ALDONOS PUIŠYTĖS FRYDRICHO HIOLDERLYNO VERTIMAI

Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė. Mildos Kiaušaitės fotografija

Vienos žymiausių mūsų poečių Aldonos Elenos PUIŠYTĖS pluoštą sonetų neseniai skelbėme, o dabar primename jos itin svarbų vertėjos darbą – iš vokiečių kalbos ji yra išvertusi garsiuosius vokiečių klasikus – Frydrichą Hiolderlyną, Novalį, Rainerį Mariją Rilkę ir kt. Skelbiame keletą A. E. Puišytės išverstų F. Hiolderlyno eilėraščių.

Frydrichas Hiolderlynas (Friedrich Hölderlin, 1770–1843) – poetas, prozininkas, vertėjas, vienas žymiausių Naujųjų laikų vokiečių rašytojų. Pasak poeto, literatūros istoriko Lauryno Katkaus, F. Hiolderlyno pakili epinė dikcija susijungia su šnekamąja, vietomis tarmiška kalba, meistriškai įvaldyti klasikiniai metrai ir žanrai (elegija, himnas, odė) – su daugiaprasmiais, mįslingais įvaizdžiais. Visą XIX šimtmetį Helderlinas buvo beveik užmirštas, jo jauseną ir keltas problemas savomis pripažino tik XX amžius.

 

Friedrich Hölderlin

 

MIRUSIEJI

 

Dieną prabėgančią aš gyvenau ir augau  šalia artimųjų,

Vienas po kito visi jie jau paliko mane.

Bet mirusieji budi mano širdy, mylinčioj, giminingoj

Sieloje mano spindės blunkantys jų atvaizdai.

Gyvi jie, gyvena ten, kur dieviškos Dvasios džiaugsmas

Nugali mirtį, seniems jaunas grąžina dienas.

 

ĄŽUOLAI

 

Iš sodų pas jus aš ateinu, jūs, sūnūs kalnynų!

Iš sodų, kur gamta gyvena, tokia kantri ir jauki,

Andai auginusi žmones, nūnai auginama jų darbu.

Betgi jūs, jūs gražuoliai, stovite kaip tauta titanų

Prijaukintam pasauly, priklausot sau tik ir dangui,

Kurs išauklėjo jus, ir žemei, kuri jus pagimdė.

Niekas iš jūsų žmonių mokyklos dar nelankė,

Laisvi jūs ir džiugūs, veržiatės iš galingų šaknų

Viens po kito aukštyn, griebiat kaip grobį erelis

Erdvę savo šakom stipruolėm, ir pro debesynus

Keliat į dangų saulėtas vainiko viršūnių karūnas.

Jūs būnat lyg žvaigždės dangaus, kiekvienas iš jūsų

Pats sau pasaulis ir dievas, laisvai jūs visi susijungę.

Jei pajėgčiau vergystę pakelti, aš nepavydėčiau

Šiam ąžuolynui ir prie jaukios gyvasties glausčiaus.

Jeigu žmonių bičiulystė mano širdies neviliotų

Meilės galia, kaip mielai aš gyvenčiau tarp jūsų.

 

AŠAROS

 

Dangiškoji meile! Švelnioji! Nejau aš tave

Užmiršiu; jus, kurios andai spindėjot,

Pilnos skaisčiosios ugnies, o šiandien

Vienišos, apkritę pelenais ir dulkėm,

 

Jus, mielosios salos, akys pasaulio stebuklų!

Jūs, vien tiktai jūs dabar man belikot.

Jūs, o krantai, kur už aklą stabmeldystę

Užmoka meilė, tačiau tik Dangiškiesiems,

 

Nes su dideliu dėkingumu palaimintieji

Tarnavo ten grožio dienomis, o su jais

Rūstieji didvyriai. Stovėjo ten miestai

Ir augo, klestėjo galingieji medžiai,

 

Į vyrus stiprius panašūs. Nūnai visa apmirę,

Nebėra didvyrių. Ir meilės salos gražiosios

Atpažint neįmanoma. Deja, toks tikriausiai

Meilės likimas; apgaulė tik ir kartėlis.

 

Bet jūs, o ašaros švelnios, vis dėlto palikit

Šviesą mano akims; palikit ir atmintį mano,

Kad mirtį vertai aš sutikčiau, man leiskit,

Melagės, vagišės, savo pareigą ištesėti.

Friedrich Hölderlin, 1770–1843

 

PUSĖ GYVENIMO

 

Su kriaušėm geltonom,

Pilni laukinių rožių, svyra

Krantai ežeran,

Jūs, puikios gulbės,

Nuo bučinių apsvaigę,

Paneriat galvas

Į šventai blaivią gelmę.

 

Aiman, kur rasiu aš, kai

Žiema užklups, gėlių, kur

Saulės spindulį

Ir žemės šešėlių?

Mūrai stūkso

Nebylūs ir šalti, vėjyje

Vėtrungės girgžda.

 

ROŽEI

 

Sterblėje gamtos – motulės

Nemirtingi mes išties!

Mumyse galia jos tūno –

Karalienė šios būties.

Rože! Gal rudenės audros

Nudraskys lapus visus;

Vėl žydės, tyrai nuraudęs,

Žiedas gyvasties šviesus.

 

JAUNIEMS POETAMS

 

Broliai mielieji! Gal bręsta gelmėj mūsų menas.

Dar šėlsta jaunystė, bet metas artėja, kuomet

Ims švisti grožis tylusis ir tobulumas,

Būkite tik pamaldūs, kaip graikai kadais!

 

Dievus jūs pamilkit, mirtinguosius užjauskit!

Meskit aprašymą nykų! Ir apsvaigimą šalin!

Jeigu jus glumina meistras, jei baugina,

Patariu mokytis jums iš didžiosios gamtos.

 

 

GRĮŽIMAS TĖVIŠKĖN

 

Jūs švelnūs vėjai! Pietų pasiuntiniai!

Ir tu su savo topoliais, mieloji upe!

Jūs banguoti kalnai! O, visos jūs

Saulėtos viršūnės, tai jūs ir vėlei?

 

O vieta ramioji! Sapnuose regėta iš tolo

Po beviltiškos ilgesio dienos, ir tu,

Mano name, ir jūs, žaidimų bičiuliai,

Medžiai ant kalvų, jūs atpažintieji!

 

Kaip seniai, o, kaip seniai! Vaikystės ramios

Nebėr nei jaunystės, meilės, džiaugsmo;

Tik tu, tėvyne mano! Tik tu, šventai

Ir kantriai iškentėjusi, tu esi išlikus!

 

Ir todėl, kad kentėtų jie su tavim drauge,

Kartu džiaugtųs, auklėji, brangi, savuosius,

Ir įspėji per sapnus, kai jie tolybėj

Klaidžioja ir blaškos, neištikimieji.

 

Ir kai karštoje krūtinėje jaunuoliui

Jį blaškantys troškimai rimsta, nutyla,

Kai juos sustabdo patsai likimas,

Greit nuskaistintas tau pasiduoda!

 

Sudiev tau, jaunyste, jūs, meilės takai

Rožėti, ir visi jūs, takai piligrimo,

Sudiev! Ir priimki ir palaimink,

Tėviškės dangau, man gyvenimą vėl!

 

LAIKO DVASIA

 

Jau seniai valdai man virš galvos

Apsuptas debesimis, tu laiko Dieve!

Viskas nyku, baugu aplinkui, viskas

Sverdi ir griūva, kur tik bežvelgčiau.

 

Ak! Aš kaip vaikas, po žemę žvalgaus,

Ieškau urvo, kad jame pasislėpčiau,

Trokštu vietą rasti, kur dar ne tavo,

Galingasis, visus krečiantysis!

 

Leisk, Tėve, man atviru žvilgsniu

Tave išvysti, nes spinduliu ar ne tu

Sklidai pažadint mano dvasią?

Gyvenimą gražų davei, o Tėve!

 

Vynmedis jaunas šventai jaunins mus;

Mirtingajam tyliai po giraitę ar ore

Giedrame vaikštant rasti džiaugsmo

Dievą džiugu; juk į sielą skaisčią

 

Ir jauną tu didelę įkvepi ugnį,

Išminties meno mokai senuosius;

Tik blogasis blogsta, nes neatlaiko,

Krėtėjau, nutvertas tavo rankos.

 

IŠGĖRIAU AŠ DŽIAUGSMUS…

 

Išgėriau aš džiaugsmus pasaulio šito,

Jaunystės valandos į praeities gelmes nukrito,

Balandis ir gegužis, ir liepa toliuos lieka,

Manęs nebėr, nors gyvenu, aš – niekas!

 

Vertė Aldona Elena PUIŠYTĖ

Versta iš: Friedrich Hölderlin. SÄMTLICHE WERKE UND BRIEFE GEDICHTE AUFBAU. Verlag Berlin und Weimar, 1970.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *