Tai autobiografinis kūrinys apie vaikystės atmintį, apie kelią tarp artumo ir ilgesio bei ryšį tarp vaiko ir močiutės. Tekste per gamtos vaizdus ir vidinį pasakojimą autorė bando atskleisti vaikystės trapumą, praradimą ir tai, kas lieka žmogaus atmintyje visam gyvenimui.
























































































































































































































































































































































































































































































