašomas Lietuvai lemtingas 1990–1991 metų laikotarpis, o istorinių permainų verpete gyvenantis pagrindinis herojus – Medicinos instituto studentas, būsimas farmacininkas.
Rašytojas Gasparas Aleksa ėmėsi rizikingos, diskusiją provokuojančios temos. Šeštasis jo romanas „Baik cirkus, Cvirka!“ pasakoja apie prieštaringo likimo rašytoją Petrą Cvirką. „Norėjau parodyti žmogų. Klystantį žmogų, kuris nespėjo ir neturėjo galimybių paaiškinti savo paklydimų priežasčių“, – savo motyvus dėsto G. Aleksa.
Neseniai pasirodė leidinys RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020, kuriame publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. „Atrinkome tuos, kurie, mūsų manymu, aiškiausiai liudija pastarojo meto lietuvių literatūros simptomus“, – esminį kriterijų įžangos žodyje paaiškina vienas iš leidinio sudarytojų prof. dr. Saulius Keturakis. Čia jūsų laukia ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių kūriniai.
Literatūrologė, kritikė, eseistė, profesorė Vanda Zaborskaitė buvo iš žmonių, paliekančių gilų įspaudą aplinkinių darbuose ir sielose. Praėjus dešimčiai metų nuo jos netekties, Alfas Pakėnas prisimena savo buvusios dėstytojos, vėliau – bičiulės žodžius bei darbus.
Dar visai neseniai dvasininkai ne tik rūpinosi tautiečių sielos išganymu, bet ir atliko svarbų vaidmenį Lietuvos kultūroje bei politikoje. Apie pasižymėjusį evangelikų liuteronų kunigą, politikos ir visuomenės veikėją, profesorių, teologijos daktarą, literatūros tyrinėtoją, spaudos darbuotoją Vilių Gaigalaitį pasakoja Vladas Vaitkevičius.
Jaukių šv. Kalėdų ir šviesių Naujųjų metų!
Gruodžio 24 dieną sueina 80 metų nuo žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus gimimo. Alfas Pakėnas atveria uždaro būdo kūrėjo artimiausiųjų prisiminimus bei kolegų, plunksnos brolių vertinimus.
Kviečiame drauge su literatūrologu Jonu Jonušu įsižiūrėti į Eglės Perednytės poezijos knygos „Šviesos paliesti“ eilėraščius ir atrasti, kiek daug galima pajusti žvilgsniu.
Atrodo, kad apie Paulių Širvį jau žinoma viskas, tačiau naujosios Poeto šimtmečiui skirtos knygos sudarytojas Alfas Pakėnas žada šviežumo ir gaivumo, o svarbiausia – netikėtų atradimų skaitytojui.
Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…
Su giliu liūdesiu pranešame, kad š. m. gruodžio 10 d., eidamas 86 metus, mirė vertėjas, medicinos mokslų daktaras Jonas Čeponis (1935 08 07–2020 12 10).
Artėjant žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus 80-mečiui, Alfas Pakėnas atveria uždaro būdo kūrėjo artimiausiųjų prisiminimus.
Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.
Romane „Šunų aikštelė“ (Koirapuisto, 2019) S. Oksanen veikėjų istorijas atskleidžia per du laiko lygmenis – šiandienos Helsinkio nūdieną ir netolimus nepriklausomos Ukrainos gynybinio karo metus, politines šalies problemas supindama su etinėmis – pagalbinio apvaisinimo verslo, korupcijos – bei bendražmogiškomis – ištikimybės ir meilės.
„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.
„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?..
Naujausias Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narys – poetas Tomas Vyšniauskas.
Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?
Jautriai, tiksliai, taikliai. Taip Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė pristato ant platesnio delno telpantį satyriko, prozininko, vertėjo Jurgio Gimberio (1938–2018) aforizmų, publicistinio pobūdžio apmąstymų bei miniatūrų rinkinį „Šakėm ant vandens“.
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie iškilias prieškario asmenybes. Šįkart jo akiratyje – bendravardžiai kunigai, literatai, knygnešiai, švietėjai, lietuvybės žadintojai Vincentai Dargiai.
Kol atkimo devynios poeto Vidmanto Elmiškio gerklės, praėjo devyneri metai. Paslaptingas sutapimas, tačiau naujausias rašytojo eilėraščių rinkinys, regis, žada paaiškinimą – „Ir bus atsakyta“. Apie knygoje sutiktus klausimus ir atsakymus pasakoja poetas Tomas Vyšniauskas.
Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.
Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.
Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.
„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.
Prieš 150 metų gimęs lietuvių kunigas, rašytojas, redaktorius, vertėjas, valstybės veikėjas Jonas Žilius-Jonila paliko pėdsaką ne tik Lietuvos literatūroje, bet ir Klaipėdos krašto istorijoje bei JAV lietuvių išeivijos gyvenime.
Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.
Rašytojas Laimonas Inis apžvelgia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungje Kaune įvykusią konferenciją „Mažvydo šviesa“, skirtą M. Mažvydo 500-osioms gimimo metinėms.
Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.
Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?
Spalio 10 d. įvykusiame Visuotiniame LATGA’os narių susirinkime bei Asociacijos LATGA 30-mečio minėjime labiausiai Lietuvą garsinusiems 10-čiai autorių įteikti LATGA garbės ženklai „Ad Astra“ (juvelyras Sigitas Virpilaitis). Vienas iš jais pagerbtųjų – poetas, eseistas, prozininkas Donaldas Kajokas.
Būsimame savo eilėraščių rinkinyje „Lėtai ir lėčiau“ Violeta Šoblinskaitė ir toliau sumaniai pina siužetus ir nuojautas, proziškoms detalėms įkvepia poetiško daugiaprasmiškumo, poetinius įvaizdžius nusodrindama kasdienišku tikrumu.
Turtingas kelionėmis rašytojo Laimono Inio ruduo. Šiais metais išleista knyga „Dangaus šulinys“, skirta Žemaitijai, – jau aštuntoji iš legendų, sakmių ciklo.
Spalio 5 d. Panevėžyje įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Tarp jais apdovanotųjų – ir du Kauno rašytojai: poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė įvertinta už savanorystės kultūros sklaidą; už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, medalis įteiktas poetui, redaktoriui, leidyklos „Kauko laiptai“ įkūrėjui ir vadovui Viktorui Rudžianskui.
Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre neseniai pristatyta jaunosios kartos slovėnų režisieriaus Jašos Kocelio „Elektra“ atskleidžia senovės mitų ir nūdienos problematikos artumą.
Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?
Poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę, švietėjišką veiklą Lietuvoje ir užsienyje bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui apdovanota garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.
Po ketverių metų pertraukos, artėjant vienam svarbiausių rudens renginių – poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“ – išleista antroji poeto Manto Balakausko eilėraščių knyga – „Apmaudas“. Pasak prie knygos rengimo su autoriumi dirbusio redaktoriaus, poeto Gyčio Norvilo, „Manto Balakausko poezija – iš iliuzijų griūties, jei norite – iš apmaudo, trinties. Tai kelias į išsilaisvinimą ar bent bandymas jo ieškoti.“
Netikėta, skaudi netektis – rugsėjo 17 d., po staiga užklupusios ligos, mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus RAKAUSKAS (1938 01 01–2020 09 17). Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.
Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.
Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.
Margame dešimtojo „Atokių stočių“ tomo (sud. Vytautas Kaziela) autorių būryje – ir poetai Dovilė Zelčiūtė, Viktoras Rudžianskas, Rima Juškūnė, Kristina Bačiulienė, Ieva Rudžianskaitė, Edmundas Janušaitis, Viktoras Gulbinas bei Tomas Vyšniauskas.
Ilgą laiką radiofonizuota Petro Palilionio poema „Duoną auginam, vaikus“ (rež. Vytautas Balsys. Kaunas: Kauno radijas, 1987) skambėjo tik ją kitados girdėjusiųjų atmintyje, tad labai džiugu, kad, autoriui pagelbėjus, ją ir vėl gali ne tik prisiminti seni, bet ir išgirsti nauji klausytojai.
Naujausioje Alfo Pakėno Pauliaus Širvio 100-mečiui parengtoje publikacijoje – Alfonsos Žegliūnaitės-Liolienės prisiminimai apie meilę, kuri, nors ir nesibaigė laimingai, įkvėpė ne vieną jautrų, net daina suskambusį eilėraštį.
Poetė Janina Narūnė net ir anapus Atlanto sugebėjo išsaugoti, puoselėti ir vaikams diegti meilę Lietuvai, o jos prozos knygose gausu istorinių įvykių, autorė supažindina savo skaitytojus su garsiomis ano meto asmenybėmis.
Eseistinėje recenzijoje Gediminas Jankus ne tik atveria naujausias nenuilstančiai kūrybiško vyresniosios kartos poeto Roberto Keturakio eilėraščių knygas „Teesie“ bei „Nežinomasis“, bet ir negaili griežto žodžio kažin kur besidairantiems ir tendencingai kai kuriuos autorius nutylintiems literatūros kritikams.
Alfo Pakėno prisiminimuose iškylantis Paulius Širvys tartum gyvas: liūdnas, melancholiškas, kartais net atsainus ar pasidavęs silpnybėms, tačiau dažniausiai – jaukus, jautrus, artimas, talentingas, mylintis ir mylimas.
Aukšta kilmė ir didelės svajonės, skaudi tremtis ir iš laiškų išaugusi meilė, o svarbiausia – poezija, poezija, poezija… Vladas Vaitkevičius iš nuotrupų atkuria ryškų prieš šimtą metų gimusio Gedimino Jokimaičio portretą.
Pagaliau prasidėjus naujam sezonui, Gediminas Jankus ir vėl teatre. Šįsyk – apie inovatyvius kūrybinės komandos sprendimus, novatorišką traktuotę bei įstabius potyrius, kuriuos siūlo Kauno valstybinio muzikinio teatro premjera „Mano puikioji ledi“.
Pastarųjų savaičių įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje abejingų nepalieka. Šie poetės Eglės Perednytės eilėraščiai – ryžtingai ir atkakliai kovojantiems už Laisvę.
„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.
Naujasis spaudai rengiamas Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas „Manuscriptum discipulus, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ – skandalingas, jame gausu necenzūrinės kalbos ir nepagražinto studentiško gyvenimo scenų, tad tekstas nerekomenduojamas jaunesniems nei 18 m. skaitytojams.
Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d.–2000 m. gegužės 28 d.) palietė ne vieną širdį, tad šiandien, minint jo 100-metį, publikuojame poetės Eglės Perednytės kardinolui skirtą eilėraštį.
Tremties metraštininku ne veltui pramintas rašytojas Stanislovas Abromavičius ir toliau nuosekliai, kantriai, jautriai ir dėmesingai renka bei užrašo tremties vaikų pasakojimus, kviesdamas į istorijos skaudulius pažvelgti pačių pažeidžiamiausiųjų akimis.
2020 m. Poezijos pavasario-Maironio premijos laureato Alio Balbieriaus vainikavimo šventės Maironio namų sodelyje fotoreportažas.
Netradiciškai tradicinis Poezijos pavasaris Kaune jau skrieja finišo tiesiąja. Prieš festivalį vainikuosiančią poezijos šventę ir Poezijos pavasario-Maironio premijos laureato apdovanojimą Maironio namų sodelyje, apžvelgiame neseniai poetus ir klausytojus subūrusius renginius.
Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934 04 10 Pilsūduose, Tauragės r.–2020 08 05 Kaune). Atsisveikinimas su poetu Aleksu Dabulskiu vyks rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose, 1 salėje (Juozapavičiaus pr. 1). Išlydėjimas – rugpjūčio 7 d., penktadienį, 13 val. į Petrašiūnų kapines. Šv. Mišios – rugpjūčio 7 d. 9 val. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Aleksoto g. 3).
Vladas Vaitkevičius apžvelgia Antano Špokevičiaus prisiminimų knygą „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“, kuri, pasak jo, vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriais.
Mylimas buvo Paulius Širvys, mylimi ir Poezijos pavasariai, tad skaitymai vykdavę audringi, žaismingi, neretai užsibaigdavę net nešiojant poetą ant rankų. Apie tas dienas pasakoja poetai Alfas Pakėnas, Marija Macijauskienė, Algimantas Mikuta, Antanas Žekas.
Rašytoja Aldona Elena Puišytė meistriškai įvaldžiusi ne vieną literatūros sritį – ji poetė, eseistė, kelių dešimčių autorinių knygų autorė. Vertėja, lietuviškai prakalbinusi Friedricho Hölderlino, Novalio eiles, šįkart imasi tikro iššūkio – austrų poeto R. M. Rilke’ės „Duino elegijų“.
Savo jubiliejinio kūrybos vakaro metu rašytojas Robertas Keturakis apdovanotas pasidabruotu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu bei Kauno rajono garbės ženklu.
Nors vasara ir persirito į antrą pusę, Kaune pagreitį įgauna kaip niekad įvairus ir spalvingas tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris 2020. Nepraleiskite artėjančių poezijos renginių, o jų belaukiant kviečiame pasižvalgyti po jau įvykusius.
Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.
Lygiai prieš trisdešimt metų susikūrė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Ta proga ši organizacija išleido knygą, pavadintą „Gyvoji atmintis liudija“, kurią sudarė ir redagavo Dalia Poškienė ir Laimonas Inis.
Liepos 27 d., „Poezijos pavasario“ almanacho pristatymo metu, poetui, leidėjui Viktorui Rudžianskui įteiktas Poezijos pavasario 2020 prizas už literatūros sklaidą.
Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Švęsdami Poezijos pavasarį dalijamės eilėraščiais iš spaudai ruošiamos kūrėjos knygos „Lyg vėjas, lyg lietus“ – kaip vėjas ir lietus pasiekia ir atgaivina žemę, taip ir jos kūryba paliečia žmonių širdis, išsiilgusias tikrumo.
Neringa Daniulaitienė – ne tik kauniečių mylima ir puikiai pažįstama skaitovė, „Gražinkime Kauną“ gidė, „Facebook“ profilio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, bet ir poetė, šį pavasarį debiutavusi pirmąja autorine knyga „Mėlynių uogom dažyti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2020). O kai Poezijos pavasaris atsikrausto į vasarą, poetams sapnuojasi patys keisčiausi sapnai…
Poezijos pavasario Kaune metu pasirodė jau penktoji debiutinė eilėraščių knyga. 2020 m. debiutantė – poetė Kristina Bačiulienė („Slėpynės“. – Kaunas: Kauko laiptai, 2020).
Poetą Paulių Širvį gyvenimas laužė negailestingai – jį puolė ne tik priešai, bet ir išduodavo draugai. Tačiau, nepaisant visų nuosmukių, kūrėjas visada atverdavo duris nelaimingesniam už save, tą naktį neturinčiam užuovėjos, visada rasdavo būdų kasdienybei valiūkiškai praskaidrinti.
Poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija šiemet paskirta jaunai poetei Ievai Rudžianskaitei už poeziją, išsiskiriančią giliu filosofiniu podirviu, subtilia poetine kalba, už stilingai parengtą pirmąją poezijos knygą „Kita“, kurią išleido leidykla „Kauko laiptai“.
Pagaliau pasirodė ilgai lauktas šių metų „Poezijos pavasario“ almanachas, kuriame – nemažas pluoštas Kauno rašytojų eilėraščių.
Liepos 6-ąją, Valstybės dienos šventės metu, įteiktos Kauno miesto kultūros premijos. Šiais metais viena iš laureačių tapo poetė, vertėja Tautvyda Marcinkevičiūtė, kurios kūryba neabejotinai persmelkta kaunietiškų akcentų.
Skaidriose Žaliakalnio ir pasaulio poeto Edmundo Janušaičio eilėraščių eilutėse – išgrynintas minimalizmas, talpios pauzės bei įžvalgų laisvė, paprasta ir aiški kaip niekad.
Alfas Pakėnas dalijasi dar keletu fragmentų iš atnaujintos ir papildytos prisiminimų knygos apie Vaižgantą „Baltai pražydusiam“. Dvejojantiems, ar nori tapti kunigais, Juozas Tumas tiesiai rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloj išaugdavęs taip, jog atrodė tikras milžinas – kai trenkdavo įsiliepsnojęs kumščiu į sakyklos kraštą, rodės, sudrebėdavo bažnyčios sienos, skambėjo langų stiklai.
Pirmą kartą vasarą vyksiantis 56-asis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune lyrikos gerbėjus kvies burtis liepos 26–rugpjūčio 7 d. Programoje – ir nauji, ir žiūrovų jau pamėgti renginiai.
Skelbiame 2012 m. Aldonos Ruseckaitės sveikinimą-vaidinimą tų metų Vieno lito premijos laureatui Gintautui Dabrišiui. Šiame trumpame nuotykių, švelnaus humoro ir poezijos pilname pasakojime poeto bendrakeleiviu tampa ne kas kitas, o… pats medaus įsigeidęs Maironis.
Diena po dienos, savaitė po savaitės artėja poeto Pauliaus Širvio šimtmečio minėjimas. Šį kartą siūlome poeto Vlado Baltuškevičiaus atsiminimus, parašytus specialiai knygai „Palik tik dainą man“…
Neseniai pasirodė knyga „Mes – iš Ingavangio“. Iš šio kaimo Prienų rajone, Šilavoto seniūnijoje kilęs ne vienas žymus Lietuvos kūrėjas, o tarp jų – ir pati rašytoja Aldona Ruseckaitė.
Vidmanto Elmiškio eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti…
Šviesus Gedimino Jankaus in memoriam rašytojui, literatūrologui, Vytauto Didžiojo universiteto prof. emeritui, habil. dr. Leonui Fliorentui Gudaičiui, kurio 85-metį šiandien minime.
Skirtingų kartų Lietuvos poetų eilėraščiuose jautriai tapomi viltingi ir skaidrūs, skaudūs ir ilgesingi Motinų portretai.
Ieva yra neįprasta poetė, jau dabar ryškiai išsiskirianti iš kitų. Jos filosofinė lyrika, kurioje nėra vietos dirbtinumui, socialiniam konstrukcionizmui, verksmingiems sentimentams, lydima įtaigios meninės transformacijos, ypač kuomet, regis, įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu.
Nedaugelis vaikų yra parašę atsiminimus apie savo tėvus poetus, rašytojus, kai jie, palikę didžiausią savo turtą – kūrybą, išeina į Amžinybę. Tėvo dienos proga Alfas Pakėnas pristato keletą iš jų.
Gedimino Jankaus prozoje veikėjai mainosi vardais ir veidais, pinasi senųjų knygų išmintis ir baugios legendos, kol galų gale tampa sunku atskirti, kur dar sapnas, o kur – jau tikrovė…
Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisija nutarė 2020 m. Jono Aisčio literatūros premiją skirti poetui, eseistui, prozininkui Donaldui Kajokui už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą knygoje „Juodraščiai. 1977–1985“ (Kauno r. muziejus, 2019).
Šiandien, birželio 5 d., Vytautui Mačerniui būtų suėję 99-eri. Nors jau nebėra gyvų jo amžininkų bei artimųjų, kurie jį prisimintų kasdienybėje, palinkusį virš rankraščių, mačiusių vaikštantį su knyga gimtosios Šarnelės palaukėmis, išlikę jų prisiminimai, laiškai, eilės, kuriais kruopščiai surikiavęs dalijasi Alfas Pakėnas.
1990 m. gegužės 29-ąją kūrybinės sąjungos susivienijo ir pasirašė Asociacijos LATGA steigimo sutartį. Šiandien ši organizacija, vienijanti daugiau nei 5 tūkstančius Lietuvos autorių ir atstovaujanti 4 milijonams kūrėjų visame pasaulyje, švenčia savo trisdešimtmetį ir prašo visuomenės atkreipti ypatingą dėmesį į savo šalies kūrėjus.
Prozininko Stasio Babono novelė „Gėlėta skarelė“ turi nūdienos prozoje itin retą savybę – ji ne tik sukelia pamirštas ar primirštas jausenas, sumezga kažkokias seniai įtrūkusias vidines gijas, bet ir priverčia dar ir dar kartą skaityti tekstą, atrandant jame naujų netikėtų prasmių.
56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu poetui paskirta Maironio premija.
Pjesė „Kad tu žinotum“ pasižymi giliomis, psichologiškai motyvuotomis personažų charakteristikomis, gyvenimiškomis situacijomis. Autorius šį kartą savo dėmesį sutelkė į vienos šeimos sudėtingų santykių analizę, kurioje ryškėja dvasinis skurdas, menkumas, miesčioniškas, lėkštas gyvenimo suvokimas, tačiau šviesia gaida nuskamba ir tikro, nesumeluoto gyvenimo ilgesys.
Trečioji, paskutinė dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai.
Šių metų literatūrinės Salomėjos Nėries premijos laureate už eilėraščių rinkinį „Debesiu“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019) tapo Aldona Ruseckaitė. Premija rašytojai bus įteikta per Poezijos pavasario šventę, kuri šiemet vyks antroje vasaros pusėje, liepos 26 d. – rugpjūčio 9 d.
Į kitų gyvenimus nuolat atidžiai įsižiūrintis Alfas Pakėnas šįkart svečiuojasi pas senąjį Vidumiškio eigulį Jurgį Tereką ir jo pačią Vandą. Dokumentiškai lyriškame pasakojime atsiskleidžia tiek laikmečio iššūkiai, tiek tragiška vienos šeimos lemtis.
Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08). Atsisveikinimas su velione vyks gegužės 12 d., antradienį, 11–13 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, 13 val. – Šv. Mišios. 14 val. išlydėjimas į Joniškės kapines (Klaipėda, Joniškės g. 36).
Knygrišė Leonora Kuisienė sukūrė keturias unikalias knygas su Donaldo Kajoko poema „Sapno mechanika: 36,6 C“.
Skaudi žinia – mus paliko garsus televizijos žurnalistas, Kauno TV įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras GARNYS (1960 04 09–2020 05 05). Urna su P. Garnio palaikais gegužės 9 d., šeštadienį, 11 val. bus pašarvota Kaune, laidojimo namuose „Tylos namai“, 8 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje už velionį bus aukojamos šv. Mišios. Laidotuvės vyks 14 val. Petrašiūnų kapinėse.
Tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris-2020 nukeliamas į 2020 m. liepos 26 – rugpjūčio 9 d.
Nuo dokumentinio, „fakto“ apybraižos žanro E. Kuckailis imasi sudėtingų, meninio įprasminimo, fantazijos, literatūrinės išmonės, istorinių žinių reikalaujančių temų. Pasakojimo apie Štefaną tęsinyje rasite jo patirtis grįžus atgal į Lietuvą ir tęsiant kovą už jos Laisvę.
Šiemet minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ne tik skaitome gerą literatūrą, bet ir prisimename įvairių laikų bei tautų kūrėjus ir mąstytojus, kurie byloja štai ką…
„Poetinis Druskininkų ruduo“ – vienas laukiamiausių literatūrinių metų įvykių – 2019-aisiais šventė jaunatvišką 30-metį. Jį minint pasirodė tiek turiniu, tiek vizualika gaiviai rūgštus leidinys „Poetinės Jotvingių šutvės reikalai: laudacijos ir kiti pa(si)garbstymai“ (sudarė Neringa Butnoriūtė, Andrius Jakučiūnas. – Vilnius: „Poetinis Druskininkų ruduo“, 2019).
G. Lobžanidzės eilėraščiuose organiškai dera Vakarų ir Rytų kultūrų realijos bei įvaizdžiai, jungiamos abiejų tradicijų teosofinės koncepcijos (viename interviu autorius yra sakęs: „Korano studijos mane padarė geresniu krikščionimi“).
Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.
Pavasaris Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai jau tradiciškai asocijuojasi su „Pirmosios knygos“ konkurso laureatų paskelbimu. Šiemet konkursą laimėjo poetė Laura Kromalcaitė ir prozininkas Saulius Vasiliauskas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su būsimųjų knygų autoriais.
Kojomis smagiai taškydamas satyrą, rankų pirštų galiukais Rimantas Petras Elena von Klusas atsargiai virpina lyrikos stygas… „Poete, lyrint nuobodoka, / augink eilėraščiuos taboką!“ – vis tik galiausiai sušunka jis.
„Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“ – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.
90-metį švenčiančiai rašytojai Marijai Macijauskienei šį pavasarį įteiktas pasidabruotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis už svarbius jubiliatės Kaunui ir Lietuvos literatūrai bei istorijai nuveiktus darbus. Juos savo tekste primena Alfas Pakėnas.
Tęsiame neseniai pradėtą pažintį su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu ir, artėjant Atvelykiui, dar žinomam kaip Vaikų Velykos, publikuojame eilėraščių mažiesiems iš nebaigto lyriko rinkinio „Vaikams“. Juose nerūpestinga vaikystės žaismė pinasi su laikmečio aktualijomis, o nuotaikingi, lengva ranka surimuoti pasakojimai mažose širdelėse augina didelę meilę Tėvynei ir ryžtą už ją kovoti.
2020-aisiais muziejininkas Alfas Pakėnas kviečia dar kartą sugrįžti prie spalvingo kūrėjo – Juozo Tumo-Vaižganto giminaičių prisiminimuose atsiskleidžia jo mokslui teikta svarba, meilė rašytam žodžiui ir net istorija, kaip numylėtasis šunelis Kaukas atsidūrė būtent šiuose namuose.
„Permečiau akimis sienas, ieškodamas lango, pro kurį galėčiau pasprukti, jeigu būčiau užspeistas; šitai visada gali nutikti tokioje istorijoje, kur yra peilis, kriauklė kraujui nuplauti, tualetas su langu į kiemą, o tolėliau – pušynas, nutviekstas ryškios mėnulio pilnaties“ – mąsto pagrindinis apsakymo herojus. Iki ko Lotynų Amerikoje gali privesti dviejų rašytojų kivirčas?..
Šįsyk plataus akiračio ir aštraus liežuvio rašytojas ryžtingai kimba į literatūrines bei kultūrines temas: nuo infantilizmo jaunų poetų eilėraščiuose, autentiškų Juozo Klimo prisiminimų apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės salonus, kur visi eidavę „pasiklausyti protingų kalbų ir užkrimsti kaimiškos duonos“, iki literatūrinių atverčių autentiškumo, spalvingos viešnagės Tomo Mano namelyje Nidoje bei menotyrininkų ir kritikų, patiems kūrėjams aiškinančių jų darbus.
Nors neseniai pasirodžiusio naujausio literatūrinio „Varpų“ almanacho (Šiauliai: 2020, Nr. 42) pristatymo Vilniaus Rašytojų klube dėl pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusių aplinkybių dar teks palūkėti, vyriausiasis leidinio redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius nedelsdamas pasidalino džiugiomis žiniomis. Smagu pirmiesiems pasveikinti šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus. Drauge skelbiame apdovanotąją A. E. Puišytės poemą „Manuskriptų ženklai“.
Naujajame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leidžia spręsti autoriaus pateiktos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus. „Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai.
Nors į JAV emigravęs prieškario rašytojas Juozas Čepukaitis literatūros Olimpo ir nepasiekė, poeto Vlado Vaitkevičiaus apžvelgiamuose jo kūrinių siužetuose – nemažai laikui nepavaldžių realijų. Truputis senų laikų naivumo, siūlančio atokvėpį nuo komplikuotos modernybės.
Prieš keletą savaičių kvietėme prisiminti, o neretą – ir susipažinti su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu. Šiandien, rašytojo sūnaus Fausto Zubkos dėka, skelbiame pirmąją lig šiol šeimos archyvuose glūdėjusių K. Zupkos-Keciorio eilėraščių publikaciją, kurioje jaunų dienų polėkį pamažu keičia niauresni gyvenimo okupuotoje Lietuvoje epizodai.
Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, laimėjusį po J. Gimberio kūrybos rinktinę „Kolizija“ su leidinio sudarytojos Dovilės Zelčiūtės (Gimberienės) autografu. Knygas dovanoja Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Publikuojame laureatų ir kitų konkurso dalyvių įžvalgų mikstūrą, padėsiančią išlaikyti aštrų protą bei gerą ūpą.
Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.
Prieš kelias savaites susipažinome su Julija-Balbina iš Aldonos Ruseckaitės nerašomos knygos, kuri, regis, pati pamažėle lipdosi, auga. O Balbina, pasirodo, ir „pabliuznydavo“, ir rimtai pasikalbėdavo su rašytoju Romualdu Granausku…
Šviesa alsuojantis šv. Kazimierui skirtas poetės Eglės Perednytės eilėraštis.
Vargu, ar ties naujojo amžiaus slenksčiu būtumėte sutikę literatūrai neabejingą kaunietį, anuomet neturėjusį ar bent nesklaidžiusį „Kauno vainikų“. Praėjus dvidešimčiai metų, knygos sudarytojas Petras Venclovas atvirai pasakoja apie sumanymo gimimą ir, regis, amžinus antologijų rengėjus lydinčius iššūkius.
„Pesimizmas – tai nuotaika, optimizmas – valia“ – yra sakęs režisierius Woody’is Allenas. Kauno rašytojai Eglė Perednytė, Aldona Ruseckaitė, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Petras Palilionis ir Markas Zingeris pasakoja, kaip jiems šiomis sudėtingomis dienomis sekasi mintyse ir darbuose neprarasti pozityvumo.
Dalia Poškienė pristato bendrą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei rašytojo Stanislovo Abromavičiaus projektą „Tremties vaikai“ ir neseniai pasirodžiusią jau ketvirtąją serijos knygą.
Maloni žinia poezijos gerbėjams – pasirodė naujausias poetės Indrės Valantinaitės kūrinys „Apsisiautusios saule“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkas Zigmantas Butautis). Pasak neseniai amžinybėn iškeliavusio kūrėjo ir knygos redaktoriaus Kęstučio Navako, I. Valantinaitė – viena ryškiausių jaunesniosios kartos poečių.
Poetas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie praeities literatus-dvasininkus ir šįsyk primena kunigą, filosofijos daktarą Motiejų Gustaitį, kurio sielą kūrybai pažadino ne kas kita, o… Šveicarijos Alpių grožis. Ką bekalbėti apie Romoje gimusią penkiolikos posmų baladę „Prakeiktas šernas“; joje Marijampolės žandarų viršininkas A. Vonsiackis tampa Juda Iskarijotavičiumi Padleckojumi…
2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo Kazio Zupkos-Keciorio (1910–1999) metai. Deja, retas iš mūsų yra girdėjęs šią pavardę – populiarus prieškario laikų Lietuvos lyrikas pasitraukė iš viešos literatūrinės veiklos, šalį antrąsyk okupavus bolševikams. Tad iš praeities ūkanų keliame spalvingą Kauno kunigų seminariją palikusio „gimnazisčių poeto“ istoriją…
Čeboksaruose (Čiuvašijos Federacinė Respublika Rusijoje, Pavolgyje) pasirodė trijų dalių modernios lietuvių poezijos antologija rusų kalba, kurioje – ir Kauno poetų Daivos Čepauskaitės, Donaldo Kajoko, Gintaro Patacko eilės.
„V. I. Bedarfienės žodis yra įtaigus, nuoširdus, turintis daug niuansų, spalvų ir atspalvių ir, kaip jau minėjau, labai informatyvus“ – išsamioje prisiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ recenzijoje rašo Vladas Vaitkevičius. Pasakojimas paliečia net XVII a., tačiau bene didžiausias dėmesys skiriamas kilmingos bajorų šeimos tremčiai į Sibirą bei nelengvam sugrįžimui.
Kovo 12 d. Vilniaus rotušėje iškilmingame karių pagerbime už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rašytoją Gediminą Jankų apdovanojo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Romualda Suslavičienė recenzuoja rašytojo Stanislovo Abromavičiaus vaikystės prisiminimų knygą „Šventų giesmių giedojimas“, kuri visa – nuo pirmos iki paskutinės eilutės – skirta Rumšiškėms ir jų žmonėms.
Šią dieną prieš 90 metų gimė Justinas Marcinkevičius – vienas tų rašytojų, be kurio vardo jau niekada nebus įsivaizduojama lietuvių literatūros istorija, o be žodžių – mūsų tautinė savimonė. Su gimtadieniu, didysis Poete! Švenčiame prie Tavęs nė iš tolo neprileisdami užmaršties…
Kartais taip atsitinka, kad, regis, knygos nerašai, o tekstai, neklaužados, tai vienas, tai kitas – ima ir rašosi. Artėjant Kovo 11-ąjai siūlome drauge su poete, prozininke Aldona Ruseckaite ir Balbina tapusia Julija sugrįžti į tas dienas, kai tarp sąjūdiečių tebešmirinėjo vyrukai iš štabkvartyros, širdis liejo į pensiją išėję saugumiečiai, o Nepriklausomybės svajonė dar tik pildėsi…
Rašytoja Aldona Elena Puišytė įsiskaito į kunigo poeto Roberto Grigo naujausią eilėraščių rinkinį „Dangus ir dykuma“, kuriame puoselėjamos tautinės, dvasinės vertybės, o drauge „stebina gebėjimas išlikti paprastu, tikru kaip nekaltas vaikas, poeto žodžiais tariant, „dideliu vaiku ir Jėzaus kvaileliu…“
Iš Lietuvos Sibiran buvo ištremti 55 350 vaikų. Rašytojas Stanislovas Abromavičius – bene kruopščiausias jų patirčių, išgyvenimų metraštininkas – šįkart užfiksavo skaudžią daugiavaikės Grybauskų šeimos istoriją.
Vladas Vaitkevičius pristato išeivijos poetą Balį Rukšą, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome sausio 31-ąją. Rašytojas iš amžininkų sulaukdavęs ne tik pagyrų, bet ir griežtos kritikos. Jautriai savo tėvą B. Rukšą 2014 m. profesoriui Kęstučiui Urbai duotame interviu prisiminė pedagogė Violeta Tapinienė, jo likimą apibūdinusi kaip pašėlusiai įdomaus, be galo naivaus, išsilavinusio, gailestingiausio, kokį tik teko sutikti, ir nelaimingiausio, kokį tik pažinojo, žmogaus.
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius skelbia aforizmų konkursą, skirtą šmaikštaus satyriko, aktyvaus mokesčių mokėtojo, gyvosios lietuvių kalbos subtilybių ir niuansų eksperto Jurgio Gimberio (1938 11 05–2018 12 31) atminimui. Ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 40 savo aforizmų iki kovo 23 d. siųskite el. p. kaunorasytojai@gmail.com, laiško temoje įrašę KONKURSUI.
„Tuomet gimė taip pat mūsų pasiryžimas bet kokioje situacijoje – negandų dienomis ar kasdieninėje veikloje – likti ištikimiems tiesai, gėriui, meilei ir žmogiškumui, sekant Sokrato, Žano Valžano ir, tam tikra prasme, net Don Kichoto pavyzdžiu“, – prisimena P. Širvio jaunystės draugas Alfonsas Krasauskas. Apie poeto žmogiškąsias dorybes ir ydas – V prisiminimų dalis.
Jono Noreikos-Generolo Vėtros penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ įsuka į tarpukario Lietuvos kaimo ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių gyvenimą. Jei dvejojate, ko tikėtis iš 1934 m. užbaigto jauno, vos 23-ejų metų kūrėjo pasakojimo, kviečiame paklajoti po tekstą drauge su rašytoju Vladu Vaitkevičiumi.
Kas atsitinka, kai prozos imasi poetas? Ogi sulaukiame ne eilinio, bet būsenų romano, kurį išlukštenti – ne ką paprasčiau, nei „nulaužti“ da Vinčio kodą. Apie vienos knygos puslapiuose darniai sugyvenančius Aikštę, Berniuką ir Ceterą, arba Anapusybę, bei Edmundo Janušaičio „Vileišio aikštėje – šnabždesių ABC“ besiskleidžiančias jų paslaptis pasakoja iššūkio nepabūgęs Gediminas Jankus.
Vasario 19 d. Kęstutį Navaką iš numylėto Žaliakalnio išlydėjome į tykias Petrašiūnų kapines. Antano Untydi fotoreportažas
Ketvirtojoje prisiminimų apie Paulių Širvį dalyje prieš akis iškyla vaizdingos poeto gimtinės apylinkės, iš arčiau susipažįstame su lyriko šeima, paaiškėja, dėl kokių gi priežasčių kartais jauninasi vyrai, pavyzdžiui, Prancisiaus Poviliukas.
Vasario 16-ąją LR prezidentūroje rašytojai, poetei, dramaturgei, eseistei, aktyviai literatūros ir teatro meno skleidėjai Dovilei Zelčiūtei įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos ir sunkios ligos vasario 16 d. dieną mirė poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas Kęstutis Navakas. Atsisveikinimas su Poetu vyks vasario 18 d., antradienį, nuo 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 2-ojoje šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A, Kaunas). Išlydėjimas vasario 19 d., trečiadienį, 15 val. į Petrašiūnų kapines.
Neilgoje esė skleidžiasi praėjusių dienų ilgesys, atgyja jau primiršti senosios kalbos žodžiai ir vaizdai, net ir įvairių prievartų metais už Lietuvos savanorio Stasio Ignatavičiaus gryčios Vasario 16-ąją plevėsuoja lietuviška trispalvė…
2020 m. Vilniaus knygų mugės renginiai, kuriuose dalyvaus Kauno rašytojai.
Vasario 7 d. Kauno menininkų namuose poetei Enrikai Striogaitei įteikta dvidešimt pirmoji literatūrinė Vieno lito premija. Zenono Baltrušio fotografijos
„Aš nežinau, kas gali būti svarbiau ar brangiau už gimtojo rajono įvertinimą! Dėkoju!!! Myliu!!! Įsipareigoju!!!“ – socialiniuose tinkluose emocijų neslepia rašytoja Aldona Ruseckaitė. Taip džiugiai kūrėja sutinka žinią, kad tapo Prienų rajono savivaldybės apdovanojimų „Dėkingumas“ 2019 m. nominante „Už Prienų vardo garsinimą“.
Meksikoje pasirodžiusioje šiuolaikinės lietuvių poezijos antologijoje „Versos en blanco. Poesía lituana contemporánea“ (sudarytoja Dovilė Kuzminskaitė, vertėjos į ispanų kalbą Dovilė Kuzminskaitė ir María Sebastià-Sáez) – ir kauniečių Donaldo Kajoko bei Daivos Čepauskaitės eilėraščiai.
Apie skurdžią vaikystę, troškimą mokytis, karą, tėviškę, merginas ir gerus draugus – trečioji Alfo Pakėno parengta prisiminimų apie Paulių Širvį dalis.
2020 m. sausio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtas literatūrinis istorinis vakaras „Laikas gyvena knygose“, skirtas XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrimo 90-mečiui. Programoje – Draugijos leidinių pristatymas bei rašytojo, žurnalisto ir redaktoriaus Laimono Inio literatūros valanda „Gyvenimas kaip paukščio skrydis“.
Paaiškėjo 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai. Tarp verčiausių iš verčiausiųjų – net du Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai: Viktoras Rudžianskas ir Erika Drungytė.
Jonas Strielkūnas 33 metais jaunesnis už Bernardą Brazdžionį – pernai minėjome jo 80-metį, o š. m. vasario 2 d. Bernardas būtų šventęs 113-ąjį gimtadienį. Tačiau šiuos iš pažiūros skirtingų kartų žmones jungė kūryba, poezija, meilė knygai ir, svarbiausia – greta esančios tėviškės, ta pati gimtoji žemė.
„Poezija – tai psichotropinis vaistas, taip. Pridurčiau: be recepto. Ir beveik be jokio pašalinio poveikio“ – įsitikinęs poetas ir vaistininkas Tadas Žvirinskis. Čia jautrų lyrizmą bet kurią akimirką gali pakeisti kandi ironija, ištinka netikėti paradoksai, atskuba nelauktos pabaigos.
Žinoma kaunietė rašytoja ir publicistė, LŽS narė Dalia Teišerskytė už ilgametę visuomeninę veiklą ir brandžią kūrybą apdovanota žurnalistų „Garbės ženklo“ ordinu.
Pauliaus Širvio poezija – „tai posmai kareivio, kuris nors jau nusiėmė antpečius, bet dar nepadėjo milinės, giliai prisisunkusios žygio kelio dulkių“, – 1955 m. rašė Eduardas Mieželaitis. Muziejininkas Alfas Pakėnas supažindina su P. Širvio eilėraščių rinkiniu „Žygio draugai“.
Dvidešimt pirmosios Vieno lito premijos laureatė – poetė Enrika Striogaitė, apdovanojama už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019).
Pasaulyje vis labiau populiarėjant budizmui, Gražinos Cieškaitės poezija atsako į klausimą, kaip pradėti Budos erą.
Sausio 4 d. 90-mečio jubiliejų pasitikusi rašytoja Aldona Elena Puišytė už gyvenimo kūrybos pasiekimus apdovanota pasidabruotais Kauno miesto burmistro Jono Vileišio bei LR Seimo medaliais, sulaukė padėkos ir LR kultūros ministerijos.
Prasidėjo vieno populiariausių Lietuvos poetų Pauliaus Širvio jubiliejiniai metai. Muziejininkas Alfas Pakėnas iš amžininkų ir bičiulių prisiminimų imasi dėlioti įvairiaspalvį poeto portreto vitražą.
Naujausią Viktoro Gulbino poezijos rinkinį „Urbanistinis vienetas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019) Kristina Bačiulienė nusprendžia atrakinti pasitelkusi ne literatūrologiją, o… psichoanalizę!
Tik įžengus į Naujuosius, pasiekė skaudi žinia – mus paliko poetas, etnologas, baltų mitologijos tyrinėtojas GINAS ŽIEMYS (1947 04 08–2020 01 01). Velionis sausio 3 d., penktadienį, bus pašarvotas Gerojo Ganytojo bažnyčios (Krėvės pr. 95A, Kaunas) šarvojimo salėje. Urna išnešama sausio 4 d., šeštadienį, 14 val. Laidotuvės vyks Eigulių kapinėse.
„Mažutė Salomėja“ – taip poetę Viktoriją Kumpikevičiūtę pavadino lituanistas Viktoras Alekna. Nors per gyvenimą šioji išleido vos vieną poezijos rinkinį, tačiau buvo pastebėta nūdienos klasikų. Galbūt iš tiesų ji – pati Antano Vaičiulaičio Valentina…
Jaukios šv. Kalėdų ir kūrybos šviesos, žaismingų 2020-ųjų!
Kalėdos gali būti ne tik stebuklų, bet ir nusivylimo metas. Kas nutinka, kai kūdikėlis Jėzus šventės rytą prie lovos ar šalia hamako taip ir nepalieka išsvajotojo arklio? Užaugęs berniukas Kalėdas sutinka viešnamyje, kur lovoje randa ne viliokę mylimąją, bet barzdotąjį Čiamį Chaną. Tai paskutinis lašas, nuo šios Kalėdas jis pramiegosiąs!
Kalėdinis Bernardo Brazdžionio sveikinimas.
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą, III dalis. Parengė Alfas Pakėnas
Gruodžio 16 d. Kultūros ministerijoje pasveikinti šių metų Bronio Savukyno premijos ir trijų premijų už publicistinius kūrinius laureatai. Vieną jų – poetė, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre netrukus pasirodys rež. Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Panika“ pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Myllyaho to paties pavadinimo pjesę (iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė).
Š. m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 17 d. poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė dalyvavo JAV Ajovos universiteto tarptautinėje rašymo programoje (JAV International Writing Program (IWP), kurioje patyrimo sėmėsi 28 rašytojai iš pačių tolimiausių mūsų planetos kraštų. Smulkesnę kelionės ataskaitą rašytoja žada paskelbti periodikoje, o kauniečiams – šis bei tas pirmiesiems.
Vytautas Balsys mums geriau žinomas kaip teatro ir kino režisierius, tačiau dar vienas ryškus jo talentas – literatūra. Įvairūs jo kūriniai ar jų ištraukos jau skelbti periodikoje, tačiau šiandien kviečiame sugrįžti į pradžią ir susipažinti su viena pirmųjų autoriaus pjesių – tragikomedija „Akla višta“.
Poetė Eglė Perednytė skaito naujausią Aldonos Elenos Puišytės eilėraščių rinkinį „Vienintele neišsakoma būtie“ (Vilnius: Homo liber, 2019). Ką atveria poetinis žodis, ko taip ilgisi, ko skausmingai trokšta širdis?
Kai vizualumo pertekusio XXI a. rėksmingas mirgesys ima varginti, ateina metas persikelti į ne įspūdžio, o jausmo gelmei atvirą teksto pasaulį. Visą gyvenimą praleidęs tarp aklųjų ir silpnaregių, prozininkas Stasys Babonas skaitytojus veda į šią kitą, šalia esančią tikrovę.
2019 m. „Atokių stočių“ literatūrinė premija įteikta Ievai Rudžianskaitei už geriausią publikaciją almanache ir periferijos rašytojų kūrybos populiarinimą.
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą, II dalis. Parengė Alfas Pakėnas
Naujausias Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narys – poetas Viktoras Gulbinas.
Lapkričio 17 d. tęstinis bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ renginys „Tu ant Žalio kalno gyveni“ į susitikimą su žaliakalniečiais Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje pakvietė rašytoją, poetą, vertėją ir publicistą Vladą Vaitkevičių.
Gediminas Jankus žvelgia į „Teatro klubo“ spektaklyje „Shalom, Bellissima!“ (rež. Ina Pukelytė) aktorės Olitos Dautartaitės meistriškai papasakotą litvakės, Kauno šviesuolės Bellos Shirin gyvenimą. Pasirodo, kartais Pažadėtoji žemė – visai ne ten, kur tikėtumeisi…
Novelėje prozininkė Nijolė Raižytė draugėn supina katės Putlės ir merginos Miglės likimus. Galbūt, pradedant sapnais, baigiant užsitrenkusiomis durimis, mus jungia daugiau, nei skiria?..
Lietuva mini savo dainiaus Jono Strielkūno 80-ąsias gimimo metines. Nuo mirties praėjęs dešimtmetis patvirtina, kad J. Strielkūno kūryba reikalinga, jo eilėraščiai skaitomi, pagal jų tekstus kuriamos dainos, prisimenamas ir pats poetas. Alfas Pakėnas pateikia keletą Kauno rašytojų atsiminimų apie Joną Strielkūną iš rengiamos knygos „Trečias brolis“.
Poetas Viktoras Rudžianskas savo kūryboje nuoseklus, ir toliau lieka ištikimas verlibrui, apie kurį dar 2008-aisiais yra sakęs: „Man svarbu ganėtinai tikslus kirtis, jūros bangavimas, kad atėjus reikiamam momentui tą bangą perkirstum. Ir sukurtum nutylėjimų erdves ir prasmes.“
JAV mokslininkai įvardija 60 memuarinės literatūros žanrų variacijų, o štai rašytojas Petras Palilionis naujausioje savo knygoje „Pirmieji memografai“ siūlo 61-ąją. Apie atminties išsaugojimą lietuvių literatūroje, memografų ypatumus ir leidinyje sutinkamų asmenybių (Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Pranas Volertas) svarbą pasakoja Gediminas Jankus.
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: Vaižganto mirtis. Parengė Alfas Pakėnas.
Šiandien, lapkričio 5 d., satyrikas Jurgis Gimberis 81-ąjį gimtadienį sutinka aukštybėse… Tačiau ant rašytojo darbo stalo tebeguli jo kasdieniai užrašai, kurių fragmentais pasidalyti mielai sutiko Jurgio gyvenimo Balandėlė – Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė.
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą. Parengė Alfas Pakėnas.
Knygose atsiveria daugybė skirtingų gyvenimo istorijų, o šįkart viena skleidžiasi ir tarp jų, Kauno centriniame knygyne, režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklyje „Noktiurnas“.
Prozininkui, poetui Vitui Žvirdauskui šią spalio 15 dieną sukaktų 90 metų. Prisimindami talentingą, dramatiško likimo rašytoją, skelbiame jo bendražygio ir kolegos Algimanto Mikutos prisiminimus ir Vito kūrybos pluoštelį.
2019 m. spalio 1 d. Kauno menininkų namuose įvyko ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus susirinkimas. Naujuoju skyriaus pirmininku išrinktas Gediminas Jankus.
Tarp 2019-ųjų garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatų – rašytojas, žurnalistas, redaktorius, vertėjas Laimonas Inis.
Nacionalinis Kauno dramos teatras jubiliejinį, šimtąjį sezoną pradeda režisieriaus Gintaro Varno premjera „Sombras“. Publikuojame Gedimino Jankaus įžvalgas apie tai, kas kūrybiškai draugėn pinant žymių modernistų tekstus skleidžiasi scenoje.
Poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvė, pelniusi Kauno meno kūrėjų asociacijos prizą, Raimonda Mikuckytė ir jos kūryba.
Jūsų dėmesiui – poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvė, Poetinio Druskininkų rudens prizo laureatė Justina Butkutė.
Nerimą kelianti informacija apie rašytojo Bernardo Brazdžionio archyvų likimą JAV.
Pristatome dar vieną poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvę, Poetinio Druskininkų rudens prizo laureatę Kristiną Bačiulienę.
Malaišiuose įteikta 18-oji Vaižganto premija, ją pelnė kaunietis poetas, žurnalistas, muziejininkas Alfas Pakėnas. Dalijamės Dalios Poškienės straipsniu ir šventės reportažu.
Kviečiame susipažinti su vienu poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvių, pelniusių Kauno meno kūrėjų asociacijos prizą, Domu Linkevičiumi.
Džiugu, kad poezijos konkurse „Prasmių sfera“ dalyvavo net 40 kūrėjų iš visos Lietuvos. Sveikiname laimėtojus!
Rugsėjo 20 d., penktadienį, prie Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios bus atidengtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui.
Su liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų dr. Rimantas Marčėnas. Urna su velionio palaikais bus pašarvota S. Žukausko g. 3B, 2 salėje, Kaune, lankymas rugsėjo 10 d., antradienį, 16.00–21.00 val., rugsėjo 11 d., trečiadienį, nuo 9.00 val. Urna išnešama 13.30 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.
17-oji Vaižganto premija skirta muziejininkui, poetui, Vaižganto gyvenimo ir kūrybos puoselėtojui, knygų ir straipsnių apie Vaižgantą autoriui Alfui Pakėnui.
Šiais metais prestižinėje rašytojų rezidencijoje JAV „International Writing Program“ (IWP) dalyvaus ir kaunietė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė.
Naujausia Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narė – poetė, literatūros kritikė Ieva Rudžianskaitė.
Jotvingių kryžiaus riterių ordino Didžiojo magistro dekretu Gediminas Jankus tapo šio vieno seniausių ir garbingiausių Lietuvoje ordino nariu.
Kūrybiniame meno simpoziume / plenere „Praeities artefaktai“, 2019 m. rugpjūčio 2–4 d. vykusiame Dubičiuose, susibūrė marga Kauno menininkų kompanija.
Paskelbti 2018 m. populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukai. Juose – ir kauniečiai vaikų rašytoja Rebeka Una, vertėjas Jonas Čeponis, iliustratorius Vladimiras Beresniovas-VLABER.
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius skelbia poezijos konkursą, kurio vienintelė dalyvavimo sąlyga – autentiška jūsų kūryba!
Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu praneša, kad ketvirtadienio rytą, liepos 18 d., po sunkios ligos mirė rašytojas, literatūrologas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. emeritas, habil. dr. Leonas Fliorentas Gudaitis (1935 06 20–2019 07 18). Velionis bus laidojamas liepos 19 d., penktadienį, 11 val. Senosiose Jonučių kapinėse (Kauno r.).
Prozininkas, poetas, tapytojas, skulptorius Liudas Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus. Sutinkant menininko 75-metį sklaidome Liudo ir jo artimiausiųjų archyvus.
Kolumbijos kaitra alsuojantis Broniaus Dovydaičio vertimas tiems, kuriems sulaukti vasaros nepakako.
Sutinkant rašytojo Vlado Kalvaičio 90-metį, kviečiame prisiminti talentingą prozininką ir gerą bičiulį.
Per Lietuvą ir Europą plačiai suskambo vardas „Normandija–Nemunas“. Ypač iškiliai legendinės eskadrilės dislokavimo 75-metis paminėtas Alytuje, kuriame svečiavosi ir istorijai neabejingas rašytojas Laimonas Inis.
Margame haiku rinkinyje – ir rašytojų Onos Jautakės, Donaldo Kajoko, Gvido Latako bei Egidijos Šeputytės kūryba.
Anzelmo Matučio gimtinė Zomčinėje suklego vaikų krykštavimu… Lydimi mokytojų į tradicinę tarptautinę 24-ąją Vaikų knygos šventę rinkosi jaunieji poetai, konkurso, skirto Vietovardžių metams, laureatai.
2019 m. Poezijos pavasaris pamažu užleidžia vietą įsiskaitymų vasarai. Kviečiame pasidairyti po antrosios festivalio savaitės renginius Kaune ir jo apylinkėse.
Gegužės 22 d. Rumšiškių kultūros centro kiemelyje (Rumšos g. 37, Rumšiškės, Kaišiadorių r.) vyko festivalio Poezijos pavasaris-2019 poezijos ir muzikos vakaras, kurio metu įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premija.
Pavasarį Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pasitiko su naujausiomis Alvydo Šlepiko, Jurgitos Jasponytės, Alio Balbieriaus, Vaivos Grainytės, Zitos Mažeikaitės ir Ramutės Skučaitės eilėraščių knygomis.
Permainingą gegužę Poezijos pavasario-2019 klausytojai ir svečiai tai vėjuose gūžėsi, tai saulėkaitoje šildėsi. Jei prasnūdote ar nesuspėjote, o gal suspėjote ir kirba prisiminti – pirmosios festivalio savaitės Kaune atspindžiai.
Margame almanache „Poezijos pavasaris-2019“ publikuojami ir kauniečių eilėraščiai bei mintys, prisimenami brandaus amžiaus bei išėjusieji lyrikai.
Gegužės 12 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2019 atidarymas, įteikti pirmieji rėmėjų prizai.
Artėjant prezidento rinkimams, viešoji erdvė baigia persipildyti reklamomis, pažadais, šūkiais, viltimis ir neviltimis. Tačiau kartais pravartu žengti žingsnį atgal, kad išmintingai pajudėtumei į priekį. Tad drauge su Gediminu Jankumi nugrimztame į teatro salės susikaupimo tamsą ir žvelgiame į Prezidentą Kazį Grinių režisieriaus Gyčio Padegimo „Alksniškėse“.
Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2019 laureatu tapo vertėjas, poetas, literatūros kritikas Marius Burokas.
Gegužės 12–26 d. kviečiame dalyvauti Poezijos pavasario-2019 renginiuose Kaune ir jo apylinkėse.
