MŪSŲ GARSIŲJŲ POETŲ ATMINIMO PAGERBIMAS. “LIKĘ POEZIJOS VEIDAIS”

Maloniai nustebino nenuilstantis ir energingas Petras Palilionis, buvęs ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, nūnai vadovaujantis Kauno meno kūrėjų asociacijai. Nustebino itin svaria ir reikšminga, palydint metus, išleista poezijos antologija “Likę poezijos veidais”, poezijos, kuri buvo skelbta “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės” rinkiniuose.  

Ši kukliai vadinama bibliotekėlė – unikalus ir labai retas reiškinys mūsų literatūros padangėje. Tai seniausios ir garsiausios mūsų poetinės šventės metraštis, ne tik fiksuojantis festivalio laureatus, bet visų pirma skelbiantis jų kūrybą. Šio knygų serijos leidybos projekto (PPLB) sumanytojas ir vykdytojas nuo 2007 metų buvo būtent Petras Palilionis.

Ir ne tik PLB bibliotekėlė – juk energingasis Petras yra ir dar vienos knygų serijos leidybos projekto „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ sumanytojas ir bendradarbis, daugybės rinktinių (Kauno jaunųjų poetų, jaunųjų prozininkų almanachų) sudarytojas ir leidybos iniciatorius.

Šioje solidžioje aštuoniolikos jau mus palikusių garsiųjų Lietuvos poetų – įvairių  metų Poezijos pavasario laureatų – kūrybos rinktinėje skelbiami Bernardo Brazdžionio, Justino Marcinkevičiaus, Roberto Keturakio, Eduardo Mieželaičio, Pauliaus Širvio bei kitų eilėraščiai, jau seniai tapę mūsų poezijos klasika. Ši klasika surankiota iš jau minėtų išleistų PLB bibliotekėlės rinkinių ir yra jaudinantis mūsų garsiųjų poetų atminimo pagerbimas. Kiekvienai publikacijai parinktas tinkamas įvadinis žodis, skelbiama autorių to meto pasisakymai, interviu.

Aštuoniolika Amžinybėn išėjusių Kūrėjų… O skaitant jų eiles, nepalieka  įspūdis, kad jie šalia. Gyvi savo kūryba ir atminimu. Petras Palilionis atliko didžiulį darbą, jis yra idėjos ir projekto autorius bei memorialinės rinktinės sudarytojas (kartu su Jurgita Davidavičiūte), maketavo Tautvydas Majauskas, užsklandos žodis – VDU dr. Laimos Bucevičiūtės, leidėjai – Kauno meno kūrėjų asociacija ir Naujasis lankas.

Žinoma, ir gražiausios kilniausios idėjos gali subliūkšti be geranoriškų rėmėjų – šiuo atveju projektą iš dalies finansavo  asociacija LATGA Socialinio kultūrinio fondo lėšomis.  

Be abejo, geriausiai apie šį svarų memorialinį leidinį, įprasminantį mūsų garsiųjų poetų atminimą gali kalbėti pats idėjos ir projekto autorius Petras Palilionis. Skelbiame jo pratarmę rinktinei “Likę poezijos veidais” bei jautrų dr. Laimos Bucevičiūtės, VDU lektorės, “Bibliotekininkės žodį”.  

Gediminas Jankus

Rašytojas Petras Palilionis Puziniškyje, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtajame dvarelyje, įteikiant jam G. Perkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją už knygą “Metai Tamsčiuko atokaitoje”. Panevėžio rajono savivaldybės bibliotekos nuotrauka. 2020 m.

 

LIKĘ POEZIJOS VEIDAIS

 

Petras PALILIONIS 

 

Aštuoniolika Poezijos pavasarių laureatų. Aštuoniolika Poezijos vardų ir veidų, iš gerų trijų dešimčių intriguojančio bibliografijos naujadaro – Poezijos pavasarių laureatų bibliotekėlės, 2007 – 2019 metais lepinusio savo gerbėjus. Tų veidų, kurių niekada nebebus, tačiau kurie savo nebepakartojamumu (ryškiau blankiau) lieka švytėti lietuviškosios literatūros panoramoje.   

Kiekviena pradžia vainikuojasi neišvengiama baigtimi. Banalybė, kam ją bekartoti… Tačiau kai ta banalybė – tavo norų ar siekių nesuspėjusi iki galo išpildyti vizija, sunkoka išlikti jai abejingam. Buvo  2007-ieji, gyvenome naujovių troškimu. Nepaisant kasmetinių Poezijos pavasarių, jų renginių geografijos, gausos ir įvairovės,  nesunku buvo pastebėti, kad subtiliausiam žodžio menui vis sunkiau grumtis su sparčiai  pragmatiškėjusia kasdienybe: kaip greit, poezija, tapai nereikalinga. Negalėdami  susitaikyti su tokiu (gal ir)   kategoriškumu, akinami Kauno – Poezijos pavasarių gimtinės prestižo, Kauno meno kūrėjų asociacijoje (KMKA)  ėmėmės nebūto dalyko –  Poezijos pavasarių laureatų bibliotekėlės (Pplb) leidybos . Atrodė, kad nauja tokių leidinių serija savo šviežumu ir netikėtumu tiek galės liudyti buvusius Poezijos pavasarius, jų eigą bei kaitą,  prabėgusio laiko poezijos derlių, nulemiantį  tą ar kitą laureatą, tiek visada  po autoriaus ar jo gerbėjų  ranka  visada būsiantį pusšimtį jo paties (ar jo patikėtinių atrinktų) laureatiškų  eilėraščių. Naujovei pritarė vienokią ar kitokią leidybinę patirtį jau turėję kolegos – Petras Venclovas, Viktoras Rudžianskas, Dovilė Zelčiūtė… Be didesnių dvejonių  sumanymą palaikė kauniečiai,  pirmieji  Poezijos pavasarių laureatai – Robertas Keturakis, Algimantas Mikuta (tiesa, pastarasis, supažindintas su būsimo leidinio maketu, paruoštu auksarankio grafiko Gedimino Pempės, suabejojo tradicišku jo pavidalu.  Tada Pplb grafiškojo rūbo ėmėsi Rašytojų sąjungos leidyklos dailininkas Romas Orantas.) Būsimajam naujagimiui trūks plyš reikėjo jautraus, kultūros leidinių patirtį turinčio  pribuvėjo.  Viltingai nuteikė būsimos serijos leidėjas – geranoriškasis ir geradariškasis spaustuvininkas Tautvydas Majauskas, „Morkūnas ir Ko“ leidyklos vadovas, (vėliau minimaliais tiražais išleidęs visus 35 autorių Pplb tomelius).

Bibliotekėlės autorių atranką padiktavo Poezijos pavasarių istorija ir, bandant išvengti mechaniško eiliškumo,  laureatų laikas bei vieta joje. Siekta, kad leidiniai, tarsi papildydami vienas kitą, stimuliuotų poezijos versmes. Tų ar kitų Pplb autorių pasirodymą (ir, deja, nepasirodymą!) pirmiausia nulėmė jie patys, arba, jiems nebesant,  jų teisių perėmėjai, konsultacijos su Vilniaus ir Kauno kolegomis, kvalifikuotais literatūros specialistais (pvz.  knygų leidėju ir literatūros kritiku  Valentinu Sventicku, literatūrologe profesore Viktorija Daujotyte ir kt. Ačiū jiems!). Ir, žinoma, geranoriškų rėmėjų lėšos. Daugiausia ir pastoviausia – iš asociacijos LATGA fondų. Bet ir jis, vienaip ar kitaip sukrapštytas biudžetėlis, neretai  būdavo toks menkas, kad užtekdavo kaip nors padengti būtiniausias spaudos išlaidas, nekalbant apie deramą atlygį autoriams ar jų palikuoniams.                                                      

O, paklausit,  leidinių sklaida,  knygų sutiktuvės, skaitytojai, poetų gerbėjai, knygų rinka?  Atsakymas trumpas, bet daug pasakantis: Pplb, kaip dažnas  naujagimis,  vadybininkų neturėjo… Nepasakyčiau, kad projekto gimdytojams nerūpėjo jo reikšmė bei vieta lietuviškųjų knygų dabartinėje lentynoje. Pirmasis Pplb veiklos dešimtmetis LRS Kauno skyriaus ir jo pirmininko V. Kiaušo – Elmiškio pastangomis 2018 m. apžvelgtas Kauno menininkų namuose, vėliau – Vilniuje,  Rašytojų klube.  Be kitko, susilaukta ir paskatinančių komplimentų. Štai keletas jų.

Profesorės Viktorijos Daujotytės:

 

Mieli Kolegos, sužinojau, kad mano mėgstamai ir vertinamai Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlei jau 10. Pakankamas laikas įsitvirtinimui. Dėkinga Kauno meno kūrėjų asociacijai, kad neatsisakote šio projekto. Itin vertinu pačių poetų sudarytus leidinius. Įdomu, kaip jie atrenka, ką pabrėžia. Toks kompaktiškas poetinis modelis. Parankus. Tikiuosi, kad LATGA ir toliau pagal galimybes šį projektą rems. Linkiu sėkmės projekto ir idėjos autoriui Petrui Palilioniui.

Ne paslaptis (apie tai jums ilgai linguodamas galvą galėtų pasakoti P. Palilionis), kad poezija seniai nekaraliauja perkamiausių knygų dešimtukuose, tačiau trokštantieji poetinę versmę visuomet atras, net jei tektų patiems išrausti šulinį. O kad to imtis dar neprireikė, šįsyk lenkiame galvą prieš jau dešimtmetį triūsiantį P.P. (kaip išmintingai pastebėta, judviejų su „Poezijos pavasariu“ inicialai sutampa), kurio dėka nesunku panirti į poezijos vandenyną.

Kritiko Valentino Sventicko:                                                                                                                           

Knygų serijos „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė leidiniuose nurodomas projekto vadovas Petras Palilionis. Projektą remia Kauno miesto savivaldybė ir dar kas nors, dažniausiai Kultūros rėmimo fondas. Serija pradėta 2007 m., išeina nuo dviejų iki keturių knygų per metus. Leidėjas – Kauno meno kūrėjų asociacija ir leidykla „Naujasis lankas“. P. Palilionis kartą kitą yra pasiguodęs, kad mes, kritikai, neparodome deramo dėmesio šiai serijai ir jos knygoms. Teisybė. Kaip teisybė ir tai, kad kritika nespėja įvertinti net ir naujų kūrinių, o čia nedidukės rinktinės. Pusšimčio eilėraščių rinktinukė, be abejo, yra patogi ir skaitytojams, ir autoriams. Nesiginčysiu – gali būti ir analizės objektas. Kadangi visi autoriai – Poezijos pavasario laureatai, serijos leidimas savaip propaguoja vyriausią Lietuvos meno festivalį, jo herojus ir eina į žmones tartum su kokybės ženklu. Žvelgdami į šešiolikos (2018 m.,PP )jau išleistų knygų sąrašą, galime matyti jautrių pasirinkimų. Tarkim, pastangas laiku priminti visuomenei tuos poetus, kurie senokai beleidę knygas (Albinas Bernotas, Stasys Jonauskas), ir tuos, kurie patys savimi jau negali pasirūpinti (Alfonsas Maldonis, Bernardas Brazdžionis).Tai tiek, mielas Petrai, žodinių kompensacijų. Ir ko gi dar? Na, taip – sėkmės! Nejau dar tikiesi pasažo apie taurias pastangas ir pasiaukojimą?

Poeto, tuometinio asociacijos  LATGA vadovo Jono Liniausko:                                                                           

Asociacijos LATGA taryba bei kolektyvas didžiuojasi galėdami kasmet prisidėti prie 10-metį švenčiančio projekto – „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ – įgyvendinimo. Ši tęstinė knygų serija yra tikras džiaugsmas poezijos mylėtojams, todėl linkime, kad šitas „serialas“ niekada nesibaigtų. —

Prabėgo 15 metų. Šiandien 35 Pplb tomelių seriją, iš anksto atsiprašydamas už neišvengiamai besikartosiančias savo ir bendradarbių  pavardes, su kukliu pasididžiavimu glaudinu prie kitų, kadaise sumanytų ir su kolegomis sėkmingai realizuotų knygų leidybos projektų. Pirmiausia – prie reikšmingiausio projekto: verslininkų Česlovo ir Ramūno Karbauskių privataus kapitalo finansuotos 42 knygų serijos – Lietuvių literatūros XX a. lobyno (P. Palilionis, Č. Karbauskis,  V. Sventickas, V. Daujotytė, V. Martinkus ir kt.  2005 – 2018 metais išleisto  Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos).                                                                                                                                                                            Nenorėčiau nutylėti ir kitų. Vien savo, arba – beveik vien savo t.y. – Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus rašytojų  pajėgomis išleisti Kauno vainikai (P. Palilionis, A. Dabulskis, D. Kajokas, R. Keturakis, V. Šoblinskaitė. R. Marčėnas),  2000 m. žurnalo „Nemunas“ leidybinė grupė)  Poetų Kaunas (P. Palilionis, A. Samėnas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2000 m.), Kauno balsai (P. Palilionis, P. Garnys, LRS Kauno skyrius,  2002 m.), Kauno jaunieji (poezijos almanachas; P. Palilionis, E. Striogaitė, P. Venclovas, „Morkūnas ir Ko“ leidykla,  2004 m.), Kauno jaunieji (prozos almanachas;  P. Palilionis,  P. Venclovas, „Morkūnas ir Ko“ leidykla, 2005 m.)                                                                                                                                                                              

