Kauko laiptai

Debiutiniame eilėraščių rinkinyje „Nepažįstamasis“ autorius nemažai mąsto apie dieviškuosius, žmogiškuosius, netgi demoniškuosius pasaulius, susitelkia į būties ir nebūties, meilės ir savivokos klausimus.
Skaityti plačiau>>>
Emigracija nėra tik svaigi karjeros galimybė ar ant medžių augantys pinigai. Kita vertus, ji nebūtinai – susvetimėjimas, nutautėjimas, nerimas, sprangus kąsnis galugerkly.
Skaityti plačiau>>>
Rinkinio eilėraščiai liudija, kad autoriui pavyko sukurti poetinį lauką, kuriame privaloma žaisti pagal jo sukurtas taisykles: išlikdama atvira ir aktuali, A. Žaltausko poezija nepaklūsta kasdienio pasaulio logikai ir visuomenės nustatytoms normoms, o alsuoja nevaržoma kūrėjo laisve.
Skaityti plačiau>>>
J. Audzijonienė plėtoja amžinąsias meilės ir mirties temas, kita vertus, susitelkia į šiuolaikinio žmogaus būsenas, derančias su nostalgijos gaidelėmis, neretai lydimomis šiokio tokio nusivylimo. Keista, bet per nusivylimo prizmę atsiskleidžia viltingoji autorės pasaulėžiūra, prabyla išmintingas požiūris į praeitį.
Skaityti plačiau>>>
„Sapnų slidininkas“ – tai dvyliktoji poeto Vytauto Kazielos knyga. Naujame rinkinyje poetas lieka ištikimas minimalizmui, jo žodis taupus, bet svarus, o eilėraščiai daugiasluoksniai.
Skaityti plačiau>>>
Rinkinio eilėraščiai prabyla aukštaičių uteniškių tarme, kuriuose poetė derina šiuolaikinio gyvenimo detales su laikui nepavaldžia praktine išmintimi. Neretai prieštaringas asmens vidinis pasaulis atskleidžiamas nevengiant pasijuokti iš savęs, patiriant nuostabą ir netikėtus išminties blyksnius.
Skaityti plačiau>>>
Ironija ir groteskas, lyrika ir autentiški susitikimai su lietuvių rašytojais, žūtbūtinis užsispyrimas, minant valdininkų slenksčius ir važiuojant biurokratijos mašina, įtraukia skaitantįjį kaip deginanti akistata, kaip dokumentika. Tekstuose kalbėdama apie muziejininkystės kasdienybę, A. Ruseckaitė nenusileidžia iki savigailos ar asmeniškumų, sunerdama spalvingą
Skaityti plačiau>>>
Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą. Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet
Skaityti plačiau>>>
Švelnioje, skaidraus liūdesio kupinoje Romos Petrušytės (1947–1977) lyrikoje skaitytojas atras glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, besikeičiančius metų laikus, atspindinčius vidines lyrinio „aš“ būsenas – ilgesį, nerimą, džiugesį.
Skaityti plačiau>>>
Eilėraščiuose jaukiai iliustruojamos laikinumo pajautos, jaučiamas autentiškas ryšys su savimi ir aplinkiniu pasauliu.
Skaityti plačiau>>>
Ši rinktinė iš dalies tęsia poetės dažnai nagrinėtas temas – papildo Annos gyvenimo, emigracijos pasakojimą, prisiminimus apie žydiškąjį Vilnių, jos šeimą ir draugus; išryškėja ir naujų temų: senatvės, sparčiai besikeičiančio šiuolaikinio pasaulio – ypač įdomūs Annos žodžiais tapyti Rusijos ir
Skaityti plačiau>>>
Šiame romane pasakojama apie 1964–1972 metus Lietuvoje, ganėtinai ryškiai atskleidžiami to meto gyvenimo ypatumai, ideologinių lozungų ir kasdienės realybės priešprieša.
Skaityti plačiau>>>
„Rasos poezija kaip teatras kalba skaitytojui, metaforos vaidina skaitytojui, o šamanistiški tekstai tiesiog užburia skaitytoją savo originaliu pateikimu ir lietuvių poezijoje gana reta egzotika“, – Vainius Bakas.
Skaityti plačiau>>>
„Miego užrašai“ – tai eilėraščiai, kuriuose subtiliai ieškoma savęs, lyg svyruojant tarp tylos ir garso, nuodėmingumo ir tyrumo, geismo ir mirties, iliuzijos ir tiesos.
Skaityti plačiau>>>
Netuščiažodžiaujantis ir kartkartėmis (auto)ironiškas Vidmanto Elmiškio eilėraščių subjektas paniręs į apmąstymus apie gyvenimo laikinumą, netvarumą, suvokia neišvengiamą baigtį. Nors pasaulis vis dar regimas kaip įvairialypis, gali būti, kad jis nėra tikras, lyg gegužės sniegas, tačiau tai nereiškia, kad kalbantysis pasiduoda
Skaityti plačiau>>>