JUSTAS JASĖNAS. PLUOŠTELIS TAS IŠ SAKARTVELO

 

JUSTAS JASĖNAS. PLUOŠTELIS TAS IŠ SAKARTVELO

 

Išdžiūvusios upės dugne

 

***

Akimirkos Kazbeko papėdėje

Viršukalnė

Nepasieksiu

Prisimerkęs

Ilgesingai žiūriu

 

***

Nugara į Kazbeką

Įsižiūriu

Medetkos žiedas

Patvoryje

 

***

Maža bitė

Dūzgia

Ant nykstančio žiedo

Remontuoja

Kaimelio cerkvę

 

***

Svetimus mindau kapus

Neatpažįstu raidyno

Slidžios plokštės

Ant mirusių kūnų

 

***

Sėdžiu svetimam

Kalnyne

Ant plytgalių krūvos

Karštis lydo jausmus

Nebeslegia kaltės

Gyvasties

 

***

Plaikstosi juodi apdarai

Vienuolės šveičia

Savo šventyklą

Iki saldaus blizgesio

 

***

Driežai

Geriausiai pažįsta

Nuniokotos tvirtovės

Griuvėsius

 

***

Išsekusioje kalnų upėje

Liečiu akmenis

Seniai buvusio lietaus

Dvelksmas

 

***

Dvi mergytės

Kartveliškai klega

Jų delniukuose

Moters kaitra

 

***

Kazbeko papėdėje

Kvepia šienas

Valgau

Šermukšnių raudonį

 

***

Kazbeko papėdėje

Vakarėja

Liejas žiburiai

Metas skaityti

Antaną Vienuolį

 

***

Avys rupšnoja

Skurdžią žolę

Akmenų grindinys

Atspindi Kazbeko tolumas

 

***

Kaip nugludinti žodį

Kaitroje

Kalnyne

Kad suprastų mane

Nekalbantį

 

***

Upės be vandens

Padedu rožės žiedą

Ant akmens

Pailsusių žmonių sekmadienis

 

***

Perrašomos istorijos

Kaip teisingai pažvelgti

Teisiųjų tiesa

Neteisiųjų orumas

Kaitros

Išdeginta žolė

Tviska

 

***

Vėjų ir oro

Nugairinti pakraščiai

Jaučiu basomis kojomis

Kaip sau skinasi kelią

Vanduo

 

***

Šimtmečių nugludinti

Žvilgsniai

Tušti kapai

Stebiu

Driežo skubrią kelionę

 

***

Gvazdikų girliandos

Padėjau tuščiame kape

Buvusiųjų

Miegui

Papuošti