Eglės Perednytės jautri ir nuotaikinga kalėdinė miniatiūra
Artėjant šviesioms šventėms skelbiame mūsų kolegės poetės Eglės Perednytės jautrią ir nuotaikingą kalėdinę miniatiūrą.
EGLĖ PEREDNYTĖ
KALĖDŲ KALNAS
Yra Kaune Pelėdų kalnas, kuriame gyvena pelėdos. Žiemą jis pavirsta Kalėdų kalnu! Kalno viršūnėje atsiranda eglė. Tokios eglės niekas nėra matęs – didžiulė, kupli, tikra eglių karalienė. Ant jos šakų šokinėja voverės – pačios dailiausios voverės pūstomis uodegytėmis ir žvilgančiu kailiu. Jos liuoksi nuo šakos ant šakos dainuodamos nepaprastą dainą:
Štai Kalėdos jau čia,
stebuklinga naktis.
Ką sutiksi nakčia?
Širdyje paslaptis…
Štai Kalėdų vaikai –
jie sugrįžta namo.
Vėl žodžius man kartok
kelyje sutemos.
Mes laimingi dabar.
Kelyje mus lydės
tylūs žodžiai nakties,
tylūs žodžiai nakties…
Tarp eglės šakų slepiasi ir dovanos – kaip gi be jų? Vaikai laukia dovanų, laukia jų ir suaugusieji. Visas pasaulis laukia Didžiosios Dovanos – Dievo Sūnaus gimimo. Prieš Jį klaupiasi visas dangus, angelų ir šventųjų minios gieda Jo šlovę. Ir Kalėdų kalne kiekvienas medis pasipuošia laukimu, kiekvienas paukštelis, atskrendantis ant eglės šakų, gieda giesmes Jėzui. Ar matai – prie eglės ateina vaikai? Kiekvieno vaiko širdelėje gimsta džiaugsminga giesmė Karalių Karaliui.
Kokios Kalėdos be Kalėdų Senelio? Štai skrieja jo rogės nakties danguje. Keista – jose pakinkyti ne elniai, jas traukia… pelėdos! Rogėms nusileidus, Kalėdų Senelis prieina prie eglės ir ilgai žvelgia į ją spindinčiomis iš laimės akimis. Aplink eglę šoka vaikai. Ir tu esi tarp jų! Kas gali būti geriau? Jau temsta, ant eglės šakų nušvinta žvaigždės. O gal tai žvakelės – kaip senovėje – ir mažyčiai raudoni obuoliukai pririšti prie šakų sidabrinėmis virvelėmis.
Štai Kalėdos jau čia,
stebuklinga naktis.
Ką sutiksi nakčia?
Širdyje paslaptis…
Skamba ir skamba voverių dainelė, ant eglės šakų supasi raudoni obuoliukai ir visą naktį negęsta žvakelės, o gal žvaigždės?