Istorijos puslapiai

ILGAMEČIO REDAKTORIAUS JUOZO STEPŠIO (1936-2022) “VAGOS” LEIDYKLOS DIENORAŠČIAI-ATSIMINIMAI

Neseniai pasirodė solidžiai išleista redaktoriaus, žurnalisto, knygų leidėjo Juozo Stepono Stepšio knyga “Atsiminimų fragmentai. “Vagos” leidyklos dienoraščiai” ( Kaunas: Naujasis lankas, 2024). Juozas Stepšys – ilgametis “Vagos” leidyklos redakcijos vedėjas, vyriausiasis redaktorius (1976-1989), knygų leidėjas, parašė literatūros kritikos straipsnių, skaitė paskaitas apie lietuvių literatūrą. 

UŽMIRŠTAS ROBERTO KETURAKIO BUKMEDIS VDU BOTANIKOS SODE

2015 m., švenčiant mylimo Poeto Roberto Keturakio 80-metį, Kauno rašytojai, sutarę su VDU Kauno botanikos sodu, padovanojo R. Keturakiui galingą medį-buką, tarsi gyvą ilgaamžį paminklą, ir pavadino jį Roberto buku. O kaip džiaugėsi poetas, išvydęs šį jam skirtą galiūną! Bet šiuo metu dovana užmiršta, tarsi atimta. Jokios nuorodos, jokio priminimo.

RAŠYTOJAS PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMAI “STUDIJOS VILNIUJE 1963-1967”. PIRMA DALIS

Rašytojas Petras Venclovas savo autentiškais prisiminimais apie studijas Vilniaus universitete 1963-1967 metais ženkliai papildė akivaizdžiai menką to meto memuaristiką. Jis ne tik atskleidžia tuometinių sovietinių ideologų uoliai prižiūrimą ir kontroliuojamą dėstytojų ir studentų “mokymosi procesą”, bet daug vietos skiria studentiškai buičiai, pomėgiams, nuotykiams. Sužinome daug naujo apie studijų kolegas, kai kuriuos dėstytojus.

ARVYDAS JUOZAITIS: ANTANUI DRILINGAI – 88!

Neturėjome tradicijos minėti tokius “neapvalius”, nors ir simbolinius kolegų gimtadienius, tačiau mūsų šviesuolio Arvydo Juozaičio padrąsinti ir jam maloniai leidus, skelbiame jo jautrų sveikinimo žodį poetui, pirmajam legendinio “Nemuno” redaktoriui ir Kauno rašytojų vadovui Antanui DRILINGAI

APIE LEONĄ ZALECKĮ. ŽEMAITIŠKAS GRYNUOLIS

Prisimename mūsų kolegą, rašytoją, gaivališką talentą Leoną ZALECKĮ (1929 02 20 – 2003 10 06), sukanka 19 metų nuo jo mirties. Tikras žemaitis, užsispyręs, veržlus, nagingas, bitininkas ir talentingas pasakorius. Parašė romaną, apsakymų, išleido keletą rinkinių, o už apsakymų knygą “Būtoji diena” 1999 m. tapo  tapo Žemaitės literatūrinės premijos laureatu. Skelbiame rašytojo Petro Venclovo atsiminimus apie Leoną Zaleckį.

VERTĖJUI EDUARDUI VISKANTAI – 120!

Vienam iškiliausių mūsų vertėjų, pedagogui ir žurnalistui, Kauno miesto Garbės piliečiui Eduardui Viskantai (1902 03 19 – 2002 01 02) šie metai – jubiliejiniai. Pažymime jo 120-metį. Darbštusis ilgaamžis, produktyvus ir itin profesionalus vertėjas mirė prieš 20 metų, eidamas 99-uosius, kelių mėnesių pritrūko iki itin gražaus ir solidaus 100-mečio.

