Kūryba

ROBERTAS KETURAKIS. “JIE SMELKIAS PRO MUS KAIP ŽVILGSNIS PRO MIEGANTĮ VANDENĮ”

Kovo 12-ąją – poeto Roberto Keturakio gimtadienis, jam sukaktų 89-eri (1935 03 12 – 2021 10 26). R. Keturakio filosofinė lyrika giliai paliečia ir atskleidžia skaudžiausius mūsų tautos potyrius, netektis, tragiškus virsmus. Reflektuotos individualios patirtys ir apmąstymai perauga į tautos, netrukus, laipsniškai – į šiuolaikinio pasaulio būties įprasminimą.

RAMŪNAS ČIČELIS. KELIOS DEŠIMTYS KLAUSIMŲ ESEISTUI, POETUI ČESLOVUI SKARŽINSKUI

Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija-impresija mūsų kolegos eseisto, poeto Česlovo Skaržinsko esė knygai “ Ženklai”. (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). Netikėta literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo ir analizės forma atskleidžia gilias recenzento įžvalgas, skatina suvokti tekstų reikšmingumą ir prasmę.

ALDONA RUSECKAITĖ. “VIENATYBĖ: RAŠYTOJOS ONOS PUIDIENĖS-VAIDILUTĖS LIKIMAS”

Rašytoja Aldona Ruseckaitė vėl pradžiugino, baigdama rengti spaudai naują biografinį romaną – jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Puidienę-Vaidilutę. A. Ruseckaitė, kaip jai įprasta, neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas. Rašytoja maloniai sutiko pasidalinti fragmentais iš naujosios knygos “Vienatybė: rašytojos Onos Puidienės-Vaidilutės likimas”. 

VIENI IŠ PASKUTINIŲJŲ KĘSTUČIO NAVAKO (1964-2020) EILĖRAŠČIŲ

Šiais metais prisimename mūsų bičiulį, unikalaus talento poetą, prozininką, eseistą, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Kęstutį Navaką. Vasario 24-ąją – jo gimtadienis, poetas sulauktų 60-ties. Mūsų svetainė kaunorasytojai.lt parengė ir skelbia vienus iš paskutiniųjų Kęstučio Navako eilėraščių, sukurtų jau sergant, 2019-aisiais.

POETAS RAMŪNAS ČIČELIS. IŠ REČITATYVŲ

Poetas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis ne tik spėja analizuoti naujas knygas, pateikti originalias filosofines įžvalgas, bet ir intensyviai kuria, rašo poeziją. R. Čičelis mūsų prašymu pasidalino naujais savo eilėraščiais “Iš rečitatyvų”.

VYTAUTAS KAZIELA. “NEATSIMERK, VIEŠPATIE”. NAUJA EILĖRAŠČIŲ KNYGA

Naujausia garsaus poeto Vytauto Kazielos knyga “Neatsimerk, Viešpatie” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023) yra netikėta lyginant su ankstesne kūryba. Elegišką susimąstymą, lyrinius motyvus, praeities vizijas pakeitė daug gilesnis, gyvenimo ir būties slėpinius apmąstantis motyvas. Egzistencinės būsenos, ribinės situacijos, pasirinkimo būtinybė – bene ryškiausi naujojo V. Kazielos rinkinio motyvai.

ARVYDO JUOZAIČIO DRAMOS “KUDIRKA – BUVAU ATĖJĘS” PRISTATYMAS

Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo pristatyta naujausia filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Arvydo Juozaičio drama „Kudirka – buvau atėjęs“. Kartu su autoriumi dalyvavo Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė, aktorius Vilius Kaminskas, docentė, tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Inga Maknavičienė, o renginį moderavo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.

GABRIELĖ LAUKAITYTĖ. VIENO GYVENIMO NUOTYKIS

Neseniai mūsų svetainėje debiutavo jauna poetė Gabrielė Laukaitytė, skelbėme jos įdomius eilėraščius. Pasirodo, kad ji kuria ir prozos kūrinius. Kuria taip pat talentingai, drąsiai, netradiciška forma, nevengdama saviironijos ir netgi grotesko. Trūkinėjantis siužetas, kaleidoskopiška vaizdų ir jausmų pynė, skaudžios tiesos, realybės, meilės paieškos – bene svarbiausios kūrinio temos. Skelbiame ištrauką iš “Vieno gyvenimo nuotykio” – joje atskleidžiamas herojės iliuzijų pasaulis, sapniška būsena ir nelemta realybė, idealo paieškos ir nusivylimai.

NIJOLĖS RAIŽYTĖS NOVELĖ “TROFĖJAI”

Nauja rašytojos Nijolės Raižytės novelė “Trofėjai” – jautri impresija gamtos ir žmogaus tema. Pasak autorės ją tebedomina paukščiai: laisvi, gražūs, drąsūs… N. Raižytė: “Sakoma, kad labiausiai paukščius mėgsta į vienišumą, kuris ir man būdingas, linkę žmonės, nes paukščių draugija netrikdo kaip žmonių ir kelia mažiau rūpesčių… Beje, paukščius labai mėgo ir Oskaras Milašius… Tačiau piktadariams paukštis dažnai virsta grobiu arba ilgai išsvajotu trofėju.

TOMAS VYŠNIAUSKAS. NAUJI EILĖRAŠČIAI

Mums gerai žinomas poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas šiais metais tapo prestižinės literatūrinės Antano Miškinio premijos laureatu už knygą „Vokais išvirkščiais“. Skelbiame pluoštą naujausių Tomo Vyšniausko eilėraščių.

PROZININKAS STASYS BABONAS. APSAKYMAS “AUTOPORTRETAS”

Naujas prozininko Stasio Babono apsakymas “Autoportretas”. Pasak autoriaus: “artėja spalis. Artėja spalio antrasis šeštadienis… Jį mini daugelyje Europos šalių. Žmonės uždega žvakutes. Ne kapinėse – miestų aikštėse…” Tarptautinei organų donorystės dienai jautrus pasakojimas apie pasiaukojimą ir viltį.

RAŠYTOJAS PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMAI “STUDIJOS VILNIUJE 1963-1967”. PIRMA DALIS

Rašytojas Petras Venclovas savo autentiškais prisiminimais apie studijas Vilniaus universitete 1963-1967 metais ženkliai papildė akivaizdžiai menką to meto memuaristiką. Jis ne tik atskleidžia tuometinių sovietinių ideologų uoliai prižiūrimą ir kontroliuojamą dėstytojų ir studentų “mokymosi procesą”, bet daug vietos skiria studentiškai buičiai, pomėgiams, nuotykiams. Sužinome daug naujo apie studijų kolegas, kai kuriuos dėstytojus.

POETINIS GABRIELĖS LAUKAITYTĖS DEBIUTAS MŪSŲ SVETAINĖJE

Mūsų svetainėje debiutuoja jauna poetė, kaunietė Gabrielė Laukaitytė. Jos poezijos pluoštas sudomino ir patraukė originalia, išmoninga raiška, temų platumu, netikėtais paradoksais, ir, kas bene svarbiausia – gyvu, skausmingu, itin atviru jaunatvišku atsivėrimu, kuriame pulsuoja nuoširdumas ir siekis pažinti gyvenimo paradoksus, asmenybės prieštaras, ribines situacijas.

ROMALDAS ZABULIONIS. NOVELĖ “GANDRAS”

Rašytojo Romaldo Zabulionio kūrybą jau ne kartą skelbėme, šį kartą jūsų dėmesiui siūlome novelę “Gandras”. R. Zabulionio realistinis stilius kupinas netikėtumų – jis nevengia mistinių ir fantastinių motyvų. Novelėje ryškus romantizuotas, pakylėtas požiūrį į gyvenimą, idealistiniai siekiai, viltys ir svajos.

ROMALDAS ZABULIONIS. NOVELĖ “VILKO PĖDOS”

Darbštus, kuklus, ir be abejo, talentingas rašytojas Romaldas Zabulionis, parašęs ir išleidęs keletą romanų, apsakymų, novelių bei poezijos rinkinių savo kūryba išsiskiria iš būrio literatų. Retai užtiksi tokią gilią pirmapradės gamtos, augmenijos, žemės pajautą. Mūsų prašymu rašytojas maloniai sutiko pasidalinti dar vienu savo kūriniu iš knygos “Vilko pėdos” – novele tuo pačiu pavadinimu. 

