DAR VIENA POETĖS, VERTĖJOS ALDONOS PUIŠYTĖS NAUJA KNYGA, SKIRTA BERNARDUI BRAZDŽIONIUI. LAIŠKAI AUTOREI
Mildos Kiaušaitės nuotrauka
DAR VIENA POETĖS, VERTĖJOS ALDONOS PUIŠYTĖS NAUJA KNYGA, SKIRTA BERNARDUI BRAZDŽIONIUI. LAIŠKAI AUTOREI
Darbščioji ir kūrybinga mūsų kolegė, poetė ir vertėja Aldona Elena Puišytė, neseniai išleidusi vokiečių klasikinės poezijos – pasaulio poezijos aukso fondo atstovų F. Helderlino, Novalio, R. M. Rilkės vertimų knygą “Styga ir vėjas” (Kaunas: Kauko laiptai, 2024), vėl nudžiugino neseniai išleista nauja įdomia knyga apie vieną iš pačių iškiliausių lietuvių literatūros klasikų poetą Bernardą Brazdžionį “Žodžio šviesa didžiojoj kryžkelėj”.
Joje spausdinami visi Brazdžionio laiškai, rašyti Aldonai Puišytei nuo 1978-jų iki poeto išėjimo į amžinybę 2002 metais. Taip pat skelbiami prisiminimai apie poeto grįžimą į Lietuvą, nuolatinius jo apsilankymus, susitikimus su rašytojais ir skaitytojais. Knyga gausiai iliustruota susitikimų nuotraukomis.
Knygos dizainas dailininko Kęstučio Grigaliūno, išleista “Vaizdų archyvo” leidykloje.
Aldonos Puišytės knygos “Žodžio šviesa didžiojoj kryžkelėj” pratarmė:
Brazdžionis – vienas iš nedaugelio lietuvių rašytojų, turėjusių reikšmę ne vien literatūros istorijai. Jis simbolizavo lietuvių kultūros atsparumą prievartai ir pasipriešinimo dvasią okupacijų metais. Jau nepriklausomoje Lietuvoje vizionieriška jo lyrika stebino artėjančio karo, okupacijos ir tremčių nuojautom, kurios išsipildė 1940 metais. Geriausi jo eilėraščiai virto chrestomatiniais. Okpuotoje Lietuvoje jis žadino tautinį sąmoningumą, buvo įgijęs tautinio poeto statusą. Jo poezija slapta buvo perrašinėjama, skaitoma privačiuose susibūrimuose, ne vienas dėl to nukentėjo.
Ne veltui laisvėjant Lietuvai 1989 metais po 45-rių metų grįžęs iš emigracijos jis buvo sutiktas su didžiule pagarba ir meile, triumfališkai sutiktas Vilniaus aerouoste, Kaune, neštas ant rankų.
Nuoširdžiai sveikiname kūrybingą, mūsų mylimą Poetę, džiaugiamės jos naujomis knygomis!