Pro Memoria Violetai Palčinskaitei

Rugpjūčio 19 d. 14 val. Kauno Petrašiūnų panteone a+a Violetos Palčinskaitės, iškilios lietuvių literatūros Kūrėjos, kelių kartų vaikų poezijos Klasikės, gerbėjai ir mylėtojai, miesto kultūrininkai pasitikome urną su Velionės Rašytojos palaikais, išlydėtais ir atlydėtais iš Vilniaus artimųjų ir kolegų. Nuo centrinių kapinių vartų, sutartinai giedodami biblinę psalmę “Iš širdies gelmių, iš sielvarto bedugnės šaukiuosi Tavęs, Viešpatie, Dieve, išgirsk mano graudųjį šauksmą, balsią raudą”, palydėjome mylimą Poetę iki Tėvų kapavietės. Ją ir laikinąjį paminklą – kryžių Krikštą primenančiu šv. vandeniu palaiminome giedodami Viešpaties Angelą, Maironio “Marija, Marija”, “Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis – Nemarusis” ir kitas giesmes. Pritardami kunigų ir rašytojų Justo Jasėno, Skaidriaus Kandratavičiaus maldoms “Dangun telydi Tavo sielą angelai ir kankinių chorai”, “Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulke laikinai turi virsti”, kartojome poterį “Tėve mūsų”. Šviesaus atminimo Kolegei giedrą, asociatyvų, viltingą, pasitikėjimo kupiną, aprėpiantį liūdesį ir Amžinybės nuotaiką, taurų atsisveikinimo žodį tarė Lietuvos rašytojų sąjungos Pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė. Integruodamas praeitį ir ateitį, atverdamas skaudžius Lietuvos ir asmeninės istorijos virsmus, sąsajas su Violetos Mamos, žydų tautos moters Sofijos – Saros, įtampomis bei iš jų kylančia, tačiau linksmumu, vaikišku jaunatviškumu jas peržengiančia kūryba priminė signataras Emanuelis Zingeris. Iškalbingą, prakilnų pagarbos ir atsisveikinimo gestą savo tyliu nusilenkimu, gėlėmis, santūria šypsena, kviečiančia Viršlaikybės, absoliučios Ateities, Tėvo Namų link, parodė Kauno nacionalinio dramos teatro Vadovas aktorius Egidijus Stancikas, profesorė Irena Leliūgienė, muzikė Šviesė Čepliauskaitė, signataras Saulius Šaltenis ir kiti. Dukterėčią Skirmantę Palčinskaitę ir gedinčius bičiulius atjautėme ir užjautėme, “Aukštyn širdis!” kelti akinome nemažas būrys Kauno kultūros veikėjų, drauge LRS Kauno skyriaus nariai Petras Venclovas su žmona Gražina, Zita Gaižauskaitė. Ilsėkis ramybėje, nuoširdžioji, talentingoji, patrakėliškų tekstų produktyvioji Autore, šelmiškoji “šalikėlių ir mirksiukų karaliene” (taip smagiai B. Jonuškaitės įvardinta), teglaudžia Viešpats gražią dvasią, dovanotą ir brandintą Kūrėjo didžiąja raide, o laikiną kūną teprikelia Jėzus Kristus paskutiniąją dieną.
Šv. Mišias – Auką už nemirtimgą sielą kasdien aukojome Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje nuo išėjimo 14 d. iki pat laidotuvių, o ketvirtynų (30 d.) pamaldas laikysime rugsėjo 12, 13, 15 dienomis.
Tikėjimas, viltis ir meilė – ši dieviškųjų dorybių trejybė – jungė Tave, garbingoji Kauno, Lietuvos ir Bažnyčios Dukra, Sese, su mumis, gausiu bendražygeivių būriu, Ten dar gausesni angelų ir teisųjų protėvių, šventųjų kankinių pulkai tepasitinka ir tenuveda į amžinojo džiaugsmo būstinę, galutinį išsipildymą, Dievo Širdį – R. I. P.