RAIMUNDUI SAMULEVIČIUI – 85

Vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo Raimundo Samulevičiaus (1937 09 25 – 1981 02 02) gimtadienis, rudenišką rugsėjo 25-ąją būtų sulaukęs 85-erių…  Tačiau nesulaukė. Jau prabėgo 41-eri metai po jo tragiškos žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių…

PETRAS PALILIONIS MAIRONIO MUZIEJUI PERDAVĖ JUOZO GRUŠO ARCHYVĄ

Buvęs Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Petras Palilionis pernai nudžiugino Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojus pranešdamas, kad nori perduoti rašytojo Juozo Grušo archyvą. Maironio muziejus džiaugiasi ir dėkoja P. Palilioniui už tai, kad jis stropiai išsaugojo gautą dramaturgo J. Grušo archyvą ir perdavė jį muziejininkams.  

PRISIMENAME BERNARDĄ BRAZDŽIONĮ

Prieš 20 metų, 2002-ųjų liepos 11 d. Los Angeles, sulaukęs 95-erių, mirė mūsų garsusis Poetas – Legenda, Kauno miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis. Prisimename iškilųjį tautos Dainių, pakvietę talkon rašytoją, ilgametį Kauno rašytojų vadovą Petrą Palilionį, Bernardo Brazdžionio kūrybos ir gyvenimo metraštininką.

VYTAUTUI ALANTUI – 120. TAUTA ISTORIJOS VINGIAIS

Tai, kad šie metai – jubiliejiniai V. Alanto metai (minime jo 120-ąjį gimtadienį) priminė seniai, dar 1991-aisiais, jo našlės Irenos Alantienės (1915-2010) maloniai man dedikuota rašytojo knyga “Tauta istorijos vingiais”. Šie, pasak autoriaus, “ideologiniai mąstymai” – paskutinioji jo knyga, kurioje itin ryškiai ir giliai išreikštas susirūpinimas lietuvių Tautos išlikimu.

KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!

Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115!

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI – 115! Poeto-Pranašo pagerbimui skelbiame fragmentus iš solidžios, dokumentuotos ir autentiškos rašytojo Petro Palilionio monografijos “Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį”.

JUOZUI GRUŠUI – 120. NULEISTA SĖKMĖS BURĖ

Vytautas Martinkus: su Juozu Grušu asmeniškai susipažinau 1963 metais. Tada būrelis jaunų literatų sumanė organizuoti literatūrinį konkursą ir mane pasiuntė kalbinti Grušą sutikti pabūti jury nariu. Tada pirmąsyk užėjau į jo namus, tačiau kurį laiką mudviejų susitikimai ir pašnekesiai dažniausiai būdavo vieši – literatūros vakaruose, redakcijose.

JUOZUI GRUŠUI – 120. GRUŠAS, KOPIANTIS Į ŽALIAKALNĮ

Algimantas Mikuta: Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.

JUOZUI GRUŠUI – 120. EGZISTENCINĖS KŪRYBOS GELMĖS

Artėja vieno žymiausių Lietuvos rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo jubiliejinis gimtadienis – lapkričio 29-ąją pažymėsime jo 120-metį (1901 11 29 – 1986 05 21). Pateikiame ištrauką iš poeto, dramaturgo, eseisto Petro Palilionio kruopščiai parengtos solidžios biografinės monografijos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui“.

LRS KAUNO SKYRIUI – 50. LITERATŪRINIŲ NAMŲ PAIEŠKOS. ANTRA DALIS

Toliau žingsniuojame Kauno rašytojų takais takeliais, kartais vingiuotais, kartais tiesiais, juk ne vieno kelias į literatūrą buvo nelengvas, komplikuotas, ne vienas pats pasirinko ar aplinkybių buvo priverstas žengti kitais takais, užsiimti darbais, nutolusiais nuo kūrybos. Juk tik su laiku ateina supratimas, kad literatūra, pasak Vytauto Martinkaus, nėra „įsimylėjusio studento dienoraštis“.

RAŠYTOJO TRAGIŠKA LEMTIS

Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25 – 1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė  44-rių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *