KAUNO RAŠYTOJAI. KETVERIŲ METŲ IŠŠŪKIAI IR VEIKLOS

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gedimino Jankaus ketverių metų kadencijos (2019-2023) skyriaus veiklos ir darbų apžvalga, su kuria susipažino skyriaus nariai visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu 2023 m. lapkričio 18 d. ir įvertino teigiamai. 

Kitai ketverių metų kadencijai slaptu balsavimu antrą kartą išrinktas Gediminas Jankus, skyriaus tarybos nariais išrinkti Erika Drungytė, Aldona Ruseckaitė, Dovilė Zelčiūtė, Gvidas Latakas, Viktoras Rudžianskas, Tomas Vyšniauskas. 

 

KAUNO RAŠYTOJAI. KETVERIŲ METŲ IŠŠŪKIAI IR VEIKLOS

 

Gediminas Jankus

 

Baigėsi ketverių metų mano, skyriaus pirmininko, ir skyriaus tarybos kadencija. 2019 m. spalio 19 d. KS ataskaitiniame susirinkime skyriaus pirmininku buvau šrinktas aš,  o į Tarybą – Erika Drungytė, Ieva Rudžianskaitė, Aldona Ruseckaitė, Gvidas Latakas, Tomas Kavaliauskas ir Viktoras Rudžianskas.

Per šį laikotarpį netekome rašytojų Kęstučio Navako (1964-2020), Marijos Macijauskienės (1930-2020), Mečislovo Rakausko (1938-2020), Jono Čeponio (1935-2020), Alekso Dabulskio (1934-2020), Broniaus Vaškelio (1922-2021), Roberto Keturakio (1935-2021), Vlado Baltuškevičiaus (1939-2022), Marko Zingerio (1947-2023).

Ši kadencija buvo kitokia dėl dviejų svarbių iššūkių – tai karantino ir Menininkų namų, kuriuose esame įsikūrę, remonto kadencija. Pandemija prasidėjo praėjus vos 4-5 mėnesiams nuo kadencijos pradžios, o iškart po karantino – Kauno menininkų namų – paveldo saugomo pastato fasado kapitalinis remontas-restauracija. Dėl to turėjome prisitaikyti prie naujų aplinkybių, teko dirbti nuotoliu – moderniau, šiuolaikiškiau; spręsti, aptarti įvairius organizacinius, kūrybinius klausimus elektroninėmis priemonėmis, sulaukti atsiliepimų iš kolegų ir t.t. Antra vertus, tai leido užtikrinti operatyvumą, greitą ir iškart plačią informacijos sklaidą tiek tarybai, tiek visiems nariams ir grįžtamąjį ryšį iš kolegų.

Žinoma, pagrindinis prioritetas, kuris man buvo ir lieka svarbiausias, nesikeitė – tai mūsų autorių kūrybos sklaida.

Per šį laikotarpį skyriaus narių gretas papildė poetė, literatūros kritikė dr. Ieva Rudžianskaitė, poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas, poetas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis, poetai Mindaugas Švėgžda, Česlovas Skaržinskas, Justas Jasėnas, Taigi prie skyriaus jungiasi ne vien kauniečiai, bet ir rašytojai iš kitų regionų.

Iki karantino ir jam pasibaigus vyko naujų knygų pristatymai – sutiktuvės mūsų bičiulių ir partnerių erdvėse – Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bei kt. Taip pat skyriaus Taryba kviesdavo į mūsų kolegų jubiliejinius pagerbimus. 2020 metais, dar iki karantino paskelbimo, vyko rašytojų Viktoro Gulbino, Edmundo Janušaičio, Ievos Rudžianskaitės, Vlado Vaitkevičiaus naujų poezijos ir prozos knygų pristatymai, 2022 m. – Juttos Noak, Nijolės Raižytės, Dovilės Zelčiūtės, Petro Palilionio, Tomo Vyšniausko, Edmundo Janušaičio ir kitų kolegų  knygų pristatymai-sutiktuvės, 2023 – Vlado Vaitkevičiaus, Petro Palilionio, Gvido Latako, Dovilės Zelčiūtės, Laimono Inio ir kt. naujų knygų aptarimai.   

Prasidėjus karantinui, kai susitikimus ir renginius sustabdė pandemija ir įvesti apribojimai, stiprinome kitus sklaidos būdus.

Pirmiausia, didesnis dėmesys buvo skiriamas Kauno rašytojų virtualiai svetainei kaunorasytojai.lt. Per metus šioje svetainėje paskelbiama maždaug 120 mūsų autorių publikacijų, arba arti 500 per visą kadenciją – ištraukų iš išleistų arba rengiamų knygų, prozos kūrinių, dar neskelbtų eilėraščių.

Šiandien turiu progą viešai padėkoti visiems, kurie atsiliepdavo į prašymus pateikti svetainei savo kūrybos. Tai ir yra mūsų virtualios svetainės gyvastis. Žinoma, joje skelbiama ir kita svarbi informacija, surinkta iš įvairių šaltinių, – apie Jūsų susitikimus regionuose, įteiktas premijas ir apdovanojimus, skelbiamas naujas galimybes pretenduoti į premijas, stipendijas ir kita dalykinė rašytojams aktuali informacija.  

Nuolat svetainėje skelbėme straipsnius, recenzijas apie kauniečių bei kitų kolegų išleistas knygas, prisimindavome sukaktis. Paminėdami skyriaus 50-metį, parengėme visą ciklą dokumentikos straipsnių iš mūsų archyvų. Įdomių, mažai žinomų ar visai neskelbtų faktų apie skyriaus veiklą pateikė buvę ilgamečiai skyriaus vadovai – Vytautas Martinkus, Algimantas Mikuta, Petras Palilionis, prisiminimus parašė Petras Venclovas.

Dėkoju skyriaus nariams, kurie  ir geru žodžiu palydėjo kolegų išleistas knygas. Per keturis kadencijos metus, savo pareiga laikydamas skleisti žinias, analizuoti skyriaus narių kūrybą, prisiminti išėjusius esu paskelbęs svetainėje daugiau nei 50 autorinių publikacijų (apie Aldonos Ruseckaitės, D. Zelčiūtės, Roberto Keturakio, Petro Palilionio,  G. Aleksos, A. Mikutos, E. Janušaičio, T. Vyšniausko knygas. Pagerbtas V. Kalvaičio, A.Dabulskio, L.Gudaičio, V. Alanto,  E. Viskantos, R.Samulevičiaus ir kitų atminimas.

Būtent Jūsų kūryba kuria didžiausią svetainės vertę, unikalų jos turinį. Tokią kūrybos sklaidos interneto svetainę turi tik mūsų skyrius. Ją nuolat skaito apie 3200 žmonių.

Informacijos apie mūsų veiklą, kolegų kūrybą ir pasiekimus sklaidą stiprinome ir Kauno rašytojų Facebook paskyroje. Per socialinį tinklą mūsų kūryba ir žinios apie veiklą pasiekia jau kitokią –  jaunesnę, modernesnę auditoriją.

Pagal google analytics duomenis per paskutinį mėnesį mūsų svetainę aplankė daugiau kaip 4200 žmonių, atsirado 173 nauji puslapio sekėjai, o  organinis paskyros pasiekiamumas per mėnesį siekia net 224 tūkstančius skaitytojų (pasiekiama auditorija). O pagal geografiją, pasirodo, kad mus skaito netgi Australijoje ir Brazilijoje.

Rekordus Facebooke sumušė Dalios Teišerskytės eilės – ji sulaukė 1700 skaitytojų dėmesio. Informacija apie Donaldui Kajokui įteiktą Vinco Krėvės-Mickevičiaus premiją patiko irgi daugiau nei 1000 žmonių. A.Ruseckaitės triumfo žygį po Lietuvą su jos romanu EMMI tik viename poste pamėgo beveik 700 žmonių.

Socialinio tinklo paskyra padeda didinti  ir virtualios svetainės (nes nukreipia į ją), o tai reiškia – mūsų kūrėjų žinomumą.

Per pastaruosius metus gerokai išplėtėme ir  naujienlaiškių gavėjų ratą. Tai nėra tik mūsų skyriaus narių vidaus aplinkraštis. Mūsų naujienlaiškius kas savaitę gauna ne tik skyriaus nariai, bet ir mūsų partneriai (bibliotekos, muziejai, teatrai), savivaldybė, Kultūros ministerija, žurnalistai, Rašytojų sąjunga, Rašytojų klubas ir žurnalistai, įvairių medijų atstovai. Tad ne vieną interviu ar straipsnį, ar TV laidą parengia perskaitę pirminę mūsų informaciją.

Antra labai reikšminga skyriaus darbo kryptis – projektinė veikla. Paraiškas kasmet teikiame trims institucijoms: Kultūros tarybai, LATGAI ir Kauno miesto savivaldybei. Iš Lietuvos kultūros tarybos gauname dalinį finansavimą dviems projektams.

Tai „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“, kuri suteikia rašytojams atvirą ir demokratišką erdvę kūrybos sklaidai ir leidžia mokėti mūsų svetainės rašytojams nors ir kuklų honorarą už autorinius kūrinius. Paraišką teikiame kartu su LRS strategine paraiška. 

Antrasis iš dalies finansuojamas projektas – „Vardai ir žodžiai“, skirtas jau minėtiems naujų knygų pristatymams, susitikimams su rašytojais. KT iš dalies finansuoja po 6 renginius kasmet. Per projektą buvo pristatyta prozininkės Bitės Vilimaitės pomirtinė knyga „Rudens veidas“, poetės Linos Navickaitės-Greičiuvienės poezijos rinktinė „Po mirksnio atspėčiau“, prozininko Stasio Babono knyga „Požeminė sankryža“, Juttos Noak „Terakotinė moteris“, Nijolės Raižytės „Kareivio duktė“, šiais metais – naujos Dovilės Zelčiūtės, Vlado Vaitkevičiaus, Edmundo Janušaičio, Tomo Vyšniausko knygos, Petro Palilionio sudaryta poezijos antologija „Likę poezijos veidais“ bei kt.    

Visus kitus renginius, knygų pristatymus, jau organizuojame savo pastangomis. Per vienerius metus įvyksta apie 25 renginiai, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja mūsų autoriai, vedame tuos vakarus, tad per kadencijos laikotarpį įvyko per šimtas literatūrinių, kultūrinių, sukaktuvinių, sutiktuvinių ir kitų renginių.

Ar nebandėme teikti naujų projektų, naujų idėjų? Bandėme. Pavyzdžiui, turbūt du kartus Kultūros tarybai teikėme naują projektą – surengti mažosios prozos ir poezijos konkursą, kad tokiu būdų paskatintume naujus, jaunus kūrėjus, atrastume naujų talentų.  Tačiau finansavimo taip ir negavome. Beje, pagal naują tvarką asociacija (turiu omeny LRS) nuo 2020 metų gali teikti tik vieną, struktūrinę paraišką, į kitus fondus pretenduoti galimybė panaikinta. Tad mes kaunietiškais projektais įsiprašome – įsiterpiame į bendrą LRS paraišką.

Trečias projektas – Kauno savivaldybei. Kasmet teikiame paraišką Kauno savivaldybei dėl „Poezijos pavasaris Kaune“ dalinio finansavimo. Pinigų visuomet gaudavome, žinoma, ne tiek, kiek prašome. Tačiau savivaldybė kasmet mecenuoja Maironio (Poezijos pavasario) premiją (3000 Eur) ir dar skiria lėšų naujos knygos leidybai, kuria rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“. Per ataskaitinį laikotarpį iš šių lėšų buvo išleistos poetų Kristinos Poderytės, pomirtinė Aleksandro Žaltausko, Gintaro Patacko ir Algimanto Mikutos poezijos knygos.

„Poezijos pavasario“ laureatais Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje pastaraisiais metais buvo paskelbti: Alis Balbierius (2020), Dovilė Zelčiūtė (2021), Liudvikas Jakimavičius 1959-2022 (2022), Julius Keleras (2023). Komisija laureatą renka iš penkių kandidatų, kuriuos pateikia LRS valdyba. 

Beje, 2020 m. ėmiausi iniciatyvos ir pavyko grąžinti iki 2015 metų gyvavusią Maironio premijos skyrimo tvarką – sudaryti LRS ir Kauno skyriaus bei savivaldybės atstovų komisiją. Pritarus Kauno savivaldybei ir RS valdybai, buvo pakeisti Maironio premijos skyrimo įstatai, komisijos sudarymo principas. Dabar RS valdyba į komisiją deleguoja 3 RS narius, LRS Kauno skyrius – 2, Kauno savivaldybė – 2 atstovus. Taigi dabar rašytojai sudaro komisijos daugumą, o kauniečiai – gana įtakingą dalį.

„Poezijos pavasaryje“ taip pat ieškojome naujų formų ir erdvių. Atidarymą Nacionaliniame Kauno dramos teatre šiek tiek komplikuodavo „pereinamo kiemo“ – Laisvės alėjoje praeivių šurmulys, sklindanti muzika iš šalimais esančių kavinių, todėl ėmėme ieškoti kitų erdvių. Šiemet pirmą kartą PP atidarymas  buvo suplanuotas ir įvyko Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje, balkone poetus ir klausytojus pasitiko Muzikinio teatro orkestrantai. Tačiau ištinka visokių netikėtumų. – dėl subiurusio oro renginys operatyviai perkeltas į teatro Baltąją salę ir tapo ne mažiau iškilmingesnis.

PP išlaiko savo tradicinius, poezijos gerbėjų pamėgtus renginius bažnyčiose, S. Nėries ir B. Bučo name-muziejuje, B. ir V. Sruogų name-muziejuje, J. Zikaro namuose bei kt.     

Senas tradicijas turi LRS Kauno skyriaus Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas ilgametis LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Geriausios praėjusių metų knygos autorių išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos. Nuo 2018 m.  premiją iš dalies finansuoja asociacija LATGA.

Už rinkinį „Prieglaudos miestai“ premiją tais metais pelnė Dovilė Zelčiūtė, 2020 m. – Enrika Striogaitė už „Žmonės“, 2021 m. – Vidmantas Kiaušas-Elmiškis už knygą „Ir bus atsakyta“, 2022 m. – vertėja iš suomių kalbos Aida Krilavičienė, o šiais metais, jau dvidešimt ketvirtąją – Viktoras Rudžianskas už eilėraščių rinkinį „Arbata papėdėje“. Laureatui įteikiamas skulptoriaus Stasio Žirgulio autorinis darbas ir finansinė paskata.  

Neseniai iš LATGA Kūrybinės veiklos fondo gavome žinią, kad kitais metais Vieno lito premijai ir toliau bus finansuojama.

Tiesa, norėčiau paminėti, kad artėjame prie tam tikros ribos – premiją yra gavę jau beveik skyriaus nariai. Tad gal reikės svarstyti apie nuostatų keitimą, kad būtų galima premiją teikti ne po vieną kartą, arba plėsti galimų kandidatų ratą, keisti kriterijus.

Per kadenciją iš viso išleista 81 kauniečių knyga. Daivos Čepauskaitės pjesė „Kai mes būsim jauni“ neseniai sėkmingai pastatyta Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Paminėsiu keletą. Tai Laimono Inio „Dangaus šulinys“, „Žiedadulkių sauja“, „Sakmė apie apaštalų laivą“, „Aštuoni Kuršmarių vėjai“, Algimantas Mikuta – „ Iš languotų sąsiuvinių“, „Paukšteliai laksto pažemiais“, Jutta Noak – romanas „Terakotinė moteris“, eilėraščių rinktinė „Laikas pralenkia mus“, Stasys Babonas  „Požeminė sankryža“, Rimantas Klusas „Aidas tylos“, Violeta Šoblinskaitė „Vaivorų ribėjimas“, Tomas Vyšniauskas „Invazinės rūšys“, „Vokais išvirkščiais“, Dovilė Zelčiūtė „Šokiai Vilniaus gatvėje“, „Augau teatre“, Dalia Teišerskytė „Paskutinių lapų išleistuvės“, „Aš sugrįšiu (kompaktai), Aldona Ruseckaitė „Per žarijas“, EMMI (trys leidimai), Gvidas Latakas „Salos“, Vytautas Stulpinas „Lėtoji“,  Petras Palilionis „Pirmieji memografai“, „2-ieji memografai“,  Edmundas Janušaitis eilėraščių rinkiniai „Vėjų gaudyklė“, „Žaliakalnio ložė“, romanai „Su manimi ir be manęs“, Donaldas Kajokas „Sapno mechanika“, „Skudurėlių šventė“, Stasys Babonas „Požeminė sankryža“, ir t.t.

Jūsų kūryba buvo įvertinta daugybe iškilių premijų ir net valstybinių apdovanojimų –iš viso 33 per ketverius metus.

Ordino už nuopelnus Lietuvai medaliu apdovanota Dovilė Zelčiūtė, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi – Donaldas Kajokas. Vyriausybės kultūros ir meno premija paskirta Gintarui Patackui.

Kauno miesto kultūros premiją pelnė keturi mūsų kolegos (Tautvyda Marcinkevičiūtė, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Algimantas Mikuta, Gediminas Jankus).  

Kauno miesto Santakos garbės ženklai įteikti Daliai Teišerskytei, Erikai Drungytei, Gediminui Jankui. LR Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ – Stanislovui Abromavičiui, Erikai Drungytei, Viktorui Rudžianskui;  Aldona Puišytė pagerbta LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“; Viktoras Rudžianskas – Kauno rajono savivaldybės Garbės ženklu, Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa tapo tarptautinio konkurso „Iverija“ (Sakartvelas) nominacijos „Geriausia metų užsienio autorių kūryba“ laureatais ir t.t.

Šiemet, be miesto skirtų apdovanojimų, Aldona Ruseckaitė apdovanota Vinco Mykolaičio–Putino literatūros premija. Donaldas Kajokas tapo Dainavos krašto Vinco Mickevičiaus-Krėvės literatūrinės premijos laureatu, Gvidas Latakas – D. Poškos ir Jotvingių premijų laureatu. T. Vyšniauskui įteikta Antano Miškinio premija.

Anksčiau Antano Miškinio literatūros premiją pelnė Dovilė Zelčiūtė ir Ieva Rudžianskaitė. J. Aisčio – Donaldas Kajokas ir Erika Drungytė. S. Nėries – Aldona Ruseckaitė. Veliuonos novelės premija įteikta Gediminui Jankui. Bronio Savukyno premija apdovanota Erika Drungytė, Petrui Venclovui atiteko J. Paukštelio literatūros premija. Beje, vykstant KEKS projektui, Kauno skyrius rekomendavo Aldoną Ruseckaitę Kaunas – Europos kultūros sostinė (KEKS) garbės ambasadore, ji buvo paskirta. Mes norėjome dalyvauti šioje programoje, ne kartą kreipėmės į organizatorius su savo pasiūlymais. Tačiau likome šio projekto užribyje.

Turime ištikimų draugų ir bičiulių – vadiname juos partneriais –  ir miesto teatrus – Nacionalinį dramos, Muzikinį, lėlininkus, Maironio lietuvių literatūros muziejų, Čiurlionio muziejų, daugybė V. Kudirkos bibliotekos filialų ir žinoma, pačią biblioteką, jos centrą, Kauno apskrities viešąją ir t.t.  Ir visur esame laukiami, kviečiami, erdvės suteikiamos nemokamai, jau nekalbant apie literatūros vakarus regionuose, miesteliuose, knygų pristatymus autorių gimtinėse ir pan. 

Grįžtant prie kūrybinių iššūkių, visiems kolegoms linkiu kūrybinės sėkmės, nes pirmiausia ji daro mūsų veiklą prasminga ir reikalinga. Dėkoju skyriaus tarybai už nuoširdų bendrą darbą. O visiems kūrėjams, prisidedantiems prie skyriaus tradicinių veiklų, renginių organizavimo, kolegų pristatymų, publikacijų – už solidarumą ir susitelkimą tiek džiaugsme, tiek bėdoje.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba