Prasidedant tarptautiniam poezijos festivaliui Lietuvos rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas Aivaras Veiknys. Užsienio poetų kūryba rūpinosi […]

Prasidedant tarptautiniam poezijos festivaliui Lietuvos rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas Aivaras Veiknys. Užsienio poetų kūryba rūpinosi […]
Gegužės 22 d., 15 val., Kačerginės V.Mykolaičio-Putino skulptūrinių suolelių parke vyks POEZIJOS ŽYDĖJIMO ŠVENTĖ. ŠVENTINĘ RENGINIO NUOTAIKĄ KURS: Dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja – ILONA […]
Susitikimas su tapybos parodos „Apie Kauną ir kauniečius“ autore Irena Mikuličiūte-Mika gegužės 18 d. 16 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje […]
Gegužės 18 d. 17.30 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P.Lukšio g. 60), vyks Aldonos Ruseckaitės knygos „Per žarijas“ pristatymas. Nedidelės apimties tekstuose, […]
Skelbiame ištrauką iš naujausios rašytojo Laimono Inio knygos “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva. Interpretacijos”, kuri neseniai buvo pristatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje. Knyga […]
Gegužės 15 d. rašytojai Marijai Lastauskienei – Lazdynų Pelėdai sukanka 150. Ta proga gegužės 16 d. 17 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje […]
Jau šį sekmadienį, gegužės 15-osios vakarą, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vienu metu prasidės 58-asis Poezijos pavasaris. Mūsų mieste poetų eilės skambės Laisvės alėjoje, iš Nacionalinio […]
Supažindiname su kukliu, darbščiu, ir be abejo, talentingu literatu Romaldu Zabulioniu, su jo kūrybos pluošteliu – ištrauka iš romano “Vilko pėdos”. R. Zabulionis – vyžuoniškis, […]
Rugsėjo mėnesį, kaip ir kasmet, vyks jaunuosius rašytojus ir dailininkus suburiantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Gausią festivalio renginių programą tradiciškai vainikuos jaunųjų menininkų kūrybos rinkinys. Penkiose rinkinio knygelėse bus publikuojami jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūriniai.
Šiemet, po dvejų pandemijos metų, 58-asis tarptautinis festivalis “Poezijos pavasaris 2022” grįžta tradiciniu laiku – kaip ir anksčiau, jis vyks gegužės mėnesį. Festivalis ne tik […]
Gegužės 8 d. 12 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje (po Šv. Mišių, Žemaičių g. 31A) maloniai kviečiame į Literatūros popietę – rašytojo Laimono Inio […]
“Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Pasakotojas, autoriaus alter ego, vidurinę mokyklą bebaigiąs maištingos sielos […]
Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.
Neringos savivaldybė kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija 11-ąjį kartą kviečia Lietuvoje įsikūrusius ir (arba) Lietuvos pilietybę turinčius vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, […]
„Verpėjos“ kviečia įvairių sričių kūrėjus į meno rezidenciją Varėnos rajone 2022 m. liepos – spalio mėnesiais. „Verpėjų“ rezidencija skirta susitelkti į lėtą meninio tyrimo procesą […]
Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, parėmusi ir pati inicijavusi daugybę kultūrinių projektų, išleidusi 14 poezijos ir prozos knygų […]
Vienas geriausių ispanų ir apskritai Lotynų Amerikos literatūros vertėjų Bronius Dovydaitis nenuilsdamas darbuojasi, surasdamas mažiau žinomus autorius, versdamas jų kūrinius į lietuvių kalbą, taip ne […]
Kauno miesto savivaldybės Taryba balandžio 26-osios posėdyje vienbalsiai pritarė Maironio premijos skyrimo komisijos (pirmininkas poetas A. A. Jonynas) siūlymui šiųmetinę Maironio (Poezijos pavasario) premiją skirti […]
Šiais metais leidykla „Vaga“ ryžosi išleisti – su Kultūros tarybos pagalba – mano atsiminimų knygą „Augau teatre“. Atsiminimai visai subjektyvūs, ko gero, ir faktai – […]
Rašytojas Laimonas Inis yra vienas iš produktyviausių mūsų kūrėjų. Tik ką pasirodė jo nauja knyga „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2022), devintoji iš sakmių, […]
Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, […]
Kauno miesto savivaldybės įsteigtą ir mecenuojamą Poezijos pavasario – Maironio premiją siūloma skirti poetui Liudvikui Jakimavičiui. Tokį siūlymą pateikė Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos rašytojų […]
Rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai pasidalino ištrauka iš rašomo romano “Vilko plaukas”, kuriame kūrybiškai atskleidžiama daug mažai žinomų ar visai naujų faktų ir duomenų apie mūsų […]
Siegfried Gronau – dramatiško likimo vokietis, patyręs ne tik karo baisumus, bet ir susidūręs ir matęs neišpasakytą sovietinių rusų kareivų – “išvaduotojų” žiaurumą, žudynes ir […]
Maironio lietuvių literatūros muziejuje balandžio 22 d. penktadienį, 17.30 val. poetės Daivos Molytės-Lukauskienės knygos “Kaligrafijos eskizai” pristatymas. Renginyje dalyvaus autorė D. Molytė-Lukauskienė, profesorė Dalia Kuizinienė. […]
Prozininkas, dramaturgas Gediminas Jankus neatsisako pastaruoju metu pamėgto novelės žanro ir toliau keliauja magijos, fantasmagorijos ir ribinių situacijų labirintais. Pasak šviesios atminties Roberto Keturakio, nė […]
Kolegės Linos Navickaitės-Greičiuvienės, prozininkės, eseistės ir poetės proza paaugliams patraukia savo polėkiu, fantazija, originalia pasakos ir magijos samplaika. Tradicinė gėrio ir blogio priešprieša perteikiama originaliai, […]
2022 m. balandžio 13 d. (trečiadienis) 16.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) įvyks laisvės kovų tyrinėtojo vrš. Ernesto Kuckailio knygos „Išlikę laisvi“ […]
Jono Aisčio literatūros premija Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia, kad iki balandžio 30 d. laukia siūlymų Jono Aisčio literatūros premijai gauti. Premija skiriama už Jono Aisčio […]
Kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos konkursą organizuoja Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Premiją steigia Jonavos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į senąsias įvairių tautų sugyvenimo […]
Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Konkurse gali dalyvauti ir nauji romanai, išleisti kūrinių rinktinėje. Jeigu romaną sudaro kelios dalys (trilogija, ciklas ir pan.), romanas vertinamas pasirodžius paskutinei daliai. Premija gali būti skirta ir po autoriaus mirties.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, kaip ir mes visi, sukrėsta Rusijos okupantų įvykdytų civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių skerdynių Bučioje, sukūrė jaudinantį eilėraštį “Kiekvienoje”. Tautvyda […]
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuotą karo dienoraštį”. Eilėraščiai, rašomi ir diktuojami kiekvieną dieną, naujais motyvais ir ekspresija papildo ciklą. 2022 03 30 ODISĖJO SUGRĮŽIMAS […]
Skelbiame vieną naujesnių kolegos rašytojo Stasio Babono apsakymų “Piliakalnio malūnai“ iš rengiamos spaudai knygos. S. Babono proza stebina kontrastais – paprastas, gyvenimiškas siužetas, tačiau autorius […]
Vilniaus AP GALERIJOJE įvyko antrasis „Poetinio Užupio” ciklo renginys, kuriame susitiko ir improvizavo du kviestiniai menininkai – poetas, prozininkas Donaldas Kajokas ir saksofonistas Kornelijus Pukinskis. […]
Žurnalo vaikams “Tipu Tapu” kūrybinės grupės vadovas, rašytojas Stanislovas Abromavičius pasidžiaugė, kad pirmasis, pavasarinis šių metų žurnalo numeris daug vietos skyrė ir ukrainiečių autorių, rašiusių […]
Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir […]
Poetas Vladas Vaitkevičius dėlioja naują savo poezijos knygą “Dabar viskas kitaip”. Smalsumas paskatino paprašyti kelių eilėraščių iš būsimos knygos, autorius maloniai sutiko, ir štai dabar […]
Kovo 25 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje iškilmingai buvo įteikta 23-oji Vieno lito literatūrinė premija vertėjai Aidai KRILAVIČIENEI. Laureatę sveikino Kauno m. Tarybos Švietimo ir […]
Mūsų kolega poetas Viktoras Gulbinas – tikras žemaitis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, pasak jo – tvirtai stovintis prie Kauno rašytojų vėliavos. Kelmės rajono literatų klubo […]
Pasiekė džiugi žinia – Kauno miesto Kultūros ir meno premija paskirta ir poetui, vertėjui Algimantui MIKUTAI, vienam žymiausių Lietuvos poetų, Kauno poetinės mokyklos puoselėtojui. Kūrėjas […]
Mieli mylimi poezijos kūrėjai ir jos mylėtojai, su Pasauline poezijos diena! Poezija mus lydi visur, supa nuolat, guodžia, stiprina, teikia vilties, kviečia į kovą. Ji […]
Kolegė prozininkė, eseistė, poetė Lina Navickaitė-Greičiuvienė jautriai apmąsto tai, kas mums visiems šiandien taip rūpi ir skauda – skaudžias karo Ukrainoje aktualijas, didvyrišką ukrainiečių pasipriešinimą, […]
Šių metų literatūros almanache „Varpai“ (Nr. 46) dėmesį patraukė ir sudomino skelbiamas akademiko Vytauto Martinkaus fragmentas iš rašomos autobiografinės esė „Requiem nuogam karaliui, arba Gyvenimas […]
Akmenės rajono savivaldybės administracija skelbia kvietimą teikti paraiškas Akmenės rajono savivaldybės Lazdynų Pelėdos literatūrinei premijai gauti.
Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi poeto Antano Miškinio literatūrinę premiją, kuri skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.
Kovo 18-ąją savo gražų gyvenimo jubiliejų mini mūsų bendruomenės narė, poetė Dalia Poškienė. Gimė Kėdainiuose, jau daug metų gyvena ir darbuojasi Kaune. Žinome ją kaip […]
Gintaras Patackas beveik kiekvieną dieną papildo savo “Eiliuoto dienoraščio” užrašinę naujomis burleskomis – arabeskomis, kuriose kalbama apie sesės Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą ir Rusijos imperinių kruglodurovų […]
Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.
Liūdna, skaudi žinia – eidamas 93-uosius metus mus paliko vienas garsiausių Lietuvos lyrikų, poetas, literatūros kritikas Algimantas BALTAKIS (1930 02 15 – 2022 03 13).
Kovo 25 d., penktadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje – iškilmingas literatūrinės Vieno lito premijos įteikimas vertėjai Aidai Krilavičienei.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos dvylikai kūrėjų. Tarp jų – ir poetas, vertėjas Gintaras Patackas, įvertintas už ilgametę ryškią ir gaivalingą kūrybą.
Gintaras Patackas tęsia savo eiliuotą karo Ukrainoje dienoraštį – šį kartą eilėraštis “Sidabrinė kulka”, kuri, be abejo, taikli, nes skiriama pragaro šunkarai – Rusijos diktatoriui.
JAV ambasada Lietuvoje kviečia teikti paraiškas Ajovos universiteto Tarptautinės rašymo programos (International Writing Program) (JAV) stipendijai.
Varėnos viešoji biblioteka kviečia teikti literatūros kūrinius mitologine tema vaikų poeto Martyno Vainilaičio premijai gauti. Premija skiriama rašytojams už mitologinę temą kūryboje: poezijoje, prozoje, dramaturgijoje, vaikų literatūroje.
Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “viskas, kas gražu, yra poezija, kuri gal ir ne visada būna graži viduje”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse.
Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, skirtas Ukrainos didvyriams ir kruvinos Rusijos agresijos pasmerkimui, pasipildo kiekvieną dieną, kiekvieną dieną naują dienoraščio eilėraštį ir skelbiame. Šį kartą – “Lietuva myli Ukrainą”.
Naujausi Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” eilėraščiai “Bunkeris” ir “Kazimierinės”. Jie, kaip ir ankstesni, skaudžiai kerta besitęsiančiai kruvinai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. „Poezijos pavasario“ laureatu tampama ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą. Premijos dydis – 3000 Eurų.
Tęsiame Gintaro Patacko antiputiniško “Eiliuoto dienoraščio” ciklą. Naujas eilėraštis “Sprogsta karo mašina” pranašiškai byloja apie agresorių pralaimėjimą Ukrainoje ir Rusijos patvaldžio žūtį.
Lietuvos rašytojų sąjungos, Latvijos rašytojų sąjungos ir Estijos rašytojų sąjungos drauge su Europos rašytojų taryba inicijuotą deklaraciją „Ukraina: Europos ir pasaulio rašytojai prieš karą ir prievartą “, smerkiančią nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje, pasirašė jau 44 rašytojus vienijančių organizacijų pirmininkų ir prezidentų, 25 šalyse.
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” publikaciją – naujas šio ciklo eilėraštis “Pelenų diena” parašytas būtent šiandien, kovo 2-ąją, Pelenų trečiadienį, pirmąją gavėnių dieną.
Gintaras Patackas eilėmis reaguoja į Putino Rusijos agresiją ir pradėtą karą Ukrainoje, reaguoja aštriai, nedviprasmiškai išsakydamas savo poziciją. Beveik kiekvieną dieną nuo agresijos pradžios sukurdamas po eilėraštį, Gintaras nevengia sarkazmo, jam įprastų paradoksų ir netikėtų atomazgų.
Lietuvos rašytojų sąjunga smerkia nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje. Kreipiamės į viso pasaulio rašytojų organizacijas, leidėjus, literatūros festivalius, kviesdami nutraukti visus ryšius su Rusijos rašytojų sąjunga ir visais jos nariais.
E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.
Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, poetas Gintaras Patackas išsakė savo griežtą, smerkiamą požiūrį į okupantą eilėraščiu “Antroji karo diena”.
Naujoje knygoje Tomas Vyšniauskas gilinasi į dialogo (kartais kiek skausmingo) vaidmenį tarp atskirų individų, tarp asmens ir aplinkos, galiausiai tarp žmogaus vidinio pasaulio ir jo patiriamos išorės.
Dvidešimt trečioji kauniečių rašytojų Vieno lito premija už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą paskirta vertėjai Aidai Krilavičienei. Praėjusiais metais laureatė išleido net šešis iš suomių kalbos išverstus romanus ir pjeses.
Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.
Mūsų kolegė, rašytoja Violeta Šoblinskaitė Aleksa tarp nesibaigiančių darbų darbelių ir kilnių iniciatyvų rado laiko ir mūsų svetainei – pateikė netikėtų atsiminimų-atsivėrimų pluoštą „Dalelė mano Kauno“.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla netrukus išleis debiutinį Aldonos Tüür romaną “Kiltų nuoma”. Tai įdomus, saviironiškas pasakojimas apie trijų moterų – emigrantės Ievos ir jos draugių – Anabelės ir Anos gyvenimo tarpsnius.
Sveikiname ir džiaugiamės! Vyriausybės posėdyje mūsų kolegai poetui ir vertėjui Gintarui Patackui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premija!
Tęsiame Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” ištraukos apie garsiąją Kauno radijo stotį bei joje dirbusius žmones publikaciją.
Šiaulių rajono savivaldybė kviečia dalyvauti konkurse poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus literatūrinei premijai gauti. Premija skiriama už geriausią pirmąją poezijos knygą. Premijos dydis 1000 eur.
Vytauto Stulpino dokumentuota, jautri impresija “Vienuolių klauptas”, skirta Vytautui Mačerniui, negali nejaudinti savo aukšta, pakylėta gaida, nostalgiška nuotaika ir artėjančios negandos nuojauta.
Kolega Stanislovas Abromavičius išsamiai ir įdomiai pasakoja apie garsiąją Kauno radijo stotį, įrengtą ir daug metų veikusią Vaižganto gatvėje, apie joje dirbusius žmones, jų dramatiškus likimus.
Praėjusių metų pabaigoje Čiuvašijos federacinės respublikos sostinėje Čeboksaruose leidykla “Free Poetry” išleido šiuolaikinės lietuvių poezijos antologiją rusų kalba. Trijose knygose skelbiami išversti mūsų poetų eilėraščiai.
Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia pradedančiuosius rašytojus išbandyti kūrybines jėgas ir išleisti savo pirmąją knygą. Konkurse gali dalyvauti asmenys, dar neišleidę savo autorinių knygų jokiu formatu.
Po beveik dvejų metų pandeminės pertraukos Lietuvos kultūros taryba skelbia edukacinių valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursą. Kultūros ir meno kūrėjų paraiškos priimamos iki kovo 2 d. (imtinai).
BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.
Būtent šiandien sukanka 100 metų, kai buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Sąjungos pagrindinis iniciatorius, steigėjas ir organizatorius bei jos vadovas (iki 1925 m.) buvo J. Tumas-Vaižgantas.
Pasidžiaukime praėjusių metų kauniečių rašytojų kūrybiniais pasiekimais ir įvertinimais bei palinkėkime kolegoms dar dosnesnių 2022-ųjų!
Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.
Kolega Rimantas Klusas (žinomas ir kaip Rimantas Petras Elena von Klusas) išleido naują, jau septynioliktą eilėraščių knygą „Aidas tylos“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2022).
Mūsų Kolegos poeto, literatūros kritiko Tomo Vyšniausko nauji, neskelbti eilėraščiai, kaip visada, netikėti, kupini paradoksų, ironijos. Pakanka ir meditacijos, filosofinio mąslumo, kuris niekuo neprimena tradicinių lyrinių padūsavimų ar “čiauškėjimo putpele”.
Pateikiame antrąją ištrauką iš Petro Palilionio knygos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui” apie Lietuvių rašytojų draugijos veiklą.
Siekiant įamžinti rašytojo Jono Avyžiaus atminimą, 2012 m. Joniškio rajono savivaldybės taryba įsteigė Jono Avyžiaus literatūros premiją, kuri teikiama kas penkeri metai. Premijos dydis – 3000 eurų.
Itin retus klasiko J. Grušo liudijimus, daugybę nežinomų faktų užfiksavo ir sudėliojo rašytojas, poetas Petras Palilionis savo knygoje „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui”. Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Kviečiame skaityti Aldonos Ruseckaitės rašomo romano „Vilko plaukas“ (apie V. Mykolaitį-Putiną ir keturias jo gyvenimo moteris: motiną Magdaleną, seserį Magdaleną, žmoną Emiliją, mūzą Ireną) ištrauką.
1922 m. sausio 31 d. įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Josios kūrimosi istoriją trumpai primena LRS KS pirmininkas Gediminas Jankus.
Rašytojas Stanislovas Abromavičius dalijasi būsimos knygos skyriumi – rasime daug nežinomų faktų apie žurnalistą, kritiką Bronį Railą (1909-1997).
Su naujamečiu virsmu baigiame savo gan ilgą priminimų-prisiminimų ciklą „Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui – 50“.
Asociacijos LATGA Tarybos sprendimu mūsų skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito premija” buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš kūrybinės veiklos fondo.
Su artėjančiomis šventėmis sveikina Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.
Ką tik išleistas latvių rašytojos Māros Zālītes romanas „Rojaus paukščiai“ – mums jau žinomo jos pirmo autobiografinio romano „Penki pirštai“ (lietuviškai išleisto 2013 m.) tęsinys. Abi knygas iš latvių kalbos vertė poetė, vertėja, literatūros kritikė Erika Drungytė, išleido LRS leidykla.
Kalėdų proga mūsų darbštusis kolega, vertėjas Bronius Dovydaitis pasiūlė dar vieną ispanų klasiko, akademiko Alonso Zamora Vincente (1916-2006) novelės “Sniegas” vertimą.
Artėjant šviesioms šventėms skelbiame mūsų kolegės poetės Eglės Perednytės jautrią ir nuotaikingą kalėdinę miniatiūrą.
Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno bendruomenės narius prisidėti užtikrinant efektyvų ir sklandų kultūros ir meno projektų finansavimą ir tapti mūsų ekspertais.
Mūsų Kolega, poetas, vertėjas Gintaras Patackas atrinktas Vyriausybės kultūros ir meno premijai tarp kitų dvylikos kandidatų. Nuoširdžiausi sveikinimai!
2021 m. lapkričio 16-oji Kauno rašytojams tikrai neeilinė – garbinga Kultūros ministerijos kartu su PEN centru įsteigta Bronio Savukyno premija apdovanota mūsų poetė, vertėja, žurnalo “Nemunas” vyriausioji redaktorė Erika Drungytė!
Projekto “Literatūros klostės” esmė – literatūros vakarai, minėjimai, gyvi susitikimai su autoriais ir atsakymų į klausimus paieška – kaip susiklosto-persiklosto lietuvių literatūra, kas gi tarp šių eilučių klosčių slepiasi?
Toliau dėliojame Kauno rašytojų veiklos ir kūrybos mozaiką, beje, padedami buvusių skyriaus vadovų ir biuro (vėliau – tarybos) narių – Antano Drilingos, Vytauto Martinkaus, Algimanto Mikutos, Petro Venclovo jau nukeliavome nemenką kelio dalį. Skelbėme jų įžvalgas, apmąstymus, patikslinimus, kai kurių veiklą patys prisiminėme.
Kviečiame skaityti neskelbtus Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščius.
Pakylėti artėjančių švenčių dvasios, susitikti kviečia seniai regėti draugai, į svečius dunda giminės, ant stalų garuoja kava, arbata, karštas vynas, sužvarbę pirštai su malonumu apglėbia puodelį… Ligi valiai išsikalbėję, prisijuokę, atsiragavę, apimti malonaus tingulio galiausiai niurktelite myliman krėslan ir spragtelite pelės klavišą. Žinote – tyla ir erdvė ženklina toli gražu ne tuštumą.
Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.
Skelbiame poeto Gintaro PATACKO naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Vytauto Didžiojo universiteto festivalis „Kauno literatūros savaitė“, bendradarbiaudamas su Europos kultūros sostinėmis „Kaunas 2022“ ir „Esch 2022“, kviečia jaunuosius literatūros kūrėjus pasinaudoti galimybe dalintis savo kūryba europinėje erdvėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos narių gretas neseniai papildė poetas, dailininkas Mindaugas Švėgžda. Ir ne paprastai papildė – pareiškė norą būti tarp Kauno kolegų. Su džiaugsmu priimame ir įtraukiame Mindaugą į savo, Kauno skyriaus rašytojų gretas!
Gruodžio 2 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko rašytojos Juttos Noak romano „Terakotinė moteris“ sutiktuvės. Kviečiame pažiūrėti fotoreportažą.
“Vaivorų ribėjimas” (Vilnius: AB Spauda, 2021) – dešimtoji poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksos poezijos knyga.
Lapkričio 29 d. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir Nacionalinis Kauno dramos teatras pakvietė į jubiliejinį mūsų literatūros klasiko – dramaturgo ir prozininko Juozo Grušo atminimo vakarą JUOZUI GRUŠUI – 120 NKDT Didžiosios scenos fojė.
Vertėja Aida Krilavičienė kasmet lietuviškai prakalbina po kelias suomių autorių knygas, tad nieko keisto, kad pašnekesys su ja – santūriai taupus. „Sunkiausia, – sako patirties nestokojanti Aida, – versti tokias knygas, kurių stilius lengvas ir iš pirmo žvilgsnio paprastas. Svetimos kalbos lengvumą perteikti lietuviškai tikrai nelengva.“
Septintus metus gyvuojantis Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas visiškai pateisino jo rengėjų tikslus – skatinti lietuvių autorius kurti kokybišką, skaitytojui patrauklią literatūrą, o skaitytojus raginti Lietuvos autorių sukurtas knygas skaityti. Šiais metais gimsta dar vienas konkursas – ieškomi talentai, kuriantys suaugusiesiems.
Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…
Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.
Poeto Kęstučio Navako (1964-2020) artimieji pranešė, kad įsteigtas paramos fondas K. Navako atminimo įamžinimui, antkapinio paminklo statybai, kūrybinio palikimo tvarkymui bei leidybai. Numatoma teikti įvairius projektus, tokiai bei kitai veiklai reikia bendradarbių ir pagalbos iš Kęstučio kolegų, bičiulių ir jo kūrybos gerbėjų.
2022 metais antrą kartą bus teikiama Jurbarko rajono savivaldybės įsteigta Veliuonos novelės premija. Premija skiriama už novelių knygą, išleistą per praėjusius penkerius kalendorinius metus (2017 – 2021).
Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.
Kviečiame skaityti poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščius iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.
Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.
Lapkričio 18 d. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko Nijolės Raižytės knygos “Kareivio duktė” pristatymas. Dėkojame gausiai susirinkusiems kolegoms bei Nijolės Raižytės romano skaitytojams ir kviečiame prisiminti vakarą peržiūrint fotoreportažą.
Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.
Petras Venclovas: pateiksiu žiupsnelį prisiminimų, likusių iš tų laikų, kai 1990–1994 metais teko darbuotis Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Pareigas paveldėjau iš Alekso Dabulskio, kuris perėjo dirbti į „Santaros“ žurnalą. Vadinausi literatūros konsultantu ir renginių organizatoriumi.
Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.
Toliau miname takelius praeitin, link Kauno rašytojų veiklos, kūrybos ir telkimosi pradžios ir brandos, kai kurie tie priėjimai-praėjimai užmaršties kupsteliais apaugę, tenka nuklysti, paklaidžioti paribiais. Ačiū kolegoms, ypač prozininkui Petrui Venclovui, nuolat tikslinančiam ir papildančiam skelbtą informaciją apie kauniečių skyrių.
Skelbiame poetės, literatūros kritikės Ievos Rudžianskaitės naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Naujoje Aldonos Ruseckaitės publikacijoje atsiveria jautrus, vaikystės nostalgija ir meile artimiesiems pripildytas gyvenimas, autobiografiniai motyvai susipina su gamtos pasauliu, su senojo Lietuvos kaimo gyvasties ritmu.
Tomas Kavaliauskas – labai įvairiapusiškas autorius, grožinę literatūrą rašantis lietuviškai, o mokslines knygas dažniausiai angliškai (nors pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, 2020 m. pasirodžiusi monografija „Permaininga Europa“), kad šios būtų prieinamos kuo platesnei akademinei auditorijai.
Šiemet minimos kunigo ir poeto Jono Plankio 110-osios gimimo metinės, netrukus bus 30 metų nuo jo mirties. Kolega Vladas Vaitkevičius apžvelgia jo gyvenimo kelią ir kūrybą.
Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.
Kviečiame skaityti naujus, dar niekur neskelbtus “Poezijos pavasaris 2021” laureatės Dovilės Zelčiūtės eilėraščius.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.
Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.
Tęsiame kelionę-dėlionę po Kauno rašytojų veiklos ir tapsmo istoriją, stabtelėdami prie, mūsų manymu, svarbesnių ir reikšmingų momentų, primindami nelengvą, komplikuotą kelią į ideologinių klišių ir postulatų nevaržomą kūrybą ir saviraišką.
Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių.
Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis… Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…
Kas mums tie 50? Pati branda, ir kūrybinė, ir dvasinė. Gal geriau apie ją ir pasikalbėkime, prakalbinkime pirmuosius Kauno rašytojų vadovus vedlius, pabūkime kartu ir prisiminkime bent virtualiai, mūsų skyriaus istoriją.
Poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė – itin kūrybinga, darbšti ir kukli asmenybė. Debiutavusi dar 1975 m. “Moksleivio” žurnale (jos eilėraščius pristatė Jonas Strielkūnas), rašytoja išleido septynis poezijos ir prozos rinkinius. Kviečiame skaityti keletą naujų poetės eilėraščių, kuriais ji dalijasi mūsų prašymu.
Poetas, šiemetinės Vieno lito premijos laureatas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, kaip visada, santūriai, bet šmaikščiai atsako į kultūros ir meno svetainės “Atokios stotys” klausimyną.
Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!
Šiemet pažymint mūsų skyriaus įsteigimo 50-metį, pavyko rasti 1971 m. birželio 14 d. steigimo protokolus. Artimiausiu metu naujojoje rubrikoje Istorijos puslapiai pradėsime skelbti buvusių pirmininkų, tarybų narių pasakojimus apie skyriaus istoriją ir veiklą. Kviečiame visus kolegas pasidalinti savo prisiminimais, išsaugotomis fotografijomis bei įspūdžiais.
Tęsiame Alfo Pakėno parengtą publikaciją apie poetą Algirdą Verbą (1941 10 01 – 2000 07 22) rašytojo Jono Mačiukevičiaus atsiminimų pluošteliu “VAŽIUOJANT PRO NEMAKŠČIUS”:
Važiuojant į Palangą pro Nemakščius lyg ir išgirdau poeto Algirdo Verbos balsą:
– Kai aš dirbau „Valstiečių laikraštyje“…
Spalio pirmąją prisimename ir primename mūsų Kolegos, dramatiško likimo poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį (1941 10 01 – 2000 07 22). Jo gyvenimas susijęs su Kaunu – čia studijavo Politechnikos institute, dirbo įvairiose gamyklose, o pirmuoju rinkiniu debiutavo vėlai, sulaukęs 39-erių, nors eiles skelbė nuo jaunumės.
Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.
20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui. Jam rugsėjo 18 d. Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r.) buvo įteiktas diplomas ir premija.
„Seržantės istorija“ iš rašomo naujo romano „Kai pasaulis buvo gražus“ pasidalinęs Markas Zingeris intriguoja: būsimoji knyga – tarptautinio trilerio ir šeimos romano hibridas. Žurnalisto, smalsaujančio, kodėl seržantė paliko savo postą Afganistane, laukia netikėti atsakymai…
Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.
LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ne tik literatūros, bet ir žurnalistikos baruose pasižymėjusiems rašytojui, literatūros ir teatro kritikui Gediminui Jankui bei rašytojai, vertėjai, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorei Erikai Drungytei, šiemet švenčiantiems jubiliejus, įteikė „Garbės ženklo“ ordinus.
Rugsėjo 11 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje poetui Vidmantui Elmiškiui už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) įteikta dvidešimt antroji literatūrinė Vieno lito premija. Dalijamės Mildos Kiaušaitės užfiksuotomis šventės akimirkomis.
Vydūnas sugrįžta į Kauno dramos sceną, ir sugrįžta ne šiaip sau, o vedinas neeilinio režisieriaus Jono Vaitkaus, pajutusio, suvokusio mąstytojo idėjas, perteikusio jas įspūdinga simbolikos kalba. Apie tai pasakoja Gediminas Jankus.
Skaudi netektis – rugsėjo 3 d., eidamas 99-uosius metus, JAV, Floridoje, mirė mūsų akademinės bendruomenės šviesulys, literatūrologas, teatrologas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. Bronius Vaškelis (1922 11 14–2021 09 03). Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną p. Stasę, artimuosius ir bičiulius.
Naujausių Gvido Latako eilėraščių pluoštelyje jūsų laukia lengviau ir sunkiau atpažįstami herojai, kasdienybės ir mitų užuominos bei neramiai spurdanti gyvastis.
Ši vasara kūrėjams pašykštėjo susitikimų su skaitytojais, tačiau reikia pasidžiaugti, kad knygos žmonėms ji buvo gan turtinga. Dalia Poškienė pasakoja apie naujausias Laimono Inio knygas bei jų pristatymus.
Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.
Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.
Šį rudenį, spalio pirmąją, minėsime poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį. Pati šventė pralekia akimirksniu, o norėtųsi, kad poetas, jo atminimas kaip gyvas kuo ilgiau pabūtų su mumis, skaitytojais. Rašinių ciklą pradedame nedaug kam žinoma kūrėjo autobiografija.
Atsisveikinant su vasara pristatytas vienuoliktasis almanachas „Atokios stotys“ (Utena: Kamonada, 2021, sudarytojas Vytautas Kaziela), vienijantis daugiausiai, bet ne tik emigracijoje bei Lietuvos periferijose gyvenančius lietuvių poetus.
Išeivių rašytojo Vytauto Prano Volerto 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius primena kūrėjo gyvenimą bei svarbiausius tekstus, kurių išraiškingi fragmentai leidžia pajusti autentišką prozininko literatūros skonį.
Kaunietė poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė kultūros leidinyje „Šiaurės Atėnai“ recenzuoja trijų poetų – Dovilės Zelčiūtės, Vidmanto Elmiškio ir Juliaus Kelero – poezijos knygas. Ši poetų trijulė pretendavo į 2021 m. Poezijos pavasario laureato (-ės) vardą.
Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas) – anksti žuvusio poeto Aleksandro Žaltausko (1997–2020) pomirtinės pirmosios knygos „Kulniuku dangus pradurtas“ pristatymas.
Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.
Alfas Pakėnas prisimena šių metų „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventę, charakterizuoja laureato Vlado Vaitkevičiaus kūrybą, nepamiršta ir skaitytojų mylimos poetės Enrikos Striogaitės.
Kaunietis poetas, literatūros recenzentas ir kritikas Tomas Vyšniauskas atsako į kultūros ir meno almanacho „Atokios stotys“ anketos klausimus, skelbiamas jo eilėraštis „mažas“.
Naujausiuose Gražinos Cieškaitės eilėraščiuose nerasime nei buities, nei populiarių įvairių būsenų bei virsmų aprašinėjimo. Juose – poetinio mąstymo gelmiškumas, Rytų išmintis ir amžinybės dvelksmas.
Kaunietis poetas Vladas Vaitkevičius tapo Ukmergės rajono Sližių krašto bendruomenės kasmet organizuojamo respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ 2021 m. nugalėtoju!
Mūsų Kolegai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, akademikui Vytautui Martinkui eržvilkiečiai šalia miestelio bibliotekos atidengė vardinį ąžuolo suolelį, tikrą jurbarkiečio meistro Juozo Videikos meno kūrinį.
Nors praėję metai teatralams nebuvo palankūs, Nacionalinis Kauno dramos teatras savąjį sezoną sugebėjo užbaigti įspūdingai. Apie tai, kuo ypatingas Agniaus Jankevičiaus „Kaligula“ ir kaip šį personažą atskleisti pavyko aktoriui Sauliui Čiučeliui pasakoja rašytojas, dramaturgas, teatro kritikas Gediminas Jankus.
Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.
2021 m. Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatės Dovilės Zelčiūtės vainikavimo šventės Maironio namų sodelyje bei poezijos skaitymų Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje fotoreportažas.
Neseniai lietuviškai pasirodė Vytauto Martinkaus versta rusų autoriaus Vladimiro Zazubrino „Skiedra. Apysaka apie Ją ir apie Ją“. Plačiau šį sukrečiantį liudijimą apie bolševikinio teroro esmę pristato literatūros kritikas Gediminas Jankus bei pats vertėjas V. Martinkus.
Prieš žengiant į Maironio namų sodelį, kur jau netrukus bus vainikuota šių metų Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė, kviečiame prisiminti įvairiose Kauno miesto bei rajono vietose poezijai subūrusius pastarosios savaitės festivalio renginius. Mildos Kiaušaitės, Vytauto Kazielos, Zenono Baltrušio ir Vytauto Mauros fotoreportažai.
Liepos 6 d., tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ metu, įteikti Kauno miesto savivaldybės apdovanojimai. Šiais metais įvertinimų sulaukė net keturi rašytojai: Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Erika Drungytė, Gediminas Jankus ir Zita Gaižauskaitė.
Atvanga nuo vasariškos kaitros – įvairūs ir spalvingi poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 susitikimai. Kviečiame po jų akimirkas Kaune pasižvalgyti Mildos Kiaušaitės, Editos Grybauskaitės-Kiršienės bei Zenono Baltrušio fotoreportažuose ir, žinoma, nepraleisti įdomių artėjančių renginių!
XX a. pradžios Kolumbijos rašytojo Tomáso Vargo Osorio novelėje „Vyrai“ atskleidžiama žiauri senojo pasaulio tikrovė, kur darbininkams normalu plušti krečiamiems drugio, o moters likimas gali būti sprendžiamas metus kauliukus ir, kas baisiausia, tai nieko ne tik nepiktina, bet net nestebina.
Poezijos pavasario Kaune metu jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys. Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų.
Dvidešimt devintajame Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Spaudos baliuje Lietuvos radijo 95-mečio ir asmeninio jubiliejaus proga kolegai Petrui Palilioniui už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose buvo įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas.
Solidaus turinio ir apimties (netoli 400 puslapių!) 2021 m. „Poezijos pavasario“ almanache pristatomi naujausi Lietuvos poetų eilėraščiai, tarp jų – nemažas pluoštas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių eilių.
Antrus metus vasarą vyksiantis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune šįsyk susiburti pakvies birželio 27–liepos 10 dienomis. Pasak vieno iš organizatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus, 57-ajame Poezijos pavasaryje sau vietą turėtų rasti įvairiausių stilių, temų, amžiaus poetai bei klausytojai, numatoma 11 skirtingų renginių.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.
Šiemet Maironio premiją, vieną svarbiausių įvertinimų, teikiamų už poeziją, ketinama skirti rašytojai Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020). Premijos steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė, Komisijos sprendimą turi patvirtinti miesto Taryba.
Išeivių rašytojos Julijos Švabaitės-Gylienės 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius ne tik apžvelgia spalvingą kūrėjos biografiją, bet ir dalijasi įžvalgių jos tekstus charakterizuojančių recenzijų fragmentais. Straipsnį lydi pačios J. Švabaitės-Gylienės eilėraščių publikacija.
Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.
Vargu, ar nuraminsime su nerimu laukusius, kuo gi baigsis smalsaus filosofijos doktoranto kelionė į bauginančią sapnų tikrovę, tačiau siaubo mėgėjams šiurpą keliantis Gedimino Jankaus „Pandemoniumo“ finalas išties turėtų palikti įspūdį.
Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame kviečiami dalyvauti pilnamečiai profesionalūs ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai iš visos Lietuvos. Dalyvių registracija vyks iki liepos 5 dienos.
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia pasakojimų apie iškilias praeities literatūros asmenybes ciklą ir šįkart gilinasi į rašytojo, literatūrologo, daktaro, ilgamečio Vilniaus valstybinio universiteto dėstytojo Adolfo Sprindžio, kurio 100-mečio jubiliejų šiemet minime, gyvenimą bei kūrybą.
Jubiliejų švenčiantis (gim. 1951 05 21) dramaturgas, prozininkas, publicistas, literatūros ir teatro kritikas Gediminas Jankus už ilgametę aktyvią šaulišką veiklą, sąžiningą, uolų pareigų atlikimą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) apdovanotas I laipsnio LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.
Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…
Gegužės 20–23 d. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kviečia prisiminti ir naujai kurti literatūrines Kauno tradicijas. Pranešime spaudai – platesnė informacija apie susitikimus su rašytojais Rimantu Kmita, Enrika Striogaite, Indre Valantinaite, Sauliumi Tomu Kondrotu.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįkart kviečiame geriau susipažinti su poetu, prozininku, bardu Edmundu Janušaičiu. Nuo kino mechanikos iki tarnystės kariniame jūrų laivyne, nuo iš kojų verčiančio roko iki literatūrinio maišto, nuo Žaliakalnio istorijos iki sapnų, o kur dar drauge su bičiuliais menininkais kuriamo Poetų sodo burtai, steampunk’o išdaigos, gyvenimas pagal ženklus, beužgimstantis regimų tikimybių romanas?..
Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jungiasi prie tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir kviečia susipažinti su kauniečiais rašytojais, kurie gyvena čia pat – jūsų kaimynystėje.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia šių metų „Pirmosios knygos“ konkurso naujienas: praneša apie „Pirmosios knygos“ prozos kategorijos laimėtoją ir poezijos rankraščių priėmimo pratęsimą.
2021 m. Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Viena iš laureačių tapo rašytoja, Kelmės r. laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, įvertinta už meninio žodžio sklaidą, nuolatinį dėmesį kalbos aktualijoms ir visa savo veikla atliekamą šviečiamąją, ugdomąją, lavinamąją misiją.
Gegužės 21 d., penktadienį, 20 val. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ augančią literatūros kūrėjų kartą bei norinčiuosius juos išgirsti sukvies į renginį „Nauji vėjai“. Čia mikrofonas bus suteiktas jau įvertintiems ir pastebėtiems jauniesiems Kauno ir Kauno rajono poezijos, prozos, slemo kūrėjams. Be to, laisvas „Naujų vėjų“ mikrofonas bus suteiktas ir visiems norintiems pristatyti savo kūrybą.
2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.
Sveikai gyvensenai, vegetariškai mitybai bei Rytų filosofijai tapus mada, gyvenimo artistų gretos sparčiai pildosi. Apie vieną tokį lektorių-Vydūno antrininką žaismingoje novelėje pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Humanitarinių mokslų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslininkai šią vasarą kviečiami registruotis į jau XVI akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“, kuris vyks liepos 27–30 d. „Maudučio“ ir Platelių dvaro sodybose ir bus skirtas Vytauto Mačernio metams.
XXVII Knygos mėgėjų draugija šiemet mini įkūrimo 90-metį. Gegužės 7 d., penktadienį, Kaune, šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje (Papilio g. 7), rengiama 27-oji knygos šventė „Laikas gyvena knygose“.
Alfas Pakėnas pasakoja, kodėl jam atrodo, kad nieko nėra baisiau, kaip neparvažiuoti į tėviškę Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį.
Artėjant Motinos dienai, dalijamės Petro Venclovo apsakymu „Elegija Motinai“, kuriame rašytojas pasakoja apie paskutines su Mama praleistas dienas, iš kasdieniškų detalių bei prisiminimų formuoja gilų, gyvybingą, daugialypį jos portretą.
Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.
Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.
Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.
Beveik prieš metus mus paliko literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, dėstytojas, profesorius Algimantas Radzevičius, kurį šviesiai prisimena vėliau rašytojais, lituanistais, pedagogais tapę buvę jo studentai. Reikšmingiausius profesoriaus darbus prisimena bei apie jų tąsą pasakoja pedagogė lituanistė Aldona Zimnachaitė.
Nuo šiol gegužės mėnuo Kaune taps literatūros mėnesiu! Gegužės 20–23 d. debiutuos kasmetinis tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį rengia Vytauto Didžiojo universitetas.
Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.
Balandžio 15-osios vakarą, minint Kultūros dieną, iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ nugalėtojai. Poezijos metų knyga išrinktas Enrikos Striogaitės eilėraščių rinkinys „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“).
Poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė analizuoja naujausią Erikos Drungytės eilėraščių knygą „Kalnas ir miestas“, kurioje „kone kiekvienas užfiksuotas vaizdas leidžia grožėtis eilėraščiu savaime, net jei jame ir yra užkoduota tam tikra žinia ar idėja“.
Sveikiname šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus, kviečiame skaityti apdovanotąjį Ievos Rudžianskaitės straipsnį „Poezija ir jos tikrovė“.
Pawełas Krupka analizuoja, kuo Tado Žvirinskio romanas „Manuscriptum discipuli, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ gali būti įdomus bei artimas skaitytojams Lenkijoje.
Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.
2021 m. balandžio 16 d. nuotolinio Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo darbotvarkė.
Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.
Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, kurį nuotaikingomis ir įžvalgiomis knygomis apdovanos leidykla „Kauko laiptai“. Kviečiame susipažinti su komisijos vertinimais, netikėtomis nominacijomis bei geriausiais jūsų atsiųstais sąmojais.
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą ir šįsyk kviečiame geriau susipažinti su dramaturgu, prozininku Tomu Šinkariuku. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip įsigalėjus popmodernizmui „stojo višta“ bei argumentai, kodėl idealistinis nihilizmas kūrėjui niekada neleis prie jos prisijungti, taip pat pavyzdys, kokį didelį įspūdį gali palikti neskaityta knyga bei daug kitų netikėtų minties vingių.
Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.
Kovo 20 d. Sakartvelo nacionalinėje parlamentinėje bibliotekoje įvyko 8-ojo tarptautinio konkurso „Iverija“ apdovanojimų ceremonija. Nominacijos „Geriausia metų užsienio autorių kūryba“ laureatais paskelbti du Lietuvos poetai: Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa. Jiems bus įteikti tai liudijantys diplomai ir šventojo Ilijos Teisiojo kryžiai.
Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?
Kovo 18-ąją minime rašytojos, visuomenininkės ir aktyvios moterų teisių gynėjos Gabrielės Petkevičaitės (slapyvardžiu Bitė) 160-ąsias gimimo metines. Apie jos gyvenimą bei veiklą ne tik kūrybos, bet ir politikos baruose pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Paaiškėjo tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2021 prizininkai, pasiūlyti kandidatai Poezijos pavasario-Maironio premijai gauti.
Būsimos rašytojo Alfo Pakėno knygos ištraukose veriasi autentiška nykstančių Aukštaitijos kaimų būtis, gamtos grožis, tarmiškai prabyla ilgaamžiai, atlapaširdžiai jų gyventojai, į pamažu tirpstantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos.
Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.
Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.
Interviu prozininkė, eseistė, poetė, redaktorė Lina Navickaitė pasakoja apie nenuspėjamus kūrybinius impulsus ir prieš akis nusidriekiantį tekstą, stebuklo paieškos patirtis, atveriančią literatūrą, žmogų – prie aplinkos gebančią prisitaikyti būtybę, dabartį ir santykį su laisve.
Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?
Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.
Skelbiame jau antrąjį aforizmų konkursą, skirtą šmaikštaus satyriko Jurgio Gimberio (1938 11 05–2018 12 31) atminimui. Ne mažiau kaip 11 ir ne daugiau kaip 22 savo aforizmus iki kovo 23 d. 24.00 val. siųskite el. p. kaunorasytojai@gmail.com, laiško temoje įrašę KONKURSUI. Šmaikščiausiųjų laukia prizai!
Skaitytojų pageidavimu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pakartotinai išleidžia net dvi knygas, kurios leis artimiau susipažinti su poeto gyvenimu ir kūryba. Tai – Vytauto Mačernio poezijos ir poetinės prozos knyga „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ ir rašytojos Aldonos Ruseckaitės „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“.
Kauniečiai įvertino ribas trinančią solidžią, įžūloką poeziją – dvidešimt antrosios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Elmiškis.
Praėjus keleriems metams nuo poezijos antologijos „Pirštai jos neša leliją: moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje“ pasirodymo, skaitytojus pasiekė antroji ne mažiau įdomi rinktinė „Sunkūs jo gyvenimo stebuklai: vyras XX–XXI a. lietuvių poezijoje“. „Šiuosyk man rūpėjo poetinis šiuolaikinio vyro tapatybės pjūvis, visuomenėje vyraujantys vyriškumo konstruktai, atsiveriantys vyrų ir moterų parašytoje poezijoje“, – sumanymo motyvus leidinio anotacijoje aiškina sudarytojas J. Keleras.
Šiandien, vasario 12 d., rašytojai Zitai Gaižauskaitei sukanka 70 metų! Jaunajam skaitytojui ji išleido jau per penkiasdešimt knygelių, be to, lygiai prieš penkiasdešimt metų vaikų žurnale „Genys“ buvo atspausdintas pirmasis poetės eilėraštis.
Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį.
Naujausiame Broniaus Dovydaičio vertime – skaudūs moterų likimai margojoje Barselonoje: našlė Jolanda siekia pamatyti vyro šeimos nuo jos atskirtą dukterį; apsistojusi įtartinai pigiai nuomojame kambaryje, ji nubunda užsispyrusių vaikų apsuptyje. Regis, pagrindinės šio namo gyventojos – nelegalia veikla besiverčiančios moterys…
Išskirtinė ar bent pritraukanti daug dėmesio knyga – taip jau vadinamas vaistininko ir rašytojo Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas. Kūrinyje aprašomas Lietuvai lemtingas 1990–1991 metų laikotarpis, o istorinių permainų verpete gyvenantis pagrindinis herojus – Medicinos instituto studentas, būsimas farmacininkas.
Rašytojas Gasparas Aleksa ėmėsi rizikingos, diskusiją provokuojančios temos. Šeštasis jo romanas „Baik cirkus, Cvirka!“ pasakoja apie prieštaringo likimo rašytoją Petrą Cvirką. „Norėjau parodyti žmogų. Klystantį žmogų, kuris nespėjo ir neturėjo galimybių paaiškinti savo paklydimų priežasčių“, – savo motyvus dėsto G. Aleksa.
Neseniai pasirodė leidinys RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020, kuriame publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. „Atrinkome tuos, kurie, mūsų manymu, aiškiausiai liudija pastarojo meto lietuvių literatūros simptomus“, – esminį kriterijų įžangos žodyje paaiškina vienas iš leidinio sudarytojų prof. dr. Saulius Keturakis. Čia jūsų laukia ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių kūriniai.
Literatūrologė, kritikė, eseistė, profesorė Vanda Zaborskaitė buvo iš žmonių, paliekančių gilų įspaudą aplinkinių darbuose ir sielose. Praėjus dešimčiai metų nuo jos netekties, Alfas Pakėnas prisimena savo buvusios dėstytojos, vėliau – bičiulės žodžius bei darbus.
Dar visai neseniai dvasininkai ne tik rūpinosi tautiečių sielos išganymu, bet ir atliko svarbų vaidmenį Lietuvos kultūroje bei politikoje. Apie pasižymėjusį evangelikų liuteronų kunigą, politikos ir visuomenės veikėją, profesorių, teologijos daktarą, literatūros tyrinėtoją, spaudos darbuotoją Vilių Gaigalaitį pasakoja Vladas Vaitkevičius.
Jaukių šv. Kalėdų ir šviesių Naujųjų metų!
Gruodžio 24 dieną sueina 80 metų nuo žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus gimimo. Alfas Pakėnas atveria uždaro būdo kūrėjo artimiausiųjų prisiminimus bei kolegų, plunksnos brolių vertinimus.
Kviečiame drauge su literatūrologu Jonu Jonušu įsižiūrėti į Eglės Perednytės poezijos knygos „Šviesos paliesti“ eilėraščius ir atrasti, kiek daug galima pajusti žvilgsniu.
Atrodo, kad apie Paulių Širvį jau žinoma viskas, tačiau naujosios Poeto šimtmečiui skirtos knygos sudarytojas Alfas Pakėnas žada šviežumo ir gaivumo, o svarbiausia – netikėtų atradimų skaitytojui.
Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…
Su giliu liūdesiu pranešame, kad š. m. gruodžio 10 d., eidamas 86 metus, mirė vertėjas, medicinos mokslų daktaras Jonas Čeponis (1935 08 07–2020 12 10).
Artėjant žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus 80-mečiui, Alfas Pakėnas atveria uždaro būdo kūrėjo artimiausiųjų prisiminimus.
Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.
Romane „Šunų aikštelė“ (Koirapuisto, 2019) S. Oksanen veikėjų istorijas atskleidžia per du laiko lygmenis – šiandienos Helsinkio nūdieną ir netolimus nepriklausomos Ukrainos gynybinio karo metus, politines šalies problemas supindama su etinėmis – pagalbinio apvaisinimo verslo, korupcijos – bei bendražmogiškomis – ištikimybės ir meilės.
„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.
„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?..
Naujausias Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narys – poetas Tomas Vyšniauskas.
Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?
Jautriai, tiksliai, taikliai. Taip Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė pristato ant platesnio delno telpantį satyriko, prozininko, vertėjo Jurgio Gimberio (1938–2018) aforizmų, publicistinio pobūdžio apmąstymų bei miniatūrų rinkinį „Šakėm ant vandens“.
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie iškilias prieškario asmenybes. Šįkart jo akiratyje – bendravardžiai kunigai, literatai, knygnešiai, švietėjai, lietuvybės žadintojai Vincentai Dargiai.
Kol atkimo devynios poeto Vidmanto Elmiškio gerklės, praėjo devyneri metai. Paslaptingas sutapimas, tačiau naujausias rašytojo eilėraščių rinkinys, regis, žada paaiškinimą – „Ir bus atsakyta“. Apie knygoje sutiktus klausimus ir atsakymus pasakoja poetas Tomas Vyšniauskas.
Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.
Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.
Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.
„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.
Prieš 150 metų gimęs lietuvių kunigas, rašytojas, redaktorius, vertėjas, valstybės veikėjas Jonas Žilius-Jonila paliko pėdsaką ne tik Lietuvos literatūroje, bet ir Klaipėdos krašto istorijoje bei JAV lietuvių išeivijos gyvenime.
Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.
Rašytojas Laimonas Inis apžvelgia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungje Kaune įvykusią konferenciją „Mažvydo šviesa“, skirtą M. Mažvydo 500-osioms gimimo metinėms.
Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.
Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?
Spalio 10 d. įvykusiame Visuotiniame LATGA’os narių susirinkime bei Asociacijos LATGA 30-mečio minėjime labiausiai Lietuvą garsinusiems 10-čiai autorių įteikti LATGA garbės ženklai „Ad Astra“ (juvelyras Sigitas Virpilaitis). Vienas iš jais pagerbtųjų – poetas, eseistas, prozininkas Donaldas Kajokas.
Būsimame savo eilėraščių rinkinyje „Lėtai ir lėčiau“ Violeta Šoblinskaitė ir toliau sumaniai pina siužetus ir nuojautas, proziškoms detalėms įkvepia poetiško daugiaprasmiškumo, poetinius įvaizdžius nusodrindama kasdienišku tikrumu.
Turtingas kelionėmis rašytojo Laimono Inio ruduo. Šiais metais išleista knyga „Dangaus šulinys“, skirta Žemaitijai, – jau aštuntoji iš legendų, sakmių ciklo.
Spalio 5 d. Panevėžyje įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Tarp jais apdovanotųjų – ir du Kauno rašytojai: poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė įvertinta už savanorystės kultūros sklaidą; už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, medalis įteiktas poetui, redaktoriui, leidyklos „Kauko laiptai“ įkūrėjui ir vadovui Viktorui Rudžianskui.
Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre neseniai pristatyta jaunosios kartos slovėnų režisieriaus Jašos Kocelio „Elektra“ atskleidžia senovės mitų ir nūdienos problematikos artumą.
Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?
Poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę, švietėjišką veiklą Lietuvoje ir užsienyje bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui apdovanota garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.
Po ketverių metų pertraukos, artėjant vienam svarbiausių rudens renginių – poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“ – išleista antroji poeto Manto Balakausko eilėraščių knyga – „Apmaudas“. Pasak prie knygos rengimo su autoriumi dirbusio redaktoriaus, poeto Gyčio Norvilo, „Manto Balakausko poezija – iš iliuzijų griūties, jei norite – iš apmaudo, trinties. Tai kelias į išsilaisvinimą ar bent bandymas jo ieškoti.“
Netikėta, skaudi netektis – rugsėjo 17 d., po staiga užklupusios ligos, mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus RAKAUSKAS (1938 01 01–2020 09 17). Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.
Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.
Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.
Margame dešimtojo „Atokių stočių“ tomo (sud. Vytautas Kaziela) autorių būryje – ir poetai Dovilė Zelčiūtė, Viktoras Rudžianskas, Rima Juškūnė, Kristina Bačiulienė, Ieva Rudžianskaitė, Edmundas Janušaitis, Viktoras Gulbinas bei Tomas Vyšniauskas.
Ilgą laiką radiofonizuota Petro Palilionio poema „Duoną auginam, vaikus“ (rež. Vytautas Balsys. Kaunas: Kauno radijas, 1987) skambėjo tik ją kitados girdėjusiųjų atmintyje, tad labai džiugu, kad, autoriui pagelbėjus, ją ir vėl gali ne tik prisiminti seni, bet ir išgirsti nauji klausytojai.
Naujausioje Alfo Pakėno Pauliaus Širvio 100-mečiui parengtoje publikacijoje – Alfonsos Žegliūnaitės-Liolienės prisiminimai apie meilę, kuri, nors ir nesibaigė laimingai, įkvėpė ne vieną jautrų, net daina suskambusį eilėraštį.
Poetė Janina Narūnė net ir anapus Atlanto sugebėjo išsaugoti, puoselėti ir vaikams diegti meilę Lietuvai, o jos prozos knygose gausu istorinių įvykių, autorė supažindina savo skaitytojus su garsiomis ano meto asmenybėmis.
Eseistinėje recenzijoje Gediminas Jankus ne tik atveria naujausias nenuilstančiai kūrybiško vyresniosios kartos poeto Roberto Keturakio eilėraščių knygas „Teesie“ bei „Nežinomasis“, bet ir negaili griežto žodžio kažin kur besidairantiems ir tendencingai kai kuriuos autorius nutylintiems literatūros kritikams.
Alfo Pakėno prisiminimuose iškylantis Paulius Širvys tartum gyvas: liūdnas, melancholiškas, kartais net atsainus ar pasidavęs silpnybėms, tačiau dažniausiai – jaukus, jautrus, artimas, talentingas, mylintis ir mylimas.
Aukšta kilmė ir didelės svajonės, skaudi tremtis ir iš laiškų išaugusi meilė, o svarbiausia – poezija, poezija, poezija… Vladas Vaitkevičius iš nuotrupų atkuria ryškų prieš šimtą metų gimusio Gedimino Jokimaičio portretą.
Pagaliau prasidėjus naujam sezonui, Gediminas Jankus ir vėl teatre. Šįsyk – apie inovatyvius kūrybinės komandos sprendimus, novatorišką traktuotę bei įstabius potyrius, kuriuos siūlo Kauno valstybinio muzikinio teatro premjera „Mano puikioji ledi“.
Pastarųjų savaičių įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje abejingų nepalieka. Šie poetės Eglės Perednytės eilėraščiai – ryžtingai ir atkakliai kovojantiems už Laisvę.
„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.
Naujasis spaudai rengiamas Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas „Manuscriptum discipulus, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ – skandalingas, jame gausu necenzūrinės kalbos ir nepagražinto studentiško gyvenimo scenų, tad tekstas nerekomenduojamas jaunesniems nei 18 m. skaitytojams.
Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d.–2000 m. gegužės 28 d.) palietė ne vieną širdį, tad šiandien, minint jo 100-metį, publikuojame poetės Eglės Perednytės kardinolui skirtą eilėraštį.
Tremties metraštininku ne veltui pramintas rašytojas Stanislovas Abromavičius ir toliau nuosekliai, kantriai, jautriai ir dėmesingai renka bei užrašo tremties vaikų pasakojimus, kviesdamas į istorijos skaudulius pažvelgti pačių pažeidžiamiausiųjų akimis.
2020 m. Poezijos pavasario-Maironio premijos laureato Alio Balbieriaus vainikavimo šventės Maironio namų sodelyje fotoreportažas.
Netradiciškai tradicinis Poezijos pavasaris Kaune jau skrieja finišo tiesiąja. Prieš festivalį vainikuosiančią poezijos šventę ir Poezijos pavasario-Maironio premijos laureato apdovanojimą Maironio namų sodelyje, apžvelgiame neseniai poetus ir klausytojus subūrusius renginius.
Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934 04 10 Pilsūduose, Tauragės r.–2020 08 05 Kaune). Atsisveikinimas su poetu Aleksu Dabulskiu vyks rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose, 1 salėje (Juozapavičiaus pr. 1). Išlydėjimas – rugpjūčio 7 d., penktadienį, 13 val. į Petrašiūnų kapines. Šv. Mišios – rugpjūčio 7 d. 9 val. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Aleksoto g. 3).
Vladas Vaitkevičius apžvelgia Antano Špokevičiaus prisiminimų knygą „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“, kuri, pasak jo, vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriais.
Mylimas buvo Paulius Širvys, mylimi ir Poezijos pavasariai, tad skaitymai vykdavę audringi, žaismingi, neretai užsibaigdavę net nešiojant poetą ant rankų. Apie tas dienas pasakoja poetai Alfas Pakėnas, Marija Macijauskienė, Algimantas Mikuta, Antanas Žekas.
Rašytoja Aldona Elena Puišytė meistriškai įvaldžiusi ne vieną literatūros sritį – ji poetė, eseistė, kelių dešimčių autorinių knygų autorė. Vertėja, lietuviškai prakalbinusi Friedricho Hölderlino, Novalio eiles, šįkart imasi tikro iššūkio – austrų poeto R. M. Rilke’ės „Duino elegijų“.
Savo jubiliejinio kūrybos vakaro metu rašytojas Robertas Keturakis apdovanotas pasidabruotu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu bei Kauno rajono garbės ženklu.
Nors vasara ir persirito į antrą pusę, Kaune pagreitį įgauna kaip niekad įvairus ir spalvingas tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris 2020. Nepraleiskite artėjančių poezijos renginių, o jų belaukiant kviečiame pasižvalgyti po jau įvykusius.
Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.
Lygiai prieš trisdešimt metų susikūrė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Ta proga ši organizacija išleido knygą, pavadintą „Gyvoji atmintis liudija“, kurią sudarė ir redagavo Dalia Poškienė ir Laimonas Inis.
Liepos 27 d., „Poezijos pavasario“ almanacho pristatymo metu, poetui, leidėjui Viktorui Rudžianskui įteiktas Poezijos pavasario 2020 prizas už literatūros sklaidą.
Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Švęsdami Poezijos pavasarį dalijamės eilėraščiais iš spaudai ruošiamos kūrėjos knygos „Lyg vėjas, lyg lietus“ – kaip vėjas ir lietus pasiekia ir atgaivina žemę, taip ir jos kūryba paliečia žmonių širdis, išsiilgusias tikrumo.
Neringa Daniulaitienė – ne tik kauniečių mylima ir puikiai pažįstama skaitovė, „Gražinkime Kauną“ gidė, „Facebook“ profilio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, bet ir poetė, šį pavasarį debiutavusi pirmąja autorine knyga „Mėlynių uogom dažyti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2020). O kai Poezijos pavasaris atsikrausto į vasarą, poetams sapnuojasi patys keisčiausi sapnai…
Poezijos pavasario Kaune metu pasirodė jau penktoji debiutinė eilėraščių knyga. 2020 m. debiutantė – poetė Kristina Bačiulienė („Slėpynės“. – Kaunas: Kauko laiptai, 2020).
Poetą Paulių Širvį gyvenimas laužė negailestingai – jį puolė ne tik priešai, bet ir išduodavo draugai. Tačiau, nepaisant visų nuosmukių, kūrėjas visada atverdavo duris nelaimingesniam už save, tą naktį neturinčiam užuovėjos, visada rasdavo būdų kasdienybei valiūkiškai praskaidrinti.
Poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija šiemet paskirta jaunai poetei Ievai Rudžianskaitei už poeziją, išsiskiriančią giliu filosofiniu podirviu, subtilia poetine kalba, už stilingai parengtą pirmąją poezijos knygą „Kita“, kurią išleido leidykla „Kauko laiptai“.
Pagaliau pasirodė ilgai lauktas šių metų „Poezijos pavasario“ almanachas, kuriame – nemažas pluoštas Kauno rašytojų eilėraščių.
Liepos 6-ąją, Valstybės dienos šventės metu, įteiktos Kauno miesto kultūros premijos. Šiais metais viena iš laureačių tapo poetė, vertėja Tautvyda Marcinkevičiūtė, kurios kūryba neabejotinai persmelkta kaunietiškų akcentų.
Skaidriose Žaliakalnio ir pasaulio poeto Edmundo Janušaičio eilėraščių eilutėse – išgrynintas minimalizmas, talpios pauzės bei įžvalgų laisvė, paprasta ir aiški kaip niekad.
Alfas Pakėnas dalijasi dar keletu fragmentų iš atnaujintos ir papildytos prisiminimų knygos apie Vaižgantą „Baltai pražydusiam“. Dvejojantiems, ar nori tapti kunigais, Juozas Tumas tiesiai rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloj išaugdavęs taip, jog atrodė tikras milžinas – kai trenkdavo įsiliepsnojęs kumščiu į sakyklos kraštą, rodės, sudrebėdavo bažnyčios sienos, skambėjo langų stiklai.
Pirmą kartą vasarą vyksiantis 56-asis tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris Kaune lyrikos gerbėjus kvies burtis liepos 26–rugpjūčio 7 d. Programoje – ir nauji, ir žiūrovų jau pamėgti renginiai.
Skelbiame 2012 m. Aldonos Ruseckaitės sveikinimą-vaidinimą tų metų Vieno lito premijos laureatui Gintautui Dabrišiui. Šiame trumpame nuotykių, švelnaus humoro ir poezijos pilname pasakojime poeto bendrakeleiviu tampa ne kas kitas, o… pats medaus įsigeidęs Maironis.
Diena po dienos, savaitė po savaitės artėja poeto Pauliaus Širvio šimtmečio minėjimas. Šį kartą siūlome poeto Vlado Baltuškevičiaus atsiminimus, parašytus specialiai knygai „Palik tik dainą man“…
Neseniai pasirodė knyga „Mes – iš Ingavangio“. Iš šio kaimo Prienų rajone, Šilavoto seniūnijoje kilęs ne vienas žymus Lietuvos kūrėjas, o tarp jų – ir pati rašytoja Aldona Ruseckaitė.
Vidmanto Elmiškio eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti…
Šviesus Gedimino Jankaus in memoriam rašytojui, literatūrologui, Vytauto Didžiojo universiteto prof. emeritui, habil. dr. Leonui Fliorentui Gudaičiui, kurio 85-metį šiandien minime.
Skirtingų kartų Lietuvos poetų eilėraščiuose jautriai tapomi viltingi ir skaidrūs, skaudūs ir ilgesingi Motinų portretai.
Ieva yra neįprasta poetė, jau dabar ryškiai išsiskirianti iš kitų. Jos filosofinė lyrika, kurioje nėra vietos dirbtinumui, socialiniam konstrukcionizmui, verksmingiems sentimentams, lydima įtaigios meninės transformacijos, ypač kuomet, regis, įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu.
Nedaugelis vaikų yra parašę atsiminimus apie savo tėvus poetus, rašytojus, kai jie, palikę didžiausią savo turtą – kūrybą, išeina į Amžinybę. Tėvo dienos proga Alfas Pakėnas pristato keletą iš jų.
Gedimino Jankaus prozoje veikėjai mainosi vardais ir veidais, pinasi senųjų knygų išmintis ir baugios legendos, kol galų gale tampa sunku atskirti, kur dar sapnas, o kur – jau tikrovė…
Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisija nutarė 2020 m. Jono Aisčio literatūros premiją skirti poetui, eseistui, prozininkui Donaldui Kajokui už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą knygoje „Juodraščiai. 1977–1985“ (Kauno r. muziejus, 2019).
Šiandien, birželio 5 d., Vytautui Mačerniui būtų suėję 99-eri. Nors jau nebėra gyvų jo amžininkų bei artimųjų, kurie jį prisimintų kasdienybėje, palinkusį virš rankraščių, mačiusių vaikštantį su knyga gimtosios Šarnelės palaukėmis, išlikę jų prisiminimai, laiškai, eilės, kuriais kruopščiai surikiavęs dalijasi Alfas Pakėnas.
1990 m. gegužės 29-ąją kūrybinės sąjungos susivienijo ir pasirašė Asociacijos LATGA steigimo sutartį. Šiandien ši organizacija, vienijanti daugiau nei 5 tūkstančius Lietuvos autorių ir atstovaujanti 4 milijonams kūrėjų visame pasaulyje, švenčia savo trisdešimtmetį ir prašo visuomenės atkreipti ypatingą dėmesį į savo šalies kūrėjus.
Prozininko Stasio Babono novelė „Gėlėta skarelė“ turi nūdienos prozoje itin retą savybę – ji ne tik sukelia pamirštas ar primirštas jausenas, sumezga kažkokias seniai įtrūkusias vidines gijas, bet ir priverčia dar ir dar kartą skaityti tekstą, atrandant jame naujų netikėtų prasmių.
56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu poetui paskirta Maironio premija.
Pjesė „Kad tu žinotum“ pasižymi giliomis, psichologiškai motyvuotomis personažų charakteristikomis, gyvenimiškomis situacijomis. Autorius šį kartą savo dėmesį sutelkė į vienos šeimos sudėtingų santykių analizę, kurioje ryškėja dvasinis skurdas, menkumas, miesčioniškas, lėkštas gyvenimo suvokimas, tačiau šviesia gaida nuskamba ir tikro, nesumeluoto gyvenimo ilgesys.
Trečioji, paskutinė dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai.
Šių metų literatūrinės Salomėjos Nėries premijos laureate už eilėraščių rinkinį „Debesiu“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019) tapo Aldona Ruseckaitė. Premija rašytojai bus įteikta per Poezijos pavasario šventę, kuri šiemet vyks antroje vasaros pusėje, liepos 26 d. – rugpjūčio 9 d.
Į kitų gyvenimus nuolat atidžiai įsižiūrintis Alfas Pakėnas šįkart svečiuojasi pas senąjį Vidumiškio eigulį Jurgį Tereką ir jo pačią Vandą. Dokumentiškai lyriškame pasakojime atsiskleidžia tiek laikmečio iššūkiai, tiek tragiška vienos šeimos lemtis.
Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08). Atsisveikinimas su velione vyks gegužės 12 d., antradienį, 11–13 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, 13 val. – Šv. Mišios. 14 val. išlydėjimas į Joniškės kapines (Klaipėda, Joniškės g. 36).
Knygrišė Leonora Kuisienė sukūrė keturias unikalias knygas su Donaldo Kajoko poema „Sapno mechanika: 36,6 C“.
Skaudi žinia – mus paliko garsus televizijos žurnalistas, Kauno TV įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras GARNYS (1960 04 09–2020 05 05). Urna su P. Garnio palaikais gegužės 9 d., šeštadienį, 11 val. bus pašarvota Kaune, laidojimo namuose „Tylos namai“, 8 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje už velionį bus aukojamos šv. Mišios. Laidotuvės vyks 14 val. Petrašiūnų kapinėse.
Tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris-2020 nukeliamas į 2020 m. liepos 26 – rugpjūčio 9 d.
Nuo dokumentinio, „fakto“ apybraižos žanro E. Kuckailis imasi sudėtingų, meninio įprasminimo, fantazijos, literatūrinės išmonės, istorinių žinių reikalaujančių temų. Pasakojimo apie Štefaną tęsinyje rasite jo patirtis grįžus atgal į Lietuvą ir tęsiant kovą už jos Laisvę.
Šiemet minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ne tik skaitome gerą literatūrą, bet ir prisimename įvairių laikų bei tautų kūrėjus ir mąstytojus, kurie byloja štai ką…
„Poetinis Druskininkų ruduo“ – vienas laukiamiausių literatūrinių metų įvykių – 2019-aisiais šventė jaunatvišką 30-metį. Jį minint pasirodė tiek turiniu, tiek vizualika gaiviai rūgštus leidinys „Poetinės Jotvingių šutvės reikalai: laudacijos ir kiti pa(si)garbstymai“ (sudarė Neringa Butnoriūtė, Andrius Jakučiūnas. – Vilnius: „Poetinis Druskininkų ruduo“, 2019).
G. Lobžanidzės eilėraščiuose organiškai dera Vakarų ir Rytų kultūrų realijos bei įvaizdžiai, jungiamos abiejų tradicijų teosofinės koncepcijos (viename interviu autorius yra sakęs: „Korano studijos mane padarė geresniu krikščionimi“).
Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.
Pavasaris Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai jau tradiciškai asocijuojasi su „Pirmosios knygos“ konkurso laureatų paskelbimu. Šiemet konkursą laimėjo poetė Laura Kromalcaitė ir prozininkas Saulius Vasiliauskas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su būsimųjų knygų autoriais.
Kojomis smagiai taškydamas satyrą, rankų pirštų galiukais Rimantas Petras Elena von Klusas atsargiai virpina lyrikos stygas… „Poete, lyrint nuobodoka, / augink eilėraščiuos taboką!“ – vis tik galiausiai sušunka jis.
„Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“ – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.
90-metį švenčiančiai rašytojai Marijai Macijauskienei šį pavasarį įteiktas pasidabruotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis už svarbius jubiliatės Kaunui ir Lietuvos literatūrai bei istorijai nuveiktus darbus. Juos savo tekste primena Alfas Pakėnas.
Tęsiame neseniai pradėtą pažintį su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu ir, artėjant Atvelykiui, dar žinomam kaip Vaikų Velykos, publikuojame eilėraščių mažiesiems iš nebaigto lyriko rinkinio „Vaikams“. Juose nerūpestinga vaikystės žaismė pinasi su laikmečio aktualijomis, o nuotaikingi, lengva ranka surimuoti pasakojimai mažose širdelėse augina didelę meilę Tėvynei ir ryžtą už ją kovoti.
2020-aisiais muziejininkas Alfas Pakėnas kviečia dar kartą sugrįžti prie spalvingo kūrėjo – Juozo Tumo-Vaižganto giminaičių prisiminimuose atsiskleidžia jo mokslui teikta svarba, meilė rašytam žodžiui ir net istorija, kaip numylėtasis šunelis Kaukas atsidūrė būtent šiuose namuose.
„Permečiau akimis sienas, ieškodamas lango, pro kurį galėčiau pasprukti, jeigu būčiau užspeistas; šitai visada gali nutikti tokioje istorijoje, kur yra peilis, kriauklė kraujui nuplauti, tualetas su langu į kiemą, o tolėliau – pušynas, nutviekstas ryškios mėnulio pilnaties“ – mąsto pagrindinis apsakymo herojus. Iki ko Lotynų Amerikoje gali privesti dviejų rašytojų kivirčas?..
Šįsyk plataus akiračio ir aštraus liežuvio rašytojas ryžtingai kimba į literatūrines bei kultūrines temas: nuo infantilizmo jaunų poetų eilėraščiuose, autentiškų Juozo Klimo prisiminimų apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės salonus, kur visi eidavę „pasiklausyti protingų kalbų ir užkrimsti kaimiškos duonos“, iki literatūrinių atverčių autentiškumo, spalvingos viešnagės Tomo Mano namelyje Nidoje bei menotyrininkų ir kritikų, patiems kūrėjams aiškinančių jų darbus.
Nors neseniai pasirodžiusio naujausio literatūrinio „Varpų“ almanacho (Šiauliai: 2020, Nr. 42) pristatymo Vilniaus Rašytojų klube dėl pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusių aplinkybių dar teks palūkėti, vyriausiasis leidinio redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius nedelsdamas pasidalino džiugiomis žiniomis. Smagu pirmiesiems pasveikinti šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus. Drauge skelbiame apdovanotąją A. E. Puišytės poemą „Manuskriptų ženklai“.
Naujajame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leidžia spręsti autoriaus pateiktos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus. „Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai.
Nors į JAV emigravęs prieškario rašytojas Juozas Čepukaitis literatūros Olimpo ir nepasiekė, poeto Vlado Vaitkevičiaus apžvelgiamuose jo kūrinių siužetuose – nemažai laikui nepavaldžių realijų. Truputis senų laikų naivumo, siūlančio atokvėpį nuo komplikuotos modernybės.
Prieš keletą savaičių kvietėme prisiminti, o neretą – ir susipažinti su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu. Šiandien, rašytojo sūnaus Fausto Zubkos dėka, skelbiame pirmąją lig šiol šeimos archyvuose glūdėjusių K. Zupkos-Keciorio eilėraščių publikaciją, kurioje jaunų dienų polėkį pamažu keičia niauresni gyvenimo okupuotoje Lietuvoje epizodai.
Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatų trejetuką, laimėjusį po J. Gimberio kūrybos rinktinę „Kolizija“ su leidinio sudarytojos Dovilės Zelčiūtės (Gimberienės) autografu. Knygas dovanoja Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Publikuojame laureatų ir kitų konkurso dalyvių įžvalgų mikstūrą, padėsiančią išlaikyti aštrų protą bei gerą ūpą.
Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.