Poetui, kunigui Justui Jasėnui garsaus medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio (1949-2013) darbai sukelia daugybę emocijų, minčių, vizijų, kurios išraišką įgavo “Mąstymuose pagal R. Idzelio kryžiaus kelio stotis”.
Kūryba
ROBERTAS KETURAKIS. “JIE SMELKIAS PRO MUS KAIP ŽVILGSNIS PRO MIEGANTĮ VANDENĮ”
Kovo 12-ąją – poeto Roberto Keturakio gimtadienis, jam sukaktų 89-eri (1935 03 12 – 2021 10 26). R. Keturakio filosofinė lyrika giliai paliečia ir atskleidžia skaudžiausius mūsų tautos potyrius, netektis, tragiškus virsmus. Reflektuotos individualios patirtys ir apmąstymai perauga į tautos, netrukus, laipsniškai – į šiuolaikinio pasaulio būties įprasminimą.
PRELATUI, POETUI VYTAUTUI STEPONUI VAIČIŪNUI – 80!
Prelatas, poetas Vytautas Vaičiūnas šiandien, kovo 7-ąją pasitinka savo garbingą 80-mečio Jubiliejų. Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir skelbiame rašytojo Gedimino Jankaus apmąstymus “Prelato Vytauto Vaičiūno sakralinė poezija”.
VYTAUTAS STULPINAS. NAUJAUSI EILĖRAŠČIAI
Stebina ir džiugina mūsų kolegos, garsiojo poeto Vytauto Stulpino kūrybingumas ir darbštumas. Jis nuolat kūrybiniame vyksme, polėkyje, dabar per trumpą laikotarpį poetas parašė visą pluoštą naujų eilėraščių.
RAŠYTOJO GASPARO ALEKSOS APMĄSTYMAI “KELIONĖ BE PABAIGOS”. ANTRA DALIS
Tęsiame rašytojo Gasparo Aleksos apmąstymų-atsiminimų publikavimą. Antroje “Kelionė be pabaigos” dalyje autorius pasakoja apie kolegės Jurgos Ivanauskaitės, aktyvios žmogaus teisių gynėjos, veiklą, kalba apie kilnią misiją – ginti sąžinės kalinius.
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. EILĖRAŠČIAI TEISININKŲ GILDIJAI
Poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščiai, skirti teisininkų gildijai.
RAŠYTOJO GASPARO ALEKSOS APMĄSTYMAI “KELIONĖ BE PABAIGOS”. PIRMA DALIS
Mūsų kolega prozininkas, poetas, dramaturgas Gasparas Aleksa skelbia įdomius, intriguojančius atsiminimus – apmąstymus “Kelionė be pabaigos” apie sovietinio laikmečio ideologinius absurdus, apie prozininkę, poetę Jurgą Ivanauskaitę, jos kelią į literatūrą, bendrą veiklą Tarptautinės Amnestijos grupėje bei apie daugelį kitų mažai žinomų įvykių.
ČESLOVAS SKARŽINSKAS. EILĖRAŠČIAI IŠ RENGIAMOS POEZIJOS KNYGOS
Mūsų kolegos, poeto ir eseisto Česlovo Skaržinsko eilėraščiai iš rengiamos naujos poezijos knygos
LINA NAVICKAITĖ. NAUJO ROMANO PAAUGLIAMS FRAGMENTAS
Džiaugiamės kolegės prozininkės, poetės, eseistės Linos Navickaitės netrukus pasirodysiančiu romanu paaugliams “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija”, skelbiame romano fragmentą.
NAUJA RAŠYTOJO, FILOSOFO TOMO KAVALIAUSKO KNYGA
Mūsų kolega prozininkas, eseistas, humanitarinių mokslų daktaras, VDU filosofijos dėstytojas Tomas Kavaliauskas parašė naują filosofinės pakraipos knygą “Būties klausimas mene: tapyba, fotografija, skulptūra, koliažas”.
VLADAS KALVAITIS (1929-2018). ŽMOGAUS KANČIA IR DVASINIS PRISIKĖLIMAS
Šiemet netrukus pagerbsime mūsų garsųjį, dramatiško likimo rašytoją Vladą Kalvaitį (1929-2018) jo 95-ojo gimtadienio proga. Rašytojas Gediminas Jankus prisimena kolegą, aptaria jo garsųjį romaną “Sustiprinto režimo barakas”.
RAMŪNAS ČIČELIS. KELIOS DEŠIMTYS KLAUSIMŲ ESEISTUI, POETUI ČESLOVUI SKARŽINSKUI
Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija-impresija mūsų kolegos eseisto, poeto Česlovo Skaržinsko esė knygai “ Ženklai”. (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). Netikėta literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo ir analizės forma atskleidžia gilias recenzento įžvalgas, skatina suvokti tekstų reikšmingumą ir prasmę.
KAUNO CENTRINIAME KNYGYNE PRISIMINSIME POETĄ KĘSTUTĮ NAVAKĄ (1964-2020)
Kauno Centriniame knygyne PEGASAS (Laisvės al. 81, Kaunas) vasario 22 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks poeto, prozininko, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio NAVAKO (1964-2020) atminimo vakaras, skirtas jo 60-mečiui.
ALDONA RUSECKAITĖ. “VIENATYBĖ: RAŠYTOJOS ONOS PUIDIENĖS-VAIDILUTĖS LIKIMAS”
Rašytoja Aldona Ruseckaitė vėl pradžiugino, baigdama rengti spaudai naują biografinį romaną – jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Puidienę-Vaidilutę. A. Ruseckaitė, kaip jai įprasta, neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas. Rašytoja maloniai sutiko pasidalinti fragmentais iš naujosios knygos “Vienatybė: rašytojos Onos Puidienės-Vaidilutės likimas”.
VIENI IŠ PASKUTINIŲJŲ KĘSTUČIO NAVAKO (1964-2020) EILĖRAŠČIŲ
Šiais metais prisimename mūsų bičiulį, unikalaus talento poetą, prozininką, eseistą, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Kęstutį Navaką. Vasario 24-ąją – jo gimtadienis, poetas sulauktų 60-ties. Mūsų svetainė kaunorasytojai.lt parengė ir skelbia vienus iš paskutiniųjų Kęstučio Navako eilėraščių, sukurtų jau sergant, 2019-aisiais.
ERIKA DRUNGYTĖ. “VIDURŽIEMY VIDURŽEMY ŠVELNUTIS APOLONAS…”
Poetės, eseistės Erikos Drungytės keli nauji eilėraščiai, sukurti “viduržiemy viduržemy…”
ROMALDO ZABULIONIO NOVELĖ “ĄŽUOLAI PRIE VAIČIUKUPIO”
Rašytoją Romaldą Zabulionį pelnytai vadiname ĄŽUOLINČIUMI už jo meilę gamtai, augmenijai, o trumpa novelė “Ąžuolai prie Vaičiukupio” glaustai ir giliai kalbanti apie galingus medžius, tapusiais itin svarbiais simboliais herojaus gyvenime, dar kartą patvirtina jo ypatingą ryšį su gamta.
JUSTAS JASĖNAS. KELI POSMAI VASARIO 16-OSIOS PROGA
Poeto, kunigo Justo Jasėno keli eilėraščiai Vasario 16-osios proga
LIUDAS GUSTAINIS (1944-2017). “NIEKAS NEŽINO, KUR YRA PRADŽIA IR KUR PABAIGA. YRA TIKTAI KELIAS”
Rašytojas Gediminas Jankus prisimena kolegą prozininką, skulptorių ir tapytoją Liudą Gustainį 80-mečio proga (1944-2017), analizuoja jo paskutinį romaną “Dagilio, šuns ir kiti šešėliai”.
LIETUVĄ KURIANČIOJO MEGAPOLIO ŠVIESA. ARVYDO JUOZAIČIO MIESTO EPAS “KAUNO SAULĖ” II KNYGA
Rašytojas Gediminas Jankus recenzuoja filosofo, rašytojo, dr. Arvydo Juozaičio knygą “Kauno saulė. Miesto epas. II knyga”: Be jokios abejonės, “Kauno saulė” – unikali knyga ir savo tematika, pateikimu, ir svarbiausia per Kauno istoriją (svarbiausius, kertinius įvykius) visai kitaip nuskambanti visos Lietuvos istorija.
VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ. EDIPO DUKTERYS. ROMANO FRAGMENTAS
Rašytoja Violeta Šoblinskaitė baigė rašyti ir parengė spaudai savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu mūsų prašymu ji vėl maloniai sutiko pasidalinti.
ALVYDO VALENTOS INTELEKTUALIOS FIKCIJOS. POSTMODERNO ŽAISMĖ. RECENZIJA
Rašytojas Gediminas Jankus aptaria poeto Alvydo Valentos poezijos rinktinę “Amerikos atradimas, arba vaizduotės šokis”: Intelektas žaižaruoja, intertekstai pribloškia netikėtumu, epigrafai ir nuorodos prie daugelio eilėraščių byloja apie itin platų interesų ratą, didžiulį, enciklopedinį apsiskaitymą ir žinias.
GABRIELĖ LAUKAITYTĖ. ENERGIJOS TVERMĖS DĖSNIAI IR KITI EILĖRAŠČIAI
Naujuose poetės, prozininkės Gabrielės Laukaitytės eilėraščiuose (ji praėjusiais metais debiutavo mūsų svetainėje) dar ryškesnė moderni išraiška, netikėta forma, šokiruojantys įvaizdžiai, tačiau išlieka tai, kas bene svarbiausia jos kūryboje – gyvas, skausmingas, itin atviras jaunatviškas atsivėrimas,
ROKAS, MEILĖ, MAIŠTAS. APIE EDMUNDO JANUŠAIČIO ATMINČIŲ ROMANĄ “ČIA ESU AŠ”. RECENZIJA
Gediminas Jankus: “Edmundo Janušaičio romanas „Čia esu aš“ – neįprastas kūrinys. Jame nėra vientisos siužetinės linijos, vyrauja stiliaus emocingumas, ekspresija. Tai autentiška maištingo, roko kartos 70-ųjų jaunimo siekių ir idealų istorija, laisvės troškimo istorija, nevengiant šoko terapijos ir nenorminės leksikos”.
POETAS RAMŪNAS ČIČELIS. IŠ REČITATYVŲ
Poetas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis ne tik spėja analizuoti naujas knygas, pateikti originalias filosofines įžvalgas, bet ir intensyviai kuria, rašo poeziją. R. Čičelis mūsų prašymu pasidalino naujais savo eilėraščiais “Iš rečitatyvų”.
KAUNIEČIŲ RAŠYTOJŲ VIENO LITO LITERATŪRINĖ PREMIJA – POETEI IEVAI RUDŽIANSKAITEI!
Dvidešimt penktoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023) paskirta poetei, literatūros kritikei, filosofijos daktarei Ievai RUDŽIANSKAITEI.
JOELIS HAAHTELA. “JOKŪBO KOPĖČIOS”. NAUJAS AIDOS KRILAVIČIENĖS VERTIMAS
Garsioji ir darbščioji vertėja Aida Krilavičienė mūsų prašymu sutiko pasidalinti ištrauka iš naujojo vertimo – žymaus suomių rašytojo Joelio Haahtelos romano “Jokūbo kopėčios” su savo parengta informacija apie autorių ir jo veikalą.
ČESLOVO SKARŽINSKO „ŽENKLAI“. PRASMINGA IR GILI ESEISTIKA. (KNYGOS RECENZIJA)
Rašytojas Gediminas Jankus recenzuoja naujausią poeto, publicisto Česlovo Skaržinsko eseistikos knygą “Ženklai” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023).
JUSTAS JASĖNAS. SAUSIO PRISILIETIMAS
Poeto, kunigo Justo Jasėno jautrus 1991-ųjų tragiškų įvykių priminimas ir aukų pagerbimas eilėraštyje “Sausio prisilietimas”
RAŠYTOJA, DAILININKĖ VIOLETA ŽIDONYTĖ PREMIJUOTA KONKURSINĖJE PARODOJE
Mūsų kolegė, rašytoja ir dailininkė Violeta Židonytė dalyvauja tradicinėje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus surengtoje konkursinėje parodoje “Kauno peizažas”. Džiugu, kad jos akvarelė paskelbta nugalėtoja, sveikiname!
VYTAUTAS STULPINAS. NAUJI EILĖRAŠČIAI
Garsaus žemaičių, irgi Lietuvos poeto, septynių poezijos knygų autoriaus, LRS Kauno skyriaus nario Vytauto STULPINO nauji eilėraščiai
PRAĖJUSIŲ METŲ LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIAUS NARIŲ KŪRYBA BEI ĮVERTINIMAI
Kauno rašytojams tradiciškai įprasta pažvelgti į praėjusius metus, prisiminti ir sudėlioti kūrybinį kraitį, įvertinimus. Tikrai galima pasidžiaugti 2023-ųjų kauniečių rašytojų kūrybiniais pasiekimais -juk 2023 metais LRS Kauno skyriaus nariai išleido vienuolika įvairaus žanro knygų.
KĘSTUTIS NAVAKAS (1964-2020). GYVA GAMTA IR TOKS NEGYVAS KELIAS…
Kęstučio Navako (1964-2020) vienas eilėraštis metus palydint – “gyva gamta ir toks negyvas kelias…”
ARVYDAS JUOZAITIS. NAUJAUSIOS DRAMOS “KUDIRKA – BUVAU ATĖJĘS” IŠTRAUKA
Mūsų kaunorasytojai svetainės prašymu rašytojui, filosofui Arvydui Juozaičiui maloniai sutikus, skelbiame jo naujausios dramos “Kudirka – buvau atėjęs” ištrauką.
ROBERTAS KETURAKIS (1935-2021). TEGUL NELIŪDI TAVO AKYS
Poeto Roberto Keturakio (1935-2021) eilėraštis “Tegul neliūdi Tavo akys” iš jo poezijos rinkinio “Teesie” (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2019).
VYTAUTAS KAZIELA. “NEATSIMERK, VIEŠPATIE”. NAUJA EILĖRAŠČIŲ KNYGA
Naujausia garsaus poeto Vytauto Kazielos knyga “Neatsimerk, Viešpatie” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023) yra netikėta lyginant su ankstesne kūryba. Elegišką susimąstymą, lyrinius motyvus, praeities vizijas pakeitė daug gilesnis, gyvenimo ir būties slėpinius apmąstantis motyvas. Egzistencinės būsenos, ribinės situacijos, pasirinkimo būtinybė – bene ryškiausi naujojo V. Kazielos rinkinio motyvai.
JUSTAS JASĖNAS. IŠ ADVENTO DUOBIŲ IR DUOBELIŲ…
Gruodžio 24 d. baigiasi Adventas, ir mes užbaigiame mūsų kolegos, poeto, kunigo Justo JASĖNO pamąstymus – “Trupiniai iš Advento kraitelės”. Tai jau paskutinė, poetiškai įprasminta, gili homilija prieš šv. Kalėdas.
LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PREMIJA – TOMUI VENCLOVAI
33-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetui, vertėjui, eseistui Tomui Venclovai už naujausią eilėraščių knygą „Už Onos ir Bernardinų“.
ČESLOVAS SKARŽINSKAS. GRUODIS
Mūsų kolegos poeto, eseisto Česlovo Skaržinsko eilėraštis “Gruodis”.
JUSTAS JASĖNAS. IŠ ADVENTO ARUODŲ: TRETIEJI SAKYMAI
Skelbiame dar vienus mūsų kolegos, poeto, kunigo Justo JASĖNO adventinius pamąstymus “Iš Advento aruodų”.
VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ ALEKSA. VIENAS EILĖRAŠTIS
Poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksa vienas eilėraštis VIRSMAS
ALDONA PUIŠYTĖ. “KĄ GYVENIMAS ĮRAŠĖ”. IŠTRAUKA IŠ KNYGOS
Neseniai atradau garsiąją poetę Aldoną Puišytę ir kitame žanre – memuaristikoje ir eseistikoje, su neblėstančiu susidomėjimu skaičiau jos užrašų, pokalbių, straipsnių knygą „Ką gyvenimas įrašė“. Tokios gilumos, nuoširdumo, pakylėto kalbėjimo retai beužtiksi panašaus pobūdžio rinkiniuose. Skelbiame ištrauką iš knygos.
POEZIJA IR MUZIKA: ERIKA DRUNGYTĖ, LIUDAS MIKALAUSKAS, BEATA VINGRAITĖ
POEZIJA IR MUZIKA: ERIKA DRUNGYTĖ, LIUDAS MIKALAUSKAS, BEATA VINGRAITĖ Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka gruodžio 11 d., pirmadienį, 17.30 val. kviečia į POEZIJOS IR […]
JUSTAS JASĖNAS. ADVENTO STOTELĖS: ANTROJI
Tęsiasi Adventas, susikaupimo ir budynių metas. O mes tęsiame mūsų kolegos, poeto, kunigo Justo JASĖNO adventinius pamąstymus – ADVENTO STOTELĖS. Šį kartą – jau antroji.
JUSTAS JASĖNAS. TRUPINIAI IŠ ADVENTO KRAITELĖS
Prasideda Adventas. Susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis. Šiais metais – nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 24 d. Mūsų kolega, poetas, kunigas Justas JASĖNAS svetainei kaunorasytojai.lt pateikė gražią adventinę dovaną – gilius pamąstymus ir homilijas.
RAMŪNAS ČIČELIS. KELIOS DEŠIMTYS KLAUSIMŲ DOVILEI ZELČIŪTEI
Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija-impresija mūsų kolegės poetės Dovilės Zelčiūtės knygai “Koks tavo vardas”. Netikėta literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo forma atskleidžia gilias recenzento įžvalgas, skatina suvokti skaitomų eilėraščių užslėptą prasmę.
DIANOS PAKLONSKAITĖS IR JONO LINIAUSKO KNYGŲ PRISTATYMAS
Lapkričio 23 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks dviejų knygų – Dianos Paklonskaitės „Gėlės kaip šunys“ ir Jono Liniausko „Vėjo akys“ – pristatymas.
JUSTAS JASĖNAS. A. JUOZAIČIO DRAMĄ “KUDIRKA – BUVAU ATĖJĘS” PALYDINT. EILĖRAŠČIAI
Poeto, kunigo Justo Jasėno eilėraščiai impresijos Arvydo Juozaičio dramą “Kudirka – buvau atėjęs” palydint
DAIVOS ČEPAUSKAITĖS PJESĖS PREMJERA NACIONALINIAME KAUNO DRAMOS TEATRE
Nuoširdžiai sveikiname mūsų kolegę, dramaturgę, poetę Daivą Čepauskaitę, kurios naują pjesę “Kai mes būsime jauni” pastatė Nacionalinis Kauno dramos teatras.
ALMANACHO “ATOKIOS STOTYS” SUTIKTUVĖS UTENOJE
Lapkričio 11 dienos popietę Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje įvyko tryliktojo „Atokių stočių“ almanacho sutiktuvės, kuriose dalyvavo 16 autorių iš visos Lietuvos. Gausiausias desantas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių.
ARVYDO JUOZAIČIO DRAMOS “KUDIRKA – BUVAU ATĖJĘS” PRISTATYMAS
Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo pristatyta naujausia filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Arvydo Juozaičio drama „Kudirka – buvau atėjęs“. Kartu su autoriumi dalyvavo Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė, aktorius Vilius Kaminskas, docentė, tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Inga Maknavičienė, o renginį moderavo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.
ČESLOVAS SKARŽINSKAS. ESĖ IŠ NAUJOSIOS KNYGOS “ŽENKLAI”
Skelbiame ištrauką iš naujosios poeto Česlovo Skaržinsko eseistikos knygos “Ženklai” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023), esė “Kambaryje neapsilankys tuštuma”
ALEKSANDRAS ŽALTAUSKAS. 1997 10 31 – 2020 03 28. “…NUO KALNO”
Nūnai prisimename itin gabų, tragiškos lemties jauną poetą Aleksandrą Žaltauską, spalio 31-ąją – jo gimtadienis. Jam sukaktų 26-eri… Jaunojo kūrėjo mama, poetė Vera Vasiljeva mūsų svetainei maloniai pateikė visą pluoštą eilėraščių iš jos sudaryto ir išleisto A. Žaltausko rinkinio “…nuo kalno” ir savo jautrius prisiminimus apie sūnų.
JUSTAS JASĖNAS. PANARDINIMAS PRISIKĖLIMUI. LAPKRIČIO LITURGIJOS HOMILIJA
Kunigas, poetas Justas Jasėnas savo homilijoje primena ir atveria Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų bei lapkričio liturgijos Bažnyčioje prasmę.
DALIA TEIŠERSKYTĖ. TAS RUDUO…
Mūsų mylimos poetės Dalios Teišerskytės elegiški, rudeniniai posmai
NAUJAS EDMUNDO JANUŠAIČIO ATMINČIŲ ROMANAS “ČIA ESU AŠ”
Asociacija “Slinktys” išleido Edmundo Janušaičio atminčių romaną „Čia esu aš“. Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu.
ALDONA RUSECKAITĖ TĘSIA TRIUMFO ŽYGĮ PER LIETUVĄ. ROMANAS “EMMI” PRISTATYTAS 52 KARTĄ!
Rašytojos Aldonos Ruseckaitės didžiulį populiarumą pelnęs biografinis romanas “EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” tęsia triumfo žygį per visą Lietuvą, žinoma, kartu su autore, kurios laukia šimtai jos kūrybos gerbėjų. Šį kartą Plungės, Klaipėdos bibliotekose A. Ruseckaitė savo romaną pristatė jau 52 kartą!
GABRIELĖ LAUKAITYTĖ. VIENO GYVENIMO NUOTYKIS
Neseniai mūsų svetainėje debiutavo jauna poetė Gabrielė Laukaitytė, skelbėme jos įdomius eilėraščius. Pasirodo, kad ji kuria ir prozos kūrinius. Kuria taip pat talentingai, drąsiai, netradiciška forma, nevengdama saviironijos ir netgi grotesko. Trūkinėjantis siužetas, kaleidoskopiška vaizdų ir jausmų pynė, skaudžios tiesos, realybės, meilės paieškos – bene svarbiausios kūrinio temos. Skelbiame ištrauką iš “Vieno gyvenimo nuotykio” – joje atskleidžiamas herojės iliuzijų pasaulis, sapniška būsena ir nelemta realybė, idealo paieškos ir nusivylimai.
NIJOLĖS RAIŽYTĖS NOVELĖ “TROFĖJAI”
Nauja rašytojos Nijolės Raižytės novelė “Trofėjai” – jautri impresija gamtos ir žmogaus tema. Pasak autorės ją tebedomina paukščiai: laisvi, gražūs, drąsūs… N. Raižytė: “Sakoma, kad labiausiai paukščius mėgsta į vienišumą, kuris ir man būdingas, linkę žmonės, nes paukščių draugija netrikdo kaip žmonių ir kelia mažiau rūpesčių… Beje, paukščius labai mėgo ir Oskaras Milašius… Tačiau piktadariams paukštis dažnai virsta grobiu arba ilgai išsvajotu trofėju.
TOMAS VYŠNIAUSKAS. NAUJI EILĖRAŠČIAI
Mums gerai žinomas poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas šiais metais tapo prestižinės literatūrinės Antano Miškinio premijos laureatu už knygą „Vokais išvirkščiais“. Skelbiame pluoštą naujausių Tomo Vyšniausko eilėraščių.
ARVYDAS JUOZAITIS. LIETUVOS TAMSUMOS IR LIETUVOS HIMNAS
Rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis nerimastingai ir skaudžiai rašo apie nūdienos Lietuvos tamsumas
PROZININKAS STASYS BABONAS. APSAKYMAS “AUTOPORTRETAS”
Naujas prozininko Stasio Babono apsakymas “Autoportretas”. Pasak autoriaus: “artėja spalis. Artėja spalio antrasis šeštadienis… Jį mini daugelyje Europos šalių. Žmonės uždega žvakutes. Ne kapinėse – miestų aikštėse…” Tarptautinei organų donorystės dienai jautrus pasakojimas apie pasiaukojimą ir viltį.
RAŠYTOJAS PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMAI “STUDIJOS VILNIUJE 1963-1967”. ANTRA DALIS
Tęsiame rašytojo Petro Venclovo publlikaciją – prisiminimus “Studijos Vilniuje 1963-1967” antrą dalį.
RAŠYTOJAS PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMAI “STUDIJOS VILNIUJE 1963-1967”. PIRMA DALIS
Rašytojas Petras Venclovas savo autentiškais prisiminimais apie studijas Vilniaus universitete 1963-1967 metais ženkliai papildė akivaizdžiai menką to meto memuaristiką. Jis ne tik atskleidžia tuometinių sovietinių ideologų uoliai prižiūrimą ir kontroliuojamą dėstytojų ir studentų “mokymosi procesą”, bet daug vietos skiria studentiškai buičiai, pomėgiams, nuotykiams. Sužinome daug naujo apie studijų kolegas, kai kuriuos dėstytojus.
ERIKA DRUNGYTĖ. KAVA RYTO PARKE BAIGIANTIS VASARAI
Erikos Drungytės nauji eilėraščiai “Nykštukų klausimu” iš ciklo “Kava ryto parke baigiantis vasarai”
GEDIMINAS JANKUS. PAUKŠTELIAI NUO POETINIO OLIMPO
Rašytojas Gediminas Jankus recenzuoja naują poeto Algimanto Mikutos poezijos knygą “Paukšteliai laksto pažemiais” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023)
ALDONA RUSECKAITĖ. “MOTINOS MONOLOGAI, KAI GYVENO VIENA”
Mūsų garsiosios rašytojos Aldonos Ruseckaitės poetinis žodis – jautrios, jaudinančios miniatiūros “Motinos monologai, kai gyveno viena”
POETINIS GABRIELĖS LAUKAITYTĖS DEBIUTAS MŪSŲ SVETAINĖJE
Mūsų svetainėje debiutuoja jauna poetė, kaunietė Gabrielė Laukaitytė. Jos poezijos pluoštas sudomino ir patraukė originalia, išmoninga raiška, temų platumu, netikėtais paradoksais, ir, kas bene svarbiausia – gyvu, skausmingu, itin atviru jaunatvišku atsivėrimu, kuriame pulsuoja nuoširdumas ir siekis pažinti gyvenimo paradoksus, asmenybės prieštaras, ribines situacijas.
ROMALDAS ZABULIONIS. NOVELĖ “GANDRAS”
Rašytojo Romaldo Zabulionio kūrybą jau ne kartą skelbėme, šį kartą jūsų dėmesiui siūlome novelę “Gandras”. R. Zabulionio realistinis stilius kupinas netikėtumų – jis nevengia mistinių ir fantastinių motyvų. Novelėje ryškus romantizuotas, pakylėtas požiūrį į gyvenimą, idealistiniai siekiai, viltys ir svajos.
DOVILĖS ZELČIŪTĖS THEATRUM MUNDIS. POETINĖ DRAMATURGIJA IR NESIBAIGIANTI REPETICIJA
Rašytojas Gediminas Jankus recenzuoja poetės Dovilės Zelčiūtės naują poezijos knygą “Koks tavo vardas” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023, redaktorius Viktoras Rudžianskas)
DALIOS TEIŠERSKYTĖS VASAROS EILĖRAŠČIAI
Mūsų garsiosios poetės Dalios Teišerskytės nauji vasaros eilėraščiai
ROMALDAS ZABULIONIS. NOVELĖ “VILKO PĖDOS”
Darbštus, kuklus, ir be abejo, talentingas rašytojas Romaldas Zabulionis, parašęs ir išleidęs keletą romanų, apsakymų, novelių bei poezijos rinkinių savo kūryba išsiskiria iš būrio literatų. Retai užtiksi tokią gilią pirmapradės gamtos, augmenijos, žemės pajautą. Mūsų prašymu rašytojas maloniai sutiko pasidalinti dar vienu savo kūriniu iš knygos “Vilko pėdos” – novele tuo pačiu pavadinimu.
JUSTAS JASĖNAS. NAUJI EILĖRAŠČIAI
Skelbiame kunigo, poeto Justo Jasėno naujus eilėraščius.
RAŠYTOJOS VIOLETOS ŠOBLINSKAITĖS ALEKSA NOVELĖ IŠ RENGIAMOS KNYGOS “PIRMUOJU ASMENIU”
Violeta Šoblinskaitė Aleksa, viena talentingiausių mūsų rašytojų, unikalaus talento kūrėja, itin darbšti ir kūrybinga, neseniai baigusi rašyti epinį romaną “Edipo dukterys”, jau rengia naują novelių knygą “Pirmuoju asmeniu”. Skelbiame vieną novelę iš būsimos knygos – “Paskutinė išpažintis”.
PRISIMENAME POETĄ VLADĄ BALTUŠKEVIČIŲ (1939 01 26 – 2022 06 04)
Šiandien prisimename mūsų kolegą, poetą, vertėją Vladą Baltuškevičių – prieš metus, 2022 m. birželio 4 dieną jis mus paliko, eidamas 84-uosius. Pagerbdami Vlado Baltuškevičiaus atminimą, publikuojame keletą jo eilėraščių.
KUNIGO, POETO JUSTO JASĖNO EILĖRAŠČIAI
Skelbiame kunigo, poeto Justo Jasėno, įvairiapusiais talentais apdovanoto kūrėjo, neseniai priimto į Lietuvos rašytojų sąjungą ir aktyviai dalyvaujančio LRS Kauno skyriaus veikloje, naujus eilėraščius (plačiau https://www.kaunorasytojai.lt/kuryba/kunigas-poetas-justas-jasenas-lietuvos-rasytoju-sajungos-kauno-skyriuje/)
NAUJAS ALGIMANTO MIKUTOS EILĖRAŠČIŲ RINKINYS “PAUKŠTELIAI LAKSTO PAŽEMIAIS”
Poezijos pavasario laureato Juliaus Kelero iškilmingame pagerbimo vakare Maironio lietuvių literatūros muziejuje tarp poezijos skaitymų buvo pristatyta nauja mūsų garsiojo poeto, vertėjo, redaktoriaus Algimanto MIKUTOS poezijos rinktinė “Paukšteliai laksto pažemiais”, visų susirinkusių į poezijos šventę jis buvo pasveikintas gražaus jubiliejaus – 80-mečio proga. Skelbiame keletą eilėraščių iš naujosios knygos.
VINCO MYKOLAIČIO – PUTINO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ – ALDONA RUSECKAITĖ!
Nuoširdžiai sveikiname mielą kolegę Aldoną Ruseckaitę su garbinga V. Mykolaičio-Putino literatūros premija už nūnai populiariausią ir skaitomiausią jos biografinį romaną “EMMI”, kurio pristatymai daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių sutraukė būrius susidomėjusių skaitytojų!
GASPARAS ALEKSA. “TYRUOSE LIEPSNOJANTI VYŠNIA”. NAUJO ROMANO IŠTRAUKOS
Mūsų garsusis prozininkas Gasparas Aleksa, septynių romanų autorius, baigė rašyti naują prozos veikalą “Tyruose liepsnojanti vyšnia” ir mūsų paprašytas, pateikė keletą ištraukų iš romano.
KUNIGAS, POETAS JUSTAS JASĖNAS – LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIUJE!
Džiaugiamės, sulaukę mūsų kolegos, kunigo ir poeto Justo Jasėno noro įsijungti į LRS Kauno skyriaus rašytojų būrį! Praėjusiais metais jis LRS valdybos vienbalsiai buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, ir nors gyvena ir darbuojasi Panevėžyje, viliasi kuo aktyviau dalyvauti kauniečių organizuojamuose renginiuose, knygų aptarimuose bei pristatymuose.
VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ ALEKSA. “LAIŠKAS DRAUGUI”. NOVELĖ
Violetos Šoblinskaitės proza – meistriška, niuansuota, patraukia sodrūs, psichologiški charakteriai, netikėti siužeto vingiai, motyvuoti veikėjų poelgiai. Ir tie veikėjai – šalia esantys paprasti žmonės, regis, tik kasdienos rūpesčiuose ir buityje paskendę, tačiau kiek juose dvasinės stiprybės ir vidinės šviesos! Šv.Velykų susikaupusį laukimą praskaidrins nauja Violetos Šoblinskaitės novelė “Laiškas draugui” iš rengiamos novelių knygos “Pirmuoju asmeniu”.
DAILININKO GINTAUTO VELYKIO NEĮTIKĖTINOS VIZIJOS. PARODA “PORTALAI” – DIRBTINIS INTELEKTAS, NEURONINIS TINKLAS
Itin originalaus dailininko modernisto ir vizionieriaus, dirbtinio intelekto kūrėjo, Kauno poetų bičiulio ir jų knygų iliustratoriaus GINTAUTO VELYKIO išskirtinė darbų paroda Kauno paveikslų galerijoje jau nuo 2023 m. balandžio 6 dienos! Atvykite į staigmenų kupiną parodos atidarymą!
GINAS ŽIEMYS (1947-2020). ANETĖS VELYKOS
Rašytojas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis šv. Velykų išvakarėse pri(si)minė savo žemietį (gimusį netoli Pušaloto), mūsų kolegą poetą Giną Žiemį (1947 04 08 – 2020 01 01), kuris mus paliko prieš trejus metus. P. Palilionis atsiuntė poeto eilėraštį “Anetės Velykos”, lyg mūsų visų simbolinį pasveikinimą su šv. Velykomis iš anapusybės.
REŽISIERIAUS VYTAUTO BALSIO LITERATŪRINĖS STAIGMENOS
Džiugina Vytauto Balsio kūrybingumas, temų ir žanrų įvairovė, netikėti, netradiciniai siužetų viražai, personažų originalumas. Tačiau ne tik dramaturgijos žanre. Paaiškėjo, kad Vytautas paniro ir į prozos vandenis. Tikra staigmena tapo režisieriaus – rašytojo apysakų knyga “Gėlių slenkstis” (Vilnius: Sofoklis, 2022).
VLADO VAITKEVIČIAUS “DABAR VISKAS KITAIP”: BŪTIES LYRIKOS IR ĮVAIRIŲ ŽANRŲ UNIKALI KNYGA
Rašytojas Gediminas Jankus aptaria poeto, publicisto, redaktoriaus Vlado Vaitkevičiaus įvairių žanrų knygą “Dabar viskas kitaip”
TOMO VYŠNIAUSKO POEZIJOS KNYGA “VOKAIS IŠVIRKŠČIAIS”. NEĮPRASTAS, ORIGINALUS PRISTATYMAS
Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko poeto, literatūros kritiko Tomo VYŠNIAUSKO trečiosios eilėraščių knygos “Vokais išvirkščiais” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022), pristatymas. Tai buvo neįprastas, netikėtas ir labai originalus knygos sutikimas, tai buvo pašnekesys – diskusija, gerokai praplėtusi vakaro temą.
NAUJAS MŪSŲ SKYRIAUS NARYS ČESLOVAS SKARŽINSKAS. NAUJI IR JO EILĖRAŠČIAI
Tik neseniai, praėjusių metų rudenį, sveikinome poetą, publicistą Česlovą Skaržinską priėmimo į profesionalių kūrėjų gretas proga, o nūnai kauniečiai kolegos gali vėl pasidžiaugti – Česlovas pareiškė norą įsijungti į Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus gretas. Mūsų prašymu jis svetainei įteikė ir pluoštą savo naujų eilėraščių.
ALGIMANTO MIKUTOS “LANGUOTI SĄSIUVINIAI”. UNIKALIOS, GILIOS, ATVIROS ĮŽVALGOS
Šiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido labai solidžios apimties, stebinantį savo unikalumu ir prasmingomis įžvalgomis, Algimanto Mikutos dešimties metų (2011-2020) užrašų tomą, Rašytojo, poeto, vertėjo Algimanto Mikutos apmąstymai parašyti paprasta, tačiau turtinga, gyva kalba, toli gražu neapsiriboja vienu dešimtmečiu – išvystame platų ir spalvingą temų spektrą.
IEVOS RUDŽIANSKAITĖS EILĖRAŠČIAI. IŠ KNYGOS “TRYLIKTASIS MĖNUO”
Dar gilesnė ir sakyčiau, skaudesnė filosofinė lyrika ryški ir naujoje poetės, literatūros kritikės, dr. Ievos Rudžianskaitės poezijos knygoje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). Knygoje nerasime dirbtinumo, socialinio konstrukcionizmo, verksmingų sentimentų, visų tų dėmenų, lydinčių dažno poeto ar poetės eiliavimą.
GEDIMINAS JANKUS. “EDMUNDO JANUŠAIČIO MODERNISTINĖS PROZOS ĮŽVALGOS”. (RECENZIJA)
Poetas, prozininkas Edmundas Janušaitis stebina savo kūrybingumu ir neišsenkančia fantazija. Tik neseniai sutikta paslapčių kupina jo poezijos rinktinė “Žaliakalnio ložė”, o dabar pasiekė naujas įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Šią, jau ketvirtą Edmundo Janušaičio prozos knygą recenzuoja rašytojas Gediminas Jankus.
NAUJOJO VIOLETOS ŠOBLINSKAITĖS ROMANO “EDIPO DUKTERYS” FRAGMENTAS
Su džiugesiu sutikau žinią, kad rašytoja Violeta Šoblinskaitė rašo (ir, ko gero, jau baiginėja rašyti – redaguoja), savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu ji maloniai sutiko pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais ir kolegomis. Iš šių ištraukų akivaizdus aukštą meistriškumą pasiekęs V. Šoblinskaitės prozininkės talentas, jos pasakojimas įtraukiantis, veikėjų gyvenimo dramos ir vingiai jaudina, nes yra sukurti su meile, atjauta ir dideliu išmanymu.
PADAINUOK MAN LOPŠINĘ. RAŠYTOJO STANISLOVO ABROMAVIČIAUS IR KOMPOZITORIAUS ALOYZO ŽILIO KNYGA
Pasirodė spalvinga nuotaikinga rašytojo Stanislovo Abromavičiaus ir kompozitoriaus Aloyzo Žilio knygelė “Padainuok man lopšinę” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Autoriai siūlo dvidešimt keturias melodingas lopšines.
EDMUNDAS JANUŠAITIS. ĮŽVALGŲ ROMANAS “SU MANIMI IR BE MANĘS”
Naujas prozininko, poeto Edmundo Janušaičio įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) tęsia prieš keletą metų išleisto romano “Vileišio aikštė – šnabždesių ABC” tematiką, tik šį kartą nuo būsenų pereinama prie įžvalgų.
NAUJA POETĖS IEVOS RUDŽIANSKAITĖS KNYGA “TRYLIKTASIS MĖNUO”
Jau pasirodė poetės, literatūros kritikės, filosofijos daktarės Ievos Rudžianskaitės naujų eilėraščių knyga “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023).
STANISLOVO ABROMAVIČIAUS “TREMTIES VAIKAI” – ANGLŲ KALBA
Neseniai iš spaustuvės “Morkūnas ir Ko” atkeliavo Stanislovo Abromavičiaus “Tremties vaikai” ciklo knyga, išversta į anglų kalbą – „CHILDHOOD IN FORCED EXILE“ („Vaikystė prievartinėje tremtyje“, Kaunas: LPKTS, 2023). Ji išleista 1000 egz. tiražu, bus platinama Lietuvoje, taip pat nukeliaus į visas Lietuvos Respublikos ambasadas, lietuvių bendruomenes anglakalbėse šalyse, lituanistines mokyklėles, LR Seimą, ministerijas.
GVIDO LATAKO “SALOS”. VIENOS KNYGOS MENINĖS IR POETINĖS METAMORFOZĖS
Tai bent vakaras Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje! Netikėtas ir neįtikėtinas, sukėlęs didžiulį susidomėjimą savo originalumu ir neįprastumu. Menininkių ir poezijos kūrėjų sąveika, įsiskaitymas ir interpretacijos, eilėraščių skaitymas, nuoširdūs atsivėrimai ir muzika, gyvos žodinės ir vizualinės improvizacijos!
BIRUTĖ ZEIGIENĖ. KITOKIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS
Sausio 29-osios popietę Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus nariai, meno mylėtojai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame vyko LRS nario, poeto, rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Dalyvius pasitiko muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Eglė Rankauskienė ir pakvietė į renginių salę.
SIGITAS GEDA (1943 02 04 – 2008 12 12). PROMETĖJIŠKAS GYVENIMO DŽIAUGSMO IR PRAPULTIES DAINIUS
Sigito Gedos jubiliejinis gimtadienis – (jam sukaktų 80), paskatino dar kartą įdėmiai skaityti jo kūrybą, ypač paskutinę išleistą dienoraščių ir tyrinėjimų solidžią knygą “Vasarė ajero šneka” (2008). Ne veltui tvirtinama, kad geriausias raktas į kūrėjo pažinimą – jo paties atsivėrimai, ypač tokio didžio ir visaapimančio talento, mūsų literatūros titano. Be abejo, jį drąsiai galima vadinti Titanu, prometėjiškos dvasios ir galios išskirtine, kultine asmenybe.
VYTAUTAS STULPINAS. EILĖRAŠČIAI APIE BŪTOVĘ
Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai nepalieka abejingų. Juose dar ryškiau atsiskleidžia poeto vidinis pasaulis, aprėpiantis ne tik gimtąją Žemaitiją, bet giliai ir prasmingai šnekantis apie mūsų egzistenciją, būtį, kasdienius potyrius perkeliantis į visuotinumo lygmenį.
POETĖ GRAŽINA CIEŠKAITĖ. KOSMOBUDISTINĖS MANTROS
Poetė, Poezijos pavasario laureatė (1990) Gražina Cieškaitė – viena savičiausių mūsų kūrėjų, filosofinės meditacijos, sudėtingų, paviršutiniškai neišgliaudomų eilių autorė. Norint pajusti ar bent kiek perprasti Gražinos kūrybos pasaulį, reikia būti pasiruošusiam ir pasiryžusiam kartu su ja pakilti virš kasdienybės ir panirti į sudėtingą filosofinių apmąstymų, religinių simbolių terpę.
DONALDAS KAJOKAS – GYVAI. POEZIJOS RINKTINĖ “DIEVIŠKOS SLĖPYNĖS”
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido mūsų garsiojo poeto Donaldo Kajoko poezijos rinktinę “Dieviškos slėpynės” su garso disku (Kajokas, Donaldas. Dieviškos slėpynės / sudarytoja Elena Baliutytė; skaito Donaldas Kajokas. – Vilnius: LLTI, 2023. – 239 p. + 1 garso diskas (CD). – (ciklas “Gyvoji poezija”).
POETO VLADO VAITKEVIČIAUS KNYGOS “DABAR VISKAS KITAIP” SUTIKTUVĖS-PRISTATYMAS. FOTOREPORTAŽAS
Poetas, eseistas, redaktorius Vladas Vaitkevičius savo naujojoje knygoje “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą. Bet kas bene svarbiausia- šioje solidžioje rinktinėje poetas didžiausią dėmesį ir širdies jautrumą skiria mūsų senosios literatūros kukliems autoriams-kunigams, nūnai užmirštiems ir mūsų literatūrologų nė neminimiems. Apie tai buvo kalbama knygos pristatyme-sutiktuvėse Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
MINDAUGAS ŠVĖGŽDA. EILĖRAŠČIAI DEVYNERI
Šokiruojantis, kandus, paradoksalus tas mūsų poetas Mindaugas Švėgžda. Netikėtumų ir neįprastų situacijų, ironijos ir grotesko pripildyti jo eilėraščiai ryškiai išsiskiria iš “putpele čiauškančių” poetų ir parapoetų.
RADINIAI TARP SUKLIJUOTŲ ALBUMO LAPŲ. LINOS NAVICKAITĖS RECENZIJA
Prozininkė, poetė, eseistė Lina Navickaitė recenzuoja rašytojos Nijolės Raižytės romaną “Kareivio duktė” (Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2021).
TADAS ŽVIRINSKIS. NAUJA POEZIJOS RINKTINĖ “SONETARIUMAS”
Poetas, prozininkas, vertėjas TADAS ŽVIRINSKIS išleido naują poezijos knygą “Sonetariumas” (Vilnius: Slinktys, 2022). Tai sonetų rinkinys, primenantis savotišką žemėlapį – gyventų ir lankytų vietų, prisiminimų, patirčių.
VLADO VAITKEVIČIAUS NAUJOS KNYGOS SUTIKTUVĖS
Maironio lietuvių literatūros muziejuje sausio 29 d. sekmadienį, 14 val. vyks poeto, eseisto, redaktoriaus Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Solidžią knygą jau šiais metais išleido leidykla „Naujasis lankas“.
VIOLETA ŽIDONYTĖ. SONETŲ VAINIKAS
Šį kartą skelbiame rašytojos, dailininkės Violetos Židonytės sonetų vainiką “Gyvenimas kaip Nemunas almės” ir jai maloniai leidus, keletą jos paveikslų iš autorinės parodos tuo pačiu pavadinimu. Keturiolika klasikiniu stiliumi sukurtų sonetų kalba apie neblėstančias dvasines vertybes, gilius jausmus, širdies nerimą ir liudija didžiulį autorės poetinį talentą bei profesionalumą.
1991 SAUSIO 13. ALDONOS PUIŠYTĖS DU EILĖRAŠČIAI
Tada, prieš 32 metus, 1991 metų sausio 13-ąją mūsų garsioji poetė, rezistentė ir Laisvės kovų dalyvė Aldona Puišytė, tragiškų įvykių ir okupantų žiaurumo sukrėsta, nekaltai žuvusioms aukoms sukūrė jaudinančius posmus, kurie savo dramatiško skambesio ir tikrumo nepraranda ir nepraras.
MŪSŲ GARSIŲJŲ POETŲ ATMINIMO PAGERBIMAS. “LIKĘ POEZIJOS VEIDAIS”
Maloniai nustebino nenuilstantis ir energingas Petras Palilionis, buvęs ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, nūnai vadovaujantis Kauno meno kūrėjų asociacijai. Nustebino itin svaria ir reikšminga, palydint metus, išleista poezijos antologija “Likę poezijos veidais”, poezijos, kuri buvo skelbta “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės” rinkiniuose.
STASYS BABONAS. ŽIBUOKLIŲ PUOKŠTĖ
Mūsų garsėjantis prozininkas Stasys Babonas, praėjusiais metais išleidęs įdomią ir pagavią apsakymų, novelių ir apysakos “Laisvės karys” knygą “Požeminė sankryža” (tai jau septintoji autoriaus knyga), […]
Nauja Vlado Vaitkevičiaus knyga “Dabar viskas kitaip”
Poetas, eseistas, redaktorius Vladas Vaitkevičius savo naujojoje knygoje “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą.
EGLĖ PEREDNYTĖ. IŠSIILGĘ KALĖDŲ ŠVIESOS
Sakrališkas, jautrus ir jaudinantis Eglės Perednytės eilėraštis “Išsiilgę Kalėdų šviesos”, kuris, kaip ir visa poetės kūryba, neatsiejamas nuo dvasingumo ir dievoieškos, susišaukia ir pagilina Šv. Kalėdų nuotaiką.
ALDONA ELENA PUIŠYTĖ. IŠ NOVALIO “HIMNŲ NAKČIAI”
Aldona Elena Puišytė: “parengiau spaudai vertimų knygą “Styga ir vėjas”. Joje poetai iš poezijos aukso fondo – R. M. Rilkė, Helderlinas, Novalis… Artėjant Kalėdų šventei, atrinkau iš Novalio “Himnų Nakčiai” teksto fragmentą apie dieviškojo Kūdikio Gimimą”.
PRELATAS, POETAS VYTAUTAS STEPONAS VAIČIŪNAS. KALĖDINĖ RAMYBĖ
Artėjant Šv. Kalėdoms, savo homiletiniu eilėraščiu “Kalėdinė ramybė” mus visus susikaupimui ir pamąstymui telkia prelatas, poetas Vytautas Steponas Vaičiūnas, leidžiantis jau tryliktąją savo sakralinės poezijos knygą “Viskas priklauso Tau”.
UKRAINIEČIŲ KLASIKĘ LINĄ KOSTENKO PRISTATO ALDONA ELENA PUIŠYTĖ
Mūsų garsioji poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė verčia ir ukrainiečių poeziją. Šį kartą ji pristato vienos žymiausių Ukrainos poečių, vadinama gyvaja klasike, Linos KOSTENKO keletą verstų eilėraščių. A. E. Puišytė pabrėžė, kad šiuos vertimus skelbia “su meile Ukrainai, karžygiškai kovojančiai už savo tautos laisvę”.
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. VIENAS EILĖRAŠTIS UKRAINAI
Poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės naujausias eilėraštis, jautriai pinantis ir lyginantis asmenines būsenas su Ukrainos žmonių kančiomis, kovojant su agresoriais.
TAUTVYDOS MARCINKEVIČIŪTĖS NAUJI POTYRIAI IR NAUJOS EILĖS
Mūsų kolegė, talentingoji poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė patyrusi netikėtą buitinę traumą, jau tvirtėja ir džiaugiasi aplankiusiu įkvėpimu – per keletą priverstinės ramybės dienų jau sukūrė per tuziną eilėraščių. Išprašėme pradžiai keletą jos dabartinės būsenos impresijų.
DALIOS TEIŠERSKYTĖS ŽYDINTI ŽIEMOS VYŠNIA. EILĖRAŠČIAI
Mūsų garsioji poetė Dalia Teišerskytė savo eilinį gimtadienį pasitiko tarp savo ištikimų bičiulių ir gerbėjų, bet neužmiršo ir gausybės kvietimų į susitikimus su skaitytojais – ji spėjo apsilankyti ir tolimesnėse Lietuvos vietose, kur yra visada laukiama ir mylima. Dar kartą sveikindami mielą Dalią, skelbiame keletą jos naujų jaudinančių eilėraščių bei jautrų žodį.
VIKTORAS GULBINAS – “ATOKIŲ STOČIŲ” LITERATŪRINĖS PREMIJOS LAUREATAS!
Mūsų kolega, poetas Viktoras Gulbinas tapo kultūros ir meno almanacho “Atokios stotys” 2022 metų literatūrinės premijos laureatu – “Už ryškią publikaciją 2022 metais almanache, kūrėjų, gyvenančių ir kuriančių Lietuvos periferijoje, vienijimą ir ženklią visuomeninę-literatūrinę veiklą”. Nuoširdžiai sveikiname! Tokia proga išprašėme ir skelbiame pluoštelį laureato Viktoro Gulbino eilėraščių.
ALFONSAS PAKĖNAS. “ŽVAIGŽDĖ GALINIAME GRYČIOS LANGE”. FRAGMENTAS
Rašytojo Alfonso Pakėno neseniai išleistoje knygoje “Žvaigždė galiniame gryčios lange” jautriai pasakojama apie autentišką jau nykstančių Aukštaitijos kaimų istoriją, dramatiškus žmonių likimus. Į jau nueinantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos. Skelbiame ištrauką iš Alfonso Pakėno knygos.
ALFONSO PAKĖNO “ŽVAIGŽDĖ GALINIAME GRYČIOS LANGE”
Pasirodė poeto, prozininko, muziejininko Alfo Pakėno publicistikos knyga “Žvaigždė galiniame gryčios lange” (Kaunas: Naujasis lankas, 2022).
Tai vaizdeliai apie Deltuvos (Ukmergės r.) krašto žmones, gyvenusius vienkiemiuose ir dabar jau išnykusiuose kaimuose.
ALDONOS PUIŠYTĖS FRYDRICHO HIOLDERLYNO VERTIMAI
Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.
VIOLETA ŽIDONYTĖ. PASTARŲJŲ METŲ EILĖS
Viena įdomiausių mūsų kūrėjų, apdovanota įvairiapusiais talentais, Violeta Židonytė yra ne tik prozininkė, poetė bet ir labai savita dailininkė. Ji yra surengusi apie 30 personalinių akvarelės parodų, kasmet dalyvauja kolektyvinėse dailės parodose, iliustruoja savo knygas. Violeta Židonytė maloniai pasidalino savo pastarųjų metų dar neskelbtais eilėraščiais, kurie atsiras ruošiamo spaudai rinkinio “Per mano širdį visos upės teka” puslapiuose.
PROFESORIUI BRONIUI VAŠKELIUI – 100! (1922 11 14 – 2021 09 03)
Tik prieš metus atsisveikinome su garsiuoju literatūrologu, teatrologu, buvusiu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi, VDU garbės profesoriumi Broniu Vaškeliu (1922 11 14 – 2021 09 03) ir nelengva patikėti, kad jau minime jo gimimo šimtmetį. Ilgas, labai prasmingas šio šviesuolio erudito gyvenimas, ypatingai svarūs jo nuveikti darbai.
PRELATO VYTAUTO STEPONO VAIČIŪNO POETINĖ HOMILETIKA
Poetas V. S. Vaičiūnas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos poezijos pasaulyje. Jo poezijos turinys orientuotas į aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškasias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.
JUOZAS ŽLABYS-ŽENGĖ. POEZIJOS MAIŠTININKAS-MODERNISTAS
Jau trisdešimt metų, kai Anapus išlydėjome mūsų vieną iš garsiausių mūsų poezijos modernistų, keturvėjininką, karininką, dramatiško likimo kūrėją Juozą Žlabį-Žengę (1899 05 02 –1992 11 09). Ilgai nutylimas ir užmirštas poetas vėl nuskambėjo tik 1992 metais profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio pastangų dėka – jis parengė J. Žlabio-Žengės poezijos rinktinę “Pavasarių gramatikos”. Skelbiame poeto kūrybą bei rašytojų Petro Palilionio ir Petro Venclovo atsiminimus.
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. VAIŽGANTO GATVĖ IR JOS GYVENTOJAI. GENEROLAS K. TALLAT-KELPŠA
Dar viena ištrauka iš rašytojo Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” apie generolą Kazį Tallat-Kelpšą ir jo šeimą.
PETRAS VENCLOVAS. “MEMENTO, HOMO”. PRISIMINIMAI
Skelbiame ištrauką iš rašytojo Petro Venclovo rašomos prisiminimų knygos “Memento, homo”. Pasak autoriaus, “tuose prisiminimuose pasitaiko visko: dokumentikos, įvykių atpasakojimo, nostalgijos, erotikos, kelionių aprašymo, pažįstamų […]
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. “PASKENDUOLĖ”. IŠTRAUKA IŠ KNYGOS “ŠVENTŲ GIESMIŲ GIEDOJIMAS”
Rašytojas Stanislovas Abromavičius išleido apie pusšimtį įvairaus žanro knygų, o mažuosius skaitytojus pasiekė daugiau nei dvi dešimtys eiliuotų jo knygelių.
Knyga “Šventų giesmių giedojimas” – autoriaus, gimusio Rumšiškių miestelyje, vaikystės prisiminimai. Skelbiame ištrauką iš knygos – “Paskenduolė”.
JŪRATĖS SUČYLAITĖS KNYGOS “GELMIŲ ŠVIESA” PRISTATYMAS. FOTOREPORTAŽAS
Kauno Vinco Kudirkos viešoji bibliotekos Girstupio padalinyje pristatyta rašytojos, Klaipėdos universiteto profesorės Jūratės Sučylaitės naujausia knyga „Gelmių šviesa“ ir menininko, knygos iliustratoriaus Romo Klimavičiaus grafikos darbų paroda. Sutiktuves ir pašnekesį su autore moderavo rašytoja Aldona Ruseckaitė, koncertavo Ilona Papečkytė.
GERIAUSIAS 2020 METŲ SUOMIŲ ROMANAS – JAU LIETUVIŠKAI
Darbščioji vertėja Aida Krilavičienė, mūsų paprašyta, pasidalino naujos knygos vertimo iš suomių kalbos ištrauka. Tai šiuolaikinės rašytojos Anni Kytömäki romanas “Margarita”, pripažintas geriausiu suomių prozos kūriniu 2020 metais. Knygą netrukus išleidžia TYTO ALBA leidykla.
AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. ANAPUS ESTEZĖS. KUPIŠKĖNO SAKMĖ. ANTRA DALIS
Tęsiame publikaciją iš akademiko, rašytojo, filosofo Vytauto Martinkaus knygos “Estezės beieškant”, kuri yra ne tik viena reikšmingiausių filosofinių knygų lietuviškoje kultūros ir literatūros tyrinėjimų istorijoje – ji neabejotinai užima svarią vietą Europos kontekste. Skelbiame ištrauką iš trečiosios knygos dalies “Anapus Estezės. Vertinimai”, kurioje autorius giliai nagrinėja įvairius literatūros kūrinius bei pateikia originalų jų vertinimą. Vienas jų – esė apie Juozo Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”.
ALDONA ELENA PUIŠYTĖ. “VIENINTELE NEIŠSAKOMA BŪTIE”
Skelbiame mūsų vienos talentingiausių poečių – Aldonos Elenos Puišytės eilėraščius (ciklas “Karališkieji aštuoneiliai”) iš jos meditatyvinės, sakralinės, gyvenimo slėpinius apmąstančios poezijos knygos “Vienintele neišsakoma būtie” su kritiko, literatūrologo Viliaus Gužauskio palydimuoju žodžiu.
AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. ESTEZĖ IR VERTINIMAI. PIRMA DALIS
Akademiko, rašytojo Vytauto Martinkaus solidi knyga “Estezė ir vertinimai”, nors išleista beveik prieš dešimtmetį, nei kiek neprarado savo aktualumo, anaiptol, stebina savo įžvalgų filosofiniu gelmiškumu. Šią solidžią knygą sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą.
DALIA TEIŠERSKYTĖ. “ŽAIDŽIA NAKTY ŽAIBAI / TOKS NETIKĖTAS RUGSĖJIS…”
Mūsų mylima garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, išleidusi 15 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio “Paskutinių lapų išleistuvės”) neseniai išleido dvi kompaktines savo kūrybos plokšteles “Aš sugrįšiu”. Juk ypatingo populiarumo pelnė jos estrados dainų tekstai, kurių sukurta per 400! Mūsų mielosios Dalios Teišerskytės nepakartojama, įsimenanti ir jaudinanti lyrika vėl suskamba mūsų svetainėje.
Nauja Aldonos Ruseckaitės knyga “EMMI”
VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO GYVENIMO MOTERYS Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė ir prieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygos autorė žvelgia į […]
ONA JAUTAKĖ. OBSIDIANO VARNĖNAS
Kolegė poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė (Jautakienė) mūsų prašymu pasidalino naujais savo trieiliais – eilėraščių ciklu “Obsidiano varnėnas”. Šie trieiliai man primena meistriškas arabeskas-miniatiūras, variacijas haiku stiliumi. Filosofinė potekstė ir numanomos prasmės grakščiai kaitaliojasi su netikėtomis, paradoksaliomis užbaigomis.
RAŠYTOJA SANDRA BERNOTAITĖ APIE ROMANĄ “AKYS CHIMEROS” IR KŪRYBĄ
Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstuose aptariamas lyčių santykių, tarpukario, praeities ir ateities, žmogaus ir ideologijos ryšio temas su rašytoja Sandra Bernotaite kalbėjosi poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Sandra atskleidė istorinio romano “Chimeros akys” rašymo užkulisius, pasakojo, kaip dešimtmetį rinko informaciją, kaip istorinės figūros, tokios kaip Salomėja Nėris, Jonas Aistis, virto autentiškais veikėjais.
ALDONA RUSECKAITĖ APIE PRIMIRŠTĄ RAŠYTOJĄ ONĄ PLEIRYTĘ-PUIDIENĘ-VAIDILUTĘ
Vėl pradžiugino mūsų kolegė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pateikusi jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę, aktyviai dirbusią dar Lietuvos atgimimo priešaušryje. O. Pleirytės-Puidienės gyvenimas ir likimas išties dramatiškas, kupinas sunkių išbandymų ir netekčių. Aldona Ruseckaitė neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas.
EGLĖ PEREDNYTĖ. EILĖRAŠČIAI IŠ RENGIAMOS KNYGOS ‘BALTŲ LELIJŲ VAKARAS”
Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų.
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.
“LAISVAI IR KRITIŠKAI” SU ALDONA RUSECKAITE – APIE VINCĄ MYKOLAITĮ-PUTINĄ
Mūsų kolegos, rašytojo Tomo Kavaliausko ir filosofo Gintauto Mažeikio autorinė antroji pašnekesių laida “Laisvai ir kritiškai” (VDU Socialinės ir politinės kultūros centras). Šį kartą jie kalbina rašytoją, poetę, ilgametę Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę.
VYTAUTUI ALANTUI – 120. PETRAS PALILIONIS. ROŽĖS IR PELĖDOS PASLAPTIS
Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.
EGIDIJA ŠEPUTYTĖ. NESKELBTI EILĖRAŠČIAI
Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. ATMINTIS GYVENA MUMYSE
Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas.
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. NESKELBTI EILĖRAŠČIAI
Skelbiame pluoštą poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės iki šiol neskelbtų eilėraščių, kuriais ji maloniai pasidalino su mūsų svetaine
EDMUNDAS JANUŠAITIS. ĮŽVALGŲ ROMANO “SU MANIMI IR BE MANĘS” FRAGMENTAS
Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.
TOMAS VYŠNIAUSKAS RECENZUOJA GINTARO PATACKO “KARO KRONIKĄ”
Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).
DOVILĖ ZELČIŪTĖ. ATSIMINIMŲ KNYGA “AUGAU TEATRE”
Neseniai pasirodė nauja Dovilės ZELČIŪTĖS atsiminimų knyga “Augau teatre”. (Vaga: Vilnius, 2022). Prieš kurį laiką mūsų svetainėje skelbėme šios knygos ištrauką. Nuoširdžiai sveikiname kolegę! Dovilės […]
GVIDAS LATAKAS. EILĖRAŠČIAI IŠ NAUJOJO RINKINIO “SALOS”
Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,
VIKTORAS GULBINAS. MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ
Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.
KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!
Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.
PETRO PALILIONIO KNYGOS “2-IEJI MEMOGRAFAI” SUTIKTUVĖS
Kviečiame į rašytojo Petro Palilionio knygos “2-ieji memografai” pristatymą, kuris vyks birželio 29 d. trečiadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).
JOLANTA ČIUPKEVIČIENĖ. NOVELĖ “DOVANA”
Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.
PETRAS VENCLOVAS. “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS II
Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams.
PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMŲ KNYGA “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS
Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas.
IEVAI RUDŽIANSKAITEI – ANTANO MIŠKINIO LITERATŪRINĖ PREMIJA
Poetei Ievai Rudžianskaitei už poezijos knygą “Iš gervių” (Kaunas: Kauno laiptai, 2021), paskirta Antano Miškinio literatūrinė premija – taip nusprendė Utenos rajono savivaldybės pateiktų kūrinių […]
GINTARAS PATACKAS. “KARO KRONIKA”. NAUJAS EILĖRAŠČIŲ RINKINYS
Pasirodė naujas poeto Gintaro Patacko eilėraščių rinkinys „Karo kronika“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2022). Jį trumpai pristatė leidyklos vadovas, poetas Viktoras Rudžianskas Poezijos pavasario laureato Liudviko […]
NAUJA GVIDO LATAKO EILĖRAŠČIŲ IR PIEŠINIŲ KNYGA “SALOS”
Poetas, dailininkas Gvidas Latakas, skambant “Poezijos pavasario” akordams, išleido naują savo eilėraščių ir piešinių knygą “Salos” (Vilnius: Slinktys, 2022). Tai ketvirta jo knyga. Sveikiname kolegą! […]
LAIMONAS INIS. “AŠTUONI KURŠMARIŲ VĖJAI. MAŽOJI LIETUVA. INTERPRETACIJOS”
Skelbiame ištrauką iš naujausios rašytojo Laimono Inio knygos “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva. Interpretacijos”, kuri neseniai buvo pristatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje. Knyga […]
ROMALDAS ZABULIONIS. “KRANKLYS”. IŠTRAUKA IŠ ROMANO
Supažindiname su kukliu, darbščiu, ir be abejo, talentingu literatu Romaldu Zabulioniu, su jo kūrybos pluošteliu – ištrauka iš romano “Vilko pėdos”. R. Zabulionis – vyžuoniškis, […]
EDMUNDAS JANUŠAITIS. NAUJO ROMAN0 “ČIA ESU AŠ” IŠTRAUKA
“Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Pasakotojas, autoriaus alter ego, vidurinę mokyklą bebaigiąs maištingos sielos […]
DAR KARTĄ ATRASTA BITĖ VILIMAITĖ
Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.
POETĖ DALIA TEIŠERSKYTĖ. DVI KOMPAKTINĖS PLOKŠTELĖS
Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, parėmusi ir pati inicijavusi daugybę kultūrinių projektų, išleidusi 14 poezijos ir prozos knygų […]
CHIQUITA BARRETO. “NAUJA VIETA” (IŠ ISPANŲ K. VERTĖ BRONIUS DOVYDAITIS)
Vienas geriausių ispanų ir apskritai Lotynų Amerikos literatūros vertėjų Bronius Dovydaitis nenuilsdamas darbuojasi, surasdamas mažiau žinomus autorius, versdamas jų kūrinius į lietuvių kalbą, taip ne […]
DOVILĖ ZELČIŪTĖ. IŠ ATSIMINIMŲ KNYGOS “AUGAU TEATRE”
Šiais metais leidykla „Vaga“ ryžosi išleisti – su Kultūros tarybos pagalba – mano atsiminimų knygą „Augau teatre“. Atsiminimai visai subjektyvūs, ko gero, ir faktai – […]
GINTARAS PATACKAS. “EILIUOTO DIENORAŠČIO” TĘSINYS
Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, […]
ALDONA RUSECKAITĖ. IŠTRAUKA IŠ RAŠOMO ROMANO “VILKO PLAUKAS”
Rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai pasidalino ištrauka iš rašomo romano “Vilko plaukas”, kuriame kūrybiškai atskleidžiama daug mažai žinomų ar visai naujų faktų ir duomenų apie mūsų […]
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS PRIMENA ZIGFRIDO GRONAU – “VILKO VAIKO” DRAMATIŠKĄ ISTORIJĄ
Siegfried Gronau – dramatiško likimo vokietis, patyręs ne tik karo baisumus, bet ir susidūręs ir matęs neišpasakytą sovietinių rusų kareivų – “išvaduotojų” žiaurumą, žudynes ir […]
GEDIMINAS JANKUS. NOVELĖ “TURKŲ MARŠAS”
Prozininkas, dramaturgas Gediminas Jankus neatsisako pastaruoju metu pamėgto novelės žanro ir toliau keliauja magijos, fantasmagorijos ir ribinių situacijų labirintais. Pasak šviesios atminties Roberto Keturakio, nė […]
LINA NAVICKAITĖ-GREIČIUVIENĖ. ROMANO PAAUGLIAMS “KETVERTAS SU PAUKŠČIU” FRAGMENTAS
Kolegės Linos Navickaitės-Greičiuvienės, prozininkės, eseistės ir poetės proza paaugliams patraukia savo polėkiu, fantazija, originalia pasakos ir magijos samplaika. Tradicinė gėrio ir blogio priešprieša perteikiama originaliai, […]
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. “KIEKVIENOJE”
Tautvyda Marcinkevičiūtė, kaip ir mes visi, sukrėsta Rusijos okupantų įvykdytų civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių skerdynių Bučioje, sukūrė jaudinantį eilėraštį “Kiekvienoje”. Tautvyda […]
GINTARO PATACKO “EILIUOTO KARO DIENORAŠČIO” TĘSINYS
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuotą karo dienoraštį”. Eilėraščiai, rašomi ir diktuojami kiekvieną dieną, naujais motyvais ir ekspresija papildo ciklą. 2022 03 30 ODISĖJO SUGRĮŽIMAS […]
STASYS BABONAS. APSAKYMAS “PILIAKALNIO MALŪNAI”
Skelbiame vieną naujesnių kolegos rašytojo Stasio Babono apsakymų “Piliakalnio malūnai“ iš rengiamos spaudai knygos. S. Babono proza stebina kontrastais – paprastas, gyvenimiškas siužetas, tačiau autorius […]
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS KARO DIENORAŠTIS
Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir […]
VLADAS VAITKEVIČIUS. “DABAR VISKAS KITAIP”
Poetas Vladas Vaitkevičius dėlioja naują savo poezijos knygą “Dabar viskas kitaip”. Smalsumas paskatino paprašyti kelių eilėraščių iš būsimos knygos, autorius maloniai sutiko, ir štai dabar […]
VIKTORAS GULBINAS. EILĖRAŠČIO IŠVARYMAS
Mūsų kolega poetas Viktoras Gulbinas – tikras žemaitis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, pasak jo – tvirtai stovintis prie Kauno rašytojų vėliavos. Kelmės rajono literatų klubo […]
LINA NAVICKAITĖ-GREIČIUVIENĖ. BAISAUS GAILESTINGUMO LAIKAS
Kolegė prozininkė, eseistė, poetė Lina Navickaitė-Greičiuvienė jautriai apmąsto tai, kas mums visiems šiandien taip rūpi ir skauda – skaudžias karo Ukrainoje aktualijas, didvyrišką ukrainiečių pasipriešinimą, […]
AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. MORAČOS TARPEKLIS ARBA ANTRAS GIMIMAS
Šių metų literatūros almanache „Varpai“ (Nr. 46) dėmesį patraukė ir sudomino skelbiamas akademiko Vytauto Martinkaus fragmentas iš rašomos autobiografinės esė „Requiem nuogam karaliui, arba Gyvenimas […]
GINTARAS PATACKAS. NAUJI “EILIUOTO DIENORAŠČIO” PUSLAPIAI
Gintaras Patackas beveik kiekvieną dieną papildo savo “Eiliuoto dienoraščio” užrašinę naujomis burleskomis – arabeskomis, kuriose kalbama apie sesės Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą ir Rusijos imperinių kruglodurovų […]
VYTAUTO STULPINO EILĖRAŠČIAI
Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. SIDABRINĖ KULKA
Gintaras Patackas tęsia savo eiliuotą karo Ukrainoje dienoraštį – šį kartą eilėraštis “Sidabrinė kulka”, kuri, be abejo, taikli, nes skiriama pragaro šunkarai – Rusijos diktatoriui.
DALIA TEIŠERSKYTĖ. POETINĖS IMPRESIJOS
Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “viskas, kas gražu, yra poezija, kuri gal ir ne visada būna graži viduje”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. APKASAI
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse.
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. DU EILĖRAŠČIAI
Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. LIETUVA MYLI UKRAINĄ
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, skirtas Ukrainos didvyriams ir kruvinos Rusijos agresijos pasmerkimui, pasipildo kiekvieną dieną, kiekvieną dieną naują dienoraščio eilėraštį ir skelbiame. Šį kartą – “Lietuva myli Ukrainą”.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. BUNKERIS. KAZIMIERINĖS
Naujausi Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” eilėraščiai “Bunkeris” ir “Kazimierinės”. Jie, kaip ir ankstesni, skaudžiai kerta besitęsiančiai kruvinai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. SPROGSTA KARO MAŠINA
Tęsiame Gintaro Patacko antiputiniško “Eiliuoto dienoraščio” ciklą. Naujas eilėraštis “Sprogsta karo mašina” pranašiškai byloja apie agresorių pralaimėjimą Ukrainoje ir Rusijos patvaldžio žūtį.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. PELENŲ DIENA
Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” publikaciją – naujas šio ciklo eilėraštis “Pelenų diena” parašytas būtent šiandien, kovo 2-ąją, Pelenų trečiadienį, pirmąją gavėnių dieną.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. PIRMADIENIO POSTILĖ
Gintaras Patackas eilėmis reaguoja į Putino Rusijos agresiją ir pradėtą karą Ukrainoje, reaguoja aštriai, nedviprasmiškai išsakydamas savo poziciją. Beveik kiekvieną dieną nuo agresijos pradžios sukurdamas po eilėraštį, Gintaras nevengia sarkazmo, jam įprastų paradoksų ir netikėtų atomazgų.
ERNESTAS KUCKAILIS. “IŠLIKĘ LAISVI”. IŠTRAUKA IŠ NAUJO ROMANO
E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.
GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. ANTROJI KARO DIENA
Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, poetas Gintaras Patackas išsakė savo griežtą, smerkiamą požiūrį į okupantą eilėraščiu “Antroji karo diena”.
Laimonas INIS. SENOLIO ŠOKIS RASOTOJ PIEVOJ
Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Dalelė mano Kauno
Mūsų kolegė, rašytoja Violeta Šoblinskaitė Aleksa tarp nesibaigiančių darbų darbelių ir kilnių iniciatyvų rado laiko ir mūsų svetainei – pateikė netikėtų atsiminimų-atsivėrimų pluoštą „Dalelė mano Kauno“.
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. KAUNO RADIJO STOTIS (IŠ SPAUDAI RUOŠIAMOS KNYGOS „VAIŽGANTO GATVĖ“) (II DALIS)
Tęsiame Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” ištraukos apie garsiąją Kauno radijo stotį bei joje dirbusius žmones publikaciją.
VYTAUTAS STULPINAS. VIENUOLIŲ KLAUPTAS
Vytauto Stulpino dokumentuota, jautri impresija “Vienuolių klauptas”, skirta Vytautui Mačerniui, negali nejaudinti savo aukšta, pakylėta gaida, nostalgiška nuotaika ir artėjančios negandos nuojauta.
Stanislovas ABROMAVIČIUS. KAUNO RADIJO STOTIS (Iš spaudai ruošiamos knygos „Vaižganto gatvė“)
Kolega Stanislovas Abromavičius išsamiai ir įdomiai pasakoja apie garsiąją Kauno radijo stotį, įrengtą ir daug metų veikusią Vaižganto gatvėje, apie joje dirbusius žmones, jų dramatiškus likimus.
Tadas Žvirinskis. 10 impresijų esamajam laikui
Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.
DONALDAS KAJOKAS. LEISTINAS PRIVATUMAS. DIENORAŠČIO PUSLAPIAI. 1981-ieji.
Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.
Tomo Vyšniausko nauji, neskelbti eilėraščiai
Mūsų Kolegos poeto, literatūros kritiko Tomo Vyšniausko nauji, neskelbti eilėraščiai, kaip visada, netikėti, kupini paradoksų, ironijos. Pakanka ir meditacijos, filosofinio mąslumo, kuris niekuo neprimena tradicinių lyrinių padūsavimų ar “čiauškėjimo putpele”.
IŠ JUOZO GRUŠO PRISIMINIMŲ APIE LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJĄ (2 dalis)
Pateikiame antrąją ištrauką iš Petro Palilionio knygos „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui” apie Lietuvių rašytojų draugijos veiklą.
IŠ JUOZO GRUŠO PRISIMINIMŲ APIE LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJĄ
Itin retus klasiko J. Grušo liudijimus, daugybę nežinomų faktų užfiksavo ir sudėliojo rašytojas, poetas Petras Palilionis savo knygoje „Svajojęs gražų gyvenimą. Apmatai Juozo Grušo portretui”. Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Aldona Ruseckaitė. Ištrauka iš rašomo romano „Vilko plaukas“
Kviečiame skaityti Aldonos Ruseckaitės rašomo romano „Vilko plaukas“ (apie V. Mykolaitį-Putiną ir keturias jo gyvenimo moteris: motiną Magdaleną, seserį Magdaleną, žmoną Emiliją, mūzą Ireną) ištrauką.
Stanislovas ABROMAVIČIUS. BRONYS RAILA. Iš spaudai ruošiamos knygos „Vaižganto gatvė ir jos gyventojai“
Rašytojas Stanislovas Abromavičius dalijasi būsimos knygos skyriumi – rasime daug nežinomų faktų apie žurnalistą, kritiką Bronį Railą (1909-1997).
ALONSO ZAMORA VINCENTE. “SNIEGAS”. (IŠ ISPANŲ K. VERTĖ BRONIUS DOVYDAITIS)
Kalėdų proga mūsų darbštusis kolega, vertėjas Bronius Dovydaitis pasiūlė dar vieną ispanų klasiko, akademiko Alonso Zamora Vincente (1916-2006) novelės “Sniegas” vertimą.
Eglės Perednytės jautri ir nuotaikinga kalėdinė miniatiūra
Artėjant šviesioms šventėms skelbiame mūsų kolegės poetės Eglės Perednytės jautrią ir nuotaikingą kalėdinę miniatiūrą.
TAUTVYDOS MARCINKEVIČIŪTĖS NESKELBTI EILĖRAŠČIAI
Kviečiame skaityti neskelbtus Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščius.
Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai
Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.
NAUJI GINTARO PATACKO EILĖRAŠČIAI
Skelbiame poeto Gintaro PATACKO naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Edmundo Janušaičio eilėraščiai
Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…
Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“
Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.
Poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščiai. Iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.
Kviečiame skaityti poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščius iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. GYVENIMAS PRIE TILTO (Ištrauka iš knygos „Senų giesmių giedojimas”)
Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.
Nauji Ievos Rudžianskaitės eilėraščiai
Skelbiame poetės, literatūros kritikės Ievos Rudžianskaitės naujus, nepublikuotus eilėraščius.
Aldona Ruseckaitė. MINKŠTIEJI TEKSTAI
Naujoje Aldonos Ruseckaitės publikacijoje atsiveria jautrus, vaikystės nostalgija ir meile artimiesiems pripildytas gyvenimas, autobiografiniai motyvai susipina su gamtos pasauliu, su senojo Lietuvos kaimo gyvasties ritmu.
Nauji, neskelbti “Poezijos pavasaris 2021” laureatės Dovilės Zelčiūtės eilėraščiai
Kviečiame skaityti naujus, dar niekur neskelbtus “Poezijos pavasaris 2021” laureatės Dovilės Zelčiūtės eilėraščius.
LINA NAVICKAITĖ. DRUGELIAI SNŪDOS IR SENAS PAŽĮSTAMAS (Ištrauka iš rašomo romano paaugliams)
Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.
Stasys Babonas. “Aš – Vita”
Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis… Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…
Ona Jautakė: “Kiek tylos tam pasauly, / tam dangaus skiautiny…”
Poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė – itin kūrybinga, darbšti ir kukli asmenybė. Debiutavusi dar 1975 m. “Moksleivio” žurnale (jos eilėraščius pristatė Jonas Strielkūnas), rašytoja išleido septynis poezijos ir prozos rinkinius. Kviečiame skaityti keletą naujų poetės eilėraščių, kuriais ji dalijasi mūsų prašymu.
Jutta Noak. Terakotinė moteris (Romano ištrauka)
Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!
Rašytoja, dailininkė Violeta Židonytė: „Tiek poezija, tiek akvarelė pavergia mintis, bet išlaisvina nuo viso kito“
Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.
Markas Zingeris. „Seržantės istorija“ (romano „Kai pasaulis buvo gražus“ ištrauka)
„Seržantės istorija“ iš rašomo naujo romano „Kai pasaulis buvo gražus“ pasidalinęs Markas Zingeris intriguoja: būsimoji knyga – tarptautinio trilerio ir šeimos romano hibridas. Žurnalisto, smalsaujančio, kodėl seržantė paliko savo postą Afganistane, laukia netikėti atsakymai…
Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)
Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.
Gediminas Jankus. „Jono Vaitkaus vydūniškasis imperatyvas“ (recenzija)
Vydūnas sugrįžta į Kauno dramos sceną, ir sugrįžta ne šiaip sau, o vedinas neeilinio režisieriaus Jono Vaitkaus, pajutusio, suvokusio mąstytojo idėjas, perteikusio jas įspūdinga simbolikos kalba. Apie tai pasakoja Gediminas Jankus.
Gvidas Latakas. Eilėraščiai
Naujausių Gvido Latako eilėraščių pluoštelyje jūsų laukia lengviau ir sunkiau atpažįstami herojai, kasdienybės ir mitų užuominos bei neramiai spurdanti gyvastis.
Gediminas Jankus. „Dar apie Vytautą Praną Volertą“
Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.
Dalia Teišerskytė. Eilėraščiai
Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.
Alfas Pakėnas. „Žiebiasi pilkoji Algirdo Verbos jubiliejaus žvaigždė“
Šį rudenį, spalio pirmąją, minėsime poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį. Pati šventė pralekia akimirksniu, o norėtųsi, kad poetas, jo atminimas kaip gyvas kuo ilgiau pabūtų su mumis, skaitytojais. Rašinių ciklą pradedame nedaug kam žinoma kūrėjo autobiografija.
Vladas Vaitkevičius. „Lietuvių gyvenimo Tėvynėje ir svetur metraštininkas Vytautas Pranas Volertas“
Išeivių rašytojo Vytauto Prano Volerto 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius primena kūrėjo gyvenimą bei svarbiausius tekstus, kurių išraiškingi fragmentai leidžia pajusti autentišką prozininko literatūros skonį.
Viktoras Gulbinas. Nauji eilėraščiai
Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.
Gražina Cieškaitė. Nauji eilėraščiai
Naujausiuose Gražinos Cieškaitės eilėraščiuose nerasime nei buities, nei populiarių įvairių būsenų bei virsmų aprašinėjimo. Juose – poetinio mąstymo gelmiškumas, Rytų išmintis ir amžinybės dvelksmas.
Gediminas Jankus. „Salve, Cezari! Nūdienos absurdo metafizika“ (recenzija)
Nors praėję metai teatralams nebuvo palankūs, Nacionalinis Kauno dramos teatras savąjį sezoną sugebėjo užbaigti įspūdingai. Apie tai, kuo ypatingas Agniaus Jankevičiaus „Kaligula“ ir kaip šį personažą atskleisti pavyko aktoriui Sauliui Čiučeliui pasakoja rašytojas, dramaturgas, teatro kritikas Gediminas Jankus.
Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija
Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.
Rašytoja Nijolė Raižytė: „Parašyti gerą novelę – lyg sugauti judrų auksaspalvį drugelį naktyje“
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.
Tomás Vargas Osorio. „Vyrai“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)
XX a. pradžios Kolumbijos rašytojo Tomáso Vargo Osorio novelėje „Vyrai“ atskleidžiama žiauri senojo pasaulio tikrovė, kur darbininkams normalu plušti krečiamiems drugio, o moters likimas gali būti sprendžiamas metus kauliukus ir, kas baisiausia, tai nieko ne tik nepiktina, bet net nestebina.
Rašytojas Petras Venclovas: „Menas turi visą laiką judėti, ieškoti, žengti į priekį, į šoną, o kartais – ir atgal“
Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.
Vladas Vaitkevičius. „Poetei gimdavo ir šviesūs, ir skausmingi kaip erškėtis eilėraščiai“
Išeivių rašytojos Julijos Švabaitės-Gylienės 100-osioms gimimo metinėms skirtame tekste Vladas Vaitkevičius ne tik apžvelgia spalvingą kūrėjos biografiją, bet ir dalijasi įžvalgių jos tekstus charakterizuojančių recenzijų fragmentais. Straipsnį lydi pačios J. Švabaitės-Gylienės eilėraščių publikacija.
Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memuaristikos subtilybės“ (recenzija)
Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.
Gediminas Jankus. „Pandemoniumas III“
Vargu, ar nuraminsime su nerimu laukusius, kuo gi baigsis smalsaus filosofijos doktoranto kelionė į bauginančią sapnų tikrovę, tačiau siaubo mėgėjams šiurpą keliantis Gedimino Jankaus „Pandemoniumo“ finalas išties turėtų palikti įspūdį.
Vladas Vaitkevičius. „Adolfas Sprindis – talentingas mokslininkas ir rašytojas iš Varnių“
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia pasakojimų apie iškilias praeities literatūros asmenybes ciklą ir šįkart gilinasi į rašytojo, literatūrologo, daktaro, ilgamečio Vilniaus valstybinio universiteto dėstytojo Adolfo Sprindžio, kurio 100-mečio jubiliejų šiemet minime, gyvenimą bei kūrybą.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VIII dalis
Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…
Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“. Interviu su Aldona Ruseckaite
2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.
Nijolė Raižytė. „Gyvenimo artistai“
Sveikai gyvensenai, vegetariškai mitybai bei Rytų filosofijai tapus mada, gyvenimo artistų gretos sparčiai pildosi. Apie vieną tokį lektorių-Vydūno antrininką žaismingoje novelėje pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Alfas Pakėnas. „Rugių žiedai pieno kibire“
Alfas Pakėnas pasakoja, kodėl jam atrodo, kad nieko nėra baisiau, kaip neparvažiuoti į tėviškę Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį.
Petras Venclovas. „Elegija Motinai“
Artėjant Motinos dienai, dalijamės Petro Venclovo apsakymu „Elegija Motinai“, kuriame rašytojas pasakoja apie paskutines su Mama praleistas dienas, iš kasdieniškų detalių bei prisiminimų formuoja gilų, gyvybingą, daugialypį jos portretą.
Gediminas Jankus. „Gasparo Aleksos „cvirkiada“. Kultūrbolševizmo pinklėse“ (recenzija)
Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.
Alfas Pakėnas. Iš rengiamos knygos „Žvaigždė galiniame gryčios lange“, II dalis
Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.
Stasys Babonas. „Gandralizdis“
Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.
Ona Jautakė. Poezija
Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.
Gediminas Jankus. „Shopping and Fucking“. Tado Žvirinskio variantas“ (recenzija)
Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.
Alfas Pakėnas. „Eik ir daugiau nebenusidėk“
Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VII dalis
Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.
Poezija… Poezijai! Pasaulinę poezijos dieną minint
Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?
Nijolė Raižytė. „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – rašytoja, dalyvavusi Lietuvos aboliucionistų draugijos veikloje“
Kovo 18-ąją minime rašytojos, visuomenininkės ir aktyvios moterų teisių gynėjos Gabrielės Petkevičaitės (slapyvardžiu Bitė) 160-ąsias gimimo metines. Apie jos gyvenimą bei veiklą ne tik kūrybos, bet ir politikos baruose pasakoja prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė.
Alfas Pakėnas. Iš rengiamos knygos „Žvaigždė galiniame gryčios lange“
Būsimos rašytojo Alfo Pakėno knygos ištraukose veriasi autentiška nykstančių Aukštaitijos kaimų būtis, gamtos grožis, tarmiškai prabyla ilgaamžiai, atlapaširdžiai jų gyventojai, į pamažu tirpstantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos.
Aldona Ruseckaitė. „Dukterys“ (iš spaudai rengiamos esė knygos „Per žarijas“)
Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.
Tomas Šinkariukas. „Iš apokrifų“
Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VI dalis
Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?
Tomas Vyšniauskas. Poezija
Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.
Lina Navickaitė. „Ugnius“ (romano paaugliams fragmentas)
Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį.
Mariella Sala. „Barselona“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)
Naujausiame Broniaus Dovydaičio vertime – skaudūs moterų likimai margojoje Barselonoje: našlė Jolanda siekia pamatyti vyro šeimos nuo jos atskirtą dukterį; apsistojusi įtartinai pigiai nuomojame kambaryje, ji nubunda užsispyrusių vaikų apsuptyje. Regis, pagrindinės šio namo gyventojos – nelegalia veikla besiverčiančios moterys…
Alfas Pakėnas. „Keletas eskizų Vandos Zaborskaitės portretui“
Literatūrologė, kritikė, eseistė, profesorė Vanda Zaborskaitė buvo iš žmonių, paliekančių gilų įspaudą aplinkinių darbuose ir sielose. Praėjus dešimčiai metų nuo jos netekties, Alfas Pakėnas prisimena savo buvusios dėstytojos, vėliau – bičiulės žodžius bei darbus.
Vladas Vaitkevičius. „Kunigas Vilius Gaigalaitis – idėjų, darbų ir istorinių įvykių sūkuryje“
Dar visai neseniai dvasininkai ne tik rūpinosi tautiečių sielos išganymu, bet ir atliko svarbų vaidmenį Lietuvos kultūroje bei politikoje. Apie pasižymėjusį evangelikų liuteronų kunigą, politikos ir visuomenės veikėją, profesorių, teologijos daktarą, literatūros tyrinėtoją, spaudos darbuotoją Vilių Gaigalaitį pasakoja Vladas Vaitkevičius.
Alfas Pakėnas. „Bronius Radzevičius. Rašė sau, o parašė visam pasauliui“ (II)
Gruodžio 24 dieną sueina 80 metų nuo žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus gimimo. Alfas Pakėnas atveria uždaro būdo kūrėjo artimiausiųjų prisiminimus bei kolegų, plunksnos brolių vertinimus.
Jonas Jonušas. „Šviesos paliesta virš kasdienybės plevenanti Eglės Perednytės tikrovė“ (recenzija)
Kviečiame drauge su literatūrologu Jonu Jonušu įsižiūrėti į Eglės Perednytės poezijos knygos „Šviesos paliesti“ eilėraščius ir atrasti, kiek daug galima pajusti žvilgsniu.
Tadas Žvirinskis. „Kryželiai“
Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…
Alfas Pakėnas. „Bronius Radzevičius. Rašė sau, o parašė visam pasauliui“ (I)
Artėjant žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus 80-mečiui, Alfas Pakėnas atveria uždaro būdo kūrėjo artimiausiųjų prisiminimus.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ V dalis
Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.
Sofi Oksanen. Romano „Šunų aikštelė“ ištrauka. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė
Romane „Šunų aikštelė“ (Koirapuisto, 2019) S. Oksanen veikėjų istorijas atskleidžia per du laiko lygmenis – šiandienos Helsinkio nūdieną ir netolimus nepriklausomos Ukrainos gynybinio karo metus, politines šalies problemas supindama su etinėmis – pagalbinio apvaisinimo verslo, korupcijos – bei bendražmogiškomis – ištikimybės ir meilės.
Erika Drungytė. Poezija
„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.
Neringa Daniulaitienė. „Kur durys“
„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?..
Gediminas Jankus. „Pandemoniumas II“
Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?
Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė. „Iš konteinerio, arba „Šakėm ant vandens“ (recenzija)
Jautriai, tiksliai, taikliai. Taip Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė pristato ant platesnio delno telpantį satyriko, prozininko, vertėjo Jurgio Gimberio (1938–2018) aforizmų, publicistinio pobūdžio apmąstymų bei miniatūrų rinkinį „Šakėm ant vandens“.
Vladas Vaitkevičius. „Du Vincentai Dargiai – kunigai, literatai, knygnešiai, švietėjai, lietuvybės žadintojai“
Rašytojas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie iškilias prieškario asmenybes. Šįkart jo akiratyje – bendravardžiai kunigai, literatai, knygnešiai, švietėjai, lietuvybės žadintojai Vincentai Dargiai.
Tomas Vyšniauskas. „Klaustuku atšaunamas skląstis“ (recenzija)
Kol atkimo devynios poeto Vidmanto Elmiškio gerklės, praėjo devyneri metai. Paslaptingas sutapimas, tačiau naujausias rašytojo eilėraščių rinkinys, regis, žada paaiškinimą – „Ir bus atsakyta“. Apie knygoje sutiktus klausimus ir atsakymus pasakoja poetas Tomas Vyšniauskas.
Gediminas Jankus. „Pandemoniumas“
Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.
Alfas Pakėnas. „Juozo Tumo-Vaižganto Maironica*“
Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis
Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.
Vytautas Stulpinas. Poezija
„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.
Vladas Vaitkevičius. „Jonas Žilius-Jonila. Gelbėjęs Klaipėdos kraštą, garsinęs Lietuvą“
Prieš 150 metų gimęs lietuvių kunigas, rašytojas, redaktorius, vertėjas, valstybės veikėjas Jonas Žilius-Jonila paliko pėdsaką ne tik Lietuvos literatūroje, bet ir Klaipėdos krašto istorijoje bei JAV lietuvių išeivijos gyvenime.
Gasparas Aleksa. Poezija
Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.
Nijolė Raižytė. „Paukščiai“
Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Poezija
Būsimame savo eilėraščių rinkinyje „Lėtai ir lėčiau“ Violeta Šoblinskaitė ir toliau sumaniai pina siužetus ir nuojautas, proziškoms detalėms įkvepia poetiško daugiaprasmiškumo, poetinius įvaizdžius nusodrindama kasdienišku tikrumu.
Edmundas Janušaitis. „Su manimi ir be manęs“ (romano ištraukos)
Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.
Gediminas Jankus. „Antikinė tragedija: sąlygiškumas ir nūdienos problematika“ (recenzija)
Nacionaliniame Kauno dramos teatre neseniai pristatyta jaunosios kartos slovėnų režisieriaus Jašos Kocelio „Elektra“ atskleidžia senovės mitų ir nūdienos problematikos artumą.
Vicente Leñero. „Bausmė“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)
Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?
Aleksandrs Grīns. „Namėjo žiedas“ (romano ištraukos; iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė)
Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.
Aldona Ruseckaitė. „Spalvingi įvykiai bei nuotykiai“
Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.
Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (II)
Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.
Petras Palilionis. „Duoną auginam, vaikus“ (radiofonizuota poema)
Ilgą laiką radiofonizuota Petro Palilionio poema „Duoną auginam, vaikus“ (rež. Vytautas Balsys. Kaunas: Kauno radijas, 1987) skambėjo tik ją kitados girdėjusiųjų atmintyje, tad labai džiugu, kad, autoriui pagelbėjus, ją ir vėl gali ne tik prisiminti seni, bet ir išgirsti nauji klausytojai.
Alfas Pakėnas. „Pauliaus Širvio ruduo“
Naujausioje Alfo Pakėno Pauliaus Širvio 100-mečiui parengtoje publikacijoje – Alfonsos Žegliūnaitės-Liolienės prisiminimai apie meilę, kuri, nors ir nesibaigė laimingai, įkvėpė ne vieną jautrų, net daina suskambusį eilėraštį.
Vladas Vaitkevičius. „Janina Narūnė. Pasaulio audrų nenutildyta poezija“
Poetė Janina Narūnė net ir anapus Atlanto sugebėjo išsaugoti, puoselėti ir vaikams diegti meilę Lietuvai, o jos prozos knygose gausu istorinių įvykių, autorė supažindina savo skaitytojus su garsiomis ano meto asmenybėmis.
Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (I)
Eseistinėje recenzijoje Gediminas Jankus ne tik atveria naujausias nenuilstančiai kūrybiško vyresniosios kartos poeto Roberto Keturakio eilėraščių knygas „Teesie“ bei „Nežinomasis“, bet ir negaili griežto žodžio kažin kur besidairantiems ir tendencingai kai kuriuos autorius nutylintiems literatūros kritikams.
Poeto Pauliaus Širvio šimtmečiui: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (X). Trys fragmentai iš atsiminimų apie Paulių
Alfo Pakėno prisiminimuose iškylantis Paulius Širvys tartum gyvas: liūdnas, melancholiškas, kartais net atsainus ar pasidavęs silpnybėms, tačiau dažniausiai – jaukus, jautrus, artimas, talentingas, mylintis ir mylimas.
Vladas Vaitkevičius. „Gediminas Jokimaitis – Tylos, gamtos ir dvasios gelmių bei grožio poetas“
Aukšta kilmė ir didelės svajonės, skaudi tremtis ir iš laiškų išaugusi meilė, o svarbiausia – poezija, poezija, poezija… Vladas Vaitkevičius iš nuotrupų atkuria ryškų prieš šimtą metų gimusio Gedimino Jokimaičio portretą.
Gediminas Jankus. „Naujai ir nūdieniškai atgimęs klasikinis miuziklas“ (recenzija)
Pagaliau prasidėjus naujam sezonui, Gediminas Jankus ir vėl teatre. Šįsyk – apie inovatyvius kūrybinės komandos sprendimus, novatorišką traktuotę bei įstabius potyrius, kuriuos siūlo Kauno valstybinio muzikinio teatro premjera „Mano puikioji ledi“.
Eglė Perednytė. Eilėraščiai Baltarusijai
Pastarųjų savaičių įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje abejingų nepalieka. Šie poetės Eglės Perednytės eilėraščiai – ryžtingai ir atkakliai kovojantiems už Laisvę.
Dovilė Zelčiūtė, Milda Kiaušaitė. „Palengva (ati)tirpsta“ (fragmentai)
„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.
Tadas Žvirinskis. Manuscriptum discipulus, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika (ištraukos)
Naujasis spaudai rengiamas Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas „Manuscriptum discipulus, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ – skandalingas, jame gausu necenzūrinės kalbos ir nepagražinto studentiško gyvenimo scenų, tad tekstas nerekomenduojamas jaunesniems nei 18 m. skaitytojams.
Eglė Perednytė. Kardinolui Vincentui Sladkevičiui
Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d.–2000 m. gegužės 28 d.) palietė ne vieną širdį, tad šiandien, minint jo 100-metį, publikuojame poetės Eglės Perednytės kardinolui skirtą eilėraštį.
Vladas Vaitkevičius. „Antanas Špokevičius. Apie tai, kas nepamirštama“
Vladas Vaitkevičius apžvelgia Antano Špokevičiaus prisiminimų knygą „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“, kuri, pasak jo, vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriais.
POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (IX). Paulius Širvys Poezijos pavasariuos
Mylimas buvo Paulius Širvys, mylimi ir Poezijos pavasariai, tad skaitymai vykdavę audringi, žaismingi, neretai užsibaigdavę net nešiojant poetą ant rankų. Apie tas dienas pasakoja poetai Alfas Pakėnas, Marija Macijauskienė, Algimantas Mikuta, Antanas Žekas.
Rainer Maria Rilke. „Duino elegijos“ (I–III). Iš vokiečių k. vertė Aldona Elena Puišytė
Rašytoja Aldona Elena Puišytė meistriškai įvaldžiusi ne vieną literatūros sritį – ji poetė, eseistė, kelių dešimčių autorinių knygų autorė. Vertėja, lietuviškai prakalbinusi Friedricho Hölderlino, Novalio eiles, šįkart imasi tikro iššūkio – austrų poeto R. M. Rilke’ės „Duino elegijų“.
Davide Castiglione. Poezija
Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.
Eglė Perednytė. Poezija
Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Švęsdami Poezijos pavasarį dalijamės eilėraščiais iš spaudai ruošiamos kūrėjos knygos „Lyg vėjas, lyg lietus“ – kaip vėjas ir lietus pasiekia ir atgaivina žemę, taip ir jos kūryba paliečia žmonių širdis, išsiilgusias tikrumo.
Neringa Daniulaitienė. „Poeto sapnas“
Neringa Daniulaitienė – ne tik kauniečių mylima ir puikiai pažįstama skaitovė, „Gražinkime Kauną“ gidė, „Facebook“ profilio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, bet ir poetė, šį pavasarį debiutavusi pirmąja autorine knyga „Mėlynių uogom dažyti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2020). O kai Poezijos pavasaris atsikrausto į vasarą, poetams sapnuojasi patys keisčiausi sapnai…
POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (VIII)
Poetą Paulių Širvį gyvenimas laužė negailestingai – jį puolė ne tik priešai, bet ir išduodavo draugai. Tačiau, nepaisant visų nuosmukių, kūrėjas visada atverdavo duris nelaimingesniam už save, tą naktį neturinčiam užuovėjos, visada rasdavo būdų kasdienybei valiūkiškai praskaidrinti.
Edmundas Janušaitis. Poezija
Skaidriose Žaliakalnio ir pasaulio poeto Edmundo Janušaičio eilėraščių eilutėse – išgrynintas minimalizmas, talpios pauzės bei įžvalgų laisvė, paprasta ir aiški kaip niekad.
Baltai pražydusiam: Vaižgantas ir kunigystė
Alfas Pakėnas dalijasi dar keletu fragmentų iš atnaujintos ir papildytos prisiminimų knygos apie Vaižgantą „Baltai pražydusiam“. Dvejojantiems, ar nori tapti kunigais, Juozas Tumas tiesiai rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloj išaugdavęs taip, jog atrodė tikras milžinas – kai trenkdavo įsiliepsnojęs kumščiu į sakyklos kraštą, rodės, sudrebėdavo bažnyčios sienos, skambėjo langų stiklai.
Aldona Ruseckaitė. „Dabrišius, Maironis ir bitės“
Skelbiame 2012 m. Aldonos Ruseckaitės sveikinimą-vaidinimą tų metų Vieno lito premijos laureatui Gintautui Dabrišiui. Šiame trumpame nuotykių, švelnaus humoro ir poezijos pilname pasakojime poeto bendrakeleiviu tampa ne kas kitas, o… pats medaus įsigeidęs Maironis.
POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (VII). Vladas Baltuškevičius. „Prisimenant ne tik Paulių“
Diena po dienos, savaitė po savaitės artėja poeto Pauliaus Širvio šimtmečio minėjimas. Šį kartą siūlome poeto Vlado Baltuškevičiaus atsiminimus, parašytus specialiai knygai „Palik tik dainą man“…
Vidmantas Elmiškis. Poezija
Vidmanto Elmiškio eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti…
Prof. Leonui Gudaičiui – 85
Šviesus Gedimino Jankaus in memoriam rašytojui, literatūrologui, Vytauto Didžiojo universiteto prof. emeritui, habil. dr. Leonui Fliorentui Gudaičiui, kurio 85-metį šiandien minime.
Eilės motinoms
Skirtingų kartų Lietuvos poetų eilėraščiuose jautriai tapomi viltingi ir skaidrūs, skaudūs ir ilgesingi Motinų portretai.
Ieva Rudžianskaitė. Poezija
Ieva yra neįprasta poetė, jau dabar ryškiai išsiskirianti iš kitų. Jos filosofinė lyrika, kurioje nėra vietos dirbtinumui, socialiniam konstrukcionizmui, verksmingiems sentimentams, lydima įtaigios meninės transformacijos, ypač kuomet, regis, įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu.
Alfas Pakėnas. „Tėvai poetai: Jonas Strielkūnas, Justinas Marcinkevičius, Paulius Širvys“
Nedaugelis vaikų yra parašę atsiminimus apie savo tėvus poetus, rašytojus, kai jie, palikę didžiausią savo turtą – kūrybą, išeina į Amžinybę. Tėvo dienos proga Alfas Pakėnas pristato keletą iš jų.
Gediminas Jankus. Novelės
Gedimino Jankaus prozoje veikėjai mainosi vardais ir veidais, pinasi senųjų knygų išmintis ir baugios legendos, kol galų gale tampa sunku atskirti, kur dar sapnas, o kur – jau tikrovė…
Alfas Pakėnas. „Vytautas Mačernis: kiek aš nedegu, tiek negyvenu…“
Šiandien, birželio 5 d., Vytautui Mačerniui būtų suėję 99-eri. Nors jau nebėra gyvų jo amžininkų bei artimųjų, kurie jį prisimintų kasdienybėje, palinkusį virš rankraščių, mačiusių vaikštantį su knyga gimtosios Šarnelės palaukėmis, išlikę jų prisiminimai, laiškai, eilės, kuriais kruopščiai surikiavęs dalijasi Alfas Pakėnas.
Stasys Babonas. „Gėlėta skarelė“
Prozininko Stasio Babono novelė „Gėlėta skarelė“ turi nūdienos prozoje itin retą savybę – ji ne tik sukelia pamirštas ar primirštas jausenas, sumezga kažkokias seniai įtrūkusias vidines gijas, bet ir priverčia dar ir dar kartą skaityti tekstą, atrandant jame naujų netikėtų prasmių.
Vytautas Balsys. „Kad tu žinotum…“ (pjesės ištrauka)
Pjesė „Kad tu žinotum“ pasižymi giliomis, psichologiškai motyvuotomis personažų charakteristikomis, gyvenimiškomis situacijomis. Autorius šį kartą savo dėmesį sutelkė į vienos šeimos sudėtingų santykių analizę, kurioje ryškėja dvasinis skurdas, menkumas, miesčioniškas, lėkštas gyvenimo suvokimas, tačiau šviesia gaida nuskamba ir tikro, nesumeluoto gyvenimo ilgesys.
Alfas Pakėnas. Kiekvienam savas kryžius
Į kitų gyvenimus nuolat atidžiai įsižiūrintis Alfas Pakėnas šįkart svečiuojasi pas senąjį Vidumiškio eigulį Jurgį Tereką ir jo pačią Vandą. Dokumentiškai lyriškame pasakojime atsiskleidžia tiek laikmečio iššūkiai, tiek tragiška vienos šeimos lemtis.
Ernestas Kuckailis. Istorinės apybraižos „Išlikę laisvi“ fragmentai
Nuo dokumentinio, „fakto“ apybraižos žanro E. Kuckailis imasi sudėtingų, meninio įprasminimo, fantazijos, literatūrinės išmonės, istorinių žinių reikalaujančių temų. Pasakojimo apie Štefaną tęsinyje rasite jo patirtis grįžus atgal į Lietuvą ir tęsiant kovą už jos Laisvę.
Giorgis Lobžanidzė. Eilėraščiai iš spaudai rengiamo rinkinio „Šventofobija“
G. Lobžanidzės eilėraščiuose organiškai dera Vakarų ir Rytų kultūrų realijos bei įvaizdžiai, jungiamos abiejų tradicijų teosofinės koncepcijos (viename interviu autorius yra sakęs: „Korano studijos mane padarė geresniu krikščionimi“).
Baltai pražydusiam… Vaižganto mirtis (II)
Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.
Rimantas Klusas. Eilėraščiai iš naujo rinkinio „Aidas tylos“
Kojomis smagiai taškydamas satyrą, rankų pirštų galiukais Rimantas Petras Elena von Klusas atsargiai virpina lyrikos stygas… „Poete, lyrint nuobodoka, / augink eilėraščiuos taboką!“ – vis tik galiausiai sušunka jis.
Alfas Pakėnas. „Radausko eilėraščių marmuras“
„Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“ – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.
Alfas Pakėnas. „Marija Macijauskienė. Baltoji mūsų kultūros metraštininkė“
90-metį švenčiančiai rašytojai Marijai Macijauskienei šį pavasarį įteiktas pasidabruotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis už svarbius jubiliatės Kaunui ir Lietuvos literatūrai bei istorijai nuveiktus darbus. Juos savo tekste primena Alfas Pakėnas.
Kazys Zupka. Eilėraščiai vaikams
Tęsiame neseniai pradėtą pažintį su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu ir, artėjant Atvelykiui, dar žinomam kaip Vaikų Velykos, publikuojame eilėraščių mažiesiems iš nebaigto lyriko rinkinio „Vaikams“. Juose nerūpestinga vaikystės žaismė pinasi su laikmečio aktualijomis, o nuotaikingi, lengva ranka surimuoti pasakojimai mažose širdelėse augina didelę meilę Tėvynei ir ryžtą už ją kovoti.
Baltai pražydusiam: giminaičiai apie Vaižgantą
2020-aisiais muziejininkas Alfas Pakėnas kviečia dar kartą sugrįžti prie spalvingo kūrėjo – Juozo Tumo-Vaižganto giminaičių prisiminimuose atsiskleidžia jo mokslui teikta svarba, meilė rašytam žodžiui ir net istorija, kaip numylėtasis šunelis Kaukas atsidūrė būtent šiuose namuose.
Yonnier Torres Rodriguez. „Langas“
„Permečiau akimis sienas, ieškodamas lango, pro kurį galėčiau pasprukti, jeigu būčiau užspeistas; šitai visada gali nutikti tokioje istorijoje, kur yra peilis, kriauklė kraujui nuplauti, tualetas su langu į kiemą, o tolėliau – pušynas, nutviekstas ryškios mėnulio pilnaties“ – mąsto pagrindinis apsakymo herojus. Iki ko Lotynų Amerikoje gali privesti dviejų rašytojų kivirčas?..
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ III dalis
Šįsyk plataus akiračio ir aštraus liežuvio rašytojas ryžtingai kimba į literatūrines bei kultūrines temas: nuo infantilizmo jaunų poetų eilėraščiuose, autentiškų Juozo Klimo prisiminimų apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės salonus, kur visi eidavę „pasiklausyti protingų kalbų ir užkrimsti kaimiškos duonos“, iki literatūrinių atverčių autentiškumo, spalvingos viešnagės Tomo Mano namelyje Nidoje bei menotyrininkų ir kritikų, patiems kūrėjams aiškinančių jų darbus.
Mečys Rakauskas. Romano „Juodosios mūzos“ I dalies ištrauka
Naujajame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leidžia spręsti autoriaus pateiktos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus. „Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai.
Vladas Vaitkevičius. „Literatas, stengęsis neleisti sielai apmirti“
Nors į JAV emigravęs prieškario rašytojas Juozas Čepukaitis literatūros Olimpo ir nepasiekė, poeto Vlado Vaitkevičiaus apžvelgiamuose jo kūrinių siužetuose – nemažai laikui nepavaldžių realijų. Truputis senų laikų naivumo, siūlančio atokvėpį nuo komplikuotos modernybės.
Kazys Zupka. Poezija
Prieš keletą savaičių kvietėme prisiminti, o neretą – ir susipažinti su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu. Šiandien, rašytojo sūnaus Fausto Zubkos dėka, skelbiame pirmąją lig šiol šeimos archyvuose glūdėjusių K. Zupkos-Keciorio eilėraščių publikaciją, kurioje jaunų dienų polėkį pamažu keičia niauresni gyvenimo okupuotoje Lietuvoje epizodai.
POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (VI). Kol Nemunas bus…
Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.
Aldona Ruseckaitė. „IŠ PRISIMINIMŲ. Romualdas Granauskas“
Prieš kelias savaites susipažinome su Julija-Balbina iš Aldonos Ruseckaitės nerašomos knygos, kuri, regis, pati pamažėle lipdosi, auga. O Balbina, pasirodo, ir „pabliuznydavo“, ir rimtai pasikalbėdavo su rašytoju Romualdu Granausku…
Eglė Perednytė. „Šventajam Kazimierui“
Šviesa alsuojantis šv. Kazimierui skirtas poetės Eglės Perednytės eilėraštis.
Petras Venclovas. „Kauno vainikams“ – 20!
Vargu, ar ties naujojo amžiaus slenksčiu būtumėte sutikę literatūrai neabejingą kaunietį, anuomet neturėjusį ar bent nesklaidžiusį „Kauno vainikų“. Praėjus dvidešimčiai metų, knygos sudarytojas Petras Venclovas atvirai pasakoja apie sumanymo gimimą ir, regis, amžinus antologijų rengėjus lydinčius iššūkius.
Vladas Vaitkevičius. „Kunigas, brandinęs ir gynęs lietuvišką žodį ir kultūrą“
Poetas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie praeities literatus-dvasininkus ir šįsyk primena kunigą, filosofijos daktarą Motiejų Gustaitį, kurio sielą kūrybai pažadino ne kas kita, o… Šveicarijos Alpių grožis. Ką bekalbėti apie Romoje gimusią penkiolikos posmų baladę „Prakeiktas šernas“; joje Marijampolės žandarų viršininkas A. Vonsiackis tampa Juda Iskarijotavičiumi Padleckojumi…
Ričardas Venckus. „Iš prieškario poetų būrio“ (Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110)
2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo Kazio Zupkos-Keciorio (1910–1999) metai. Deja, retas iš mūsų yra girdėjęs šią pavardę – populiarus prieškario laikų Lietuvos lyrikas pasitraukė iš viešos literatūrinės veiklos, šalį antrąsyk okupavus bolševikams. Tad iš praeities ūkanų keliame spalvingą Kauno kunigų seminariją palikusio „gimnazisčių poeto“ istoriją…
Vladas Vaitkevičius. „Širdies kelrodis – Lietuva“ (recenzija)
„V. I. Bedarfienės žodis yra įtaigus, nuoširdus, turintis daug niuansų, spalvų ir atspalvių ir, kaip jau minėjau, labai informatyvus“ – išsamioje prisiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ recenzijoje rašo Vladas Vaitkevičius. Pasakojimas paliečia net XVII a., tačiau bene didžiausias dėmesys skiriamas kilmingos bajorų šeimos tremčiai į Sibirą bei nelengvam sugrįžimui.
Alfas Pakėnas. „Justino Marcinkevičiaus 90-ajam gimtadieniui: Jo adresatas buvo Lietuva“
Šią dieną prieš 90 metų gimė Justinas Marcinkevičius – vienas tų rašytojų, be kurio vardo jau niekada nebus įsivaizduojama lietuvių literatūros istorija, o be žodžių – mūsų tautinė savimonė. Su gimtadieniu, didysis Poete! Švenčiame prie Tavęs nė iš tolo neprileisdami užmaršties…
Aldona Ruseckaitė. „Štabkvartyra“
Kartais taip atsitinka, kad, regis, knygos nerašai, o tekstai, neklaužados, tai vienas, tai kitas – ima ir rašosi. Artėjant Kovo 11-ąjai siūlome drauge su poete, prozininke Aldona Ruseckaite ir Balbina tapusia Julija sugrįžti į tas dienas, kai tarp sąjūdiečių tebešmirinėjo vyrukai iš štabkvartyros, širdis liejo į pensiją išėję saugumiečiai, o Nepriklausomybės svajonė dar tik pildėsi…
Aldona Elena Puišytė. Širdies riterystė (recenzija)
Rašytoja Aldona Elena Puišytė įsiskaito į kunigo poeto Roberto Grigo naujausią eilėraščių rinkinį „Dangus ir dykuma“, kuriame puoselėjamos tautinės, dvasinės vertybės, o drauge „stebina gebėjimas išlikti paprastu, tikru kaip nekaltas vaikas, poeto žodžiais tariant, „dideliu vaiku ir Jėzaus kvaileliu…“
Stanislovas Abromavičius. „Likimas buvo negailestingas“
Iš Lietuvos Sibiran buvo ištremti 55 350 vaikų. Rašytojas Stanislovas Abromavičius – bene kruopščiausias jų patirčių, išgyvenimų metraštininkas – šįkart užfiksavo skaudžią daugiavaikės Grybauskų šeimos istoriją.
Vladas Vaitkevičius. „Kūręs svetur ir sapnavęs tėvynę“
Vladas Vaitkevičius pristato išeivijos poetą Balį Rukšą, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome sausio 31-ąją. Rašytojas iš amžininkų sulaukdavęs ne tik pagyrų, bet ir griežtos kritikos. Jautriai savo tėvą B. Rukšą 2014 m. profesoriui Kęstučiui Urbai duotame interviu prisiminė pedagogė Violeta Tapinienė, jo likimą apibūdinusi kaip pašėlusiai įdomaus, be galo naivaus, išsilavinusio, gailestingiausio, kokį tik teko sutikti, ir nelaimingiausio, kokį tik pažinojo, žmogaus.
POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (V)
„Tuomet gimė taip pat mūsų pasiryžimas bet kokioje situacijoje – negandų dienomis ar kasdieninėje veikloje – likti ištikimiems tiesai, gėriui, meilei ir žmogiškumui, sekant Sokrato, Žano Valžano ir, tam tikra prasme, net Don Kichoto pavyzdžiu“, – prisimena P. Širvio jaunystės draugas Alfonsas Krasauskas. Apie poeto žmogiškąsias dorybes ir ydas – V prisiminimų dalis.
Vladas Vaitkevičius. „Penki broliai Galinaičiai: ūkininkas, gimnazistas, karininkas, kunigas, teisininkas“
Jono Noreikos-Generolo Vėtros penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ įsuka į tarpukario Lietuvos kaimo ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių gyvenimą. Jei dvejojate, ko tikėtis iš 1934 m. užbaigto jauno, vos 23-ejų metų kūrėjo pasakojimo, kviečiame paklajoti po tekstą drauge su rašytoju Vladu Vaitkevičiumi.
Gediminas Jankus. „Edmundo Janušaičio proza: egzistencinės ekspresijos būsenos“ (recenzija)
Kas atsitinka, kai prozos imasi poetas? Ogi sulaukiame ne eilinio, bet būsenų romano, kurį išlukštenti – ne ką paprasčiau, nei „nulaužti“ da Vinčio kodą. Apie vienos knygos puslapiuose darniai sugyvenančius Aikštę, Berniuką ir Ceterą, arba Anapusybę, bei Edmundo Janušaičio „Vileišio aikštėje – šnabždesių ABC“ besiskleidžiančias jų paslaptis pasakoja iššūkio nepabūgęs Gediminas Jankus.
POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (IV)
Ketvirtojoje prisiminimų apie Paulių Širvį dalyje prieš akis iškyla vaizdingos poeto gimtinės apylinkės, iš arčiau susipažįstame su lyriko šeima, paaiškėja, dėl kokių gi priežasčių kartais jauninasi vyrai, pavyzdžiui, Prancisiaus Poviliukas.
Alfas Pakėnas. „Neišpildytas prašymas“
Neilgoje esė skleidžiasi praėjusių dienų ilgesys, atgyja jau primiršti senosios kalbos žodžiai ir vaizdai, net ir įvairių prievartų metais už Lietuvos savanorio Stasio Ignatavičiaus gryčios Vasario 16-ąją plevėsuoja lietuviška trispalvė…
Poeto Pauliaus Širvio 100-mečiui: Iškirsti Pauliaus sielos beržai (III)
Apie skurdžią vaikystę, troškimą mokytis, karą, tėviškę, merginas ir gerus draugus – trečioji Alfo Pakėno parengta prisiminimų apie Paulių Širvį dalis.
Alfas Pakėnas. „Dviejų garsių poetų kūrybinės draugystės šviesa“
Jonas Strielkūnas 33 metais jaunesnis už Bernardą Brazdžionį – pernai minėjome jo 80-metį, o š. m. vasario 2 d. Bernardas būtų šventęs 113-ąjį gimtadienį. Tačiau šiuos iš pažiūros skirtingų kartų žmones jungė kūryba, poezija, meilė knygai ir, svarbiausia – greta esančios tėviškės, ta pati gimtoji žemė.
Tadas Žvirinskis. Nihilistiniai eilėraščiai
„Poezija – tai psichotropinis vaistas, taip. Pridurčiau: be recepto. Ir beveik be jokio pašalinio poveikio“ – įsitikinęs poetas ir vaistininkas Tadas Žvirinskis. Čia jautrų lyrizmą bet kurią akimirką gali pakeisti kandi ironija, ištinka netikėti paradoksai, atskuba nelauktos pabaigos.
Poeto Pauliaus Širvio 100-mečiui: Iškirsti Pauliaus sielos beržai (II). Apie „Žygio draugus“
Pauliaus Širvio poezija – „tai posmai kareivio, kuris nors jau nusiėmė antpečius, bet dar nepadėjo milinės, giliai prisisunkusios žygio kelio dulkių“, – 1955 m. rašė Eduardas Mieželaitis. Muziejininkas Alfas Pakėnas supažindina su P. Širvio eilėraščių rinkiniu „Žygio draugai“.
Gražina Cieškaitė. Poezija
Pasaulyje vis labiau populiarėjant budizmui, Gražinos Cieškaitės poezija atsako į klausimą, kaip pradėti Budos erą.
Poeto Pauliaus Širvio 100-mečiui: Iškirsti Pauliaus sielos beržai (I)
Prasidėjo vieno populiariausių Lietuvos poetų Pauliaus Širvio jubiliejiniai metai. Muziejininkas Alfas Pakėnas iš amžininkų ir bičiulių prisiminimų imasi dėlioti įvairiaspalvį poeto portreto vitražą.
Kristina Bačiulienė. „Urbanistinis vienetas „Urbanistinio vieneto“ metatekste“ (recenzija)
Naujausią Viktoro Gulbino poezijos rinkinį „Urbanistinis vienetas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019) Kristina Bačiulienė nusprendžia atrakinti pasitelkusi ne literatūrologiją, o… psichoanalizę!
Renato Rodríguez. „Į pietus nuo Ekvanilio“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)
Kalėdos gali būti ne tik stebuklų, bet ir nusivylimo metas. Kas nutinka, kai kūdikėlis Jėzus šventės rytą prie lovos ar šalia hamako taip ir nepalieka išsvajotojo arklio? Užaugęs berniukas Kalėdas sutinka viešnamyje, kur lovoje randa ne viliokę mylimąją, bet barzdotąjį Čiamį Chaną. Tai paskutinis lašas, nuo šios Kalėdas jis pramiegosiąs!
Kalėdinis Bernardo Brazdžionio sveikinimas
Kalėdinis Bernardo Brazdžionio sveikinimas.
Baltai pražydusiam: moterys apie Vaižgantą III
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą, III dalis. Parengė Alfas Pakėnas
Vytautas Balsys. „Akla višta“ (tragikomedijos ištrauka)
Vytautas Balsys mums geriau žinomas kaip teatro ir kino režisierius, tačiau dar vienas ryškus jo talentas – literatūra. Įvairūs jo kūriniai ar jų ištraukos jau skelbti periodikoje, tačiau šiandien kviečiame sugrįžti į pradžią ir susipažinti su viena pirmųjų autoriaus pjesių – tragikomedija „Akla višta“.
Eglė Perednytė. „Vienintele neišsakoma būtie“ (impresija)
Poetė Eglė Perednytė skaito naujausią Aldonos Elenos Puišytės eilėraščių rinkinį „Vienintele neišsakoma būtie“ (Vilnius: Homo liber, 2019). Ką atveria poetinis žodis, ko taip ilgisi, ko skausmingai trokšta širdis?
Stasys Babonas. „Šviečianti žvaigždė“
Kai vizualumo pertekusio XXI a. rėksmingas mirgesys ima varginti, ateina metas persikelti į ne įspūdžio, o jausmo gelmei atvirą teksto pasaulį. Visą gyvenimą praleidęs tarp aklųjų ir silpnaregių, prozininkas Stasys Babonas skaitytojus veda į šią kitą, šalia esančią tikrovę.
Baltai pražydusiam: moterys apie Vaižgantą II
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą, II dalis. Parengė Alfas Pakėnas
Gediminas Jankus. „Scenoje atgijusi atminties dvasia“ (recenzija)
Gediminas Jankus žvelgia į „Teatro klubo“ spektaklyje „Shalom, Bellissima!“ (rež. Ina Pukelytė) aktorės Olitos Dautartaitės meistriškai papasakotą litvakės, Kauno šviesuolės Bellos Shirin gyvenimą. Pasirodo, kartais Pažadėtoji žemė – visai ne ten, kur tikėtumeisi…
Nijolė Raižytė. „Penkios naktys, šešios dienos“
Novelėje prozininkė Nijolė Raižytė draugėn supina katės Putlės ir merginos Miglės likimus. Galbūt, pradedant sapnais, baigiant užsitrenkusiomis durimis, mus jungia daugiau, nei skiria?..
Jonui Strielkūnui – 80. Kauno rašytojų prisiminimai
Lietuva mini savo dainiaus Jono Strielkūno 80-ąsias gimimo metines. Nuo mirties praėjęs dešimtmetis patvirtina, kad J. Strielkūno kūryba reikalinga, jo eilėraščiai skaitomi, pagal jų tekstus kuriamos dainos, prisimenamas ir pats poetas. Alfas Pakėnas pateikia keletą Kauno rašytojų atsiminimų apie Joną Strielkūną iš rengiamos knygos „Trečias brolis“.
Viktoras Rudžianskas. Poezija
Poetas Viktoras Rudžianskas savo kūryboje nuoseklus, ir toliau lieka ištikimas verlibrui, apie kurį dar 2008-aisiais yra sakęs: „Man svarbu ganėtinai tikslus kirtis, jūros bangavimas, kad atėjus reikiamam momentui tą bangą perkirstum. Ir sukurtum nutylėjimų erdves ir prasmes.“
Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memografinės staigmenos“ (recenzija)
JAV mokslininkai įvardija 60 memuarinės literatūros žanrų variacijų, o štai rašytojas Petras Palilionis naujausioje savo knygoje „Pirmieji memografai“ siūlo 61-ąją. Apie atminties išsaugojimą lietuvių literatūroje, memografų ypatumus ir leidinyje sutinkamų asmenybių (Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Pranas Volertas) svarbą pasakoja Gediminas Jankus.
Baltai pražydusiam… Vaižganto mirtis (I)
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: Vaižganto mirtis. Parengė Alfas Pakėnas.
Jurgis Gimberis. „Iš kasdienių užrašų“
Šiandien, lapkričio 5 d., satyrikas Jurgis Gimberis 81-ąjį gimtadienį sutinka aukštybėse… Tačiau ant rašytojo darbo stalo tebeguli jo kasdieniai užrašai, kurių fragmentais pasidalyti mielai sutiko Jurgio gyvenimo Balandėlė – Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė.
Baltai pražydusiam… Moterys apie Vaižgantą
Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą. Parengė Alfas Pakėnas.
Gediminas Jankus. „Noktiurnas“. Kaltės ir atleidos motyvas“ (recenzija)
Knygose atsiveria daugybė skirtingų gyvenimo istorijų, o šįkart viena skleidžiasi ir tarp jų, Kauno centriniame knygyne, režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklyje „Noktiurnas“.
Vitui Žvirdauskui – 90
Prozininkui, poetui Vitui Žvirdauskui šią spalio 15 dieną sukaktų 90 metų. Prisimindami talentingą, dramatiško likimo rašytoją, skelbiame jo bendražygio ir kolegos Algimanto Mikutos prisiminimus ir Vito kūrybos pluoštelį.
Gediminas Jankus. „Tikrojo teatro paieškos: tarp realybės ir iliuzijos“ (recenzija)
Nacionalinis Kauno dramos teatras jubiliejinį, šimtąjį sezoną pradeda režisieriaus Gintaro Varno premjera „Sombras“. Publikuojame Gedimino Jankaus įžvalgas apie tai, kas kūrybiškai draugėn pinant žymių modernistų tekstus skleidžiasi scenoje.
Raimonda Mikuckytė. Poezija
Poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvė, pelniusi Kauno meno kūrėjų asociacijos prizą, Raimonda Mikuckytė ir jos kūryba.
Justina Butkutė. Poezija
Jūsų dėmesiui – poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvė, Poetinio Druskininkų rudens prizo laureatė Justina Butkutė.
Kristina Bačiulienė. Poezija
Pristatome dar vieną poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvę, Poetinio Druskininkų rudens prizo laureatę Kristiną Bačiulienę.
Domas Linkevičius. Poezija
Kviečiame susipažinti su vienu poezijos konkurso „Prasmių sfera“ dalyvių, pelniusių Kauno meno kūrėjų asociacijos prizą, Domu Linkevičiumi.
Rašytojui Liudui Gustainiui – 75
Prozininkas, poetas, tapytojas, skulptorius Liudas Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus. Sutinkant menininko 75-metį sklaidome Liudo ir jo artimiausiųjų archyvus.
Álvaro Cepeda Samudio. „Laukimas“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)
Kolumbijos kaitra alsuojantis Broniaus Dovydaičio vertimas tiems, kuriems sulaukti vasaros nepakako.
Rašytojui Vladui Kalvaičiui – 90
Sutinkant rašytojo Vlado Kalvaičio 90-metį, kviečiame prisiminti talentingą prozininką ir gerą bičiulį.
Gediminas Jankus. „Kęstučio Navako fantazariumas: realybės sapnų pasaulis“ (recenzija)
Gediminas Jankus įtaigiai, šmaikščiai, kaip dera skaitytojui, įkvėpusiam postmodernistinio grogo kvapų, aprašo naujausius Kęstučio Navako romanus „Vyno kopija“ ir „Privatus gyvulėlių gyvenimas“.
Leonui Zaleckiui – 90
Sumanus įvairių galų meistras, kruopštus bitininkas, veržlus žemaitis, puikus pasakorius, galop realias ir pramanais padailintas istorijas pradėjęs užrašinėti Leonas Zaleckis buvo smalsus, sau ir kitiems reiklus žmogus. Skaitytojų dėmesiui – pluoštelis P. Venclovo ir V. Martinkaus atsiminimų apie L. Zaleckį ir novelė iš rašytojo kūrybą apibendrinusios rinktinės „Vieno pavasario svečias“.
Rašytojai Loretai Gražinai Latonaitei – 85
Rašytoja Loreta Gražina Latonaitė-Packevičienė, pasak ją prisimenančių, buvo uždaro, ramaus, mįslingo charakterio, mažai bendravo su kolegomis literatais, tad prisiminimų vietoje publikuojame autobiografiją ir fantastinį apsakymą.
Gediminas Jankus. „Aldonos Ruseckaitės Salomėja: kančia ir nušvitimas“ (recenzija)
Apie sudėtingą Salomėjos Nėries likimą, nevienareikšmius pasirinkimus – naujasis Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas „Padai pilni vinių“, kurį recenzuoti imasi Gediminas Jankus.
Álvaro Mutis. „Vienišius“ (iš ispanų kalbos vertė Bronius Dovydaitis)
Beveik prieš metus Broniaus Dovydaičio padedami drauge su Lenito’u Robinsonu-Bentu pasiekėme „Kitą kelionės kraštą“, o šįkart vertėjas kviečia drauge su vienišiumi leistis į apleistų šachtų gelmes.
Gediminas Jankus „Gyčio Padegimo romantiškasis idealizmas“ (recenzija)
Gediminas Jankus – apie Gyčio Padegimo spektaklį „Vėjas gluosniuose“: jausmų pynes, režisieriaus meistriškumo svarbą bei stebuklą, kuris visada truputėlį kitoks, nei laukta.
Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai
Aplinka, čiuopiamas daiktiškumas Vytauto Stulpino eilėraščiuose vis dažniau tampa fonu, o esminiai išgyvenimai atsiskleidžia vidinės tylumos akimirkose.
Poetui Vladui Baltuškevičiui – 80
Aštuoniasdešimtąjį gimtadienį pažymintis poetas Vladas Baltuškevičius – spalvinga, jį sutikusiųjų iš karto įsimenama asmenybė. Pasak ispanų rašytojo, intelektualo Miguelio de Unamuno, „poetas ir filosofas yra dvyniai, o gal vienas ir tas pats asmuo“, tad, užuot neišmanėliškai kvatojęsi iš to, kuris, žvelgdamas į žvaigždes, nemato sau po kojomis, su poetu V. Baltuškevičiumi pakelkime akis į dangų.
Rašytojai Ritai Klingaitei-Vinciūnienei – 75-eri
Drauge su Aldona Ruseckaite bei Dovile Zelčiūte prisimename prozininkę, satyrikę Ritą Klingaitę-Vinciūnienę, kuri šį sausį būtų šventusi 75-ąjį gimtadienį.
Ona Jautakė. „Bulvės marškinaičiai“
Seniai žinoma, lietuvis ir bulvė – kaip Lietuva ir lietūs – vienas be kito neįsivaizduojami. Tačiau kas atsitinka, kai bulvių šeimoje atsiranda priešgyna? Apie tai – naujausia Onos Jautakės pasakaitė.
Iš Vlaberio portretų galerijos (papildyta)
Kauniečiai rašytojai karikatūristo Vladimiro Beresniovo-Vlaberio akimis.
Satyrikui Vytautui Eidukaičiui – 100
Pažymime satyriko, o retsykiais – lyriko Vytauto Eidukaičio (1918 12 21–1998 09 04), kurį pažinoję prisimena kaip draugišką, linkusį pajuokauti ir pabendrauti, 100-ąsias gimimo metines.
Stasys Babonas. „Dabar, Marija, ir visados“
Publikuojame vieną iš naujausių Stasio Babono apsakymų. Kaip autoriui įprasta, pasakotojos ir kitų veikėjų šnekos persipyna, susiraizgo, susimazgo, tad būkite įdėmūs…
Ištraukos iš ateinančios Edmundo Janušaičio poezijos knygos
Poeto Edmundo Janušaičio eilėraščiuose darniai sutaria vakarietiškumas ir lietuviškas lyrizmas, apstu talpių metaforų, pauzėse besiskleidžiančių prasmių. Visados įsimylėjęs poetas praeitais metais į „Debesų salą“ nuplukdė savo mylimąją, o šiemet įdėmiu žvilgsniu jau suspėjo perverti „Skylėtus akmenis“ ir toli gražu nesiruošia padėti taško.
Gediminas Jankus. „Vlado Kalvaičio Gulagas. Metafizinė kančia ir viltis“ (recenzija)
B. Sruogos „Dievų miškui“ ar A. Solženycino „Vienai Ivano Denisovičiaus dienai“ nenusileidžiantį Vlado Kalvaičio novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011) nagrinėja žvilgsnį ir plunksną pagalandęs Gediminas Jankus.
Eglė Perednytė. Eilėraščiai
Rašytojai Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, o skaitytojai šios autorės kūryboje atranda žodžių ir vaizdų subtilumą bei trapumą. Tad koks dar geresnis būdas pradėti Adventą, jei ne Eglės eilėmis?
Ieva Rudžianskaitė. „Maži kasdienybės stebuklai“ (recenzija)
Filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė dėmesingai dairosi po stebuklingą Onos Jautakės vaikams sukurtą pasakų ir istorijų pasaulį.
Gintautas Dabrišius. Eilėraščiai
Kai Gintautas Dabrišius rašo eilėraščius, eilėraščiai užrašo Gintautą Dabrišių, o mums telieka nudžiugti, koks darnus šis vienis.
Ona Jautakė. „Raudona ir mėlyna“
Nauja Onos Jautakės pasakaitė mažiems ir dideliems skaitytojams. Juk ne paslaptis – išmintingi žmonės pasakų neišauga.
Vladas Vaitkevičius. „Neišsiskleidęs…“ (prisiminimai apie Virgilijų Kaziūną)
Vlado Vaitkevičiaus atsiminimai apie ilgametę draugystę su poetu Virgilijumi Kaziūnu, jaunų dienų draugus, smagius nutikimus ir dažnus pokalbius apie kūrybą iki aušros.
Ona Jautakė. „Nidos haiku“
Slėpkite laikrodžius – taupiažodžiuose Onos Jautakės tekstuose veriasi bekraštės laiko, erdvės, minties platybės.
Gediminas Jankus. „Vytauto Martinkaus epas. Per archetipus iki egzistencinių gilumų“ (recenzija)
Naujausią Vytauto Martinkaus romaną „Tavo bažnyčios rūsys“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) perskaitęs Gediminas Jankus drauge su rašytoju Edwardu Docxu sušunka „Postmodernism is dead“ ir žengia į naują – autentiškumo – amžių.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ II dalis
Nuo meškų ir šakalų Lietuvoje iki žodžio (ne)visagalybės – nauja Algimanto Mikutos apmąstymų porcija.
Gediminas Jankus. „Gintaro Varno apreiškimas. Salto mortale Kauno scenoje“ (recenzija)
Gediminas Jankus kritiškai žvelgia į Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatytą spektaklį „Getas“ (rež. Gintaras Varnas), sukurtą pagal Joshua Sobolio pjesę ir dokumentinę medžiagą.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ I dalis
Algimanto Mikutos užrašuose – margas temų kaleidoskopas, pradedant svarstymais, kas gi laukia Lietuvos dar po šimto metų, baigiant prisiminimais apie raudonais krabais nusėtą kelią Santjage per smarkią liūtį ar Kauno menininkų namuose netikėta kryptimi einančią Ofeliją…
Aldona Ruseckaitė. Ištrauka iš rašomos knygos „Padai pilni vinių“
Poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė, populiarių knygų apie Maironį, Žemaitę ir Vytautą Mačernį autorė, talentingai atveria dar vieną, šįsyk – poetės Salomėjos Nėries – gyvenimą.
Vidmantas Elmiškis. „Tatuiruotė“
Fantasmagoriškoje Vidmanto Elmiškio novelėje iškyla ne kasdien pasitaikanti problema: kaip atlyginti už miesto džiunglėse pražudytą žaltį?
Kristina Poderytė-Bačiulienė. „Pažvelgus į vakarą“ (recenzija)
Kauno rašytojų bičiulė, lituanistė, aktyvi literatūros renginių lankytoja Kristina Poderytė-Bačiulienė atidžiai įsižiūri į naujausioje poeto Viktoro Gulbino knygoje „Veidu į vakarą“ atspindintį ir gramzdinantį veidrodį. Kur jis nardina, ką atspindi?..
Tautvyda Marcinkevičiūtė. „Kauno pasaka“ (fragmentas)
Poetė, vertėja Tautvyda Marcinkevičiūtė – viena kūrėjų, be kurių įsivaizduoti Kauną tiesiog neįmanoma. Neįtikėtinai darbšti ir kūrybinga rašytoja šįkart gimtajam miestui dovanoja pasaką.
Petras Palilionis. „Nemarusis priesakas“
Rašytojas Petras Palilionis prisimena didvyrišką Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą ir lakūnų paliktą priesaką.
Jutta Noak. „Minčių etiudai“
Jutta Noak debiutavo vėlokai, ilgus metus dirbusi gydytoja, tad jai tikriausiai netenka vargti ieškant siužetų, kuriuos primena, interpretacijai pasiūlo patirtis, pastabumas, kitų ir asmeniniai išgyvenimai. Šįkart rašytoja dalijasi taupiais, bet talpiais minčių etiudais, kartais net kiek panašėjančiais į haiku.
Dalia Teišerskytė. Poezija
Rašytojos Dalios Teišerskytės kūriniai lyriški ir jautrūs, kartais – atvirai skaudūs, kartais – poetiškai svajokliški. Šią vasarą kviečiame paskaityti keletą muzikaliai liūdnokų poetės eilėraščių.
Rašytojui Vytautui Čepliauskui – 85
Pažymėdami šviesaus atminimo rašytojo ir muzikologo Vytauto Čepliausko 85-metį, publikuojame jo žmonos Ramutės ir dukros Šviesės paruoštus poeto ir prozininko prisiminimų fragmentus.
Gediminas Jankus. „Irnos Labokės impresijos: nuo žaismės iki dramatizmo“
Dėmesingasis Gediminas Jankus pastebi prozinį poetiškosios Irnos Labokės debiutą – novelečių knygą „Florestano niekučiai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).
Rašytojui Augustui Tamaliūnui – 75
Šviesaus atminimo rašytojas Augustas Tamaliūnas garsėjo kaip kandus, ironiškas, labai reiklus kalbai. Apie save pasakojo mažai, todėl jo neskelbta trumpa autobiografija turėtų sudominti skaitytojus. Ilgesnė šneka galėtų būti apie įvairiausius satyriko nuotykius; vienus jis užrašė, kitais mielai dalinosi su dažnu sutiktu. Publikacijoje – keletas fragmentų ir fotografijų.
Nijolė Raižytė. Romano „Kareivio duktė“ ištrauka
Spaudai parengtame naujausiame Nijolės Raižytės romane „Kareivio duktė“ pasakojama apie savo šaknų, tapatybės paieškas. Pasak rašytojos, „kiekvienas karas, okupacija ar sumaištys tarp tautų palieka ir daug sulaužytų likimų, šeimos paslapčių. Šio romano veiksmas siekia sovietmečio laikus, tačiau kilmės paieškos bus aktualios visada, regis, keisis tik dekoracijos…“
Gediminas Jankus. „Liudo Gustainio egzistencinės refleksijos“
Gediminas Jankus prisimena prozininką, poetą, skulptorių ir tapytoją Liudą Gustainį bei dėmesingai skaito paskutinį jo publikuotą romaną „Dagilio, šuns ir kiti šešėliai“.
Algimantas Mikuta. Eilėraščiai iš būsimos knygos „Septynios širšės“
Gegužės pradžioje, artėjant poeto Algimanto Mikutos jubiliejiniam gimtadieniui ir „Poezijos pavasariui“, pasirodys naujas ironiškų eilėraščių rinkinys „Septynios širšės“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Skelbiame keletą nepublikuotų eilėraščių iš būsimosios knygos.
Gediminas Jankus. „Filmas „Ataraxia“ – kliūčių ir užtvarų kelias“
Pirmą kartą prozininko, dramaturgo, teatro kritiko Gedimino Jankaus įžvalgas apie Vytauto Balsio vaidybinį filmą „Ataraxia“ skaitėme dar 2015-aisiais, šiam ką tik pasirodžius. Artėjant šv. Velykoms, G. Jankus sugrįžta prie pagal Antano Škėmos „Pabudimą“ sukurtos egzistencinės dramos refleksijos ir stebi, koks likimas ištiko šį kino kūrinį.
Lenito Robinson-Bent. „Kitas kelionės kraštas“ (iš ispanų kalbos vertė Bronius Dovydaitis)
Broniaus Dovydaičio vertimai išsiskiria ypatinga atida, preciziškumu, su sakiniu jis galynėjasi tol, kol nugali. Jūsų dėmesiui – svajingas Kolumbijos rašytojo Lenito Robinson-Bento apsakymas „Kitas kelionės kraštas“.
Gediminas Jankus. „Pamatyti pasaulį esamą, pamatyti pasaulį, kurio nebėra“
Gediminas Jankus imasi svarbios ir nelengvos užduoties išnarstyti ne tik tris skirtingas, o gal ir kiek panašias po vienos knygos „Aš tave užmiršau“ viršeliu prisiglaudusias Daivos Čepauskaitės pjeses, bet ir kibiai pažvelgti į lietuviškos dramaturgijos situaciją.
Velnioniškai gera menininkų kompanija
Kviečiame susipažinti su naujausią Dogu Bankovo parodą įkvėpusio Wilfredo Oweno poezija, kurią rašytojo ir vertėjo Tomo Kavaliausko dėka pagaliau galime skaityti lietuviškai!
Dovilė Zelčiūtė. „Atsižadu“ (ištrauka)
Kai rašytoja Dovilė Zelčiūtė pasirenka vieną ar kitą asmenybę, žanrą, temą, ji tiesiog privalo įsigyventi, užčiuopti patį esmės branduolį. Jau keletą metų Dovilė vis dažniau lankosi Rukloje, kur kunigauja egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Kiekvienas egzortas (kaip ir Krikštas) pradedamas klausimu: „Ar atsižadi Piktosios dvasios?“ Iš čia – būsimos knygos pavadinimas: ATSIŽADU.
Lina Navickaitė. Poezija
Reikli redaktorė-stilistė L. Navickaitė atidi subtiliausiems kalbos niuansams, įsiklauso į kiekvieną garsą, raidę, skiemenį, todėl jos eilėraščiai – vizualiai lakoniški, tačiau, kaip pasakytų Donaldas Kajokas, jų gelmėje – daugybė gražių daikčiukų.
Prof. Leonas Gudaitis. „Istorija ieško!“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorių emeritą, habilituotą daktarą, lietuvių literatūros ir spaudos istoriką Leoną Gudaitį pažįstame kaip unikalų Knygos žmogų, kurio žinios papildo enciklopedijas, o pastangoms kuo geriau ir daugiau išmanyti bei smalsumui nėra ribų. Prieš kelias dienas, švenčiant atkurtos Lietuvos Valstybės 100-metį, profesorius užėjo papasakoti apie įdomų radinį…
Petras Venclovas. „Broliai“
Kuo įvairiausias temas vystęs prozininkas Petras Venclovas vis dažniau įsižiūri į sudėtingus rezistencijos niuansus, gilinasi į istorinę dokumentiką, siekia perprasti pasipriešinimo kovotojų likimus. Į pokarį sugrįžtama ir leidėjų dėmesio tebelaukiančiame novelių romane „Grumtynės“; publikuojamame skyriuje „Broliai“ – negailestinga partizanų gyvenimo realybė.
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Eilėraščiai
Poetė, prozininkė, vertėja Violeta Šoblinskaitė Aleksa nuveikusi tiek, kad, regis, jau būtų galima tingiai atsilošti, susikėlus kojas ant stalo… Bet tai – ne darbščiosios Violetos būdui! Virtualiuose stalčiuose sparčiai kaupiasi naujų eilėraščių pluoštas.
Aldona Ruseckaitė. Poezija
Rašytojos Aldonos Ruseckaitės pristatinėti nereikia – jos vadovaujamame Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykstančiuose kūrybos vakaruose lankėsi kiekvienas literatūrai neabejingas kaunietis ir miesto svetys, į Aldonos knygų pristatymus plūsta skaitytojų būriai, o poilsio akimirką rašytoją kone kasdien galima sutikti su fotoaparatu vaikštinėjančią Maironio sode. Nuo naujausios A. Ruseckaitės poezijos knygos „Verčiau (ne)užmiršti“ jau praėjo keleri metai. Galbūt metas iš prozos vandenų vėl panirti į poezijos versmę?
Jurgis Gimberis. „Apie klasiką ir šiandieną“
Rašant grožinius tekstus, kartais nutinka taip, kad įvairių laikotarpių klasikų mintys netyčiomis ima ir sutampa… Apie sutapimus, klasiką, gaisrus ir kaip svarbu turėti pažįstamų samprotauja satyrikas Jurgis Gimberis.
Stasys Babonas. „Slenkstis. Pažaislio takai“
Perskaitę mistišką Stasio Babono legendą, per Pažaislio bažnyčios slenkstį niekuomet nebežengsite taip, kaip anksčiau…
Rimantas Petras Elena von Klusas. „Absurdėlės“
Satyriko Rimanto Petro Elenos von Kluso absurdėlės iš spaudai ruošiamos knygos „Racijų vibracija“.
Gediminas Jankus. „Palilioniškos rožės ir lelijos Rūtos atminimui“ (recenzija)
Dramaturgas, prozininkas, teatro kritikas, publicistas Gediminas Jankus recenzuoja kolegos Petro Palilionio paslaptingą dvigubą Rūtos Staliliūnaitės atminimui skirtą knygą „Meilės ieškotojai / Ir vienąkart…“
Tomas Kavaliauskas. Romano „Zen Sex“ ištraukos (anglų k.)
Ir kas sakė, kad nežabota vaizduotė, humoras, fantastika, seksualumas ir filosofinės įžvalgos sunkiai suderinami? Netiesa! Pateikiamose Tomo Kavaliausko romano „Zen Sex“ ištraukose autorius kviečia susipažinti su mistiškos būtybės Penguee kilmės istorija bei pasakoja, kaip ji galiausiai atsidūrė… Lietuvoje.
Gvidas Latakas. Poezija ir medaliai
Poetas, dailininkas, medalininkas, juvelyras Gvidas Latakas – vienas tų, apie kuriuos sakoma „Dievas davė ir dribtelėjo“. Žemaitis ir kaunietis, kuriam paklūsta ne tik žodžiai ir siužetai, bet ir formos bei spalvos, dėmesingas klasikams ir šalia esantiems kolegoms, o tai puikiai matosi pažvelgus į publikuojamą medalių galeriją.
Vidmantas Elmiškis. „Katinas, kurio nėra“
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo Vidmanto Elmiškio pirmosios knygos pasirodymo, kyštelime nosį į susikaupusį nepublikuotų novelių pluoštą.
Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“
Algimantas Mikuta nesnaudžia ant laurų – po ranka visada turi popieriaus lapą bei rašiklį, pasižymi, kas jį sudomina skaitant, stebint margą žiniasklaidos kaleidoskopą.
Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai iš būsimos knygos
Kad naujausios Tautvydos Marcinkevičiūtės lyrikos laukimas neprailgtų, kviečiame pasmalsauti ir publikuojame keletą eilėraščių iš būsimo leidinio.