TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. “ELEGIJA ALĖJOS PRINCUI”. EILĖRAŠČIAI
Petro Vaičiulio nuotrauka
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ
AUTOBUSAS
Gyveni lyg įsėdęs ne į tą autobusą
Kai per greitai prašmėkši matyti vaizdai
Chiromantiškas triukas po kurio atsibusi
Jei sau prisipažintum kad išsigandai
O jei kas sugniuždys žmogų prievarta laisvas
Gimė jis ir stebuklas šioj Žemėj yra
Nevalia to aliarmo pro ausis leist lyg gaisro
Su raguotojo užmačiom ir jo siera
Juk žinai kad persėsti tau teks į nuolatinį
Ir kentėt jei senajam būsi ką pagadinęs
Išlipimo jau kito iš jo nebebus
Slinks vaizdai bet tu savintis jų negalėsi
Tik tylėsi tylėsi tik tylėsi tylėsi
Net tada jei vairuotojas jo neprabus
2023.03.04
BE RIBŲ
Volungę aš kėkštu vadinu
O ožka tarytum jakas eina
Mėnesių savaičių ir dienų
Prišvartuoti galima į dainą
Logikos pasaulyje nėra
Dėvi Visata juk geležinę
Kaukę kad nedegtų elektra
Nes visi rately gegužinės
Tu ta medžiaga neatrasta
Nes nutolus tavo planeta
Į mažiausią kvarco smiltį
Nieko nežinai ir tik slapta
Ribą tarp daiktų palies kakta
Nes turės neperžengus pamilti
2024.04.08
BE SKRYBĖLĖS
Su skrybėle eilėraščius rašau
Nors niekad skrybėlės nedėviu
Matyt kad nesvarbi jais sau
Ko gero nesvarbi ir Dievui
Bet Jam prisipažįstu ką svarbaus
Slėpiau aš nuo žmonių akylų
Pažvelgęs į bedugnę gal nebaus
O jei nesunkiai baus – nuskilo
Bet būtų gal geriau viešai
Prisipažint ne šitaip vienišai
Tai mautis skrybėlę tai nusimauti
Nes veidmainystė juk baisi yda
Prisipažįstu aš žmonėms tada
Kai su Dievu galiu ir susimauti
2023.03.11
CENZORIUS
Introspekcija į savo gelmę
Ar įmanoma? Ne negalime
Išmatuot lig dugno prarajos
Kas bent pakraštėlį jos pagavo
Netrumpam prarado protą savo
Ir tarytum gyvulys rujos
Gali būti netgi gali būti
Jog kažkas ten šmėkšteli truputį
Kad neatiduotum to daugiau
Vėl į prarają bet lai tai
Ritasi atgal lyg luitai
Vis baisiau žiauriau slogiau
Nes kiekvienas cenzorių vidinį
Turim savyje nepagadinę
Skiriantį tiek šviesą nuo tamsos
Tiek nuo gėrio blogį jį pajautę
Taip kad rodos skauda netgi plautį
Nuo reakcijos į jį visos
DŽIAUGSMAS
Melancholija kalvų ir lygumų
Ežerai kiek mato akys plyti
Šiandieni į kišenę jūrą aš imu
Šmėkštelėjusi ir dingusi pelytė
Nes negalimo kol gyvas tu nėra
Kosmosas kokia erdvė aplinkui
Gyvenai nors nebe tavo bus era
Ir gyvensi kol ledynai slinko
Ir atskaitomybė kūno nesvarbi
Kai į tirštą tirštą būtį įkimbi
Amžinas nes net springsti iš džiaugsmo
Taip suaugęs su gimtuoju peizažu
Kad ne tau jau pasitenkinti mažu
Jausmeliu tokiam džiaugsme didžiausiam
2023.03.09
ELEGIJA ALĖJOS PRINCUI
Nepravažiuosi tu Alėja Laisvės
Su dviračiu savu ir šunimis
Nors gatvę neseniai taip gausiai laistė
Einu ja tartum eičiau vinimis
Kai susmukai ant grindinio tu josios
Išgelbėt buvo galima tave
Tai visada nuo šiol ir aš žinosiu
Nes gydytojai vaikščiojo gatve
O kai suskubo pas tave greitoji
Tavieji šunys tavo tie draugai
Nebeprileido prie tavęs jos tuoj jau
Kai buvo ypatingai tau blogai
O kai prileido buvo pavėluota
Tai kam šunis tu savo dresavai
Per Stiksą jau Charonas kėlė luotą
Padaręs tai nepaprastai lengvai
Alėjos Prince rengdavęsis ryškiai
Ir visados pakalbinęs mane
Toksai ryškus kad skrist kaip peteliškei
Aš visados linkėsiu tau mene
Bet grindinys nuo šiol tarytum vinys
Nes nepadėjo gelbėti tave
Tad man prireiks dar klumpių geležinių
Kad nebebūtų eit skaudu gatve
2022.07.19
FIRDUSI
Išsilieti popieriuj kaip upė
Kai jinai ištvinsta iš krantų
Tvinksi man ir vien tik tai terūpi
Ar šįkart mane suprasi tu
Nėr čia gulbių nieks čia negyvena
Nekasdieniai tai deja jausmai
Durklas lyg imperijoj osmanų
Man neleidžia likti mylimai
Paklusniai švelniai kvailai blondinei
Dūsta ji ir skaito Firdusi
Balandžius išvaikius balandinėj
Net suabejojus ar esi
Ar esi tu Viešpatie ji klausia
Jei esi kam leidi žudynes
Bet nėra atsakymo galiausiai
Nes ir pyktis juk tik iš manęs
Viskas juk many kaip šis peizažas
Bet ir išsilieti bus riba
Taip kad neatrodytų per maža
Pasirinkus tik arba-arba
2024.04.03
GALĖTŲ KARAS IR JAU BAIGTIS
Galėtų karas ir jau baigtis
Sakysit didelio čia daikto
Dar pakariavę kiek sustos
Bet žmonės juk kasdieną žūsta
Nespėjus nusiimti žiursto
Močiutė kritus ant aslos
Vaikai kieme kai prie sūpynių
Tai ne jų kojos susipynė
Bet bomba tiesiai ant galvos
Į gabalus sudraskius kūnus
Žudikams atpildas tebūna
Kankinantis be paliovos
Galėtų karas baigtis greitai
Kad nužudytieji pareitų
Pas mylimąsias ir mamas
Gyvi tokie kaip ir prieš karą
Ir dovanų parvežtų skarą
Jas aplankydami pirmas
Kad viskas į vietas sustotų
Ir kaip prieš karą asistuotų
Jaunuoliai žuvę tam kare
„Taip“ tartų mylimos merginos
Žinodamos kad jie jas gina
Ir daužtųs vyno jie taure
Kad šis košmaras neateitų
Jų lauktų Pradas Luvras Teitas
Ir dar galerijų daugiau
Bet šiandien žuvusiųjų gedim
Ir tam pabeldžiame į medį
Kad nebebūtų dar blogiau
2022.07.28
GAMTA YRA MOTERIS
Šlapdriba ar dribšala balandy
Drimba ir dramblota ta gamta
Ne ispanė ir net ne olandė
Sužadėtinė tau paskirta
Nuostabi jinai be viso kito
Priešgina nemėgstanti kalbėt
Ji akis tau baigia išdraskyti
Ir džiaugies tu nuolatos ja bet
Septynmyliais žingsniais ji žygiuoja
Ir nepaveja paveikslais jos nė Goja
Klimato išlikęs tarpdury
Juokiasi ir verkia ji kiek nori
Kai ketina sviesti meteorą
Nes laikai taip siūlo keturi
2024.04.20
HARLEY DAVIDSON
Greičio greičio mano siela
Lėtapėdė tiktai trokš
Laiką perkertant kaip vielą
Kūnui nepadarius triokšt
Pojūtis visagalybės
Motociklą sėdyne
Spaudžiant toks patirtas slypi
Džiaugsmui akinant mane
Spauski žirge geležinis
Lėkti taip mana aistra
Kas to jausmo nepažino
Greitkelyje to nėra
Lekiam taip į savo tikslą
Siekti jo savim pilnai
Smilkinyse laikui tiksint
Jo patikrinti pelnai
Net akidangčiais aš šalmo
Į skafandrą panašaus
Nedengiu mat vėją šaunų
Akyse žaibai nušaus
Regis kilsim mes į orą
Savo žemę iš aukštai
Tyrinėsim toks ir noras
Savimi pajausti tai
Tad per aspera ad astra!
Ne! Nebūtina kančia
Aš tetrokštu jausti aistrą
Begyvenant man dar čia!
2024.05.01
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba 
