Aldona Ruseckaitė. „Per žarijas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2021)

Ironija ir groteskas, lyrika ir autentiški susitikimai su lietuvių rašytojais, žūtbūtinis užsispyrimas, minant valdininkų slenksčius ir važiuojant biurokratijos mašina, įtraukia skaitantįjį kaip deginanti akistata, kaip dokumentika. Tekstuose kalbėdama apie muziejininkystės kasdienybę, A. Ruseckaitė nenusileidžia iki savigailos ar asmeniškumų, sunerdama spalvingą literatūros kūrinį – esė.

Skaityti plačiau

Sofi Oksanen. „Šunų aikštelė“. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021)

Romane „Šunų aikštelė“ Sofi Oksanen pagrindinių veikėjų istorijas pasakoja per du laiko lygmenis – Helsinkio dabartį ir netolimą Ukrainos praeitį. Meistriškai parašytame psichologiniame trileryje greitai besikeičiančios realybės faktai susipina su neįprasta meilės ir išdavystės istorija. Pasakojimo įtampą autorė išlaiko iki paskutinės scenos, kurios pabaiga sunkiai nuspėjama.

Skaityti plačiau

Petras Palilionis. „2-ieji memografai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2021)

Kaip gyvi su gyvaisiais, dar kartą susitiksite su autoriaus asmeniškai pažinotomis iškiliomis asmenybėmis, palikusiomis ryškius pėdsakus mūsų kultūroje. Iš šios fakto literatūros knygos sužinosite: kodėl Juozas Baltušis pretendavo į Nobelio premiją; kaip Lietuva prarado talentingą poetą Leoną Fliorentą Gudaitį; kas slypi už aktoriaus Algimanto Masiulio kentauro ekslibrio.

Skaityti plačiau

„Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“. Sudarė Julius Keleras (Neringa: Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, 2021)

Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Skaityti plačiau

Tomas Kavaliauskas. „Permaininga Europa: politinės moralės, geopolitikos ir tapatybės permainos nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki 2020-ųjų COVID-19 pandemijos“ (Kaunas: 2020)

Akivaizdu, kad nei Vakarų, nei Pietų, nei Rytų, nei Vidurio Europa neturi vienos baigtinės sėkmės istorijos. Verčiau reikėtų kalbėti apie nepabaigiamas permainas, tam tikrą virsmą, patiriamą formuojantis naujai politinei moralei, geopolitikai ir šalių tapatybei. Apie tai – ši T. Kavaliausko mokslinė monografija.

Skaityti plačiau
1 2 3 31