Dar truputis pirmą kartą viešinamos bibliografijos. Leidybos magijos suvilioti, ją 1992 m. Kauno skyriuje pradėjome nuo dviejų  ambicingų leidinių: dvikalbės informacinės brošiūros, bandžiusios apžvelgti visas Laikinosios sostinės  kultūrines  santalkas –  Kauno rašytojai/ The Writers of Kaunas (P. Palilionis,  P. Venclovas, vertėjas M. Zingeris). Po metų (1993) pasirodė  Santaka Confluence  (su pirmaisiais, kukliais eilėraščių vertimais net į tris kalbas: anglų (U. Karvelis, J. Kane, M. Johnson), vokiečių (A. Franckeit) , ispanų (B. Ciplijauskaitė)… Projektas ginė projektą… Knietėjo, lyg būtų įmanoma,  nedelsiant atsigriebti už  redakcijų bei leidyklų  metų metais atmetinėtus rankraščius, už politizuotas vidines recenzijas – cenzūras, už  ideologijų prievartautą laiką…

Visa tai išsirutuliojo, šiandienos akimis žiūrint, iš fantastiškos užmačios – atgaivinti Kaune legendinę „Sakalo“ leidyklą, įamžinti  įžymaus leidybininko Antano Kniūkštos (1892-1983) atminimą..  Būsimai leidybinei  veiklai reikėjo darbuotojų,  patalpų ir lėšų. Pastarųjų tikėjomės iš Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje 1993 metų pavasarį paskubomis sukurpto Antano Kniūkštos vardo spaudos fondo.  Įdomu, kad  ta idėja pavyko sudominti ir leidybos profesionalus iš tuometinių   „Spindulio“ (E. Kapustinskienę), „Aušros“ (R. Markovą), ir  „Raidės“ (V. Kaminską) spaustuvių,  „Kauno tiesos“ redaktorę  T.  Mačiulienę,  kelis „Vagos“ leidyklos gamybininkus. Būsimąjį fondą valdiška ranka palaimino S. Randis, Kauno miesto švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas.                                                                              Ilgai nesukę galvų, pasidalijome darbus. Mes, Kauno rašytojai, turėjome pasirūpinti būsimo „Sakalo“ patalpomis ir fondu, laikraščio redakcija – spaudos mašina ir t.t. Bet…fondas liko neįregistruotas,  laikraštis buvo privatizuotas, kažkur pakely prašapo spaudos mašina. Nusižiūrėtas ir  miesto valdžios mums pažadėtas  patalpas iš panosės nušvilpė apsukri verslininkė. Susidūrę su rimtomis organizacinėmis kliūtimis, nuleido rankas  privataus verslo besitikėję gamybininkai…Kas buvo ne mūsų jėgoms, ryžtingai įgyvendino Lietuvos rašytojų sąjunga su tuometiniu pirmininku, (nūnai akademiku), Vytautu Martinkum. 1990 metais  įteigta prestižinė Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ( dir. G. Šorienė) sėkmingai tebegyvuoja ligi šiol.                                                                         

Bet ir mes, provincialai,  nelikome tuščiomis. Nedeklaruotas Antano Kniūkštos „Sakalo“ knygų leidybos tradicijas Kaune vėliau tęsė „Nemuno“ žurnalo leidybinė grupė (L. Gudaitis, R. Keturakis, A. Mikuta, L. Inis, A. Jurėnas), „Kauko laiptų“ leidykla (V. Rudžianskas) ir kt. Kitaip ir būti  negalėjo…

Atsisveikindami su Pplb, serialą, pasak pašmaikštavusio poeto J. Liniausko,  baigiame laureatų vardais, liekančiais savo meto poezijos veidais.  Eilėraščiais aštuoniolikos Bibliotekėlės autorių, kurių  niekada nebebus, o  kūryba – jau nemarus  lietuviškosios literatūros paveldas.

 

Dr. Laima BUCEVIČIŪTĖ, VDU lektorė

 

Bibliotekininkės žodis

Tęstinės knygų serijos sumanymas ir rengimas reikalauja ne tik kvalifikuotų literatūrologinių žinių, bet ir ypatingos intelektualinės nuojautos. Tai visada iššūkis ir rizika, iš anksto nežinant ir nenumanant, koks bus rezultatas, ar literatūrinis pasiūlymas atlieps skaitytojų auditorijos skonius ir poreikius.

Drąsiai galima tvirtinti, kad leidybinis projektas “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė” – išskirtinė, ypatinga ir rafinuota poezijos puota. Plonos, stilingos ir kompaktiškos “bibliotekėlės” knygelės byloja apie ypač kruopščią atranką: skaitytojui pasiūlyti pačią vertingiausią, kritikų dėmesio sulaukusią ir poezijos gerbėjų jau įvertintą lietuvių poetų kūrybą. Įvairius poezijos skonius atliepianti “Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė” neabejotinai numalšins net pretenzingiausią bet kurio amžiaus skaitytojo lyrikos troškulį, todėl būtų nuostabu, jeigu jos pilni komplektai būtų lengvai surandami visų Lietuvos bibliotekų ir skaityklų lentynose.