KUNIGO, POETO JUSTO JASĖNO EILĖRAŠČIAI

Skelbiame kunigo, poeto Justo Jasėno, įvairiapusiais talentais apdovanoto kūrėjo, neseniai priimto į Lietuvos rašytojų sąjungą ir aktyviai dalyvaujančio LRS Kauno skyriaus veikloje, naujus eilėraščius (plačiau https://www.kaunorasytojai.lt/kuryba/kunigas-poetas-justas-jasenas-lietuvos-rasytoju-sajungos-kauno-skyriuje/)

NAUJAS ALGIMANTO MIKUTOS EILĖRAŠČIŲ RINKINYS “PAUKŠTELIAI LAKSTO PAŽEMIAIS”

Poezijos pavasario laureato Juliaus Kelero iškilmingame pagerbimo vakare Maironio lietuvių literatūros muziejuje tarp poezijos skaitymų buvo pristatyta nauja mūsų garsiojo poeto,  vertėjo, redaktoriaus Algimanto MIKUTOS poezijos rinktinė “Paukšteliai laksto pažemiais”, visų susirinkusių į poezijos šventę jis buvo pasveikintas gražaus jubiliejaus – 80-mečio proga. Skelbiame keletą eilėraščių iš naujosios knygos.

VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ ALEKSA. “LAIŠKAS DRAUGUI”. NOVELĖ

Violetos Šoblinskaitės proza – meistriška, niuansuota, patraukia sodrūs, psichologiški charakteriai, netikėti siužeto vingiai, motyvuoti veikėjų poelgiai. Ir tie veikėjai – šalia esantys paprasti žmonės, regis, tik kasdienos rūpesčiuose ir buityje paskendę, tačiau kiek juose dvasinės stiprybės ir vidinės šviesos! Šv.Velykų susikaupusį laukimą praskaidrins nauja Violetos Šoblinskaitės novelė “Laiškas draugui” iš  rengiamos novelių knygos “Pirmuoju asmeniu”.

GINAS ŽIEMYS (1947-2020). ANETĖS VELYKOS

Rašytojas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis šv. Velykų išvakarėse pri(si)minė savo žemietį (gimusį netoli Pušaloto), mūsų kolegą poetą Giną Žiemį (1947 04 08 – 2020 01 01), kuris mus paliko prieš trejus metus. P. Palilionis atsiuntė poeto eilėraštį “Anetės Velykos”, lyg mūsų visų simbolinį pasveikinimą su šv. Velykomis iš anapusybės.

REŽISIERIAUS VYTAUTO BALSIO LITERATŪRINĖS STAIGMENOS

Džiugina Vytauto Balsio kūrybingumas, temų ir žanrų įvairovė, netikėti, netradiciniai siužetų viražai, personažų originalumas. Tačiau ne tik dramaturgijos žanre. Paaiškėjo, kad Vytautas paniro ir į prozos vandenis. Tikra staigmena tapo režisieriaus – rašytojo apysakų knyga “Gėlių slenkstis” (Vilnius: Sofoklis, 2022). 

ALGIMANTO MIKUTOS “LANGUOTI SĄSIUVINIAI”. UNIKALIOS, GILIOS, ATVIROS ĮŽVALGOS

Šiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido labai solidžios apimties, stebinantį savo unikalumu ir prasmingomis įžvalgomis, Algimanto Mikutos dešimties metų (2011-2020) užrašų tomą, Rašytojo, poeto, vertėjo Algimanto Mikutos apmąstymai parašyti paprasta, tačiau turtinga, gyva kalba, toli gražu neapsiriboja vienu dešimtmečiu – išvystame platų ir spalvingą temų spektrą.

GEDIMINAS JANKUS. “EDMUNDO JANUŠAIČIO MODERNISTINĖS PROZOS ĮŽVALGOS”. (RECENZIJA)

Poetas, prozininkas Edmundas Janušaitis stebina savo kūrybingumu ir neišsenkančia fantazija. Tik neseniai sutikta paslapčių kupina jo poezijos rinktinė “Žaliakalnio ložė”, o dabar pasiekė naujas įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Šią, jau ketvirtą Edmundo Janušaičio prozos knygą recenzuoja rašytojas Gediminas Jankus. 

NAUJOJO VIOLETOS ŠOBLINSKAITĖS ROMANO “EDIPO DUKTERYS” FRAGMENTAS

Su džiugesiu sutikau žinią, kad rašytoja Violeta Šoblinskaitė rašo (ir, ko gero, jau baiginėja rašyti – redaguoja), savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu ji maloniai sutiko pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais ir kolegomis. Iš šių ištraukų akivaizdus aukštą meistriškumą pasiekęs V. Šoblinskaitės prozininkės talentas, jos pasakojimas įtraukiantis, veikėjų gyvenimo dramos ir vingiai jaudina, nes yra sukurti su meile, atjauta ir dideliu išmanymu. 

STANISLOVO ABROMAVIČIAUS “TREMTIES VAIKAI” – ANGLŲ KALBA

Neseniai iš spaustuvės “Morkūnas ir Ko” atkeliavo Stanislovo Abromavičiaus “Tremties vaikai” ciklo knyga, išversta į anglų kalbą – „CHILDHOOD IN FORCED EXILE“ („Vaikystė prievartinėje tremtyje“, Kaunas: LPKTS, 2023). Ji išleista 1000 egz. tiražu, bus platinama Lietuvoje, taip pat nukeliaus į visas Lietuvos Respublikos ambasadas, lietuvių bendruomenes anglakalbėse šalyse, lituanistines mokyklėles, LR Seimą, ministerijas. 

BIRUTĖ ZEIGIENĖ. KITOKIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS

Sausio 29-osios popietę Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus nariai,  meno mylėtojai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame vyko LRS nario, poeto, rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Dalyvius pasitiko muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Eglė Rankauskienė ir pakvietė į renginių salę.

SIGITAS GEDA (1943 02 04 – 2008 12 12). PROMETĖJIŠKAS GYVENIMO DŽIAUGSMO IR PRAPULTIES DAINIUS

Sigito Gedos jubiliejinis gimtadienis – (jam sukaktų 80), paskatino dar kartą įdėmiai skaityti jo kūrybą, ypač paskutinę išleistą dienoraščių ir tyrinėjimų solidžią knygą “Vasarė ajero šneka” (2008). Ne veltui tvirtinama, kad geriausias raktas į kūrėjo pažinimą – jo paties atsivėrimai, ypač tokio didžio ir visaapimančio talento, mūsų literatūros titano. Be abejo, jį drąsiai galima vadinti Titanu, prometėjiškos dvasios ir galios išskirtine, kultine asmenybe. 

POETĖ GRAŽINA CIEŠKAITĖ. KOSMOBUDISTINĖS MANTROS

Poetė, Poezijos pavasario laureatė (1990) Gražina Cieškaitė – viena savičiausių mūsų kūrėjų, filosofinės meditacijos, sudėtingų, paviršutiniškai neišgliaudomų eilių autorė. Norint pajusti ar bent kiek perprasti Gražinos kūrybos pasaulį, reikia būti pasiruošusiam ir pasiryžusiam kartu su ja pakilti virš kasdienybės ir panirti į sudėtingą filosofinių apmąstymų, religinių simbolių terpę.

POETO VLADO VAITKEVIČIAUS KNYGOS “DABAR VISKAS KITAIP” SUTIKTUVĖS-PRISTATYMAS. FOTOREPORTAŽAS

Poetas, eseistas, redaktorius Vladas Vaitkevičius savo naujojoje knygoje “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą. Bet kas bene svarbiausia- šioje solidžioje rinktinėje  poetas didžiausią dėmesį ir širdies jautrumą skiria mūsų senosios literatūros kukliems autoriams-kunigams, nūnai užmirštiems ir mūsų literatūrologų nė neminimiems. Apie tai buvo kalbama knygos pristatyme-sutiktuvėse Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

VIOLETA ŽIDONYTĖ. SONETŲ VAINIKAS

Šį kartą skelbiame rašytojos, dailininkės Violetos Židonytės sonetų vainiką “Gyvenimas kaip Nemunas almės” ir jai maloniai leidus, keletą jos paveikslų iš autorinės parodos tuo pačiu pavadinimu. Keturiolika klasikiniu stiliumi sukurtų sonetų kalba apie neblėstančias dvasines vertybes, gilius jausmus, širdies nerimą ir liudija didžiulį autorės poetinį talentą bei profesionalumą.

MŪSŲ GARSIŲJŲ POETŲ ATMINIMO PAGERBIMAS. “LIKĘ POEZIJOS VEIDAIS”

Maloniai nustebino nenuilstantis ir energingas Petras Palilionis, buvęs ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, nūnai vadovaujantis Kauno meno kūrėjų asociacijai. Nustebino itin svaria ir reikšminga, palydint metus, išleista poezijos antologija “Likę poezijos veidais”, poezijos, kuri buvo skelbta “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės” rinkiniuose.  

DALIOS TEIŠERSKYTĖS ŽYDINTI ŽIEMOS VYŠNIA. EILĖRAŠČIAI

Mūsų garsioji poetė Dalia Teišerskytė savo eilinį gimtadienį pasitiko tarp savo ištikimų bičiulių ir gerbėjų, bet neužmiršo ir gausybės kvietimų į susitikimus su skaitytojais – ji spėjo apsilankyti ir tolimesnėse Lietuvos vietose, kur yra visada laukiama ir mylima. Dar kartą sveikindami mielą Dalią, skelbiame keletą jos naujų jaudinančių eilėraščių bei jautrų žodį.

VIKTORAS GULBINAS – “ATOKIŲ STOČIŲ” LITERATŪRINĖS PREMIJOS LAUREATAS!

Mūsų kolega, poetas Viktoras Gulbinas tapo kultūros ir meno almanacho “Atokios stotys” 2022 metų literatūrinės premijos laureatu – “Už ryškią publikaciją 2022 metais almanache, kūrėjų, gyvenančių ir kuriančių Lietuvos periferijoje, vienijimą ir ženklią visuomeninę-literatūrinę veiklą”. Nuoširdžiai sveikiname! Tokia proga išprašėme ir skelbiame pluoštelį laureato Viktoro Gulbino eilėraščių. 

ALDONOS PUIŠYTĖS FRYDRICHO HIOLDERLYNO VERTIMAI

Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.

VIOLETA ŽIDONYTĖ. PASTARŲJŲ METŲ EILĖS

Viena įdomiausių mūsų kūrėjų, apdovanota įvairiapusiais talentais, Violeta Židonytė yra ne tik prozininkė, poetė bet ir labai savita dailininkė. Ji yra surengusi apie 30 personalinių akvarelės parodų, kasmet dalyvauja kolektyvinėse dailės parodose, iliustruoja savo knygas. Violeta Židonytė maloniai pasidalino savo pastarųjų metų dar neskelbtais eilėraščiais, kurie atsiras ruošiamo spaudai rinkinio “Per mano širdį visos upės teka” puslapiuose. 

PRELATO VYTAUTO STEPONO VAIČIŪNO POETINĖ HOMILETIKA

Poetas V. S. Vaičiūnas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos poezijos pasaulyje. Jo poezijos turinys orientuotas į aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškasias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.   

JUOZAS ŽLABYS-ŽENGĖ. POEZIJOS MAIŠTININKAS-MODERNISTAS

Jau trisdešimt metų, kai Anapus išlydėjome mūsų vieną iš garsiausių mūsų poezijos modernistų, keturvėjininką, karininką, dramatiško likimo kūrėją Juozą Žlabį-Žengę (1899 05 02 –1992 11 09). Ilgai nutylimas ir užmirštas poetas vėl nuskambėjo tik 1992 metais profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio pastangų dėka – jis parengė J. Žlabio-Žengės poezijos rinktinę “Pavasarių gramatikos”. Skelbiame poeto kūrybą bei rašytojų Petro Palilionio ir Petro Venclovo atsiminimus.

AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. ANAPUS ESTEZĖS. KUPIŠKĖNO SAKMĖ. ANTRA DALIS

Tęsiame publikaciją iš akademiko, rašytojo, filosofo Vytauto Martinkaus knygos “Estezės beieškant”, kuri yra ne tik viena reikšmingiausių filosofinių knygų  lietuviškoje kultūros ir literatūros tyrinėjimų istorijoje – ji neabejotinai užima svarią vietą Europos kontekste. Skelbiame ištrauką iš trečiosios knygos dalies “Anapus Estezės. Vertinimai”, kurioje autorius giliai nagrinėja įvairius literatūros kūrinius bei pateikia originalų jų vertinimą. Vienas jų – esė apie Juozo Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”.

AKADEMIKAS VYTAUTAS MARTINKUS. ESTEZĖ IR VERTINIMAI. PIRMA DALIS

Akademiko, rašytojo Vytauto Martinkaus solidi knyga “Estezė ir vertinimai”, nors išleista beveik prieš dešimtmetį, nei kiek neprarado savo aktualumo, anaiptol, stebina savo įžvalgų filosofiniu gelmiškumu. Šią solidžią knygą sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą.

DALIA TEIŠERSKYTĖ. “ŽAIDŽIA NAKTY ŽAIBAI / TOKS NETIKĖTAS RUGSĖJIS…”

Mūsų mylima garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, išleidusi 15 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio “Paskutinių lapų išleistuvės”) neseniai išleido dvi kompaktines savo kūrybos plokšteles “Aš sugrįšiu”. Juk ypatingo populiarumo pelnė jos estrados dainų tekstai, kurių sukurta per 400! Mūsų mielosios Dalios Teišerskytės nepakartojama, įsimenanti ir jaudinanti lyrika vėl suskamba mūsų svetainėje.

ONA JAUTAKĖ. OBSIDIANO VARNĖNAS

Kolegė poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė (Jautakienė) mūsų prašymu pasidalino naujais savo trieiliais – eilėraščių ciklu “Obsidiano varnėnas”. Šie trieiliai man primena meistriškas arabeskas-miniatiūras, variacijas haiku stiliumi. Filosofinė potekstė ir numanomos prasmės grakščiai kaitaliojasi su netikėtomis, paradoksaliomis užbaigomis.

RAŠYTOJA SANDRA BERNOTAITĖ APIE ROMANĄ “AKYS CHIMEROS” IR KŪRYBĄ

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstuose aptariamas lyčių santykių, tarpukario, praeities ir ateities, žmogaus ir ideologijos ryšio temas su rašytoja Sandra Bernotaite kalbėjosi poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Sandra atskleidė istorinio romano “Chimeros akys” rašymo užkulisius, pasakojo, kaip dešimtmetį rinko informaciją, kaip istorinės figūros, tokios kaip Salomėja Nėris, Jonas Aistis, virto autentiškais veikėjais.

ALDONA RUSECKAITĖ APIE PRIMIRŠTĄ RAŠYTOJĄ ONĄ PLEIRYTĘ-PUIDIENĘ-VAIDILUTĘ

Vėl pradžiugino mūsų kolegė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pateikusi jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę, aktyviai dirbusią dar Lietuvos atgimimo priešaušryje. O. Pleirytės-Puidienės gyvenimas ir likimas išties dramatiškas, kupinas sunkių  išbandymų ir netekčių. Aldona Ruseckaitė neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas.

EGLĖ PEREDNYTĖ. EILĖRAŠČIAI IŠ RENGIAMOS KNYGOS ‘BALTŲ LELIJŲ VAKARAS”

Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų. 
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.

VYTAUTUI ALANTUI – 120. PETRAS PALILIONIS. ROŽĖS IR PELĖDOS PASLAPTIS

Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo  pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.

EGIDIJA ŠEPUTYTĖ. NESKELBTI EILĖRAŠČIAI

Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės  kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.   

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. ATMINTIS GYVENA MUMYSE

Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas. 

EDMUNDAS JANUŠAITIS. ĮŽVALGŲ ROMANO “SU MANIMI IR BE MANĘS” FRAGMENTAS

Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.

TOMAS VYŠNIAUSKAS RECENZUOJA GINTARO PATACKO “KARO KRONIKĄ”

Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).

GVIDAS LATAKAS. EILĖRAŠČIAI IŠ NAUJOJO RINKINIO “SALOS”

Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,

VIKTORAS GULBINAS. MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ

Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.

KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!

Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.

JOLANTA ČIUPKEVIČIENĖ. NOVELĖ “DOVANA”

Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.

PETRAS VENCLOVAS. “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS II

Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti  vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams. 

PETRAS VENCLOVAS. PRISIMINIMŲ KNYGA “MANO GENTAINIAI”. FRAGMENTAS

Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje  bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas. 

DAR KARTĄ ATRASTA BITĖ VILIMAITĖ

Garsusis posakis “rankraščiai nedega” itin tinka šiam unikaliam atvejui – mūsų garsiosios prozininkės Bitės Vilimaitės nežinomi, neskelbti rankraščiai surasti jau po jos mirties, ir ne tik surasti – bet ir rūpestingai sudėlioti į knygą. Skelbiame vieną skyrių iš B. Vilimaitės romano “Pelkių drugiai”.  

VYTAUTO STULPINO EILĖRAŠČIAI

Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.

DALIA TEIŠERSKYTĖ. POETINĖS IMPRESIJOS

Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “vis­kas, kas gra­žu, yra poe­zi­ja, ku­ri gal ir ne ­vi­sa­da bū­na gra­ži vi­du­je”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.

GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS DIENORAŠTIS. APKASAI

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse. 

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. DU EILĖRAŠČIAI

Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.

ERNESTAS KUCKAILIS. “IŠLIKĘ LAISVI”. IŠTRAUKA IŠ NAUJO ROMANO

E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės  – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.

Laimonas INIS. SENOLIO ŠOKIS RASOTOJ PIEVOJ

Rašytojas Laimonas Inis parašė naują knygą “Aštuoni Kuršmarių vėjai” – apie Mažąją Lietuvą. Joje – sakmės, legendos ir žymių kultūros, literatūros ir meno veikėjų biografinės novelės. Skelbiame vieną jų – “Senolio šokis rasotoj pievoj”, apie garsaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano ir jo žmonos Klaros Vik viešnagę Piktupėnuose 1808 metais.

Tadas Žvirinskis. 10 impresijų esamajam laikui

Skelbiame mūsų kolegos, poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio poezijos pluoštą, originalias lyrines impresijas – trieilius. T. Žvirinskio poezija (kaip ir proza) pripildyta paradoksų, netikėtumų, ir lyrinė gaida kartais esti apgaulinga, slepianti intelektualų šypsnį ir saviironiją.

DONALDAS KAJOKAS. LEISTINAS PRIVATUMAS. DIENORAŠČIO PUSLAPIAI. 1981-ieji.

Džiaugiamės kolegos poeto ir prozininko Donaldo Kajoko pateiktu netikėtu atsivėrimu – dienoraščio, rašyto nuo „neatmenamų“ laikų, pradėto bene prieš gerą penkiasdešimtmetį, pasidalinimu. Tai ypatingas, labai individualus ir netikėtas pasakojimas apie dvasinio kelio paieškas ir vis gilesnių apmąstymų persmelktą, vidinio nerimo pripildytą talentingo kuriančiojo piligrimystę.

Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai

Literatūrologės įžvelgia poeto Vytauto Stulpino “savitą braižą” ar “žodžius iš daiktų, kuriuose slypi poezija”. Visų pirma, tuose V. Stulpino “daiktuose” slypi dvasia, ir tik jos dėka jie atgyja, tampa mūsų savastimi. Be to, daiktiškumas ir realumas, buitiškas čiulbesys apskritai svetimi V. Stulpino pasaulėjautai ir stilistikai. Tą dvasingumą, gilų susimąstymą, būties paiešką pajusite, įsiskaitę į naujausius poeto eilėraščius.

Edmundo Janušaičio eilėraščiai

Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…

Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis vienintelis daug metų liko ištikimas pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Kviečiame skaityti Rimanto eiles.

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. GYVENIMAS PRIE TILTO (Ištrauka iš knygos „Senų giesmių giedojimas”)

Kazys Šamatauskas su savo šeima gyveno prie Nedėjos upelio, šalia kelio į Pravieniškes. Per upelį buvo įrengtas medinis tiltas. Šioje vietoje žmonėms buvo ne gyvenimas, o kančia. Kentėjo nuo pavasarinių potvynių, nes jie beveik kasmet, dažniausiai balandžio pabaigoje, užpildavo ne tik tvartelį, trobą, bet ir visą žmogaus kiemą, iki pat statinių tvoros.

LINA NAVICKAITĖ. DRUGELIAI SNŪDOS IR SENAS PAŽĮSTAMAS (Ištrauka iš rašomo romano paaugliams)

Keturi bendražygiai su kalbančia papūgėle Čika jau daug dienų ir savaičių slapta keliauja po atgrasią, blogio užvaldytą Tikrojo Sapno salą. Jiems tenka saugotis ne tik tamsai tarnaujančių šio krašto žmonių, bet ir apsčiai visur privisusių, šmėžiais vadinamų šešėlinių padarų, grėsmingų Trijų Pelėdų ir dar daugybės kiekviename žingsnyje tykančių nenuspėjamų pavojų.

Stasys Babonas. “Aš – Vita”

Labai retai ištariu savo pavardę. Dažniausiai ji tik ant popieriaus guli. Prisistatau žmonėms: „Aš – Vita“. Iš mano širdies į kito žmogaus krūtinę plasnoja šis žodis…  Žinau, mama man tokį vardą išrinko. Labai gražus vardas. Tik kai užaugau, kai jau tikrai nebuvau maža, sužinojau, ką slepia keturios vardo raidės…

Jutta Noak   Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Jutta Noak. Terakotinė moteris (Romano ištrauka)

Netrukus pasirodysiančiame naujajame savo romane „Terakotinė moteris“ (leidykla „Kauko laiptai“) rašytoja Jutta Noak gilinasi į moters laisvės, saviraiškos temas. Hamburge gyvenančiai autorei emigrantų kasdienybė bei psichologija puikiai pažįstamos, tad pasakojimas bei personažai įtaigūs, spalvingi. Su keletu jų kviečiame susipažinti jau dabar!

Rašytoja, dailininkė Violeta Židonytė: „Tiek poezija, tiek akvarelė pavergia mintis, bet išlaisvina nuo viso kito“

Violeta Židonytė – nenustygstanti kūrėja, įvairiaspalvė menininkė: poetė, prozininkė, dailininkė, dėstytoja, kuriai nesvetima ir liaudies muzika; folkloro, pasak jos, reikia ne klausytis, o pačiam dainuoti – tai ir tam tikra meditacija, ir ekstazė. „Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi ji. Kūrėją kalbino Vidmantas Kiaušas.

Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)

Netrukus pasirodysiančioje L. Inio knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Autoriui maloniai sutikus, dalijamės novelių ciklu apie Kristijoną Donelaitį.

Gediminas Jankus. „Dar apie Vytautą Praną Volertą“

Išsamus kolegos Vlado Vaitkevičiaus straipsnis apie primirštą žymų išeivijos prozininką Vytautą Praną Volertą (1921–2012), kurio gimimo šimtmetį nūnai pažymime, Gediminą Jankų paskatino priminti ir rašytojo kūrybos grįžimą, tiksliau – sugrąžinimą į bendrą lietuviškosios literatūros aruodą, įvykusį Petro Palilionio dėka.

Dalia Teišerskytė. Eilėraščiai

Jausminguose, nuoširdžiuose Dalios Teišerskytės eilėraščiuose iš naujausio rašytojos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“ (Kaunas: Kopa, 2021) – atvirumas ir nutylėjimai, dienų skaidrumas ir gamtos gaivalai, o svarbiausia – neblėstanti energija patirti, mylėti, gyventi.

Viktoras Gulbinas. Nauji eilėraščiai

Naujausiuose Viktoro Gulbino eilėraščiuose ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. Įprastą kasdienybės paveikslą jis suskaldo ir dėlioja netikėtais naujos mozaikos blyksniais.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija

Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.

Rašytoja Nijolė Raižytė: „Parašyti gerą novelę – lyg sugauti judrų auksaspalvį drugelį naktyje“

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą. Per liepos karštymetį į klausimus atsakė prozininkė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Kūrėjos bibliografijoje – apsakymai, novelės, romanai, leidiniai apie Vydūną ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Autorei artima moters tema: moteris nuodėminga, įsislaptinusi kaip sraigė, ji – nepažįstamoji, ji – išvengusi laužo… Kalbino Vidmantas Kiaušas.

Rašytojas Petras Venclovas: „Menas turi visą laiką judėti, ieškoti, žengti į priekį, į šoną, o kartais – ir atgal“

Tęsiame interviu su Kauno rašytojais ciklą, šįkart jūsų dėmesiui – prozininko Petro Venclovo mintys. „Žmogus turi būti ne tik laisvas, bet ir apsišvietęs, išprusęs, kultūringas, siekiąs pažinti meną, suprantąs literatūrą ir tikrąją muziką“, – įsitikinęs kūrybingas, darbštus, puikiai apsiskaitęs, sau ir kitiems reiklus pašnekovas.

Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memuaristikos subtilybės“ (recenzija)

Drauge su Gediminu Jankumi pasinėrę į antruosius rašytojo Petro Palilionio memografus artimiau susipažinsite su aktoriumi Algimantu Masiuliu, rašytoju Juozu Baltušiu ir literatūros istoriku Leonu Fliorentu Gudaičiu, sužinosite, ką ir kodėl norėta siūlyti Nobelio premijai, ką bendro turi meilė ir sveikata, be to, čia rasite naują literatūros istorijai svarbų dokumentinį liudijimą bei daugybę kitų įdomių įžvalgų bei detalių.  

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VIII dalis

Atėjo paveikslėlių ir tuščių kalbų gadynė, – liūdnai konstatuoja rašytojas Algimantas Mikuta. Tačiau pasaulis išlieka margas ir įdomus: pasirodo, ne viena katastrofa, dar iki jai įvykstant, aprašyta grožinėje literatūroje, varpai gali skambinti todėl, kad smagus kunigėlis švenčia gimtadienį, be to, vis dar atsiranda besibaiminančių, jog net ir tuščias tankas gali iššauti…

Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“. Interviu su Aldona Ruseckaite

2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Nors jis žuvo būdamas vos 23 metų, poetas pripažintas lietuvių literatūros klasiku, o tarp jų yra bene jauniausias. Skaitytojų pageidavimu šiemet pakartotinai išleistas Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie jį „Dūžtančios formos“. Romano autorė Aldona RUSECKAITĖ šiandien – „XXI amžiaus“ pašnekovė.

Gediminas Jankus. „Gasparo Aleksos „cvirkiada“. Kultūrbolševizmo pinklėse“ (recenzija)

Šįsyk Gediminas Jankus įsiskaito į naujausią Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“. „Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių ir anekdotų apie rašytoją rinkinėlis, o skausmingas, atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją, „kairįjį“ inteligentą, įtikėjusį „broliškos Sovietų Sąjungos“ geranoriška globa“, – rašo jis.

Alfas Pakėnas. Iš rengiamos knygos „Žvaigždė galiniame gryčios lange“, II dalis

Alfo Pakėno kelionių po Aukštaitijos kaimus tęsinyje – Diržių kaimelis, susidedantis iš devynių sodybų, čiabuvių vadinamas „zoologijos sodu“, mat visi čia gyvenantys žmonės nuo seno turi žvėrių ar paukščių pravardes, gamtos puoselėtojo Povilo Jarmolavičiaus portretas bei įvairūs provincijos vargai ir džiaugsmai, prireikus kad ir išsikasti šulinį ar tiesiog parūkyti.

Stasys Babonas. „Gandralizdis“

Steigiant kolūkius buvo tikinama, kad tai – šviesa, šviesianti dieną naktį, o tie, kas šios šviesos neįžvelgdavo, regėjimo taisyti bemat iškeliaudavo į baltuosiuos tolius. Ironiškoje, magiškojo realizmo auros apsuptoje Stasio Babono novelėje – istorija kitu žmogumi namo sugrįžusio Sibiro žynio, kuris tos šviesos taip ir neįmatė.

Ona Jautakė. Poezija

Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.

Gediminas Jankus. „Shopping and Fucking“. Tado Žvirinskio variantas“ (recenzija)

Griežtoje recenzijoje Gediminas Jankus atlieka dienoraštinio Tado Žvirinskio romano „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ vivisekciją, mėgindamas išsiaiškinti, kodėl ir iš kokių personažų sudarytas kontroversiškasis pasakojimo protagonistas. Dėl gausios nenormatyvinės leksikos knyga bei recenzija nerekomenduojamos skaitytojams iki 18 metų.

Alfas Pakėnas. „Eik ir daugiau nebenusidėk“

Artėjant šv. Velykoms, Alfas Pakėnas apmąsto Šventojo Rašto išmintį ir grožį, kiek daug, anot Vaižganto, jame poezijos, prisimindamas klasikinius Antano Vienuolio, Jono Biliūno kūrinius parodo, kokią didelę reikšmę ir šiandien gali turėti su atida ir atlaidumu ištarti žodžiai: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VII dalis

Pasirodo, savo solidžiuose dienoraščių tomuose Juozas Baltušis aprašė toli gražu ne viską, taigi, prisiminti Pupų Dėde (Petrą Biržį) nusprendė Algimantas Mikuta. Taip pat jis įžvelgė televizijos vedėjų stiliaus tendencijas, galimas jaunų doktorantų skraidymo padebesiais priežastis bei pasekmes, keistus gintarų rinkimo varžybų ypatumus ir net prisiminė susidūrimą su maršalu Konevu.

Poezija… Poezijai! Pasaulinę poezijos dieną minint

Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?

Aldona Ruseckaitė. „Dukterys“ (iš spaudai rengiamos esė knygos „Per žarijas“)

Prieš vos daugiau nei metus pradėjome savąją pažintį su Balbina, naujausios Aldonos Ruseckaitės esė knygos „Per žarijas“ heroje. Skelbiamoje ištraukoje – taip pat netikėta, paslaptis atverianti pažintis, šįsyk – Balbinos su rašytoja Loreta Gražina Latonaite, nesantuokine Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra. Naujų susitikimų laukti liko neilgai – knygos pasirodymu jau rūpinasi leidykla „Kauko laiptai“.

Tomas Šinkariukas. „Iš apokrifų“

Rašytojas Tomas Šinkariukas vengia viešumos, o kai prabyla – visuomet netikėtai bei griežtai. Geriausias būdas sutikti šį autorių – knygos, kurių rašytojo bibliografijoje dabar septynios. Aštuntosios pagrindiniai herojai – Jėzus bei jo apaštalai. Regis, tokie atpažįstami, tačiau nenuspėjami, o vos po akimirkos – žmogiškai suprantami, kad net didžiausias skeptikas gali jiems pajusti simpatiją.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ VI dalis

Rašytojas Algimantas Mikuta tęsia savo stebėjimus ir toliau apmąsto Lietuvos bei pasaulio aktualijas: kokiems literatūros ir visuomenės reiškiniams ištirti praverstų mokslingi pedantai? Nuo ko prasidėjo ir kur atvedė statulų varžytuvės, išaugusios net į paminklų karą? Ką gali išmoningai panaudota masių psichologija?

Tomas Vyšniauskas. Poezija

Prieš keletą metų į literatūros padangę įsiveržęs poetas Tomas Vyšniauskas – balsas, kurio sunku neišgirsti. Veržlūs, dinamiški eilėraščiai patraukia skaitytojų dėmesį, žaisminga ironija jį išlaiko, o netikėtos įžvalgos bei sugretinimai lengvai nepaleidžia.

Lina Navickaitė. „Ugnius“ (romano paaugliams fragmentas)

Turtinga kalba, meistriškais aprašymais Lina Navickaitė skaitytojus veda į magišką pasaulį, valdomą paslaptingų Būtybių, primenantį fantaziją ar sapną. Trys čia atklydę vaikai sutinka angelą Iš Tiesų, palydėjusį juos pas ketvirtąjį bendrakeleivį – atsiskyrėlį ugnelių gaudytoją, žibintininką Ugnių. Nors kūrėjos rašomas romanas ir skirtas paaugliams, jis tikrai užburs ir ne vieną suaugėlį. 

Tadas Žvirinskis. „Kryželiai“

Jau kone metus gyvenant su pandemija, jos atgarsiai vis dažniau prasiveržia ir į grožinius kūrinius, tačiau šie nebūtinai paklūsta kasdienybės įstatymams. Štai, žingsnis į šalį nuo tikrovės (bei jos dvoko), truputis ironijos, šiek tiek magijos, ir atleidimo iš darbo įkvėptas „atsisveikinimas su daiktais“ gali baigtis net labai nekasdieniškai…

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ V dalis

Pasitaiko, jog apima smalsumas, kokios gi mintys sukasi rašytojo galvoje? Jei tas rašytojas – Algimantas Mikuta, jums bus atsakyta! Šįsyk poetas apmąsto vadovų rotacijos niuansus, angelų ir velnių įvaizdžius, nepritaria cirko sumenkinimui iki politinės klounados, domisi regioninės spaudos ypatumais, pastebi prancūzų kalbos svarbos Lietuvos kultūrininkams slinktis, mėgina suprasti, prieš ką gi maištauja hipsteriai ir atskleidžia meno pranašumą prieš religijas.

Erika Drungytė. Poezija

„E. Drungytės eilės – filosofinė meditacija, dažnai perauganti į kontempliuojančią impresiją. Impresija – vienas ryškesnių daugelio eilėraščių bruožų. Kaip ir susimąstymas, netikėtos, paradoksalios aliuzijos, intelektualiniai inkliuzai. Neįmanoma nepastebėti rašytojos pastangų kalbėti ir suvokti būties, amžinybės ir žemiškojo laikinumo santykį“, – naujausius poetės eilėraščius pristato G. Jankus.

Neringa Daniulaitienė. „Kur durys“

„Nebūtų tokie pasipūtę, jeigu žinotų, ką mudu su mėnuliu sumanę“ – yra pareiškęs kultinio Keno Kesey’io romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagrindinis veikėjas. O ką su istorijos vėtytoje ir mėtytoje šventovėje aptiktu veidrodėliu sumanė, ko ir kodėl ieško Neringos Daniulaitienės novelės herojė?.. 

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas II“

Jei mirtinai nepabūgote, įžengę į Gedimino Jankaus pandemoniumą, kviečiame jus į tolesnį kelią realiojoje sapnų tikrovėje. Ar į tikrą velniavą įlindusiam jaunajam filosofijos doktorantui pavyks ištrūkti? Ko verta laisvė dvasios, išsivadavusios ne tik nuo kūno, bet ir nuo proto? Ar išties Grožis, Gėris, Atjauta, Dora ir Kilnumas galų gale virs keiksmažodžiais?

Gediminas Jankus. „Pandemoniumas“

Vienas ryškiausių prozininko Gedimino Jankaus kūrybos bruožų – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas, ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes. Kuo gali baigtis pernelyg didelis įsijautimas į daktarinę disertaciją, kur atveda filosofija, tik sapną pripažįstanti tikrąja realybe, skaitykite novelėje iš šiuo metu rašomos knygos „Riteris, Mirtis ir Velnias“.

Alfas Pakėnas. „Juozo Tumo-Vaižganto Maironica*“

Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis

Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.

Vytautas Stulpinas. Poezija

„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.

Gasparas Aleksa. Poezija

Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.

Nijolė Raižytė. „Paukščiai“

Kuo ypatingi pirmuosius Muncho „Šauksmą“ primenančius paveikslus pakeitę buvusios projektuotojos tapomi paukščiai? Ar išties jie palieka drobę, idant kamuotų seniai užmirštą kurso draugę? Skaitytojų laukia Alfredo Hitchcocko ar Haruki Murakamio pasakojimų verta pabaiga?

Edmundas Janušaitis. „Su manimi ir be manęs“ (romano ištraukos)

Įžvalgų romanas „Su manimi ir be manęs“ – romanų „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ ir „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ tęsinys, pabrėžiantis jų filotopinį pobūdį. Jis tarsi pratęsia Žaliakalnio „topografinę“ tradiciją ir pagrindinę jos mintį – prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.

Vicente Leñero. „Bausmė“ (iš ispanų k. vertė Bronius Dovydaitis)

Atnešęs vieną naujausių savo vertimų Bronius Dovydaitis suintrigavo – Vicente’ės Leñero teksto ėmęsis pavasarį, per patį karantino įkarštį. Bauginanti, nežinomybės kupina „Bausmės“ atmosfera bemat įtraukia, kūrinyje dvejonių ir klausimų – daugiau nei atsakymų, viena kitą keičia kraupios vizijos, o pabaiga… Ar mažojo herojaus laukia atleidimas ir laimingas išsigelbėjimas?

Aleksandrs Grīns. „Namėjo žiedas“ (romano ištraukos; iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė)

Aleksandro Gryno istoriniame nuotykių romane „Namėjo žiedas“ vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karas, Žiemgalių sukilimai, maištai, paliečiama ir Lietuvos istorija. Namėjas – paskutinis žiemgalių kunigaikštis – iki mūsų dienų išliko kaip legenda, vis atgimstanti tautoje. Latviai tiki, kad jis, jo palikuonys sugrįš. Ir šiame romane nuolat šmėsčioja Namėjo figūra, pasakojama, kaip jis ateis ir išvaduos vokiečių pavergtą latvių tautą.

Aldona Ruseckaitė. „Spalvingi įvykiai bei nuotykiai“

Balbinos istorijos – tai būsima Aldonos Ruseckaitės knyga, galima sakyti, autobiografinė, pasakojanti įvairias situacijas, į kurias pakliūva entuziastinga idealistė Balbina, drąsiai ginanti savo tiesą, nepakanti aplinkos bukumui, valdininkų apsidraudėliškumui, bendradarbių (nu)tylėjimui. Tikslios charakteristikos, kiek šaržuoti, bet tokie tikroviški, nesunkiai atpažįstami personažai. A. Ruseckaitė atvėrė dar vieną – pastabios satyros ir šmaikštybės meistrės – talentą.

Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (II)

Gediminas Jankus tęsia Roberto Keturakio kūrybos analizę, kviesdamas gerai įsiskaityti į neseniai po bemaž dviejų dešimtmečių pas skaitytojus sugrįžusį papildytą rašytojo romaną „Kulka Dievo širdy“. Tai – herojiškas himnas, kurį R. Keturakis sukūrė tūkstančiams pasiryžėlių, žuvusių už Tėvynės Laisvę, jų kančią ir pasiaukojimą įprasminantis paminklas.

Dovilė Zelčiūtė, Milda Kiaušaitė. „Palengva (ati)tirpsta“ (fragmentai)

„Palengva (ati)tirpsta“ – bendras tarpdisciplininis fotografijos ir poezijos projektas. Fotomenininkė Milda Kiaušaitė ir poetė Dovilė Zelčiūtė, skirtingų kartų ir sričių kūrėjos, reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus mėgina megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus.

Davide Castiglione. Poezija

Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.

Eglė Perednytė. Poezija

Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Švęsdami Poezijos pavasarį dalijamės eilėraščiais iš spaudai ruošiamos kūrėjos knygos „Lyg vėjas, lyg lietus“ – kaip vėjas ir lietus pasiekia ir atgaivina žemę, taip ir jos kūryba paliečia žmonių širdis, išsiilgusias tikrumo.

Neringa Daniulaitienė. „Poeto sapnas“

Neringa Daniulaitienė – ne tik kauniečių mylima ir puikiai pažįstama skaitovė, „Gražinkime Kauną“ gidė, „Facebook“ profilio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, bet ir poetė, šį pavasarį debiutavusi pirmąja autorine knyga „Mėlynių uogom dažyti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2020). O kai Poezijos pavasaris atsikrausto į vasarą, poetams sapnuojasi patys keisčiausi sapnai…

Baltai pražydusiam: Vaižgantas ir kunigystė

Alfas Pakėnas dalijasi dar keletu fragmentų iš atnaujintos ir papildytos prisiminimų knygos apie Vaižgantą „Baltai pražydusiam“. Dvejojantiems, ar nori tapti kunigais, Juozas Tumas tiesiai rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloj išaugdavęs taip, jog atrodė tikras milžinas – kai trenkdavo įsiliepsnojęs kumščiu į sakyklos kraštą, rodės, sudrebėdavo bažnyčios sienos, skambėjo langų stiklai.

Vidmantas Elmiškis. Poezija

Vidmanto Elmiškio eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti…

Ieva Rudžianskaitė. Poezija

Ieva yra neįprasta poetė, jau dabar ryškiai išsiskirianti iš kitų. Jos filosofinė lyrika, kurioje nėra vietos dirbtinumui, socialiniam konstrukcionizmui, verksmingiems sentimentams, lydima įtaigios meninės transformacijos, ypač kuomet, regis, įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu.

Stasys Babonas. „Gėlėta skarelė“

Prozininko Stasio Babono novelė „Gėlėta skarelė“ turi nūdienos prozoje itin retą savybę – ji ne tik sukelia pamirštas ar primirštas jausenas, sumezga kažkokias seniai įtrūkusias vidines gijas, bet ir priverčia dar ir dar kartą skaityti tekstą, atrandant jame naujų netikėtų prasmių.

Vytautas Balsys. „Kad tu žinotum…“ (pjesės ištrauka)

Pjesė „Kad tu žinotum“ pasižymi giliomis, psichologiškai motyvuotomis personažų charakteristikomis, gyvenimiškomis situacijomis. Autorius šį kartą savo dėmesį sutelkė į vienos šeimos sudėtingų santykių analizę, kurioje ryškėja dvasinis skurdas, menkumas, miesčioniškas, lėkštas gyvenimo suvokimas, tačiau šviesia gaida nuskamba ir tikro, nesumeluoto gyvenimo ilgesys.

Alfas Pakėnas. Kiekvienam savas kryžius

Į kitų gyvenimus nuolat atidžiai įsižiūrintis Alfas Pakėnas šįkart svečiuojasi pas senąjį Vidumiškio eigulį Jurgį Tereką ir jo pačią Vandą. Dokumentiškai lyriškame pasakojime atsiskleidžia tiek laikmečio iššūkiai, tiek tragiška vienos šeimos lemtis.

Baltai pražydusiam… Vaižganto mirtis (II)

Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.

Alfas Pakėnas. „Radausko eilėraščių marmuras“

„Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“ – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.

Kazys Zupka. Eilėraščiai vaikams

Tęsiame neseniai pradėtą pažintį su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu ir, artėjant Atvelykiui, dar žinomam kaip Vaikų Velykos, publikuojame eilėraščių mažiesiems iš nebaigto lyriko rinkinio „Vaikams“. Juose nerūpestinga vaikystės žaismė pinasi su laikmečio aktualijomis, o nuotaikingi, lengva ranka surimuoti pasakojimai mažose širdelėse augina didelę meilę Tėvynei ir ryžtą už ją kovoti.

Yonnier Torres Rodriguez. „Langas“

„Permečiau akimis sienas, ieškodamas lango, pro kurį galėčiau pasprukti, jeigu būčiau užspeistas; šitai visada gali nutikti tokioje istorijoje, kur yra peilis, kriauklė kraujui nuplauti, tualetas su langu į kiemą, o tolėliau – pušynas, nutviekstas ryškios mėnulio pilnaties“ – mąsto pagrindinis apsakymo herojus. Iki ko Lotynų Amerikoje gali privesti dviejų rašytojų kivirčas?..

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ III dalis

Šįsyk plataus akiračio ir aštraus liežuvio rašytojas ryžtingai kimba į literatūrines bei kultūrines temas: nuo infantilizmo jaunų poetų eilėraščiuose, autentiškų Juozo Klimo prisiminimų apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės salonus, kur visi eidavę „pasiklausyti protingų kalbų ir užkrimsti kaimiškos duonos“, iki literatūrinių atverčių autentiškumo, spalvingos viešnagės Tomo Mano namelyje Nidoje bei menotyrininkų ir kritikų, patiems kūrėjams aiškinančių jų darbus.

Mečys Rakauskas. Romano „Juodosios mūzos“ I dalies ištrauka

Naujajame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leidžia spręsti autoriaus pateiktos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus. „Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai.

Kazys Zupka. Poezija

Prieš keletą savaičių kvietėme prisiminti, o neretą – ir susipažinti su prieškario poetu Kaziu Zupka-Kecioriu. Šiandien, rašytojo sūnaus Fausto Zubkos dėka, skelbiame pirmąją lig šiol šeimos archyvuose glūdėjusių K. Zupkos-Keciorio eilėraščių publikaciją, kurioje jaunų dienų polėkį pamažu keičia niauresni gyvenimo okupuotoje Lietuvoje epizodai.

POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (VI). Kol Nemunas bus…

Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.

Petras Venclovas. „Kauno vainikams“ – 20!

Vargu, ar ties naujojo amžiaus slenksčiu būtumėte sutikę literatūrai neabejingą kaunietį, anuomet neturėjusį ar bent nesklaidžiusį „Kauno vainikų“. Praėjus dvidešimčiai metų, knygos sudarytojas Petras Venclovas atvirai pasakoja apie sumanymo gimimą ir, regis, amžinus antologijų rengėjus lydinčius iššūkius.

Vladas Vaitkevičius. „Kunigas, brandinęs ir gynęs lietuvišką žodį ir kultūrą“

Poetas Vladas Vaitkevičius tęsia straipsnių ciklą apie praeities literatus-dvasininkus ir šįsyk primena kunigą, filosofijos daktarą Motiejų Gustaitį, kurio sielą kūrybai pažadino ne kas kita, o… Šveicarijos Alpių grožis. Ką bekalbėti apie Romoje gimusią penkiolikos posmų baladę „Prakeiktas šernas“; joje Marijampolės žandarų viršininkas A. Vonsiackis tampa Juda Iskarijotavičiumi Padleckojumi…

Ričardas Venckus. „Iš prieškario poetų būrio“ (Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110)

2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo Kazio Zupkos-Keciorio (1910–1999) metai. Deja, retas iš mūsų yra girdėjęs šią pavardę – populiarus prieškario laikų Lietuvos lyrikas pasitraukė iš viešos literatūrinės veiklos, šalį antrąsyk okupavus bolševikams. Tad iš praeities ūkanų keliame spalvingą Kauno kunigų seminariją palikusio „gimnazisčių poeto“ istoriją…

Vladas Vaitkevičius. „Širdies kelrodis – Lietuva“ (recenzija)

„V. I. Bedarfienės žodis yra įtaigus, nuoširdus, turintis daug niuansų, spalvų ir atspalvių ir, kaip jau minėjau, labai informatyvus“ – išsamioje prisiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ recenzijoje rašo Vladas Vaitkevičius. Pasakojimas paliečia net XVII a., tačiau bene didžiausias dėmesys skiriamas kilmingos bajorų šeimos tremčiai į Sibirą bei nelengvam sugrįžimui.

Aldona Ruseckaitė. „Štabkvartyra“

Kartais taip atsitinka, kad, regis, knygos nerašai, o tekstai, neklaužados, tai vienas, tai kitas – ima ir rašosi. Artėjant Kovo 11-ąjai siūlome drauge su poete, prozininke Aldona Ruseckaite ir Balbina tapusia Julija sugrįžti į tas dienas, kai tarp sąjūdiečių tebešmirinėjo vyrukai iš štabkvartyros, širdis liejo į pensiją išėję saugumiečiai, o Nepriklausomybės svajonė dar tik pildėsi…

Aldona Elena Puišytė. Širdies riterystė (recenzija)

Rašytoja Aldona Elena Puišytė įsiskaito į kunigo poeto Roberto Grigo naujausią eilėraščių rinkinį „Dangus ir dykuma“, kuriame puoselėjamos tautinės, dvasinės vertybės, o drauge „stebina gebėjimas išlikti paprastu, tikru kaip nekaltas vaikas, poeto žodžiais tariant, „dideliu vaiku ir Jėzaus kvaileliu…“

Vladas Vaitkevičius. „Kūręs svetur ir sapnavęs tėvynę“

Vladas Vaitkevičius pristato išeivijos poetą Balį Rukšą, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome sausio 31-ąją. Rašytojas iš amžininkų sulaukdavęs ne tik pagyrų, bet ir griežtos kritikos. Jautriai savo tėvą B. Rukšą 2014 m. profesoriui Kęstučiui Urbai duotame interviu prisiminė pedagogė Violeta Tapinienė, jo likimą apibūdinusi kaip pašėlusiai įdomaus, be galo naivaus, išsilavinusio, gailestingiausio, kokį tik teko sutikti, ir nelaimingiausio, kokį tik pažinojo, žmogaus.

POETO PAULIAUS ŠIRVIO 100-MEČIUI: IŠKIRSTI PAULIAUS SIELOS BERŽAI (V)

„Tuomet gimė taip pat mūsų pasiryžimas bet kokioje situacijoje – negandų dienomis ar kasdieninėje veikloje – likti ištikimiems tiesai, gėriui, meilei ir žmogiškumui, sekant Sokrato, Žano Valžano ir, tam tikra prasme, net Don Kichoto pavyzdžiu“, – prisimena P. Širvio jaunystės draugas Alfonsas Krasauskas. Apie poeto žmogiškąsias dorybes ir ydas – V prisiminimų dalis.

Gediminas Jankus. „Edmundo Janušaičio proza: egzistencinės ekspresijos būsenos“ (recenzija)

Kas atsitinka, kai prozos imasi poetas? Ogi sulaukiame ne eilinio, bet būsenų romano, kurį išlukštenti – ne ką paprasčiau, nei „nulaužti“ da Vinčio kodą. Apie vienos knygos puslapiuose darniai sugyvenančius Aikštę, Berniuką ir Ceterą, arba Anapusybę, bei Edmundo Janušaičio „Vileišio aikštėje – šnabždesių ABC“ besiskleidžiančias jų paslaptis pasakoja iššūkio nepabūgęs Gediminas Jankus.

Tadas Žvirinskis. Nihilistiniai eilėraščiai

„Poezija – tai psichotropinis vaistas, taip. Pridurčiau: be recepto. Ir beveik be jokio pašalinio poveikio“ – įsitikinęs poetas ir vaistininkas Tadas Žvirinskis. Čia jautrų lyrizmą bet kurią akimirką gali pakeisti kandi ironija, ištinka netikėti paradoksai, atskuba nelauktos pabaigos.

Stasys Babonas. „Šviečianti žvaigždė“

Kai vizualumo pertekusio XXI a. rėksmingas mirgesys ima varginti, ateina metas persikelti į ne įspūdžio, o jausmo gelmei atvirą teksto pasaulį. Visą gyvenimą praleidęs tarp aklųjų ir silpnaregių, prozininkas Stasys Babonas skaitytojus veda į šią kitą, šalia esančią tikrovę.

Jonui Strielkūnui – 80. Kauno rašytojų prisiminimai

Lietuva mini savo dainiaus Jono Strielkūno 80-ąsias gimimo metines. Nuo mirties praėjęs dešimtmetis patvirtina, kad J. Strielkūno kūryba reikalinga, jo eilėraščiai skaitomi, pagal jų tekstus kuriamos dainos, prisimenamas ir pats poetas. Alfas Pakėnas pateikia keletą Kauno rašytojų atsiminimų apie Joną Strielkūną iš rengiamos knygos „Trečias brolis“.

Viktoras Rudžianskas. Poezija

Poetas Viktoras Rudžianskas savo kūryboje nuoseklus, ir toliau lieka ištikimas verlibrui, apie kurį dar 2008-aisiais yra sakęs: „Man svarbu ganėtinai tikslus kirtis, jūros bangavimas, kad atėjus reikiamam momentui tą bangą perkirstum. Ir sukurtum nutylėjimų erdves ir prasmes.“

Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memografinės staigmenos“ (recenzija)

JAV mokslininkai įvardija 60 memuarinės literatūros žanrų variacijų, o štai rašytojas Petras Palilionis naujausioje savo knygoje „Pirmieji memografai“ siūlo 61-ąją. Apie atminties išsaugojimą lietuvių literatūroje, memografų ypatumus ir leidinyje sutinkamų asmenybių (Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Pranas Volertas) svarbą pasakoja Gediminas Jankus.

Vitui Žvirdauskui – 90

Prozininkui, poetui Vitui Žvirdauskui šią spalio 15 dieną sukaktų 90 metų. Prisimindami talentingą, dramatiško likimo rašytoją, skelbiame jo bendražygio ir kolegos Algimanto Mikutos prisiminimus ir Vito kūrybos pluoštelį.

Rašytojui Liudui Gustainiui – 75

Prozininkas, poetas, tapytojas, skulptorius Liudas Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus. Sutinkant menininko 75-metį sklaidome Liudo ir jo artimiausiųjų archyvus.

Leonui Zaleckiui – 90

Sumanus įvairių galų meistras, kruopštus bitininkas, veržlus žemaitis, puikus pasakorius, galop realias ir pramanais padailintas istorijas pradėjęs užrašinėti Leonas Zaleckis buvo smalsus, sau ir kitiems reiklus žmogus. Skaitytojų dėmesiui – pluoštelis P. Venclovo ir V. Martinkaus atsiminimų apie L. Zaleckį ir novelė iš rašytojo kūrybą apibendrinusios rinktinės „Vieno pavasario svečias“.

Poetui Vladui Baltuškevičiui – 80

Aštuoniasdešimtąjį gimtadienį pažymintis poetas Vladas Baltuškevičius – spalvinga, jį sutikusiųjų iš karto įsimenama asmenybė. Pasak ispanų rašytojo, intelektualo Miguelio de Unamuno, „poetas ir filosofas yra dvyniai, o gal vienas ir tas pats asmuo“, tad, užuot neišmanėliškai kvatojęsi iš to, kuris, žvelgdamas į žvaigždes, nemato sau po kojomis, su poetu V. Baltuškevičiumi pakelkime akis į dangų.

Ištraukos iš ateinančios Edmundo Janušaičio poezijos knygos

Poeto Edmundo Janušaičio eilėraščiuose darniai sutaria vakarietiškumas ir lietuviškas lyrizmas, apstu talpių metaforų, pauzėse besiskleidžiančių prasmių. Visados įsimylėjęs poetas praeitais metais į „Debesų salą“ nuplukdė savo mylimąją, o šiemet įdėmiu žvilgsniu jau suspėjo perverti „Skylėtus akmenis“ ir toli gražu nesiruošia padėti taško.

Eglė Perednytė. Eilėraščiai

Rašytojai Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, o skaitytojai šios autorės kūryboje atranda žodžių ir vaizdų subtilumą bei trapumą. Tad koks dar geresnis būdas pradėti Adventą, jei ne Eglės eilėmis?

Jutta Noak. „Minčių etiudai“

Jutta Noak debiutavo vėlokai, ilgus metus dirbusi gydytoja, tad jai tikriausiai netenka vargti ieškant siužetų, kuriuos primena, interpretacijai pasiūlo patirtis, pastabumas, kitų ir asmeniniai išgyvenimai. Šįkart rašytoja dalijasi taupiais, bet talpiais minčių etiudais, kartais net kiek panašėjančiais į haiku.

Dalia Teišerskytė. Poezija

Rašytojos Dalios Teišerskytės kūriniai lyriški ir jautrūs, kartais – atvirai skaudūs, kartais – poetiškai svajokliški. Šią vasarą kviečiame paskaityti keletą muzikaliai liūdnokų poetės eilėraščių.

Rašytojui Augustui Tamaliūnui – 75

Šviesaus atminimo rašytojas Augustas Tamaliūnas garsėjo kaip kandus, ironiškas, labai reiklus kalbai. Apie save pasakojo mažai, todėl jo neskelbta trumpa autobiografija turėtų sudominti skaitytojus. Ilgesnė šneka galėtų būti apie įvairiausius satyriko nuotykius; vienus jis užrašė, kitais mielai dalinosi su dažnu sutiktu. Publikacijoje – keletas fragmentų ir fotografijų.

Nijolė Raižytė. Romano „Kareivio duktė“ ištrauka

Spaudai parengtame naujausiame Nijolės Raižytės romane „Kareivio duktė“ pasakojama apie savo šaknų, tapatybės paieškas. Pasak rašytojos, „kiekvienas karas, okupacija ar sumaištys tarp tautų palieka ir daug sulaužytų likimų, šeimos paslapčių. Šio romano veiksmas siekia sovietmečio laikus, tačiau kilmės paieškos bus aktualios visada, regis, keisis tik dekoracijos…“

Dovilė Zelčiūtė. „Atsižadu“ (ištrauka)

Kai rašytoja Dovilė Zelčiūtė pasirenka vieną ar kitą asmenybę, žanrą, temą, ji tiesiog privalo įsigyventi, užčiuopti patį esmės branduolį. Jau keletą metų Dovilė vis dažniau lankosi Rukloje, kur kunigauja egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Kiekvienas egzortas (kaip ir Krikštas) pradedamas klausimu: „Ar atsižadi Piktosios dvasios?“ Iš čia – būsimos knygos pavadinimas: ATSIŽADU.

Lina Navickaitė. Poezija

Reikli redaktorė-stilistė L. Navickaitė atidi subtiliausiems kalbos niuansams, įsiklauso į kiekvieną garsą, raidę, skiemenį, todėl jos eilėraščiai – vizualiai lakoniški, tačiau, kaip pasakytų Donaldas Kajokas, jų gelmėje – daugybė gražių daikčiukų.

Prof. Leonas Gudaitis. „Istorija ieško!“

Vytauto Didžiojo universiteto profesorių emeritą, habilituotą daktarą, lietuvių literatūros ir spaudos istoriką Leoną Gudaitį pažįstame kaip unikalų Knygos žmogų, kurio žinios papildo enciklopedijas, o pastangoms kuo geriau ir daugiau išmanyti bei smalsumui nėra ribų. Prieš kelias dienas, švenčiant atkurtos Lietuvos Valstybės 100-metį, profesorius užėjo papasakoti apie įdomų radinį…

Petras Venclovas. „Broliai“

Kuo įvairiausias temas vystęs prozininkas Petras Venclovas vis dažniau įsižiūri į sudėtingus rezistencijos niuansus, gilinasi į istorinę dokumentiką, siekia perprasti pasipriešinimo kovotojų likimus. Į pokarį sugrįžtama ir leidėjų dėmesio tebelaukiančiame novelių romane „Grumtynės“; publikuojamame skyriuje „Broliai“ – negailestinga partizanų gyvenimo realybė.

Aldona Ruseckaitė. Poezija

Rašytojos Aldonos Ruseckaitės pristatinėti nereikia – jos vadovaujamame Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykstančiuose kūrybos vakaruose lankėsi kiekvienas literatūrai neabejingas kaunietis ir miesto svetys, į Aldonos knygų pristatymus plūsta skaitytojų būriai, o poilsio akimirką rašytoją kone kasdien galima sutikti su fotoaparatu vaikštinėjančią Maironio sode. Nuo naujausios A. Ruseckaitės poezijos knygos „Verčiau (ne)užmiršti“ jau praėjo keleri metai. Galbūt metas iš prozos vandenų vėl panirti į poezijos versmę?

Gvidas Latakas. Poezija ir medaliai

Poetas, dailininkas, medalininkas, juvelyras Gvidas Latakas – vienas tų, apie kuriuos sakoma „Dievas davė ir dribtelėjo“. Žemaitis ir kaunietis, kuriam paklūsta ne tik žodžiai ir siužetai, bet ir formos bei spalvos, dėmesingas klasikams ir šalia esantiems kolegoms, o tai puikiai matosi pažvelgus į publikuojamą medalių galeriją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *