Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus archyve saugomuose praėjusių Poezijos pavasarių aplankuose aptikome ir 2016 metų poezijos festivalyje dalyvavusių ir savo eiles skaičiusių mūsų poetų originalius rankraščius.
Istorijos puslapiai
VITA MIKUTAITĖ. KELIONĖ Į SENELIO EILĖRAŠTĮ. POETO ALGIMANTO MIKUTOS GYVENIMO IR KŪRYBOS SĄSAJOS
Prieš dvidešimt vienerius metus Algimanto Mikutos anūkė Vita Mikutaitė sukūrė rašinį, skirtą savo seneliui “Kelionė į senelio eilėraštį”. Ši jautri, nuoširdi impresija, kurioje susipina asmeniniai paauglės įspūdžiai, ryškios, įsimintinos biografinės senelio būdo, pomėgių savybės, iki šiol neprarado savo skambesio ir autentiškumo.
PIRMEIVĖ IŠ MEILĖS IR BIČIULYSTĖS: VERTĖJA ELEONORA ŽIKORYTĖ-JANKUVIENĖ. ŽURNALAS “METAI” NR. 8-9
Rugpjūčio–rugsėjo „Metų“ numeris skirtas geriau pažinti Estiją! Lietuvių ir estų kultūrų santykių raida atsiskleidžia iš žinių apie vieną pirmųjų vertėjų iš estų kalbos Eleonorą Žikorytę-Jankuvienę. Apie tai pasakoja jos sūnus rašytojas Gediminas Jankus, duodamas interviu vertėjai Danutei Sirijos Giraitei žurnale “Metai” Nr. 8-9.
BIČIULĮ ALGIMANTĄ PRISIMENANT. EKSPRESYVUS, IRONIŠKAS, PRINCIPINGAS.
Daugiau nei 40 metų. Tiek bendrauta, draugauta su mus ką tik, Žolinės išvakarėse, palikusiu garsiuoju poetu, redaktoriumi, vertėju, Bičiuliu Algimantu Mikuta. Netektis liūdina, skaudina, bet tuo pačiu ir paskatina prisiminti giliai įsirėžusius mūsų bendravimo – ir kūrybinio, ir gyvenimiško – epizodus.
NUŽYDĖJĘ, BET NEUŽMIRŠTAMI POEZIJOS PAVASARIAI. KAUNO RAŠYTOJŲ FOTOARCHYVAS
Prisimenant nužydėjusių, tačiau mums tokių brangių Poezijos pavasarių istoriją, įdomu pavartyti Kauno rašytojų fotoarchyvą, kuriame mūsų vyresnieji kolegos – Aldona Puišytė, Petras Palilionis, Aldona Ruseckaitė, Aleksas Dabulskis, sukaupė kai kurių poezijos švenčių itin retas akimirkas.
“POEZIJOS PAVASARIS” 2024 KAUNE. POETO KĘSTUČIO NAVAKO (1964-2020) ATMINIMO VAKARAS
Vienas iš tarptautinio poezijos festivalio “Poezijos pavasaris” 2024 Kaune renginių – Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvykęs poeto, prozininko, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako (1964-2020) atminimo vakaras, skirtas jo 60-mečiui.
POEZIJOS FESTIVALIUI – 60. PIRMASIS POEZIJOS PAVASARIS, PIRMASIS LAUREATAS JUSTINAS MARCINKEVIČIUS
Netrukus, gegužės 12 d. visoje Lietuvoje prasidės jubiliejinio, 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio “Poezijos pavasaris” 2024 renginiai. Graži proga prisiminti šventės sumanytoją ir pirmąjį “Poezijos pavasario” 1965 laureatą Justiną Marcinkevičių.
ILGAMEČIO REDAKTORIAUS JUOZO STEPŠIO (1936-2022) “VAGOS” LEIDYKLOS DIENORAŠČIAI-ATSIMINIMAI
Neseniai pasirodė solidžiai išleista redaktoriaus, žurnalisto, knygų leidėjo Juozo Stepono Stepšio knyga “Atsiminimų fragmentai. “Vagos” leidyklos dienoraščiai” ( Kaunas: Naujasis lankas, 2024). Juozas Stepšys – ilgametis “Vagos” leidyklos redakcijos vedėjas, vyriausiasis redaktorius (1976-1989), knygų leidėjas, parašė literatūros kritikos straipsnių, skaitė paskaitas apie lietuvių literatūrą.
RAŠYTOJO GASPARO ALEKSOS APMĄSTYMAI “KELIONĖ BE PABAIGOS”. ANTRA DALIS
Tęsiame rašytojo Gasparo Aleksos apmąstymų-atsiminimų publikavimą. Antroje “Kelionė be pabaigos” dalyje autorius pasakoja apie kolegės Jurgos Ivanauskaitės, aktyvios žmogaus teisių gynėjos, veiklą, kalba apie kilnią misiją – ginti sąžinės kalinius.
RAŠYTOJO GASPARO ALEKSOS APMĄSTYMAI “KELIONĖ BE PABAIGOS”. PIRMA DALIS
Mūsų kolega prozininkas, poetas, dramaturgas Gasparas Aleksa skelbia įdomius, intriguojančius atsiminimus – apmąstymus “Kelionė be pabaigos” apie sovietinio laikmečio ideologinius absurdus, apie prozininkę, poetę Jurgą Ivanauskaitę, jos kelią į literatūrą, bendrą veiklą Tarptautinės Amnestijos grupėje bei apie daugelį kitų mažai žinomų įvykių.
ARVYDAS JUOZAITIS. KELIŲ DEŠIMTMEČIŲ DRAUGYSTĖ
Filosofo, rašytojo Arvydo Juozaičio pamąstymai – pri(si)minimai apie Bičiulį ir Mokytoją Arvydą Šliogerį, su kuriuo draugystė tęsėsi 24-erius metus.
KAUNO RAŠYTOJAI. KETVERIŲ METŲ IŠŠŪKIAI IR VEIKLOS
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus ketverių metų kadencijos (2019-2023) skyriaus veiklos ir darbų apžvalga, su kuria susipažino skyriaus nariai visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu 2023 m. lapkričio 18 d. ir įvertino teigiamai.
UŽMIRŠTAS ROBERTO KETURAKIO BUKMEDIS VDU BOTANIKOS SODE
2015 m., švenčiant mylimo Poeto Roberto Keturakio 80-metį, Kauno rašytojai, sutarę su VDU Kauno botanikos sodu, padovanojo R. Keturakiui galingą medį-buką, tarsi gyvą ilgaamžį paminklą, ir pavadino jį Roberto buku. O kaip džiaugėsi poetas, išvydęs šį jam skirtą galiūną! Bet šiuo metu dovana užmiršta, tarsi atimta. Jokios nuorodos, jokio priminimo.
ROBERTO KETURAKIO EGZISTENCINĖS VIRŠŪNĖS. “MES ŠVIESAI PAŠAUKTI”
Robertas Keturakis, mus palikęs prieš dvejus metus (1935 03 12 – 2021 10 26) yra europinio lygio kūrėjas, pasiekęs ne tik „padangėj iškeltą viršūnę“, bet ir sugebėjęs pabuvoti dvasinio išbandymo, kančių, dramatizmo kupinose gelmėse, tuos potyrius didžiule talento jėga perteikęs savo poezijos ir prozos rinkiniuose.
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. BALTUŠKEVIČIAI IŠ LIEPYNŲ KAIMO
Rašytojas Stanislovas Abromavičius savo publikacijoje pasakoja apie Baltuškevičių giminę, kurioje būta daug garbingų žmonių – partizanų, mokslininkų, poetų, pateikia jo užrašytus įdomius gydytojo, docento Algirdo Baltuškevičiaus (1933-2021) atsiminimus.
RAŠYTOJAS PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMAI “STUDIJOS VILNIUJE 1963-1967”. ANTRA DALIS
Tęsiame rašytojo Petro Venclovo publlikaciją – prisiminimus “Studijos Vilniuje 1963-1967” antrą dalį.
RAŠYTOJAS PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMAI “STUDIJOS VILNIUJE 1963-1967”. PIRMA DALIS
Rašytojas Petras Venclovas savo autentiškais prisiminimais apie studijas Vilniaus universitete 1963-1967 metais ženkliai papildė akivaizdžiai menką to meto memuaristiką. Jis ne tik atskleidžia tuometinių sovietinių ideologų uoliai prižiūrimą ir kontroliuojamą dėstytojų ir studentų “mokymosi procesą”, bet daug vietos skiria studentiškai buičiai, pomėgiams, nuotykiams. Sužinome daug naujo apie studijų kolegas, kai kuriuos dėstytojus.
RAŠYTOJUI, MUZIKOLOGUI VYTAUTUI ČEPLIAUSKUI – 90 (1933-2011)
Pažymėdami šviesaus atminimo rašytojo ir muzikologo Vytauto Čepliausko 90-metį, publikuojame jo žmonos Ramutės ir dukros Šviesės, garsiosios europinio lygio pianistės ir pedagogės, tarptautinių konkursų diplomantės ir prizininkės, paruoštus poeto ir prozininko prisiminimų fragmentus.
SATYRIKUI AUGUSTUI TAMALIŪNUI – 80 (1943 – 2012)
Prisimename šviesaus atminimo rašytoją Augustą Tamaliūną, itin talentingą, garsųjį ir kandų humoristą, satyriką, žurnalistą – gegužės 28-ąją jam sukaktų 80 metų (1943 05 28 – 2012 03 26).
ARVYDAS JUOZAITIS: ANTANUI DRILINGAI – 88!
Neturėjome tradicijos minėti tokius “neapvalius”, nors ir simbolinius kolegų gimtadienius, tačiau mūsų šviesuolio Arvydo Juozaičio padrąsinti ir jam maloniai leidus, skelbiame jo jautrų sveikinimo žodį poetui, pirmajam legendinio “Nemuno” redaktoriui ir Kauno rašytojų vadovui Antanui DRILINGAI
JAUNIEJI KAUNO RAŠYTOJAI KULTŪROS ŽURNALE “NEMUNAS”. 1986, SAUSIS
Mums, kauniečiams rašytojams, šis kultūros žurnalo “Nemunas” (1986 m., sausis) archyvinis numeris yra brangus, jau istorinis. Jam 37 metai, tada ir mes buvome pradedantieji, vieni jau išleidę, kiti dar ruošiantys pirmąsias knygas. Mes – tai Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus jaunieji rašytojai.
PROZININKUI MEČISLOVUI RAKAUSKUI – 85 (1938 01 01 – 2020 09 17)
Naujųjų metų pirmąją dieną prisimename mūsų talentingąjį prozininką Mečislovą Ireniejų Rakauską (literatūrinis slapyvardis – Mečys Rakauskas), kurį būtent dabar ir sveikintume su jo 85-uoju gimtadieniu. Deja, Mečys mus paliko prieš dvejus metus – 2020 m. rugsėjo 17-ąją.
RAŠYTOJO KAZIO JANKAUSKO GIMTADIENIS. TOLSTANČIO ŠVYTURIO ŠVIESOJ
Kauniečio rašytojo, vertėjo, politinio kalinio Kazio Jankausko jau 116 -asis gimtadienis, proga prisiminti šį realistinės krypties prozos meistrą. Skelbiame rašytojos, ilgametės Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Marijos Macijauskienės (1930-2020) prisiminimus apie Kazį Jankauską “Tolstančio švyturio šviesoj”, rašytus 2006 metais.
PROFESORIUI BRONIUI VAŠKELIUI – 100! (1922 11 14 – 2021 09 03)
Tik prieš metus atsisveikinome su garsiuoju literatūrologu, teatrologu, buvusiu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi, VDU garbės profesoriumi Broniu Vaškeliu (1922 11 14 – 2021 09 03) ir nelengva patikėti, kad jau minime jo gimimo šimtmetį. Ilgas, labai prasmingas šio šviesuolio erudito gyvenimas, ypatingai svarūs jo nuveikti darbai.
APIE LEONĄ ZALECKĮ. ŽEMAITIŠKAS GRYNUOLIS
Prisimename mūsų kolegą, rašytoją, gaivališką talentą Leoną ZALECKĮ (1929 02 20 – 2003 10 06), sukanka 19 metų nuo jo mirties. Tikras žemaitis, užsispyręs, veržlus, nagingas, bitininkas ir talentingas pasakorius. Parašė romaną, apsakymų, išleido keletą rinkinių, o už apsakymų knygą “Būtoji diena” 1999 m. tapo tapo Žemaitės literatūrinės premijos laureatu. Skelbiame rašytojo Petro Venclovo atsiminimus apie Leoną Zaleckį.
VERTĖJUI EDUARDUI VISKANTAI – 120!
Vienam iškiliausių mūsų vertėjų, pedagogui ir žurnalistui, Kauno miesto Garbės piliečiui Eduardui Viskantai (1902 03 19 – 2002 01 02) šie metai – jubiliejiniai. Pažymime jo 120-metį. Darbštusis ilgaamžis, produktyvus ir itin profesionalus vertėjas mirė prieš 20 metų, eidamas 99-uosius, kelių mėnesių pritrūko iki itin gražaus ir solidaus 100-mečio.
RAIMUNDUI SAMULEVIČIUI – 85
Vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo Raimundo Samulevičiaus (1937 09 25 – 1981 02 02) gimtadienis, rudenišką rugsėjo 25-ąją būtų sulaukęs 85-erių… Tačiau nesulaukė. Jau prabėgo 41-eri metai po jo tragiškos žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių…
PETRAS PALILIONIS MAIRONIO MUZIEJUI PERDAVĖ JUOZO GRUŠO ARCHYVĄ
Buvęs Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Petras Palilionis pernai nudžiugino Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojus pranešdamas, kad nori perduoti rašytojo Juozo Grušo archyvą. Maironio muziejus džiaugiasi ir dėkoja P. Palilioniui už tai, kad jis stropiai išsaugojo gautą dramaturgo J. Grušo archyvą ir perdavė jį muziejininkams.
PRISIMENAME BERNARDĄ BRAZDŽIONĮ
Prieš 20 metų, 2002-ųjų liepos 11 d. Los Angeles, sulaukęs 95-erių, mirė mūsų garsusis Poetas – Legenda, Kauno miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis. Prisimename iškilųjį tautos Dainių, pakvietę talkon rašytoją, ilgametį Kauno rašytojų vadovą Petrą Palilionį, Bernardo Brazdžionio kūrybos ir gyvenimo metraštininką.
VYTAUTUI ALANTUI – 120. TAUTA ISTORIJOS VINGIAIS
Tai, kad šie metai – jubiliejiniai V. Alanto metai (minime jo 120-ąjį gimtadienį) priminė seniai, dar 1991-aisiais, jo našlės Irenos Alantienės (1915-2010) maloniai man dedikuota rašytojo knyga “Tauta istorijos vingiais”. Šie, pasak autoriaus, “ideologiniai mąstymai” – paskutinioji jo knyga, kurioje itin ryškiai ir giliai išreikštas susirūpinimas lietuvių Tautos išlikimu.
KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!
Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS PRIMENA ZIGFRIDO GRONAU – “VILKO VAIKO” DRAMATIŠKĄ ISTORIJĄ
Siegfried Gronau – dramatiško likimo vokietis, patyręs ne tik karo baisumus, bet ir susidūręs ir matęs neišpasakytą sovietinių rusų kareivų – “išvaduotojų” žiaurumą, žudynes ir […]
BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115!
BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.
Nuoširdžiai sveikiname rašytojus ir žurnalistus su jų bendros organizacijos 100-mečiu!
Būtent šiandien sukanka 100 metų, kai buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Sąjungos pagrindinis iniciatorius, steigėjas ir organizatorius bei jos vadovas (iki 1925 m.) buvo J. Tumas-Vaižgantas.
IŠ JUOZO GRUŠO PRISIMINIMŲ APIE LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJĄ (2 dalis)
Pateikiame antrąją ištrauką iš Petro Palilionio knygos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui” apie Lietuvių rašytojų draugijos veiklą.
IŠ JUOZO GRUŠO PRISIMINIMŲ APIE LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJĄ
Itin retus klasiko J. Grušo liudijimus, daugybę nežinomų faktų užfiksavo ir sudėliojo rašytojas, poetas Petras Palilionis savo knygoje „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui”. Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
LIETUVOS RAŠYTOJŲ IR ŽURNALISTŲ SĄJUNGŲ JUBILIEJINIAI METAI
1922 m. sausio 31 d. įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Josios kūrimosi istoriją trumpai primena LRS KS pirmininkas Gediminas Jankus.
LRS KAUNO SKYRIUI – 50. KAUKAS, PILNAS KULTŪROS KAUNAS IR KNYGŲ LEIDYBA
Su naujamečiu virsmu baigiame savo gan ilgą priminimų-prisiminimų ciklą „Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui – 50“.
LRS KAUNO SKYRIUI – 50. VIRSMAI, LITERATŪRINIAI IR KITOKIE VAINIKAI
Kauniečių rašytojų atsakinguoju sekretoriumi išrenkamas poetas Petras Palilionis, aktyvus kūrybinių procesų dalyvis, ilgametis Kauno radijo kultūrinių laidų redaktorius. Jis tada nepabojo laukiančių iššūkių ir miesto rašytojams vadovavo ilgiausiai – 20 metų (1989-2009)!
JUOZUI GRUŠUI – 120. NULEISTA SĖKMĖS BURĖ
Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.
JUOZUI GRUŠUI – 120. GRUŠAS, KOPIANTIS Į ŽALIAKALNĮ
Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.
JUOZUI GRUŠUI – 120. EGZISTENCINĖS KŪRYBOS GELMĖS
Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.
LRS KAUNO SKYRIUI – 50. PIRMIEJI NEPRIKLAUSOMYBĖS METAI
Petras Venclovas: pateiksiu žiupsnelį prisiminimų, likusių iš tų laikų, kai 1990–1994 metais teko darbuotis Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Pareigas paveldėjau iš Alekso Dabulskio, kuris perėjo dirbti į „Santaros“ žurnalą. Vadinausi literatūros konsultantu ir renginių organizatoriumi.
LRS KAUNO SKYRIUI – 50. PEGASAI IR KITI KŪRYBINIO ĮKVĖPIMO YPATUMAI
Toliau miname takelius praeitin, link Kauno rašytojų veiklos, kūrybos ir telkimosi pradžios ir brandos, kai kurie tie priėjimai-praėjimai užmaršties kupsteliais apaugę, tenka nuklysti, paklaidžioti paribiais. Ačiū kolegoms, ypač prozininkui Petrui Venclovui, nuolat tikslinančiam ir papildančiam skelbtą informaciją apie kauniečių skyrių.
LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS. ANTRA DALIS
Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.
LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS
Tęsiame kelionę-dėlionę po Kauno rašytojų veiklos ir tapsmo istoriją, stabtelėdami prie, mūsų manymu, svarbesnių ir reikšmingų momentų, primindami nelengvą, komplikuotą kelią į ideologinių klišių ir postulatų nevaržomą kūrybą ir saviraišką.
RAŠYTOJO TRAGIŠKA LEMTIS
Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių.
LRS Kauno skyriui – 50. Pradžia “Nemune”.
Kas mums tie 50? Pati branda, ir kūrybinė, ir dvasinė. Gal geriau apie ją ir pasikalbėkime, prakalbinkime pirmuosius Kauno rašytojų vadovus vedlius, pabūkime kartu ir prisiminkime bent virtualiai, mūsų skyriaus istoriją.