Kūryba

Tai autobiografinis kūrinys apie vaikystės atmintį, apie kelią tarp artumo ir ilgesio bei ryšį tarp vaiko ir močiutės. Tekste per gamtos vaizdus ir vidinį pasakojimą autorė bando atskleisti vaikystės trapumą, praradimą ir tai, kas lieka žmogaus atmintyje visam gyvenimui.

Dr. Almos Lapinskienės recenzija apie Nijolės Raižytės romaną “Florentina”.

Mūsų garsiojo oreivio, rašytojo ir mecenato Gintaro Šiurkaus dvi naujos novelės iš ciklo “Laisvės sala”, kuriose autentiška fakto literatūros tematika subtiliai papildoma menine išmone.

Dvidešimt septintoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už mitų, legendų ir praeities jungtį, ribinių patirčių groteskišką sankirtą eilėraščių rinkinyje “GAVENDOS” (Vilnius: Slinktys, 2025), paskirta poetui GVIDUI LATAKUI.

Nauji mūsų kūrybingojo ir darbštaus poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai “Vingiorykštės” ir dar daug kitų spalvingų arabeskų.

Talentingos jaunosios rašytojos Jovitos Poviliūnaitės kūryba mums jau žinoma, nūnai skelbiame jos naujus kūrinius – fantazijos, paslapties, liūdesio, mistinių nuojautų kupinas dvi noveles “Apleisto dvaro alsavimas” ir “Sulaukiau” .

Poeto. literatūros kritiko Tomo Vyšniausko recenzija apie naująją Gedimino Jankaus novelių ir novelečių knygą “Hamletas miręs” (Kaunas: Kauko laiptai, 2025)

Poeto, kunigo Justo Jasėno jautri poetinė impresija Naujųjų metų pradžiai.

Rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis recenzuoja naują Gedimino Jankaus novelių ir novelečių knygą “Hamletas miręs” (Kaunas: Kauko laiptai, 2025).

Poeto, kunigo Justo Jasėno jautrus adventinis pamąstymas, belaukiant šv. Kalėdų ir palydint besibaigiančius metus.

Jaunosios literatės Jovitos Poviliūnaitės dvi kalėdinės novelės – impresijos, kupinos vidinės šilumos, jautrumo, nostalgiško liūdesio ir vilties blyksnių.

Literato Viliaus Kupčinsko novelė CARITAS, paskelbta knygoje “Geros novelės 2025”.

Nauji Vytauto Stulpino eilėraščiai VAKARIJOS.

Poeto, dailininko Gvido Latako naujosios poezijos knygos “Gavendos” (Vilnius: Slinktys, 2025), sutiktuvės įvyko Vilniuje, jaukioje, kamerinėje knygyno “Mint Vinetu” aplinkoje. Autorius skaitė savo eiles, literatūrologė, dr. Gintarė Bernotienė dalinosi įžvalgomis apie Gvido “Gavendas”.

Rašytojo Alberto Sereikos šmaikšti, nuotaikinga novelė “Artelė pod nol – poluboks”, paskelbta rinkinyje “Geros novelės 2025”.

Rašytojos Anos Aleksandravičienės jautri novelė-impresija “Mazgelis”, paskelbta knygoje “Geros novelės 2025”.

Stanislovo Abromavičiaus išsamus pasakojimas apie naująją, jau 52-ąją Laimono Inio knygą “Aš myliu gyvenimą. Ar gyvenimas myli mane? Laiškai. Dienoraščiai. Atsiminimai. Dokumentai”

Nauji poeto, kunigo Justo Jasėno eilėraščiai, Pelėdų kalne parašyti

Rašytojos Aldonos Dudonytės-Širvinskienės subtili, jautri novelė-impresija “Šokis lietuje”

Lapkričio 25 d. Kėdainių profesinio rengimo centre svečiavosi poetė, prozininkė, vertėja Violeta Šoblinskaitė Aleksa ir poetas, prozininkas, dramaturgas Gasparas Aleksa. Jauki, kamerinė popietė buvo skirta rašytojos V. Šoblinskaitės Aleksa kūrybai.

Kauno valstybiniame Muzikiniame teatre, perpildytoje Baltojoje salėje, įvyko Gedimino Jankaus naujos novelių ir novelečių knygos “Hamletas miręs” (Kaunas: Kauko laiptai, 2025) sutiktuvės – premjera.

Literatūrologo, dr. Ramūno Čičelio tradicinis analitinis klausimynas-recenzija poetui Vytautui Kazielai, skirtas jo naujai poezijos knygai “Juodi išbaidyti žvėrys” (Vilnius: Slinktys, 2025).

Poetė, rašytoja, Alytaus apskrities literatų klubo ,,Tėkmė‘‘ narė Scholastika Kavaliauskienė yra viena kūrybingiausių ir darbščiausių, jau išleidusi 20 poezijos ir prozos knygų. Jos novelė “Brukavotų” gatvelių atmintis” buvo paskelbta knygoje “Geros novelės 2025”, už ši kūrinį rašytoja pelnė diplomą. 

Kunigas, poetas Justas Jasėnas savo jautrų, eiliuotą In Memoriam skiria neseniai mus palikusiam rašytojui, žurnalistui Vygandui Juozapui Račkaičiui  (1939 I 1 – 2025 XI 12).

Lapkričio 27 dieną mūsų garsiosios lyrikės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės gimtadienis – jai sukaktų 81-eri. Skelbiame paskutiniuosius, 2023 m. sukurtus jos eilėraščius.

Rašytojas Gintaras Šiurkus savo kūrybą skelbia Jono Adamso slapyvardžiu. Jo novelė “Inteligentai” atskleidžia Geros novelės konkurso sumanymo esmę, biurokratinį atsakingų asmenų atsargumą, pagrindinio personažo Zigmo (be abejo, paties G. Šiurkaus prototipo), entuziazmą, idealizmą ir nenumaldomą siekį įgyvendinti savo kilnų sumanymą.

Skelbiame jaunosios literatės Daivos Zabulionytės novelę “Ilgas akių kontaktas”, kuri spausdinama knygoje “Geros novelės 2025”. Kūrinys patraukė dėmesį savo nuoširdumu, ryškiu idealizmu, neįprastu, originaliu siužetu.

Roberto Keturakio (1935-2021) pamąstymai apie mirtį “Viršūnės”- vienas jo šviesiausių ir viltį teikiančių esė. Jis įkvėptai kalba  apie išėjimą iš šio pasaulio be liūdesio.

Neseniai pagerbėme ir prisiminėme mūsų garsųjį poetą ir vertėją Algimantą Mikutą jo pirmųjų mirties metinių proga, Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko jo atminimo popietė. Skelbiame gan menkai žinomą Algimanto Mikutos impresiją-prisiminimą apie mūsų garsųjį dramaturgą Juozą Grušą.   

Vėlinių išvakarėse mūsų bičiulis, poetas Vytautas Stulpinas neteko Mamos Konstancijos Stulpinienės. Kauno rašytojai reiškia gilią, nuoširdžią užuojautą. Skelbiame poeto atminimo žodį Ir eilėraštį “Sparnas”, skirtą Mamai.

Poeto,kunigo Justo Jasėno jautrūs pamąstymai apie Atmintį, apie Anapusybę – “Jeigu žinote, tai pasakykite, kaipgi Ten bus…”

Rašytojas Mantas Lideikis tapo ne tik “Geros novelės” konkurso trečios vietos laimėtoju, bet ir XII respublikinio prozos konkurso laureatu už novelę “Aitvaras”, kurią ir skelbiame. Nuoširdžiai sveikiname laureatą!

Skelbiame prieš metus mūsų svetainėje debiutavusios jaunos rašytojos Jovitos Poviliūnaitės novelę “Jūros akmenėliai”. Joje labai svarbi perteikiama impresionistinė atminimo nuotaika, kuri kaitaliojasi, kaip šviesotamsos efektai.

“Vytauts Telšiškis, neretai pasirodantis ir Kaune” – tai mūsų garsusis poetas žemaitis Vytautas Stulpinas su “Madrigalas vaganto sielai” ir kitais naujais eilėraščiais.

Teologijos studijas baigusiai Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių religinių įvaizdžių, evangelinių motyvų. Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti būties paveikslus. Skelbiame jos eilėraštį “Karališkos kilmės”.

Rašytojas Petras Venclovas savo atsiminimais apie studijas Vilniaus universitete 1963-1967 metais ženkliai papildo to meto memuaristiką. Jis ne tik atskleidžia tuometinių sovietinių ideologų uoliai prižiūrimą ir kontroliuojamą “mokymosi procesą”, bet daug vietos skiria studentiškai buičiai, pomėgiams, nuotykiams.

Publikuojame naujų, dar niekur neskelbtų poetės Ievos Rudžianskaitės eilėraščių pluoštą. Kokia įtaigi meninė metamorfozė, kuomet įprasti, kasdieniai mus supantys daiktai ar reiškiniai suskamba netikėtu, stebinančiu įvaizdžiu, o pakilimas virš kasdienybės, virš buitiškumo – itin ryškus.  

Skelbiame pluoštą eilėraščių iš naujos poeto, kunigo Justo Jasėno poezijos knygos “Sakų lietus” (Kaunas: Kauko laiptai, 2025).

Maironio lietuvių literatūros muziejuje rugsėjo 27 dienos popietę buvo paminėtas ir pagerbtas Algimantas Mikuta (1943-2024), – vienas žymiausių Lietuvos poetų, vertėjų, redaktorių. Gausiai susirinkę Poeto bičiuliai, Kauno rašytojai, artimieji dalijosi prisiminimais, skambėjo A. Mikutos eilėraščiai.

Gedimino Jankaus noveletė “Aktoriaus Emerlindo mono užkulisis” iš spaudai rengiamos novelių-novelečių knygos HAMLETAS MIRĘS.

Nauji poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai RUDENS ELEGIJOS.

Rašytojo Romaldo Zabulionio, 2025-ųjų J. Biliūno vardo Geros novelės konkurso laureato (II vieta) nauja lyriška novelė “TANGO”

Nauji poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai “Vasargalio dainos”

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje rugsėjo 10 dieną iškilmingai   įteikta devintoji respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija rašytojui Donaldui Kajokui už knygą “Leistinas privatumas: dienoraščiai, 1979-1999” ((Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024).  

Rašytojo Gedimino Jankaus laudacija, skirta Petrui Palilioniui jo gražaus jubiliejinio gimtadienio (85) proga, išsamiai apžvelgianti poeto, dramaturgo, eseisto kūrybinį ir visuomeninį kelią.

Prozininko Stasio Babono naujas apsakymas “Slaptojo budelio išpažintis”.

Pasibaigė pirmasis Jono Biliūno vardo Geros novelės konkursas „Laimės žiburys“. Paskelbti laureatai – Vytautas Balsys, Romaldas Zabulionis ir Mantas Lideikis. Skelbiame konkurso trečiosios vietos laimėtojo rašytojo Manto Lideikio novelę “Senis” ir nuoširdžiai sveikiname laureatą!

Pasibaigė pirmasis Jono Biliūno vardo geros novelės konkursas „Laimės žiburys“. Paskelbti laureatai – Vytautas Balsys, Romaldas Zabulionis ir Mantas Lideikis. Skelbiame konkurso antrosios vietos laimėtojo rašytojo Romaldo Zabulionio novelę “Partizanas” ir nuoširdžiai sveikiname laureatą!

Garsiojo poeto, vertėjo Algimanto Mikutos (1943 05 13 – 2024 08 14) mirties pirmosioms metinėms pluoštelis jo eilėraščių – “Ne kažin ką poetai man begali pasakyti”.

Gedimino Jankaus novelė ŠVENTAS PETRAS iš knygos “Rytoj”, kuri pelnė Veliuonos novelės premiją.

Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija poeto Viktoro Rudžiansko eilėraščių knygai “Išnykęs pasaulis” (Kaunas: Kauko laiptai, 2025). Literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo ir analizės forma atskleidžia gilias recenzento įžvalgas.

Poeto Vytauto Stulpino nauji vasarvidžio eilėraščiai

Rašytojos Aldonos Dudonytės-Širvinskienės senųjų padavimų dvasia apipinta jautri poetinė impresija “Juodonių piliakalnis Liepos 6-ąją”.

Nauji poeto, kunigo Justo Jasėno eilėraščiai JUDAIKA, jaudinantys tragiškos atminties, masinio žydų naikinimo skausmingi atodūsiai.

Mūsų nenuilstanti garsioji vertėja iš suomių kalbos Aida Krilavičienė pasidalino naujausiu savo darbu – šiuolaikinės suomių rašytojos Mia Kankimäki romano “Apie jas galvoju naktimis” vertimu. Skelbiame ištrauką iš romano apie rašytojos Karen Blixen (1885–1962) painaus ir sudėtingo gyvenimo istoriją.

Mūsų garsiajam poetui, prozininkui, redaktoriui Robertui Keturakiui šie metai būtų jubiliejiniai – jam sukaktų 90 metų. Skelbiame keletą eilėraščių iš jo paskutiniojo rinkinio “ne ži no ma sis” (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2020).

Poeto, kunigo Justo Jasėno jautrūs ir skaudūs pamąstymai Gedulo ir Vilties dieną prisimenant: “Žydi bijūnai, žydi jazminai. Gražu, o neguodžia. Lemtis žiedus, o ir gyvenimus akimirksniu juodai nudažė. Tai taip ir liks… Lietuviškas birželis. Per patį jo žydėjimą – juoda brydė ir žiedlapiai balti”.

Poeto, literatūros kritiko Tomo Vyšniausko įžvalgos-recenzija apie naująją Viktoro Rudžiansko eilėraščių knygą “Išnykęs pasaulis” (Kaunas: Kauko laiptai, 2025).

Maloniai nustebino kolega, garsusis mūsų prozininkas ir dramaturgas Petras Venclovas, netikėtai pateikęs visą pluoštą savo poezijos – “Netyčia parašytą eilėraščių ciklą”. Tyčia ar netyčia, tačiau eilės byloja apie itin jautrią prozininko poetinę klausą, lyriškumą ir gebėjimą subtiliai perteikti meilės temą.

Anykštėnės rašytojos Aldonos Dudonytės-Širvinskienės jautri novelė-impresija biliūniška tematika, kalbanti apie nesenstančias dvasines vertybes.

Skelbiame režsieriaus, rašytojo Vytauto Balsio naują novelę “Gyvatnešis”, kupiną paradoksų ir drastiškų situacijų.

61-ojo tarptautinio festivalio “Poezijos pavasaris” 2025 Kaune iškilmingo atidarymo Kauno muzikiniame teatre metu buvo prisimintas ir pagerbtas iškilus mūsų poetas Algimantas Mikuta. Skelbiame Gedimino Jankaus poeto atminimui skirtą laudaciją.

Įsibėgėjant Poezijos pavasariui, skelbiame mūsų kolegos ir bičiulio Vytauto Stulpino, pelnytai tituluojamo ŽEMAITĖJĖS POETU, naujausius eilėraščius.

Mūsų žinomos rašytojos, poetės, profesorės Jūratės Sučylaitės naujas istorinis romanas “Imanuelio kelias” itin ryškiai išsiskiria bendrame nūdienos prozos sraute savo užmoju, gilumu ir psichologine įžvalga. Knyga buvo pristatyta Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje.

Mūsų originalus poetas, talentingasis dailininkas, mažosios plastikos meistras Gvidas Latakas pakvietė į savo tapybos darbų parodą galerijoje “Pelėdų kalnas”.

Poeto, kunigo Justo Jasėno rengiamos naujos knygos “Zarasai. Būties kalbėjimai” fragmentai

Kūrybingas ir darbštusis poetas, kunigas Justas Jasėnas šį kartą maloniai nustebino eilėraščių ciklu, skirtu Panevėžio dvasiai. Ir miesto aikštėje, ir aplinkinėse gatvelėse jis mato ir jaučia užslėptas prasmes, simbolius ir ženklus.

Mūsų garsiosios, mylimos poetės Aldonos Puišytės-Grigaliūnienės iki šiol neskelbti eilėraščiai, skirti Šventoms Velykoms, parašyti 1997-1998 metais.

Laikraštyje “Kalvotoji Žemaitija” šviesios atminties filosofą, leidėją, bibliofilą, “Naujosios Romuvos” redaktorių Andrių Konickį (1956-2021) prisimena poetas Vytautas Stulpinas

Šiemet dvidešimt šeštąja simboline Vieno lito premija apdovanota rašytoja Lina Navickaitė-Greičiuvienė. Premija skirta už fantazijos siausmą, magijos, mistikos ir realybės sankirtą romane paaugliams ir visai šeimai „Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024). Išsamiau – Modesto Patašiaus fotoreportaže.

Poetas, kunigas Justas Jasėnas jautriai apmąsto Didžiosios savaitės liturgiją, Kryžiaus kelią ir kviečia mus visus pajusti Prisikėlimo artumą.

Poetė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė savo recenzijoje “Už sapnų yra šviesa” atidžiai ir dėmesingai analizuoja Linos Navickaitės, šių metų Vieno lito premijos laureatės, romaną “Ketvertas su paukščiu”.

Rašytojas Gediminas Jankus. Ištrauka iš spaudai rengiamos novelių knygos “Riteris, Mirtis ir Velnias”. 

Prozininkė, muziejininkė Nijolė RAIŽYTĖ išleido savo naują romaną “Florentina” (Vilnius: Slinktys, 2025). Tai jau aštuntoji autorės prozos knyga. Skelbiame ištrauką iš knygos – “Florentinos lobis”.

Poeto Vytauto Stulpino eilėraštis “Knyga”

Poetas, kunigas Justas Jasėnas jautriai medituoja Kryžiaus kelio tema, apmąstydamas ir primindamas kunigo, kankinio, Štuthofo kalinio Alfonso Lipniūno (1905-1945) kančios, išbandymų ir vilties kelią.

Rašytojas Gediminas Jankus prisimena ir primena mūsų garsųjį poetą, prozininką, redaktorių Robertą Keturakį (1935-2021) jo 90-ojo gimtadienio proga, aptaria kelis ryškiausius, įsimintiniausius rinkinius bei knygas.

Rumiškėse, Kaišiadorių muziejaus J. Aisčio ekspozicijos muziejuje, kovo 6-osios pavakarę pristatyta poeto Jono Aisčio ir jo literatūros premijos laureatų knyga „Kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri…“.  Knyga išleista 120 -osioms J. Aisčio gimimo metinėms.

Viena naujausių profesoriaus Aleksandro Vitkaus knygų – “Ulmo byla. Nacių  masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais”. Profesorius susitelkė prie mažai žinomo, prieš 66 metus Ulmo mieste vykusio Tilžės gestapo ir Klaipėdos vokiečių policijos narių teismo proceso.

Poetės Eglės Perednytės eilėraštis “Šviesusis angele nakties”, kurį jį perskaitė kunigo Ričardo Mikutavičiaus pagerbimo popietėje Kauno šv. Antano Paduviečio bažnyčioje

Rašytojos Aldonos Dudonytės-Širvinskienės jautri impresija “Plaukianti sala”, atverianti vienovę su gamta, dvasios nuskaidrėjimą.

Rašytojo Laimono Inio recenzija apie literatės, Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrinėtojos Editos Barauskienės knygą „Šimtas metų po vienu stogu. Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui“ .

Rašytojos Aldonos Ruseckaitės išmone ir netikėtumais kibirkščiuojanti jautri impresija – fikcija “Naktiniai pokalbiai”, susiejanti du kunigus rašytojus – J. Tumą Vaižgantą ir Ričardą Mikutavičių, kurio 90-metį minime.

Garsusis oreivis, oro balionų entuziastas ir čempionas Gintaras Šiurkus turi dar vieną, ryškų rašytojo talentą. Itin kuklus, savo kūrybą jis skelbia tik retsykiais Jono Adamso slapyvardžiu, tad džiugu, kad rašytojas maloniai sutiko pasidalinti savo apysaka “Koks nuostabus pasaulis” mūsų svetainėje.

Darbštus ir kūrybingas rašytojas, redaktorius, eseistas Laimonas Inis pastaruoju metu intensyviai dirba – be kūrybinio darbo, redaguoja knygas, rašo išsamias recenzijas. Pradžiai skelbiame vieną jų – knygos „Kunigas, mąstytojas, mokytojas Jonas Jūraitis“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2020), recenziją.

Naujas poeto, kunigo Justo Jasėno eilėraščių ciklas “Prie paminklų ir vardų, bet greičiausiai bus – už jų…”, atskleidžiantis originalų autoriaus požiūrį į mūsų šviesuolių, kultūrininkų darbus ir veiklą. Tai jautrūs, nekasdieniški pamąstymai paminklų papėdėse.

Jautrus, Tėvynės meilės ir gilaus jausmo kupinas poetės Eglės Perednytės eilėraštis “Lietuvai”.

Rašytojo Romaldo Zabulionio dvi nuotaikingos novelės – “Daug sveriantis” ir “Mo”, kupinos šypsenos, saviironijos, žmogiškos atjautos ir meilės artimui

Ištrauka iš prozininko Stasio Babono naujos apysakos “Pranas nuo Ariogalos”, pasakojančios apie savanorio Lietuvos kario Prano Eimučio gyvenimą ir tragišką žūtį Kaune, 1919 metais, ginant Amerikos misiją bei tolesnius įvykius.

“Vytauts Telšiškis, neretai pasirodantis ir Kaune” – taip save apibūdina mūsų garsusis poetas žemaitis Vytautas Stulpinas. Jo pasirodymas visada kūrybingas – šį kartą su nauju eilėraščiu “Senbuvis”.

Garsųjį kunigą, poetą Ričardą Mikutavičių (1935-1998), jo 90-mečio proga prisimena ir mintimis apie V. Rudžiansko biografinę knygą “Gyvenęs ir mūsų gyvenimus” dalinasi Gediminas Jankus

Kūrybingojo poeto Vytauto Stulpino naujų eilėraščių “VISATVĖ” publikacija.

Poeto, eseisto Justo Jasėno impresija “Stelmužė. Stiprybė iš šaknų”.

Poeto, kunigo Justo Jasėno esė, skirtas tragiškajai 1991-ųjų metų Sausio 13-ajai.

Poetei Ievai Rudžianskaitei maloniai leidus, spausdiname naujų, dar niekur neskelbtų jos eilėraščių pluoštą (įvardijau juos vienu man įstrigusio eilėraščio pavadinimu – “Apie Odę džiaugsmui niūniuojantį berniuką”).

Poetė Eglė Perednytė sukūrė eilėraštį “Kurti – tai meile gyventi” savo mylimai poetei Aldonai Elenai Puišytei, pažyminčiai gyvenimo Jubiliejų

Kunigo, poeto, eseisto Justo Jasėno jautri šviesi impresija “Paskutinei metų dienai”.

Džiugina mūsų kolegos, garsiojo poeto Vytauto Stulpino kūrybingumas. Naujausi jo eilėraščiai – “Kumštinės pirštinės mezgimas”, juose dar ryškiau atsiskleidžia poeto vidinis pasaulis, jis prasmingai kalba apie mūsų egzistenciją, būtį, kasdienius potyrius. Ne kartą esu pabrėžęs, kad V. Stulpinas – slėpinių poetas, jo kosmologinės temos ir vizijos primena Vytauto Mačernio atvėrimus.  

Poeto, prozininko, redaktoriaus Roberto Keturakio (1935-2021) eilėraštis “Regėjimas”, kuriame subtiliai perteikiama adventinė Vilties ir Šviesos nuotaika.

Mūsų poeto, dailininko Gvido Latako naujausių eilėraščių ciklas “Salantų durys”.

Tęsiasi viltingas Adventas ir vėl dalinamės kunigo, poeto Justo Jasėno sakraliniais posmais, sukurtais dvasinės misijos metu Izraelyje – “Iš pažadėtosios ūksmės”.

Prasidėjusio Advento šviesoje kunigas, poetas Justas Jasėnas pasidalino savo naujais eilėraščiais – pakylėtais ketureiliais, sukurtais dvasinės misijos metu Izraelyje.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė išleistų šio mėnesio skaitomiausių knygų sąrašą. Pirmoje vietoje – Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas “Vienatybė” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024).

Mūsų kolegos, kūrybingo poeto Vytauto Stulpino nauji “Priešžiemio” eilėraščiai. Juose giliai ir prasmingai kalbama apie mūsų visų egzistenciją, būtį, regis, jo žvilgsnis ir širdies nerimas pasiekia kitas, aukštesnes sferas, kosmologines temas ir vizijas. Iš tiesų jis – slėpinių poetas, savo kūryba primenantis kai kuriuos Oskaro Milašiaus, Vytauto Mačernio atvėrimus.

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko A. Ruseckaitės romano “Vienatybė” pristatymas. Sausakimšoje salėje autorė išsamiai ir jautriai pasakojo apie gerokai užmirštą talentingą beletristę, publicistę Oną Pleirytę-Puidienę, jos dramatiško gyvenimo epizodus, skambėjo M.K. Čiurlionio preliudai (pianistė Šviesė Čepliauskaitė), ištraukas iš knygos skaitė aktorė Daiva Škelevaitė. Vakarą vedė rašytojas Gediminas Jankus. 

Anykštėnė rašytoja Aldona Dudonytė-Širvinskienė – labdaros ir paramos fondo “Baltasis balandis”, remiančio jaunuosius poetus, pirmininkė. Visuomeniniai darbai ir kultūrinė veikla netrukdo Aldonai Širvinskienei kurti, ji išleido per dvidešimt poezijos ir prozos rinkinių. Autorei maloniai sutikus, skelbiame jos naujausią novelę-impresiją “Lagaminas”.

Kunigo, poeto Justo Jasėno nauji eilėraščiai “Sėklelės iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laukų”, jautriai prisiliečiantys prie mūsų istorinės praeities, dramatiškų likimų, apmąstantys moralines vertybes ir gyvenimo laikinumą.

Poetas Algimantas Mikuta (1943-2024) mus paliko tik prieš keletą mėnesių, rugpjūčio 14-ąją. Vėlinėms – Visų mirusiųjų pagerbimo dienai – jo eilėraštis “Žemaitija. Vėlinės”.

Dramaturgas, teatro kritikas Gediminas Jankus recenzuoja Nacionalinio Kauno dramos teatro 105-ojo sezono premjerą – režisieriaus Gintaro Varno pastatytą garsaus lenkų dramaturgo Tadeusz Różewicz (1921-2014) dramą “Kartoteka”.

Poeto, kunigo Justo Jasėno jautrūs pamąstymai – impresija “Sodo liepsnelės sapno krašte” artėjančių Vėlinių tema, priminimai-prisiminimai apie iškeliavusius Amžinybėn.

Jautri ir prasminga rašytojo Romaldo Zabulionio simboliškų ženklų prisodrinta impresija “Baltoji paukštė”.

Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio tradicinė recenzija – literatūrinis klausimynas poetui Vidmantui Elmiškiui apie jo eilėraščių knygą “Atsimokymas” (Kaunas: Kauko laiptai, 2024).

Prieš keletą mėnesių palydėjome Anapilin mūsų garsųjį ir mylimą Lietuvos poetą, vertėją, Kauno poetinės mokyklos pradininką ir ryškiausią atstovą Algimantą Mikutą. Jo šviesiam atminimui – vienas paskutiniųjų eilėraščių “Rudeninis romansas” iš knygos “Paukšteliai laksto pažemiais” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023).

Jau pasirodė literatūrinio elektroninio žurnalo RANKOS devintasis numeris.

Rašytojas Gediminas Jankus savo laudaciją skiria kolegai poetui, prozininkui, publicistui Stanislovui Abromavičiui jo jubiliejinio gimtadienio proga, skelbiama Jubiliato autobiografija bei poetinė kūryba.

“Akimirkų atspindžiai. Novelės” – jaunos, unikalaus talento kūrėjos Jovitos Poviliūnaitės debiutas mūsų svetainėje. Pasak rašytojo Gedimino Jankaus, jos novelės – nūnai mūsų prozoje itin retas impresionistinis kalbėjimas, akimirkos įspūdžio pagava, nevengiant romantizuoto pakylėjimo.

Autobiografinių motyvų pripildyta Aldonos Dudonytės – Širvinskienės jautri impresija “Susitikimas su Vaižgantu” netikėtai ir itin nuoširdžiai byloja autorės gebėjimą subtiliai kalbėti apie dvasinius dalykus, taupiais štrichais atskleisti rašytojo asmenybę, skirti dėmesį klasiko gimtinės vaizdams. 

Mūsų bičiulio, prozininko ir poeto Romaldo Zabulionio nauja nuotaikinga, šypseną kelianti novelė – impresija “Kai nukrenta galva”, atskleidžianti ir primenanti sovietmečio realijas.

Rašytojas Gediminas Jankus savo laudaciją skiria kolegei poetei, prozininkei, dramaturgei, vertėjai Violetai Šoblinskaitei jos jubiliejinio gimtadienio proga.

Mūsų kolega poetas, kunigas Justas Jasėnas jautriame esė “Tylus žolynėlių šnekėjimas” apmąsto Žolinių prasmingumą ir gilumą.

Tiesą sakant, ir keliems metams prabėgus nuo Roberto Keturakio mirties, dar sunku kalbėti apie Poetą, kaip jau išėjusį, mus palikusį. Gedimino Jankaus mintys apie Poeto paskutines knygas, eilėraščiai iš knygos “Nežinomasis”  

Rašytojos Linos Navickaitės esė “Pasroviui su vasara ne akvariumo žuvelių stiliumi” jaudina jautriai išsakytu vidiniu nerimu dėl vis labiau įsigalinčios kasdienės masinės kultūros-chaltūros, kvietimu nesiklaidinti nūdienos “niekmalos malūnuose”.

Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija-impresija poeto Juliaus Kelero eilėraščių knygai “Atvirom akim” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024). Literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo ir analizės forma atskleidžia recenzento įžvalgas, skatina suvokti tekstų reikšmingumą ir prasmę.

Poetės, rašytojos Violetos Šoblinskaitės Aleksa nauji eilėraščiai žurnalo “Žemaičių žemė” aštuntame (liepos) numeryje.

Tai naujos mūsų garsiojo poeto Vytauto Stulpino Vasarvidžio eilės, drįsau jas taip pavadinti. Jose dar ryškiau atsiskleidžia poeto vidinis pasaulis, jis giliai ir prasmingai šneka apie mūsų visų egzistenciją, būtį, kasdienius potyrius perkelia į visuotinumo lygmenį. 

Mūsų prašymu kolega, poetas Viktoras Gulbinas pateikė pluoštą naujausių savo eilėraščių, kuriuos su malonumu skelbiame. Eilėse ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies.

Mindaugas karalius (Mindaugas Švėgžda) susimylėjo, atsiliepė į nuolankų Gedimino kunigaikščio (Gedimino Jankaus) prašymą ir atsiuntė savo karališkųjų eilių, kurias ir skelbiame pasidžiaugdami.

Poetas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis tradiciniame pamąstymų esė “Specializuoto žinojimo likimas” aptaria situaciją mokslinio pažinimo srityje ir masinės profanacijos visuomenėje poveikį.

Skelbiame ištraukas iš naujosios dramaturgo Tomo Šinkariuko pjesių knygos “Poetiškai korektiškas nužudymas”.

Nauji Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščiai “Elegija Alėjos princui”

Nauji Gintaro Patacko eilėraščiai. Vieną jų – “Armagedoną”, poetas skaitė per poezijos festivalio “Poezijos pavasaris” 2024 Kaune atidarymą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre gegužės 12-ąją. Būtent tą dieną “Armagedonas” ir sukurtas.

Iš tiesų, retas ir stebinantis atvejis mūsų nūdienos literatūroje, neseniai pasirodžiusi kaunietės rašytojos Linos Navickaitės – Greičiuvienės solidžios apimties knyga “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija” (Kaunas: Kauko laiptai, 2024). Unikali ne savo apimtimi (per 400 psl.) bet visų pirma netikėtumu ir pribloškiančiu daugiaprasmiškumu, filosofiniu gilumu, beribe fantazija ir išmone. 

Rašytojo Romaldo Zabulionio apsakymas “Duona” – jautrus, nuoširdus atvėrimas į jau gerokai primirštą kasdienę buitį, kurioje ir spindi tikrosios vertybės – visų pirma, meilė ir pagarba duonai kasdieninei.

Rašytojos Aldonos Dudonytės-Širvinskienės nauja novelė-impresija “Balta paukštė” sudomino savo netikėtu siužetu, originaliu sumanymu, paslaptingumo, mistikos ir fantastikos elementais.Tačiau toji fantastika – itin sąlygiška, juk tema, kurią rašytoja gvildena, yra aktuali, reali ir nūdieniška – besielio dirbtinio intelekto iššūkiai dvasingumui ir žmogiškumui. Ir nors veiksmas vyksta tolimoje ateityje, nesunkiai pajuntame nūdienos problematiką – pasirinkimo būtinybę. 

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija: literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas autorei skirtas už poezijos knygą „Tryliktasis mėnuo“. Tuo pačiu ji bus paskelbta ir tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ laureate.

Rašytojos Linos Navickaitės romanas “Ketvertas su paukščiu'” VDU kūrybos komunikacijos studentei Monikai Vasiliauskaitei tapo paskata pasikalbėti su rašytoja apie kūrybiškumą, kūrėjo asmenybę, rašymo procesą ir, žinoma, apie jaunųjų skaitytojų laukiantį naują magišką pasaulį. 

Poetas, literatūrologas, dr. Ramūnas Čičelis tęsia susirašinėjimą-diskusiją su semiotiku Andriumi Atkočiūnu. Šis laiškas-esė “Vidurio Rytų europiečio tapatybė III” skelbiamas Bernardinai.lt

Nauja rašytojo Romaldo Zabulionio smagi, nuotaikinga novelė “Katino sakmė”.

Poeto Roberto Keturakio (1935-2021) eilėraštis “Kauno kronikos paraštėje” iš knygos “Nežinomasis” (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2020) 

Mūsų garsiojo žemaičio poeto Vytauto Stulpino nauji eilėraščiai byloja apie naujas kūrybines aukštumas, dar gilesnes egzistencines temas.

Darbštusis ir kūrybingas mūsų kolega rašytojas Laimonas Inis neseniai išleido naują biografinių sakmių knygą “GYVENIMU IR MEILE TIKIU. Mažosios Lietuvos žymūs kultūros žmonės”. (2024, Kaunas, Naujasis lankas). Autoriui maloniai sutikus, skelbiame vieną biografinę sakmę – “Naktis su nepažįstamąja” iš naujosios knygos.

Artėjančiai Prisikėlimo šventėi – Justino Marcinkevičaus eilėraštis “Velykos” iš rinktinės “Amžino rūpesčio pieva 1962–2004”, Vilnius: Versus aureus, 2005.

Aktyvi, energinga,, itin ženklius darbus atliekanti, kūrybingus žmones burianti, yra anykštėnė Aldona Dudonytė-Širvinskienė – poetė, prozininkė, labdaros ir paramos fondo “Baltasis balandis”, remiančio jaunuosius poetus, pirmininkė. Autorei maloniai sutikus, skelbiame jos naujausią jautrią prozos impresiją “Laumių pelkė”.

Prozininko Stasio Babono naujo apsakymo “Sofijos gernika” siužetą vienija meilė ir atjauta, tie netikėti širdies krustelėjimai, verčiantys kitu žvilgsniu pažvelgti įpraston kasdienybėn, Šviesą ir viltį temdo žmonių žiaurumas, karas, gyvybės naikinimas. Be abejo, akivaizdžios aliuzijos į rusofašistų puolamą ir žudomą Ukrainą, žūstančius vaikus.

Nuoširdžiai sveikiname mūsų kolegę prozininkę poetę JUTTĄ NOAK, išleidusią naują novelių knygą “Violetinė suknelė” (Kaunas: Kauko laiptai, 20234)! 

Laudaciją Vieno lito premijos laureatei Ievai Rudžianskaitei poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas perskaitė iškilmingame premijos įteikimo vakare kovo 21 d. Kauno menininkų namuose.

Poetui Jonui Strielkūnui – 85. Skelbiame pluoštą eilėraščių iš jo eilėraščių knygos “Ligi dvyliktos” (Vilnius: LRS leidykla, 2003)

Poetui, kunigui Justui Jasėnui garsaus medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio (1949-2013) darbai sukelia daugybę emocijų, minčių, vizijų, kurios išraišką įgavo “Mąstymuose pagal R. Idzelio kryžiaus kelio stotis”.

Kovo 12-ąją – poeto Roberto Keturakio gimtadienis, jam sukaktų 89-eri (1935 03 12 – 2021 10 26). R. Keturakio filosofinė lyrika giliai paliečia ir atskleidžia skaudžiausius mūsų tautos potyrius, netektis, tragiškus virsmus. Reflektuotos individualios patirtys ir apmąstymai perauga į tautos, netrukus, laipsniškai – į šiuolaikinio pasaulio būties įprasminimą.

Prelatas, poetas Vytautas Vaičiūnas šiandien, kovo 7-ąją pasitinka savo garbingą 80-mečio Jubiliejų. Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir skelbiame rašytojo Gedimino Jankaus apmąstymus “Prelato Vytauto Vaičiūno sakralinė poezija”.

Stebina ir džiugina mūsų kolegos, garsiojo poeto Vytauto Stulpino kūrybingumas ir darbštumas. Jis nuolat kūrybiniame vyksme, polėkyje, dabar per trumpą laikotarpį poetas parašė visą pluoštą naujų eilėraščių.

Poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščiai, skirti teisininkų gildijai.

Mūsų kolegos, poeto ir eseisto Česlovo Skaržinsko eilėraščiai iš rengiamos naujos poezijos knygos

Džiaugiamės kolegės prozininkės, poetės, eseistės Linos Navickaitės netrukus pasirodysiančiu romanu paaugliams “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija”, skelbiame romano fragmentą.

Šiemet netrukus pagerbsime mūsų garsųjį, dramatiško likimo rašytoją Vladą Kalvaitį (1929-2018) jo 95-ojo gimtadienio proga. Rašytojas Gediminas Jankus prisimena kolegą, aptaria jo garsųjį romaną “Sustiprinto režimo barakas”.

Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija-impresija mūsų kolegos eseisto, poeto Česlovo Skaržinsko esė knygai “ Ženklai”. (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). Netikėta literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo ir analizės forma atskleidžia gilias recenzento įžvalgas, skatina suvokti tekstų reikšmingumą ir prasmę.

Kauno Centriniame knygyne PEGASAS (Laisvės al. 81, Kaunas) vasario 22 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks poeto, prozininko, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio NAVAKO (1964-2020) atminimo vakaras, skirtas jo 60-mečiui.

Rašytoja Aldona Ruseckaitė vėl pradžiugino, baigdama rengti spaudai naują biografinį romaną – jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Puidienę-Vaidilutę. A. Ruseckaitė, kaip jai įprasta, neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas. Rašytoja maloniai sutiko pasidalinti fragmentais iš naujosios knygos “Vienatybė: rašytojos Onos Puidienės-Vaidilutės likimas”. 

Šiais metais prisimename mūsų bičiulį, unikalaus talento poetą, prozininką, eseistą, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Kęstutį Navaką. Vasario 24-ąją – jo gimtadienis, poetas sulauktų 60-ties. Mūsų svetainė kaunorasytojai.lt parengė ir skelbia vienus iš paskutiniųjų Kęstučio Navako eilėraščių, sukurtų jau sergant, 2019-aisiais.

Poetės, eseistės Erikos Drungytės keli nauji eilėraščiai, sukurti “viduržiemy viduržemy…”

Rašytoją Romaldą Zabulionį pelnytai vadiname ĄŽUOLINČIUMI už jo meilę gamtai, augmenijai, o trumpa novelė “Ąžuolai prie Vaičiukupio” glaustai ir giliai kalbanti apie galingus medžius, tapusiais itin svarbiais simboliais herojaus gyvenime, dar kartą patvirtina jo ypatingą ryšį su gamta.

Poeto, kunigo Justo Jasėno keli eilėraščiai Vasario 16-osios proga

Rašytojas Gediminas Jankus prisimena kolegą prozininką, skulptorių ir tapytoją Liudą Gustainį 80-mečio proga (1944-2017), analizuoja jo paskutinį romaną “Dagilio, šuns ir kiti šešėliai”.

Rašytojas Gediminas Jankus recenzuoja filosofo, rašytojo, dr. Arvydo Juozaičio knygą “Kauno saulė. Miesto epas. II knyga”: Be jokios abejonės, “Kauno saulė” –  unikali knyga ir savo tematika, pateikimu, ir svarbiausia per Kauno istoriją (svarbiausius, kertinius įvykius) visai kitaip nuskambanti visos Lietuvos istorija.

Rašytoja Violeta Šoblinskaitė baigė rašyti ir parengė spaudai savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu mūsų prašymu ji vėl maloniai sutiko pasidalinti.

Rašytojas Gediminas Jankus aptaria poeto Alvydo Valentos poezijos rinktinę “Amerikos atradimas, arba vaizduotės šokis”: Intelektas žaižaruoja, intertekstai pribloškia netikėtumu, epigrafai ir nuorodos prie daugelio eilėraščių byloja apie itin platų interesų ratą, didžiulį, enciklopedinį apsiskaitymą ir žinias.

Naujuose poetės, prozininkės Gabrielės Laukaitytės eilėraščiuose (ji praėjusiais metais debiutavo mūsų svetainėje) dar ryškesnė moderni išraiška, netikėta forma, šokiruojantys įvaizdžiai, tačiau išlieka tai, kas bene svarbiausia jos kūryboje – gyvas,  skausmingas, itin atviras jaunatviškas atsivėrimas,

Gediminas Jankus: “Edmundo Janušaičio romanas „Čia esu aš“  – neįprastas kūrinys. Jame nėra vientisos siužetinės linijos, vyrauja stiliaus emocingumas, ekspresija. Tai autentiška maištingo, roko kartos 70-ųjų jaunimo siekių ir idealų istorija, laisvės troškimo istorija, nevengiant šoko terapijos ir nenorminės leksikos”.

Poetas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis ne tik spėja analizuoti naujas knygas, pateikti originalias filosofines įžvalgas, bet ir intensyviai kuria, rašo poeziją. R. Čičelis mūsų prašymu pasidalino naujais savo eilėraščiais “Iš rečitatyvų”.

Dvidešimt penktoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023) paskirta poetei, literatūros kritikei, filosofijos daktarei Ievai RUDŽIANSKAITEI.  

Garsioji ir darbščioji vertėja Aida Krilavičienė mūsų prašymu sutiko pasidalinti ištrauka iš naujojo vertimo – žymaus suomių rašytojo Joelio Haahtelos romano “Jokūbo kopėčios” su savo parengta informacija apie autorių ir jo veikalą.    

Poeto, kunigo Justo Jasėno jautrus 1991-ųjų tragiškų įvykių priminimas ir aukų pagerbimas eilėraštyje “Sausio prisilietimas”

Mūsų kolegė, rašytoja ir dailininkė Violeta Židonytė dalyvauja tradicinėje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus surengtoje konkursinėje parodoje “Kauno peizažas”. Džiugu, kad jos akvarelė paskelbta nugalėtoja, sveikiname!

Garsaus žemaičių, irgi Lietuvos poeto, septynių poezijos knygų autoriaus, LRS Kauno skyriaus nario Vytauto STULPINO nauji eilėraščiai

Kauno rašytojams tradiciškai įprasta pažvelgti į praėjusius metus, prisiminti ir sudėlioti kūrybinį kraitį, įvertinimus. Tikrai galima pasidžiaugti 2023-ųjų kauniečių rašytojų kūrybiniais pasiekimais -juk 2023 metais LRS Kauno skyriaus nariai išleido vienuolika įvairaus žanro knygų.

Kęstučio Navako (1964-2020) vienas eilėraštis metus palydint – “gyva gamta ir toks negyvas kelias…”

Mūsų kaunorasytojai svetainės prašymu rašytojui, filosofui Arvydui Juozaičiui maloniai sutikus, skelbiame jo naujausios dramos “Kudirka – buvau atėjęs” ištrauką.

Poeto Roberto Keturakio (1935-2021) eilėraštis “Tegul neliūdi Tavo akys” iš jo poezijos rinkinio “Teesie” (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2019).

Naujausia garsaus poeto Vytauto Kazielos knyga “Neatsimerk, Viešpatie” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023) yra netikėta lyginant su ankstesne kūryba. Elegišką susimąstymą, lyrinius motyvus, praeities vizijas pakeitė daug gilesnis, gyvenimo ir būties slėpinius apmąstantis motyvas. Egzistencinės būsenos, ribinės situacijos, pasirinkimo būtinybė – bene ryškiausi naujojo V. Kazielos rinkinio motyvai.

Gruodžio 24 d. baigiasi Adventas, ir mes užbaigiame mūsų kolegos, poeto, kunigo Justo JASĖNO pamąstymus – “Trupiniai iš Advento kraitelės”. Tai jau paskutinė, poetiškai įprasminta, gili homilija prieš šv. Kalėdas.

33-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetui, vertėjui, eseistui Tomui Venclovai už naujausią eilėraščių knygą „Už Onos ir Bernardinų“.

Mūsų kolegos poeto, eseisto Česlovo Skaržinsko eilėraštis “Gruodis”.

Skelbiame dar vienus mūsų kolegos, poeto, kunigo Justo JASĖNO adventinius pamąstymus “Iš Advento aruodų”.

Poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksa vienas eilėraštis VIRSMAS

Neseniai atradau garsiąją poetę Aldoną Puišytę ir kitame žanre – memuaristikoje ir eseistikoje, su neblėstančiu susidomėjimu skaičiau jos užrašų, pokalbių, straipsnių knygą  „Ką gyvenimas įrašė“. Tokios gilumos, nuoširdumo, pakylėto kalbėjimo retai beužtiksi panašaus pobūdžio rinkiniuose. Skelbiame ištrauką iš knygos.

  POEZIJA IR MUZIKA: ERIKA DRUNGYTĖ, LIUDAS MIKALAUSKAS, BEATA VINGRAITĖ   Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka gruodžio 11 d., pirmadienį, 17.30 val. kviečia į POEZIJOS IR […]

Tęsiasi Adventas, susikaupimo ir budynių metas. O mes tęsiame mūsų kolegos, poeto, kunigo Justo JASĖNO adventinius pamąstymus – ADVENTO STOTELĖS. Šį kartą – jau antroji.

Prasideda Adventas. Susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis. Šiais metais – nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 24 d. Mūsų kolega, poetas, kunigas Justas JASĖNAS svetainei kaunorasytojai.lt pateikė gražią adventinę dovaną – gilius pamąstymus ir homilijas.

Poeto, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio recenzija-impresija mūsų kolegės poetės Dovilės Zelčiūtės knygai “Koks tavo vardas”. Netikėta literatūrinio klausimyno, tuo pačiu savotiško teigimo forma atskleidžia gilias recenzento įžvalgas, skatina suvokti skaitomų eilėraščių užslėptą prasmę.  

Poeto, kunigo Justo Jasėno eilėraščiai impresijos Arvydo Juozaičio dramą “Kudirka – buvau atėjęs” palydint

Nuoširdžiai sveikiname mūsų kolegę, dramaturgę, poetę Daivą Čepauskaitę, kurios naują pjesę “Kai mes būsime jauni” pastatė Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Lapkričio 11 dienos popietę Utenos  A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje įvyko tryliktojo  „Atokių stočių“ almanacho sutiktuvės, kuriose dalyvavo 16 autorių iš visos Lietuvos. Gausiausias  desantas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo pristatyta naujausia filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Arvydo Juozaičio drama „Kudirka – buvau atėjęs“. Kartu su autoriumi dalyvavo Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė, aktorius Vilius Kaminskas, docentė, tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Inga Maknavičienė, o renginį moderavo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.

Nūnai prisimename itin gabų, tragiškos lemties jauną poetą Aleksandrą Žaltauską, spalio 31-ąją – jo gimtadienis. Jam sukaktų 26-eri… Jaunojo kūrėjo mama, poetė Vera Vasiljeva mūsų svetainei maloniai pateikė visą pluoštą eilėraščių iš jos sudaryto ir išleisto A. Žaltausko rinkinio “…nuo kalno” ir savo jautrius prisiminimus apie sūnų.  

Kunigas, poetas Justas Jasėnas savo homilijoje primena ir atveria Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų bei lapkričio liturgijos Bažnyčioje prasmę.

Mūsų mylimos poetės Dalios Teišerskytės elegiški, rudeniniai posmai

Rašytojos Aldonos Ruseckaitės didžiulį populiarumą pelnęs biografinis romanas “EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys” tęsia triumfo žygį per visą Lietuvą, žinoma, kartu su autore, kurios laukia šimtai jos kūrybos gerbėjų. Šį kartą Plungės, Klaipėdos bibliotekose A. Ruseckaitė savo romaną pristatė jau 52 kartą!

Nauja rašytojos Nijolės Raižytės novelė “Trofėjai” – jautri impresija gamtos ir žmogaus tema. Pasak autorės ją tebedomina paukščiai: laisvi, gražūs, drąsūs… N. Raižytė: “Sakoma, kad labiausiai paukščius mėgsta į vienišumą, kuris ir man būdingas, linkę žmonės, nes paukščių draugija netrikdo kaip žmonių ir kelia mažiau rūpesčių… Beje, paukščius labai mėgo ir Oskaras Milašius… Tačiau piktadariams paukštis dažnai virsta grobiu arba ilgai išsvajotu trofėju.

Mums gerai žinomas poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas šiais metais tapo prestižinės literatūrinės Antano Miškinio premijos laureatu už knygą „Vokais išvirkščiais“. Skelbiame pluoštą naujausių Tomo Vyšniausko eilėraščių.

Rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis nerimastingai ir skaudžiai rašo apie nūdienos Lietuvos tamsumas

Naujas prozininko Stasio Babono apsakymas “Autoportretas”. Pasak autoriaus: “artėja spalis. Artėja spalio antrasis šeštadienis… Jį mini daugelyje Europos šalių. Žmonės uždega žvakutes. Ne kapinėse – miestų aikštėse…” Tarptautinei organų donorystės dienai jautrus pasakojimas apie pasiaukojimą ir viltį.

Erikos Drungytės nauji eilėraščiai “Nykštukų klausimu” iš ciklo “Kava ryto parke baigiantis vasarai”

Mūsų garsiosios rašytojos Aldonos Ruseckaitės poetinis žodis – jautrios, jaudinančios miniatiūros “Motinos monologai, kai gyveno viena”

Mūsų svetainėje debiutuoja jauna poetė, kaunietė Gabrielė Laukaitytė. Jos poezijos pluoštas sudomino ir patraukė originalia, išmoninga raiška, temų platumu, netikėtais paradoksais, ir, kas bene svarbiausia – gyvu, skausmingu, itin atviru jaunatvišku atsivėrimu, kuriame pulsuoja nuoširdumas ir siekis pažinti gyvenimo paradoksus, asmenybės prieštaras, ribines situacijas.

Rašytojo Romaldo Zabulionio kūrybą jau ne kartą skelbėme, šį kartą jūsų dėmesiui siūlome novelę “Gandras”. R. Zabulionio realistinis stilius kupinas netikėtumų – jis nevengia mistinių ir fantastinių motyvų. Novelėje ryškus romantizuotas, pakylėtas požiūrį į gyvenimą, idealistiniai siekiai, viltys ir svajos.

Rašytojas Gediminas Jankus recenzuoja poetės Dovilės Zelčiūtės naują poezijos knygą “Koks tavo vardas” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023, redaktorius Viktoras Rudžianskas)

Mūsų garsiosios poetės Dalios Teišerskytės nauji vasaros eilėraščiai

Darbštus, kuklus, ir be abejo, talentingas rašytojas Romaldas Zabulionis, parašęs ir išleidęs keletą romanų, apsakymų, novelių bei poezijos rinkinių savo kūryba išsiskiria iš būrio literatų. Retai užtiksi tokią gilią pirmapradės gamtos, augmenijos, žemės pajautą. Mūsų prašymu rašytojas maloniai sutiko pasidalinti dar vienu savo kūriniu iš knygos “Vilko pėdos” – novele tuo pačiu pavadinimu. 

Skelbiame kunigo, poeto Justo Jasėno naujus eilėraščius.

Violeta Šoblinskaitė Aleksa, viena talentingiausių mūsų rašytojų, unikalaus talento kūrėja, itin darbšti ir kūrybinga, neseniai baigusi rašyti epinį romaną “Edipo dukterys”, jau rengia naują novelių knygą “Pirmuoju asmeniu”. Skelbiame vieną novelę iš būsimos knygos – “Paskutinė išpažintis”.

Šiandien prisimename mūsų kolegą, poetą, vertėją Vladą Baltuškevičių – prieš metus, 2022 m. birželio 4 dieną jis mus paliko, eidamas 84-uosius. Pagerbdami Vlado Baltuškevičiaus atminimą, publikuojame keletą jo eilėraščių.

Skelbiame kunigo, poeto Justo Jasėno, įvairiapusiais talentais apdovanoto kūrėjo, neseniai priimto į Lietuvos rašytojų sąjungą ir aktyviai dalyvaujančio LRS Kauno skyriaus veikloje, naujus eilėraščius (plačiau https://www.kaunorasytojai.lt/kuryba/kunigas-poetas-justas-jasenas-lietuvos-rasytoju-sajungos-kauno-skyriuje/)

Nuoširdžiai sveikiname mielą kolegę Aldoną Ruseckaitę su garbinga V. Mykolaičio-Putino literatūros premija už nūnai populiariausią ir skaitomiausią jos biografinį romaną “EMMI”, kurio pristatymai daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių sutraukė būrius susidomėjusių skaitytojų!

Mūsų garsusis prozininkas Gasparas Aleksa, septynių romanų autorius, baigė rašyti naują prozos veikalą “Tyruose liepsnojanti vyšnia” ir mūsų paprašytas, pateikė keletą ištraukų iš romano.

Džiaugiamės, sulaukę mūsų kolegos, kunigo ir poeto Justo Jasėno noro įsijungti į LRS Kauno skyriaus rašytojų būrį! Praėjusiais metais jis LRS valdybos vienbalsiai buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, ir nors gyvena ir darbuojasi Panevėžyje, viliasi kuo aktyviau dalyvauti kauniečių organizuojamuose renginiuose, knygų aptarimuose bei pristatymuose. 

Violetos Šoblinskaitės proza – meistriška, niuansuota, patraukia sodrūs, psichologiški charakteriai, netikėti siužeto vingiai, motyvuoti veikėjų poelgiai. Ir tie veikėjai – šalia esantys paprasti žmonės, regis, tik kasdienos rūpesčiuose ir buityje paskendę, tačiau kiek juose dvasinės stiprybės ir vidinės šviesos! Šv.Velykų susikaupusį laukimą praskaidrins nauja Violetos Šoblinskaitės novelė “Laiškas draugui” iš  rengiamos novelių knygos “Pirmuoju asmeniu”.

Rašytojas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis šv. Velykų išvakarėse pri(si)minė savo žemietį (gimusį netoli Pušaloto), mūsų kolegą poetą Giną Žiemį (1947 04 08 – 2020 01 01), kuris mus paliko prieš trejus metus. P. Palilionis atsiuntė poeto eilėraštį “Anetės Velykos”, lyg mūsų visų simbolinį pasveikinimą su šv. Velykomis iš anapusybės.

Džiugina Vytauto Balsio kūrybingumas, temų ir žanrų įvairovė, netikėti, netradiciniai siužetų viražai, personažų originalumas. Tačiau ne tik dramaturgijos žanre. Paaiškėjo, kad Vytautas paniro ir į prozos vandenis. Tikra staigmena tapo režisieriaus – rašytojo apysakų knyga “Gėlių slenkstis” (Vilnius: Sofoklis, 2022). 

Rašytojas Gediminas Jankus aptaria poeto, publicisto, redaktoriaus Vlado Vaitkevičiaus įvairių žanrų knygą “Dabar viskas kitaip”

Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko poeto, literatūros kritiko Tomo VYŠNIAUSKO trečiosios eilėraščių knygos “Vokais išvirkščiais” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022), pristatymas. Tai buvo neįprastas, netikėtas ir labai originalus knygos sutikimas, tai buvo pašnekesys – diskusija, gerokai praplėtusi vakaro temą.

Tik neseniai, praėjusių metų rudenį, sveikinome poetą, publicistą Česlovą Skaržinską priėmimo į profesionalių kūrėjų gretas proga, o nūnai kauniečiai kolegos gali vėl pasidžiaugti – Česlovas pareiškė norą įsijungti į Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus gretas. Mūsų prašymu jis svetainei įteikė ir pluoštą savo naujų eilėraščių.

Dar gilesnė ir sakyčiau, skaudesnė filosofinė lyrika ryški ir naujoje poetės, literatūros kritikės, dr. Ievos Rudžianskaitės poezijos knygoje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). Knygoje nerasime dirbtinumo, socialinio konstrukcionizmo, verksmingų sentimentų, visų tų dėmenų, lydinčių dažno poeto ar poetės eiliavimą.

Poetas, prozininkas Edmundas Janušaitis stebina savo kūrybingumu ir neišsenkančia fantazija. Tik neseniai sutikta paslapčių kupina jo poezijos rinktinė “Žaliakalnio ložė”, o dabar pasiekė naujas įžvalgų romanas “Su manimi ir be manęs” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023). Šią, jau ketvirtą Edmundo Janušaičio prozos knygą recenzuoja rašytojas Gediminas Jankus. 

Su džiugesiu sutikau žinią, kad rašytoja Violeta Šoblinskaitė rašo (ir, ko gero, jau baiginėja rašyti – redaguoja), savo naują romaną “Edipo dukterys”, kurio fragmentu ji maloniai sutiko pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais ir kolegomis. Iš šių ištraukų akivaizdus aukštą meistriškumą pasiekęs V. Šoblinskaitės prozininkės talentas, jos pasakojimas įtraukiantis, veikėjų gyvenimo dramos ir vingiai jaudina, nes yra sukurti su meile, atjauta ir dideliu išmanymu. 

Tai bent vakaras Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje! Netikėtas ir neįtikėtinas, sukėlęs didžiulį susidomėjimą savo originalumu ir neįprastumu. Menininkių ir poezijos kūrėjų sąveika, įsiskaitymas ir interpretacijos, eilėraščių skaitymas, nuoširdūs atsivėrimai ir muzika, gyvos žodinės ir vizualinės improvizacijos! 

Sausio 29-osios popietę Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus nariai,  meno mylėtojai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame vyko LRS nario, poeto, rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Dalyvius pasitiko muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Eglė Rankauskienė ir pakvietė į renginių salę.

Sigito Gedos jubiliejinis gimtadienis – (jam sukaktų 80), paskatino dar kartą įdėmiai skaityti jo kūrybą, ypač paskutinę išleistą dienoraščių ir tyrinėjimų solidžią knygą “Vasarė ajero šneka” (2008). Ne veltui tvirtinama, kad geriausias raktas į kūrėjo pažinimą – jo paties atsivėrimai, ypač tokio didžio ir visaapimančio talento, mūsų literatūros titano. Be abejo, jį drąsiai galima vadinti Titanu, prometėjiškos dvasios ir galios išskirtine, kultine asmenybe. 

Naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai nepalieka abejingų. Juose dar ryškiau atsiskleidžia poeto vidinis pasaulis, aprėpiantis ne tik gimtąją Žemaitiją, bet giliai ir prasmingai šnekantis apie mūsų egzistenciją, būtį, kasdienius potyrius perkeliantis į visuotinumo lygmenį.

Poetė, Poezijos pavasario laureatė (1990) Gražina Cieškaitė – viena savičiausių mūsų kūrėjų, filosofinės meditacijos, sudėtingų, paviršutiniškai neišgliaudomų eilių autorė. Norint pajusti ar bent kiek perprasti Gražinos kūrybos pasaulį, reikia būti pasiruošusiam ir pasiryžusiam kartu su ja pakilti virš kasdienybės ir panirti į sudėtingą filosofinių apmąstymų, religinių simbolių terpę.

Poetas, eseistas, redaktorius Vladas Vaitkevičius savo naujojoje knygoje “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą. Bet kas bene svarbiausia- šioje solidžioje rinktinėje  poetas didžiausią dėmesį ir širdies jautrumą skiria mūsų senosios literatūros kukliems autoriams-kunigams, nūnai užmirštiems ir mūsų literatūrologų nė neminimiems. Apie tai buvo kalbama knygos pristatyme-sutiktuvėse Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Šokiruojantis, kandus, paradoksalus tas mūsų poetas Mindaugas Švėgžda. Netikėtumų ir neįprastų situacijų, ironijos ir grotesko pripildyti jo eilėraščiai ryškiai išsiskiria iš “putpele čiauškančių” poetų ir parapoetų. 

Prozininkė, poetė, eseistė Lina Navickaitė recenzuoja rašytojos Nijolės Raižytės romaną “Kareivio duktė” (Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2021).

Šį kartą skelbiame rašytojos, dailininkės Violetos Židonytės sonetų vainiką “Gyvenimas kaip Nemunas almės” ir jai maloniai leidus, keletą jos paveikslų iš autorinės parodos tuo pačiu pavadinimu. Keturiolika klasikiniu stiliumi sukurtų sonetų kalba apie neblėstančias dvasines vertybes, gilius jausmus, širdies nerimą ir liudija didžiulį autorės poetinį talentą bei profesionalumą.

Tada, prieš 32 metus, 1991 metų sausio 13-ąją mūsų garsioji poetė, rezistentė ir Laisvės kovų dalyvė Aldona Puišytė, tragiškų įvykių ir okupantų žiaurumo sukrėsta, nekaltai žuvusioms aukoms sukūrė jaudinančius posmus, kurie savo dramatiško skambesio ir tikrumo nepraranda ir nepraras.

Mūsų garsėjantis prozininkas Stasys Babonas, praėjusiais metais išleidęs įdomią ir pagavią apsakymų, novelių ir apysakos “Laisvės karys” knygą “Požeminė sankryža” (tai jau septintoji autoriaus knyga), […]

Sakrališkas, jautrus ir jaudinantis Eglės Perednytės eilėraštis “Išsiilgę Kalėdų šviesos”, kuris, kaip ir visa poetės kūryba, neatsiejamas nuo dvasingumo ir dievoieškos, susišaukia ir pagilina Šv. Kalėdų nuotaiką.

Aldona Elena Puišytė: “parengiau spaudai vertimų knygą “Styga ir vėjas”. Joje poetai iš poezijos aukso fondo – R. M. Rilkė, Helderlinas, Novalis… Artėjant Kalėdų šventei, atrinkau iš Novalio “Himnų Nakčiai” teksto fragmentą apie dieviškojo Kūdikio Gimimą”.

Artėjant Šv. Kalėdoms, savo homiletiniu eilėraščiu “Kalėdinė ramybė” mus visus susikaupimui ir pamąstymui telkia prelatas, poetas Vytautas Steponas Vaičiūnas, leidžiantis jau tryliktąją savo sakralinės poezijos knygą “Viskas priklauso Tau”. 

Mūsų garsioji poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė verčia ir ukrainiečių poeziją. Šį kartą ji pristato vienos žymiausių Ukrainos poečių, vadinama gyvaja klasike, Linos KOSTENKO keletą verstų eilėraščių. A. E. Puišytė pabrėžė, kad šiuos vertimus skelbia “su meile Ukrainai, karžygiškai kovojančiai už savo tautos laisvę”.

Poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės naujausias eilėraštis, jautriai pinantis ir lyginantis asmenines būsenas su Ukrainos žmonių kančiomis, kovojant su agresoriais.

Mūsų kolegė, talentingoji poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė patyrusi netikėtą buitinę traumą, jau tvirtėja ir džiaugiasi aplankiusiu įkvėpimu – per keletą priverstinės ramybės dienų jau sukūrė per tuziną eilėraščių. Išprašėme pradžiai keletą jos dabartinės būsenos impresijų. 

Mūsų garsioji poetė Dalia Teišerskytė savo eilinį gimtadienį pasitiko tarp savo ištikimų bičiulių ir gerbėjų, bet neužmiršo ir gausybės kvietimų į susitikimus su skaitytojais – ji spėjo apsilankyti ir tolimesnėse Lietuvos vietose, kur yra visada laukiama ir mylima. Dar kartą sveikindami mielą Dalią, skelbiame keletą jos naujų jaudinančių eilėraščių bei jautrų žodį.

Mūsų kolega, poetas Viktoras Gulbinas tapo kultūros ir meno almanacho “Atokios stotys” 2022 metų literatūrinės premijos laureatu – “Už ryškią publikaciją 2022 metais almanache, kūrėjų, gyvenančių ir kuriančių Lietuvos periferijoje, vienijimą ir ženklią visuomeninę-literatūrinę veiklą”. Nuoširdžiai sveikiname! Tokia proga išprašėme ir skelbiame pluoštelį laureato Viktoro Gulbino eilėraščių. 

Rašytojo Alfonso Pakėno neseniai išleistoje knygoje “Žvaigždė galiniame gryčios lange” jautriai pasakojama apie autentišką jau nykstančių Aukštaitijos kaimų istoriją, dramatiškus žmonių likimus. Į jau nueinantį pasaulį perkelia Algimanto Arcimavičiaus fotografijos. Skelbiame ištrauką iš Alfonso Pakėno knygos. 

Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.

Viena įdomiausių mūsų kūrėjų, apdovanota įvairiapusiais talentais, Violeta Židonytė yra ne tik prozininkė, poetė bet ir labai savita dailininkė. Ji yra surengusi apie 30 personalinių akvarelės parodų, kasmet dalyvauja kolektyvinėse dailės parodose, iliustruoja savo knygas. Violeta Židonytė maloniai pasidalino savo pastarųjų metų dar neskelbtais eilėraščiais, kurie atsiras ruošiamo spaudai rinkinio “Per mano širdį visos upės teka” puslapiuose. 

Poetas V. S. Vaičiūnas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos poezijos pasaulyje. Jo poezijos turinys orientuotas į aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškasias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.   

Jau trisdešimt metų, kai Anapus išlydėjome mūsų vieną iš garsiausių mūsų poezijos modernistų, keturvėjininką, karininką, dramatiško likimo kūrėją Juozą Žlabį-Žengę (1899 05 02 –1992 11 09). Ilgai nutylimas ir užmirštas poetas vėl nuskambėjo tik 1992 metais profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio pastangų dėka – jis parengė J. Žlabio-Žengės poezijos rinktinę “Pavasarių gramatikos”. Skelbiame poeto kūrybą bei rašytojų Petro Palilionio ir Petro Venclovo atsiminimus.

Dar viena ištrauka iš rašytojo Stanislovo Abromavičiaus rengiamos knygos “Vaižganto gatvė ir jos gyventojai” apie generolą Kazį Tallat-Kelpšą ir jo šeimą.

Skelbiame ištrauką iš rašytojo Petro Venclovo rašomos prisiminimų knygos “Memento, homo”. Pasak autoriaus, “tuose prisiminimuose pasitaiko visko: dokumentikos, įvykių atpasakojimo, nostalgijos, erotikos, kelionių aprašymo, pažįstamų […]

Rašytojas Stanislovas Abromavičius išleido apie pusšimtį įvairaus žanro knygų, o mažuosius  skaitytojus pasiekė daugiau nei dvi dešimtys eiliuotų jo knygelių.
Knyga “Šventų giesmių giedojimas” –  autoriaus, gimusio Rumšiškių miestelyje, vaikystės prisiminimai. Skelbiame ištrauką iš knygos – “Paskenduolė”.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji bibliotekos Girstupio padalinyje pristatyta rašytojos, Klaipėdos universiteto profesorės Jūratės Sučylaitės naujausia knyga „Gelmių šviesa“  ir menininko, knygos iliustratoriaus Romo Klimavičiaus grafikos darbų paroda. Sutiktuves ir pašnekesį su autore moderavo rašytoja Aldona Ruseckaitė, koncertavo Ilona Papečkytė.

Darbščioji vertėja Aida Krilavičienė, mūsų paprašyta, pasidalino naujos knygos vertimo iš suomių kalbos ištrauka. Tai šiuolaikinės rašytojos Anni Kytömäki romanas “Margarita”, pripažintas geriausiu suomių prozos kūriniu 2020 metais. Knygą netrukus išleidžia TYTO ALBA leidykla.

Tęsiame publikaciją iš akademiko, rašytojo, filosofo Vytauto Martinkaus knygos “Estezės beieškant”, kuri yra ne tik viena reikšmingiausių filosofinių knygų  lietuviškoje kultūros ir literatūros tyrinėjimų istorijoje – ji neabejotinai užima svarią vietą Europos kontekste. Skelbiame ištrauką iš trečiosios knygos dalies “Anapus Estezės. Vertinimai”, kurioje autorius giliai nagrinėja įvairius literatūros kūrinius bei pateikia originalų jų vertinimą. Vienas jų – esė apie Juozo Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”.

Skelbiame mūsų vienos talentingiausių poečių –  Aldonos Elenos Puišytės eilėraščius (ciklas “Karališkieji aštuoneiliai”) iš jos meditatyvinės, sakralinės, gyvenimo slėpinius apmąstančios poezijos knygos “Vienintele neišsakoma būtie” su kritiko, literatūrologo Viliaus Gužauskio palydimuoju žodžiu.     

Akademiko, rašytojo Vytauto Martinkaus solidi knyga “Estezė ir vertinimai”, nors išleista beveik prieš dešimtmetį, nei kiek neprarado savo aktualumo, anaiptol, stebina savo įžvalgų filosofiniu gelmiškumu. Šią solidžią knygą sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą.

Mūsų mylima garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, išleidusi 15 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio “Paskutinių lapų išleistuvės”) neseniai išleido dvi kompaktines savo kūrybos plokšteles “Aš sugrįšiu”. Juk ypatingo populiarumo pelnė jos estrados dainų tekstai, kurių sukurta per 400! Mūsų mielosios Dalios Teišerskytės nepakartojama, įsimenanti ir jaudinanti lyrika vėl suskamba mūsų svetainėje.

Kolegė poetė, prozininkė, žurnalistė Ona Jautakė (Jautakienė) mūsų prašymu pasidalino naujais savo trieiliais – eilėraščių ciklu “Obsidiano varnėnas”. Šie trieiliai man primena meistriškas arabeskas-miniatiūras, variacijas haiku stiliumi. Filosofinė potekstė ir numanomos prasmės grakščiai kaitaliojasi su netikėtomis, paradoksaliomis užbaigomis.

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstuose aptariamas lyčių santykių, tarpukario, praeities ir ateities, žmogaus ir ideologijos ryšio temas su rašytoja Sandra Bernotaite kalbėjosi poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Sandra atskleidė istorinio romano “Chimeros akys” rašymo užkulisius, pasakojo, kaip dešimtmetį rinko informaciją, kaip istorinės figūros, tokios kaip Salomėja Nėris, Jonas Aistis, virto autentiškais veikėjais.

Vėl pradžiugino mūsų kolegė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pateikusi jaudinantį pasakojimą apie primirštą (pamirštą) prozininkę, aktorę, visuomenės veikėją Oną Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę, aktyviai dirbusią dar Lietuvos atgimimo priešaušryje. O. Pleirytės-Puidienės gyvenimas ir likimas išties dramatiškas, kupinas sunkių  išbandymų ir netekčių. Aldona Ruseckaitė neapsiriboja vien biografijos faktų išdėliojimu, ji giliai ir jautriai tyrinėja, lygina, svarsto ir gerokai praplečia “fakto literatūros” ribas.

Teologijos studijas baigusiai poetei Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų. 
Poetė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa.

Mūsų kolegos, rašytojo Tomo Kavaliausko ir filosofo Gintauto Mažeikio autorinė antroji pašnekesių laida “Laisvai ir kritiškai” (VDU Socialinės ir politinės kultūros centras). Šį kartą jie kalbina rašytoją, poetę, ilgametę Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę.

Rašytojo Vytauto Alanto jubiliejinė sukaktis ir publikacija apie jo gyvenimą ir kūrybą, paskatino prisiminti ir itin svarbią mūsų kolegos, poeto ir dramaturgo Petro Palilionio eseistikos ir pašnekesių knygą “Išlikę savimi” (Kaunas: Varpas, 1997). Tai buvo  pirmoji autoriaus eseistikos knyga, reikšmingo darbo memuaristikos baruose pradžia. Itin svarbus, autentiškas liudijimas – tai knygoje skelbiamas autoriaus pašnekesys su rašytojo Vytauto Alanto našle Irena Alantiene, pamąstymai apie V. Alanto kūrybą ir ištikimybę lietuvybės idealams.

Naujieji poetės, tapytojos, psichologės Egidijos Šeputytės eilėraščiai rodo akivaizdžią tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas. Filosofinė giluma ir egzistenciniai motyvai verčia dar ir dar kartą grįžti prie poetės “filosofemų” ir byloja apie akivaizdų profesionalumą. Tarp daugybės “eilėrašių – realybės fiksuotojų”, virtuvinės  kasdienybės dainorėlių, Egidija Šeputytė, be abejo, išsiskiria ne tik savo poetiniu talentu, bet ir gebėjimu perteikti vidines subtilias būsenas bei įtaigiai kalbėti sudėtingomis filosofinėmis ir psichologinėmis temomis.   

Kolega Stanislovas Abromavičius tęsia istorinės praeities ir didvyriškų pokario partizanų kovų, pasiaukojimo ir tragiškų likimų temą. Rengiamoje naujoje knygoje “Atmintis gyvena mumyse” daug naujų, primirštų Laisvės kovotojų vardų, kovų epizodų, okupantų ir stribų žiaurumo, artimųjų kančių tremtyse. Partizanų pasiaukojimas ir ištikimybė duotai Priesaikai – pagrindinis jų dramatiškų likimų leitmotyvas. 

Skelbiame pluoštą poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės iki šiol neskelbtų eilėraščių, kuriais ji maloniai pasidalino su mūsų svetaine

Jaunystės prisiminimais paremtame poeto, prozininko Edmundo Janušaičio įžvalgų romane atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Herojai jaučia instinktyvų pasipriešinimą asmens laisvę varžančiai ir niveliuojančiai ideologijai, jie išsiskiria nestandartiniu elgesiu, savarankišku mąstymu ir savita pasaulėjauta. Aiškiai apibrėžta geografinė vietovė – Kauno Žaliakalnis, to meto realijos ir galimi prototipai.

Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas aptaria kolegos Gintaro Patacko poezijos knygą “Karo kronika”: Ironija, sarkazmas gali būti traktuojami dvejopai – viena vertus, juokai prisideda prie socialinių jungčių formavimosi ir stiprinimo, kita vertus, šios humoro atmainos gali būti laikomos savotiška agresijos, kovos išraiška. Žiemos pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nepaliko abejingų ir literatūros pasaulyje. Šių metų „Poezijos pavasariui“ įsisiūbavus pasirodė poeto, vertėjo, prozininko, dramaturgo Gintaro Patacko eilėraščių ciklas „Karo kronika“ (2022 m. išleido „Kauko laiptai“).

Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros,

Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu.

Mūsų svetainėje debiutuojančios rašytojos Jolantos Čiupkevičienės novelė “Dovana” patraukė sodriais, ryškiais charakteriais, taikliomis detalėmis, psichologiniu pastabumu. Socialinis realumas, rupi gyvenimiška tikrovė, savita stilistika padeda atskleisti vidinius personažų pergyvenimus, dvasinius pokyčius. Visa tai byloja apie autorės – rašytojos talentą.

Tęsiame rašytojo Petro Venclovo prisiminimų knygos “Mano gentainiai” fragmentų publikaciją. Dramatiški pokario įvykiai Lietuvoje, priverstinė kolektyvizacija, “kolchozų” steigimas, tremtys, skurdas ir nepritekliai – absurdiška sovietinė tikrovė, kurioje tenka gyventi ir išgyventi, užauginti  vaikus rašytojo tėvams – Onai ir Petrui Venslovams. 

Įvairias, netikėtas temas savo romanuose, novelėse palietęs ir vystęs, pokario ginkluotos partizaninės kovos tragiškas aplinkybes atskleidęs, prozininkas Petras Venclovas maloniai pasidalino fragmentais iš prisiminimų knygos “Mano gentainiai”, kurioje pasakoja apie dramatiškus savo tėvų, giminaičių – gentainių likimus sovietų okupacijoje  bei pokario metais. Atviras, skaudus, tikroviškas liudijimas ne tik apie vieną giminę – tai liudijimas apie beveik visas pavergtos, tremiamos, žudomos tuometinės Lietuvos šeimas. 

Poetei Ievai Rudžianskaitei už poezijos knygą “Iš gervių” (Kaunas: Kauno laiptai, 2021), paskirta Antano Miškinio  literatūrinė  premija – taip nusprendė Utenos rajono savivaldybės pateiktų kūrinių […]

Skelbiame ištrauką iš naujausios rašytojo Laimono Inio knygos “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva. Interpretacijos”, kuri neseniai buvo pristatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje. Knyga […]

Supažindiname su kukliu, darbščiu, ir be abejo, talentingu literatu Romaldu Zabulioniu, su jo kūrybos pluošteliu – ištrauka iš romano “Vilko pėdos”. R. Zabulionis – vyžuoniškis, […]

“Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. Pasakotojas, autoriaus alter ego, vidurinę mokyklą bebaigiąs maištingos sielos […]

    Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė,  parėmusi ir pati inicijavusi daugybę kultūrinių projektų, išleidusi 14 poezijos ir prozos knygų […]

Vienas geriausių ispanų ir apskritai Lotynų Amerikos literatūros vertėjų Bronius Dovydaitis nenuilsdamas darbuojasi, surasdamas mažiau žinomus autorius, versdamas jų kūrinius į lietuvių kalbą, taip ne […]

Šiais metais leidykla „Vaga“ ryžosi išleisti  – su Kultūros tarybos pagalba – mano atsiminimų knygą „Augau teatre“. Atsiminimai visai subjektyvūs, ko gero, ir faktai – […]

Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, […]

Rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai pasidalino ištrauka iš rašomo romano “Vilko plaukas”, kuriame kūrybiškai atskleidžiama daug mažai žinomų ar visai naujų faktų ir duomenų apie mūsų […]

Prozininkas, dramaturgas Gediminas Jankus neatsisako pastaruoju metu pamėgto novelės žanro ir toliau keliauja magijos, fantasmagorijos ir ribinių situacijų labirintais. Pasak šviesios atminties Roberto Keturakio, nė […]

Kolegės Linos Navickaitės-Greičiuvienės, prozininkės, eseistės ir poetės proza paaugliams patraukia savo polėkiu, fantazija, originalia pasakos ir magijos samplaika. Tradicinė gėrio ir blogio priešprieša perteikiama originaliai, […]

  Tautvyda Marcinkevičiūtė, kaip ir mes visi, sukrėsta Rusijos okupantų įvykdytų civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių skerdynių Bučioje, sukūrė jaudinantį eilėraštį “Kiekvienoje”.   Tautvyda […]

Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuotą karo dienoraštį”. Eilėraščiai, rašomi ir diktuojami kiekvieną dieną, naujais motyvais ir ekspresija papildo ciklą.   2022 03 30 ODISĖJO SUGRĮŽIMAS   […]

Skelbiame vieną naujesnių kolegos rašytojo Stasio Babono apsakymų “Piliakalnio malūnai“ iš rengiamos spaudai knygos. S. Babono proza stebina kontrastais – paprastas, gyvenimiškas siužetas, tačiau autorius […]

Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir […]

Poetas Vladas Vaitkevičius dėlioja naują savo poezijos knygą “Dabar viskas kitaip”. Smalsumas paskatino paprašyti kelių eilėraščių iš būsimos knygos, autorius maloniai sutiko, ir štai dabar […]

Mūsų kolega poetas Viktoras Gulbinas – tikras žemaitis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys,  pasak jo – tvirtai stovintis prie Kauno rašytojų vėliavos. Kelmės rajono literatų klubo […]

Kolegė prozininkė, eseistė, poetė Lina Navickaitė-Greičiuvienė jautriai apmąsto tai, kas mums visiems šiandien taip rūpi ir skauda – skaudžias karo Ukrainoje aktualijas, didvyrišką ukrainiečių pasipriešinimą, […]

Šių metų literatūros almanache „Varpai“ (Nr. 46) dėmesį patraukė ir sudomino skelbiamas akademiko Vytauto Martinkaus fragmentas iš rašomos autobiografinės esė „Requiem nuogam karaliui, arba Gyvenimas […]

Gintaras Patackas beveik kiekvieną dieną papildo savo “Eiliuoto dienoraščio” užrašinę naujomis burleskomis – arabeskomis, kuriose kalbama apie sesės Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą ir Rusijos imperinių kruglodurovų […]

Vytautas Stulpinas yra kito garsaus žemaičių poeto Vytauto Mačernio kūrybos žinovas ir mylėtojas, jo gyvenimo tyrinėtojas, vienas iš paminklo V. Mačerniui Telšiuose sukūrimo iniciatorių. Ne vienas literatūrologas yra pastebėjęs, kad poetui itin artimas V. Mačernis.

Gintaras Patackas tęsia savo eiliuotą karo Ukrainoje dienoraštį – šį kartą eilėraštis “Sidabrinė kulka”, kuri, be abejo, taikli, nes skiriama pragaro šunkarai – Rusijos diktatoriui.

Įsiminė poetės Dalios Teišerskytės kažkada pasakyta frazė: “vis­kas, kas gra­žu, yra poe­zi­ja, ku­ri gal ir ne ­vi­sa­da bū­na gra­ži vi­du­je”. Garsioji poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei kultūrininkė išleido 14 poezijos ir prozos knygų.

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” ir šį pavasarėjantį sekmadienį, kovo 6 dieną, pasipildė nauju eilėraščiu “Apkasai”. Karas tęsiasi, okupantas žiaurėja, žūsta civiliai, bet didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas neslopsta ir visa tai jaudinančiu aidu atsiliepia Gintaro eilėse. 

Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, pergyvenimų, ji perteikia juos posmais.

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, skirtas Ukrainos didvyriams ir kruvinos Rusijos agresijos pasmerkimui, pasipildo kiekvieną dieną, kiekvieną dieną naują dienoraščio eilėraštį ir skelbiame. Šį kartą – “Lietuva myli Ukrainą”. 

Naujausi Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” eilėraščiai “Bunkeris” ir “Kazimierinės”. Jie, kaip ir ankstesni, skaudžiai kerta besitęsiančiai kruvinai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Tęsiame Gintaro Patacko antiputiniško “Eiliuoto dienoraščio” ciklą. Naujas eilėraštis  “Sprogsta karo mašina” pranašiškai byloja apie agresorių pralaimėjimą Ukrainoje ir Rusijos patvaldžio žūtį. 

Tęsiame Gintaro Patacko “Eiliuoto dienoraščio” publikaciją – naujas šio ciklo eilėraštis “Pelenų diena” parašytas būtent šiandien, kovo 2-ąją, Pelenų trečiadienį, pirmąją gavėnių dieną.

Gintaras Patackas eilėmis reaguoja į Putino Rusijos agresiją ir pradėtą karą Ukrainoje, reaguoja aštriai, nedviprasmiškai išsakydamas savo poziciją. Beveik kiekvieną dieną nuo agresijos pradžios sukurdamas po eilėraštį, Gintaras nevengia sarkazmo, jam įprastų paradoksų ir netikėtų atomazgų.

E. Kuckailis – kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Bet įdomiausia tai, kad jis – pirmasis profesionalus karys, vaizdžiai aprašęs savo kovinę patirtį knygoje apie atkurtos Lietuvos kariuomenės kovinę misiją – „Trispalvio erelio skrydis“, kuri pasirodė 2012 m. Dabar išleistų E. Kuckailio knygų – jau aštuonios, būtent iš paskutinės  – “Išlikę laisvi” (Kaunas: Vox Altera, 2022) – ištrauką skelbiame.

Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, poetas Gintaras Patackas išsakė savo griežtą, smerkiamą požiūrį į okupantą eilėraščiu “Antroji karo diena”.