TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. “ELEGIJA ALĖJOS PRINCUI”. EILĖRAŠČIAI

Petro Vaičiulio nuotrauka

 

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

 

AUTOBUSAS

 

Gyveni lyg įsėdęs ne į tą autobusą

Kai per greitai prašmėkši matyti vaizdai

Chiromantiškas triukas po kurio atsibusi

Jei sau prisipažintum kad išsigandai

 

O  jei kas sugniuždys žmogų prievarta laisvas

Gimė jis ir stebuklas šioj Žemėj yra

Nevalia to aliarmo pro ausis leist lyg gaisro

Su raguotojo užmačiom ir jo siera

 

Juk žinai kad persėsti tau teks į nuolatinį

Ir kentėt jei senajam būsi ką pagadinęs

Išlipimo jau kito iš jo nebebus

 

Slinks vaizdai bet tu savintis jų negalėsi

Tik tylėsi tylėsi tik tylėsi tylėsi

Net tada jei vairuotojas jo neprabus

 

2023.03.04

 

BE RIBŲ

 

Volungę aš kėkštu vadinu

O ožka tarytum jakas eina

Mėnesių savaičių ir dienų

Prišvartuoti galima į dainą

 

Logikos pasaulyje nėra

Dėvi Visata juk geležinę

Kaukę kad nedegtų elektra

Nes visi rately gegužinės

 

Tu ta medžiaga neatrasta

Nes nutolus tavo planeta

Į mažiausią kvarco smiltį

 

Nieko nežinai ir tik slapta

Ribą tarp daiktų palies kakta

Nes turės neperžengus pamilti

 

2024.04.08

 

BE SKRYBĖLĖS

 

Su skrybėle eilėraščius rašau

Nors niekad skrybėlės nedėviu

Matyt kad nesvarbi jais sau

Ko gero nesvarbi ir Dievui

 

Bet Jam prisipažįstu ką svarbaus

Slėpiau aš nuo žmonių akylų

Pažvelgęs į bedugnę gal nebaus

O jei nesunkiai baus  –  nuskilo

 

Bet būtų gal geriau viešai

Prisipažint ne šitaip vienišai

Tai mautis skrybėlę tai nusimauti

 

Nes veidmainystė juk baisi yda

Prisipažįstu aš žmonėms tada

Kai su Dievu galiu ir susimauti

 

2023.03.11

 

CENZORIUS

 

Introspekcija į savo gelmę

Ar įmanoma? Ne negalime

Išmatuot lig dugno prarajos

Kas bent pakraštėlį jos pagavo

Netrumpam prarado protą savo

Ir tarytum gyvulys rujos

 

Gali būti netgi gali būti

Jog kažkas ten šmėkšteli truputį

Kad neatiduotum to daugiau

Vėl į prarają bet lai tai

Ritasi atgal lyg luitai

Vis baisiau žiauriau slogiau

 

Nes kiekvienas cenzorių vidinį

Turim savyje nepagadinę

Skiriantį tiek šviesą nuo tamsos

Tiek nuo gėrio blogį jį pajautę

Taip kad rodos skauda netgi plautį

Nuo reakcijos į jį visos

 

DŽIAUGSMAS

 

Melancholija kalvų ir lygumų

Ežerai kiek mato akys plyti

Šiandieni į kišenę jūrą aš imu

Šmėkštelėjusi ir dingusi pelytė

 

Nes negalimo kol gyvas tu nėra

Kosmosas kokia erdvė aplinkui

Gyvenai nors nebe tavo bus era

Ir gyvensi kol ledynai slinko

 

Ir atskaitomybė kūno nesvarbi

Kai į tirštą tirštą būtį įkimbi

Amžinas nes net springsti iš džiaugsmo

 

Taip suaugęs su gimtuoju peizažu

Kad ne tau jau pasitenkinti mažu

Jausmeliu tokiam džiaugsme didžiausiam

 

2023.03.09

 

ELEGIJA ALĖJOS PRINCUI

 

Nepravažiuosi tu Alėja Laisvės

Su dviračiu savu ir šunimis

Nors gatvę neseniai taip gausiai laistė

Einu ja tartum eičiau vinimis

 

Kai susmukai ant grindinio tu josios

Išgelbėt buvo galima tave

Tai visada nuo šiol ir aš žinosiu

Nes gydytojai vaikščiojo gatve

 

O kai suskubo pas tave greitoji

Tavieji šunys tavo tie draugai

Nebeprileido prie tavęs jos tuoj jau

Kai buvo ypatingai tau blogai

 

O kai prileido buvo pavėluota

Tai kam šunis tu savo dresavai

Per Stiksą jau Charonas kėlė luotą

Padaręs tai nepaprastai lengvai

 

Alėjos Prince rengdavęsis ryškiai

Ir visados pakalbinęs mane

Toksai ryškus kad skrist kaip peteliškei

Aš visados linkėsiu tau mene

 

Bet grindinys nuo šiol tarytum vinys

Nes nepadėjo gelbėti tave

Tad man prireiks dar klumpių geležinių

Kad nebebūtų eit skaudu gatve

 

2022.07.19

 

FIRDUSI

 

Išsilieti popieriuj kaip upė

Kai jinai ištvinsta iš krantų

Tvinksi man ir vien tik tai terūpi

Ar šįkart mane suprasi tu

 

Nėr čia gulbių nieks čia negyvena

Nekasdieniai tai deja jausmai

Durklas lyg imperijoj osmanų

Man neleidžia likti mylimai

 

Paklusniai švelniai kvailai blondinei

Dūsta ji ir skaito Firdusi

Balandžius išvaikius balandinėj

Net suabejojus ar esi

 

Ar esi tu Viešpatie ji klausia

Jei esi kam leidi žudynes

Bet nėra atsakymo galiausiai

Nes ir pyktis juk tik iš manęs

 

Viskas juk many kaip šis peizažas

Bet ir išsilieti bus riba

Taip kad neatrodytų per maža

Pasirinkus tik arba-arba

 

2024.04.03

 

GALĖTŲ KARAS IR JAU BAIGTIS

 

Galėtų karas ir jau baigtis

Sakysit didelio čia daikto

Dar pakariavę kiek sustos

Bet žmonės juk kasdieną žūsta

Nespėjus nusiimti žiursto

Močiutė kritus ant aslos

 

Vaikai kieme kai prie sūpynių

Tai ne jų kojos susipynė

Bet bomba tiesiai ant galvos

Į gabalus sudraskius kūnus

Žudikams atpildas tebūna

Kankinantis be paliovos

 

Galėtų karas baigtis greitai

Kad nužudytieji pareitų

Pas mylimąsias ir mamas

Gyvi tokie kaip ir prieš karą

Ir dovanų parvežtų skarą

Jas aplankydami pirmas

 

Kad viskas į vietas sustotų

Ir kaip prieš karą asistuotų

Jaunuoliai žuvę tam kare

„Taip“ tartų mylimos merginos

Žinodamos kad jie jas gina

Ir daužtųs vyno jie taure

 

Kad šis košmaras neateitų

Jų lauktų Pradas Luvras Teitas

Ir dar galerijų daugiau

Bet šiandien žuvusiųjų gedim

Ir tam pabeldžiame į medį

Kad nebebūtų dar blogiau

 

2022.07.28

 

GAMTA YRA MOTERIS

 

Šlapdriba ar dribšala balandy

Drimba ir dramblota ta gamta

Ne ispanė ir net ne olandė

Sužadėtinė tau paskirta

 

Nuostabi jinai be viso kito

Priešgina nemėgstanti kalbėt

Ji akis tau baigia išdraskyti

Ir džiaugies tu nuolatos ja bet

 

Septynmyliais žingsniais ji žygiuoja

Ir nepaveja paveikslais jos nė Goja

Klimato išlikęs tarpdury

 

Juokiasi ir verkia ji kiek nori

Kai ketina sviesti meteorą

Nes laikai taip siūlo keturi

 

2024.04.20

 

HARLEY DAVIDSON

 

Greičio greičio mano siela

Lėtapėdė tiktai trokš

Laiką perkertant kaip vielą

Kūnui nepadarius triokšt

 

Pojūtis visagalybės

Motociklą sėdyne

Spaudžiant toks patirtas slypi

Džiaugsmui akinant mane

 

Spauski žirge geležinis

Lėkti taip mana aistra

Kas to jausmo nepažino

Greitkelyje to nėra

 

Lekiam taip į savo tikslą

Siekti jo savim pilnai

Smilkinyse laikui tiksint

Jo patikrinti pelnai

 

Net akidangčiais aš šalmo

Į skafandrą panašaus

Nedengiu mat vėją šaunų

Akyse žaibai nušaus

 

Regis kilsim mes į orą

Savo žemę iš aukštai

Tyrinėsim toks ir noras

Savimi pajausti tai

 

Tad per aspera ad astra!

Ne!  Nebūtina kančia

Aš tetrokštu jausti aistrą

Begyvenant  man dar čia!

 

2024.05.01

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *