GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS KARO DIENORAŠTIS
Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir išpažintinės lyrikos, ir kovingos dvasios, ir užuojautos. Yra ir skausmo, nesumeluoto, tikro. Yra triuškinančios satyros ir grotesko, skirto okupantams ir diktatoriui galvažudžiui Putinui, yra jautrių posmų, skirtų didvyriškai sesei Ukrainai, ir visą šį unikalų, kiekvieną dieną rašomą dienyną vienija nesumeluotas, autentiškas buvimas šalia kenčiančių, puolamų, be pastogės ir gimtinės liekančių šeimų, vaikų ir motinų.
Gintaras savo ciklą rašo kiekvieną dieną, man vienam pirmųjų tenka prisiliesti prie naujo eilėraščio (užrašyti poeto diktuojamus posmus), ir kiekvieną kartą lieku sujaudintas, sukrėstas nelauktų atvėrimų, pajuntu gyvą nervą, poetui skauda, jis negali tylėti, jis kovoja eilėmis, jis – apkasuose, jis – priekinėse pozicijose. O koks visaapimantis Vilties ir Pergalės troškimas, koks tikėjimas kovojančių ukrainiečių “geležine valia”, ir kokia ryški panieka ir nepakanta agresoriui – Rusijai. Ryškus burleskinis stilius, parodijuojantis rusiškas “čiastuškas” – dažnutes. Bet visą ciklą (pradėtą pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną – vasario 24-ąją, kiekvieną dieną papildomą), persmelkia skaudūs, bet šviesos ir tikėjimo pergale kupini motyvai.
Šalia jų blanksta pagausėję menkaverčiai neva poetiniai proginiai surogatai, primenantys binkiškas labdaringas “ponias su ašara aky”…
Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” – tikras nesumeluotas kovos ir pasipriešinimo metraštis.
Gediminas Jankus
Vaido Grudžio fotografija
Gintaras PATACKAS
2022 03 21
LYGIADIENIS
Keliu aš tostą už karalių
Kuris pradingo po paraliais
Gal rūmuos slepiasi tuščiuos
O čia lauke gaivi saulutė
Apšviečia pilką mano būtį
Nuo pagrindų lig apačios
Į Laisvę žmonės išgužėjo
Orfėjai fėjos asmodėjai
Jau greit sezonas įpusės
Žiema su vasara kariauja
Jos tankai pasiekė Breslaują –
Širdis pavargusi tvaksės
Regiu brunetę žilą priešais
Ar tik nebus ji mano priešas
Iš Putino kariaunos nes
Nepastebi manęs gyvatė
Ji nori pataisyt sveikatą
Aš jai nupirksiu grandines
Degs pragaro ugny juodoji
Ne tokį pasirinko rojų
Jai vieno reikia – pinigų
Ją gėdina mana mažytė
Skruostukai dailūs akys švyti
Nutraukti būt nemandagu
Graži diena nes nieks nemiršta
Aš čia regiu Apvaizdos pirštą
Ir atsileidžia man širdis
Pirma diena tokia po karo
Kada prabundam iš košmaro
Nes dvesia jau galvažudys
2022 03 22
LIUKS EILĖRAŠTIS
Nebežinau nuo ko pradėti
Vaidint gal rūpestingą tėtį
Nerūpestingai aš sakau
Išgerti noriu už Tėvynę
Ir už jos sesę Ukrainą
Kol dar visai neapakau
Aplinkui draugo anei vieno
Šį kartą gersiu gulbės pieno
Kažkur Čaikovskį aš girdžiu
Tai reiškia kad yra pavojus
Netoliese mirtis klajoja
Tegu klajoja aš budžiu
Apsamanojo mano dzotas
Kėsinas jį užimt raguotas
Bet nepajudinamas aš
Nes saugoja mane drambliai trys
Ponia Praeivis Prašalaitis
Ketvirtą pavogė kažkas
Pagalbos traukiu telefoną
Ir priešą pamatau raudoną
Tai virtas Putino vėžys
Toksai virtualus be galo
Gurkšnoja myžalinį alų
Ne miežinį… jam drūtgalys
Užlūžo niekas jo negirdi
Čia noriu aš save pagirti
Kad užnugarį atlaikiau
Beliko žydros vaiko svajos
Pažaisti futbolą ant vejos
Atrodo viską pasakiau
2022 03 23
GAISRAS ŠIUKŠLIADĖŽĖJE
O ne ne viskas išsakyta
Regiu pažįstamą šiitą
O gal sunitą nežinia
Dukra Amerikoj jo tupi
Ir senas tėvas jai nerūpi
Todėl jis kreipės į mane
Gal ponas norite konservų
Gerų, nepakenčiu aš stervų
Na o labiausiai putinų
Čia pokalbį nutraukė dūmai
Alėjoje liepsnojo krūmai
Ir aš tuoj gaisrą gesinu
Kur buvęs kur nebuvęs meras
Čia prisistato – vyras geras
Kas padegė – gal rusai, gal
Opričnikas arba pristavas
Raudoja meras lyg nesavas
Ir daro žingsnį… du atgal
Gražiai šiukšliadėžė liepsnojo
Sakau aš merui jis dėkoja
Ko gero gerbia jis mane
Už šį dienoraštį už knygą
Kad viskas daroma už dyką
Kad gražios eilės „Nemune“
Taigi bičiuli mano mielas
Taip išganau aš savo sielą
Į skruostą bučkis tau ava
Nešu namo aš savo mėsą
Patirti palaimingą vėsą
Ten laukia alkanas šuva
2022 03 24
SUGRIUVUS VALDŽIOS PIRAMIDĖ
Tenai matau vaikučių būrį
Jie užsisakę stalą turi
Geri gaidžiukai iš tiesų
Berašant man nulūžo plunksna
Tad tenka trauktis į paunksmę
Kur tupi katinas dausų
Češyro katinas – jis švyti
Alisa šalia matytis
Bet mano stalas tuščias dar
Ir kaltas Putinas čia aišku
Rašau aš atvirą jam laišką
Sušlapusi tava manda
Galvažudy bastūne niekše
Policija padangių ieško
Slaptavietės vienos kuri
Bus paskutinis tau etapas
Nes ten jau laukia juodas kapas
Ir pasiduoti tu turi
Skalsus tau Kijevo kotletas
Bet neįkandamas ir kietas
Ir išsilaužei tu dantis
Linkiu aš tau praryt protezą
Kišu aš kardą į makštis
Nes čia paunksmėj šalta daros
Kaip ten bebūtų šaltas karas
Save pateisina vienok
Baigiu aš laišką tau rašyti
Valdžios sugriuvus piramidė
Mums daros linksma – tai žinok
2022 03 25
PASNINKAS
Aš leidžiuosi iš amžinybės
Atskleisti paslaptį niekšybės
Kurią patyrė žmonija
Turiu omenyje legendą
Apie piktųjų dvasių bandą
Ir sunaikinti reikia ją
Prašau vėl kunigo pagalbos
Kad liautųsi tos bergždžios kalbos
Kaip Putiną paverst varle
Paskui pakarti jį už kojos
Kad jį ištiktų hemorojus
Tai žemė džiaugtųsi žalia
Kad jis patirtų saulės smūgį
Į plaučius į pautus į snukį
Stebuklas atsitinka čia
Varlė pati į ugnį šoka
Ir aš girdžiu laimingą juoką
Dukros ji truputį nėščia
Patinka jai mana ramybė
– na štai ir sudegė bjaurybė –
Sakau aš jai telefonu
Ji pagaliau mane supranta
Abudu bendrą kalbą randam
Kaip nanina ir nuinu
Vėl šoku savo polonezą
Už viską padėkoju Jėzui
Už kavą, vandenį, Vishy
Šiandieną pasninkaut mums reikia
Sakau aš tau mielasis vaike
Man šitaip gera dievaži
2022 03 26
DEPEŠA
Dabar aš sau tariu raminkis
Papūtus vėjui lekia mintys
Tarytumei ekspresas tuoj
Turėtų prasidėti karas
Man sako – šiandien, ne! Rytoj…
Atsidūstu kimbu į darbą –
Reik parašyt depešą svarbią
Savajam vadui jis toli
Tuoj pašto atskrenda balandis
Nedaug jau liko jam gyventi
Tik tūkstantis ir šimtas li
Depešą pririšu prie kaklo
Skrisk balandėli tu per aklo
Ciklopo salą, susirask
Chorunžį arba Odisėją
Ir jie pakels tau tokį vėją
Užmirši žmoną ir dukras
Depešoje svarbus motyvas
Kad mūsų vadas vis dar gyvas
Tiktai užtruko kelyje
Vis per tą raštininką Simą
Vos pagalvojus šiurpas ima
Tarnauja Putinui deja
Prašau aš Viešpaties malonės
Nesigailėki tos beždžionės
Nuteist iki gyvos galvos
Kalėti milijoną metų
Tebūna ten jisai už Letos
Kad nemylėjo Lietuvos
2022 03 27
KRIKŠTYNOS IR PAKASYNOS
Tuoj išsitrauksiu šratinuką
Užsirūkysiu pypkę striuką
Ir mano darbas prasidės
Dabar rašau depešą naują
Kuri įkaitina man kraują
Nes Putinui linkiu mirties
Kaip sako senas padavimas
Yra jis nesusipratimas
Gamtos ir motinos klaida
Kuri paleido tokį sūnų
Pakart jį reikia pataikūne
Skaitytojau kaip visada
Aš saule mėgaujuos nešalta
Nes dar dėviu žieminį paltą
Atokaitoje ramuma
Pabiro žmonės iš Soboro
Linkiu aš Dolskiui giedro oro
Nes jį kankina vienuma
Pamelavau aš tau poete
Rūkau ne pypkę – cigaretę
Jau trečią surūkyt baigiu
Alėjoje sėdėti gera
Ne liepos man o palmės šnara
Ir vėl stebuklą aš regiu
Kad baigėsi nelemtas karas
Nuo sosto nuverstas jau caras
Ir apskritai graži diena
Vienoj bažnyčioje krikštynos
Kitoj bažnyčioj pakasynos
Ir džiūgauja Ukraina
2022 03 28
VASAROS LAIKAS
Yra pasauly futbolistai
Tankistai ir artileristai
Ramybės tik vienos nėra
Kas bus toliau kiek tęsis karas
Iš mano šnervių verčias garas
Ir dingsta nuotaika gera
Pasikeitė prieš parą laikas
Taip pat harmonija ir saikas
Bijau aš mūšį pramiegot
Bet paruošta gerai karyba
Todėl patikrinu sargybą
Štai vienas miega – o mein Gott
Aš atsistoju į jo postą
Stebėti priešą nepabosta
Štai pasirodė jis toli
Tuoj pat aš pakeliu aliarmą
Į apkasus… kur bėgi sterva…
Jisai čia pat už dešimt li…
Nenoriu gąsdint kareivuko
Čia apkasuos jisai nutuko
Tikrai draugams jis nepadės
Darbuotis užnugary gali
Tenai taip pat reik ginti šalį
Neklausiu aš jo pavardės…
Sėkmingai atrėmėm ataką
Jauna širdis krūtinėj plaka
Po mūšio vienas aš lieku
Dėkoju Dievui ir mažytei
Kad man padėjo šitą rytą
Be jų pagalbos būt sunku
2022 03 29
KILNI MISIJA
Neskraido Putino lėktuvai
Virš mano miesto žmonės siuva
Pirmyn atgal atgal pirmyn
Geriu aš palaimingą skystį
Ir nebijau visai praskysti
Ir plaukia kreiseris žemyn
Upe klastingas kyla vėjas
Mažytę aš įsimylėjęs
Budžiu sau vienas apkasuos
Negreit mane atvyks pakeisti
Tada galėsiu aš pažaisti
Ir palaimingos laukt tamsos
Apkasuose sėdėt šaltoka
Laikau aš vėliavos flagštoką
Paskui užverda velniava
Atbėga ryšininkas sako
Kad Putinas visai apako
Nežino net kur Lietuva
Mes džiūgaujam o priešas kenčia
Pats laikas jau šnekėt rožančių
Taip, rožinį aš neklystu
Vaikeli mielas ginklas senas
Kalbėti rožinį tai menas
Kurio neįvaldei dar tu
Valio jau pamaina atėjo
Gražiai saulutė suspindėjo
Vėl apkasai žmonių pilni
Mes turim valią geležinę
Tikrai apginsime Tėvynę
Nes mūsų misija kilni
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba