GINTARAS PATACKAS. EILIUOTAS KARO DIENORAŠTIS

Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas – Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis”, kurį vadinčiau “Eiliuotu KARO dienoraščiu”. Visko jame yra – ir išpažintinės lyrikos, ir kovingos dvasios, ir užuojautos. Yra ir skausmo, nesumeluoto, tikro. Yra triuškinančios satyros ir grotesko, skirto okupantams ir diktatoriui galvažudžiui Putinui, yra jautrių posmų, skirtų didvyriškai sesei Ukrainai, ir visą šį unikalų, kiekvieną dieną rašomą dienyną vienija nesumeluotas, autentiškas buvimas šalia kenčiančių, puolamų, be pastogės ir gimtinės liekančių šeimų, vaikų ir motinų. 

Gintaras savo ciklą rašo kiekvieną dieną, man vienam pirmųjų tenka prisiliesti prie naujo eilėraščio (užrašyti poeto diktuojamus posmus), ir kiekvieną kartą lieku sujaudintas, sukrėstas nelauktų atvėrimų, pajuntu gyvą nervą, poetui skauda, jis negali tylėti, jis kovoja eilėmis, jis – apkasuose, jis – priekinėse pozicijose. O koks visaapimantis Vilties ir Pergalės troškimas, koks tikėjimas kovojančių ukrainiečių “geležine valia”, ir kokia ryški panieka ir nepakanta agresoriui – Rusijai. Ryškus burleskinis stilius, parodijuojantis rusiškas “čiastuškas” – dažnutes. Bet visą ciklą (pradėtą pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną – vasario 24-ąją, kiekvieną dieną papildomą), persmelkia skaudūs, bet šviesos ir tikėjimo pergale kupini motyvai.

Šalia jų blanksta pagausėję menkaverčiai neva poetiniai proginiai surogatai, primenantys binkiškas labdaringas “ponias su ašara aky”… 

Gintaro Patacko “Eiliuotas dienoraštis” – tikras nesumeluotas kovos ir pasipriešinimo metraštis.

Gediminas Jankus

Vaido Grudžio fotografija

 

Gintaras PATACKAS

2022 03 21

LYGIADIENIS

 

Keliu aš tostą už karalių

Kuris pradingo po paraliais

Gal rūmuos slepiasi tuščiuos

O čia lauke gaivi saulutė

Apšviečia pilką mano būtį

Nuo pagrindų lig apačios

Į Laisvę žmonės išgužėjo

Orfėjai fėjos asmodėjai

Jau greit sezonas įpusės

Žiema su vasara kariauja

Jos tankai pasiekė Breslaują –

Širdis pavargusi tvaksės

Regiu brunetę žilą priešais

Ar tik nebus ji mano priešas

Iš Putino kariaunos nes

Nepastebi manęs gyvatė

Ji nori pataisyt sveikatą

Aš jai nupirksiu grandines

Degs pragaro ugny juodoji

Ne tokį pasirinko rojų

Jai vieno reikia – pinigų

Ją gėdina mana mažytė

Skruostukai dailūs akys švyti

Nutraukti būt nemandagu

Graži diena nes nieks nemiršta

Aš čia regiu Apvaizdos pirštą

Ir atsileidžia man širdis

Pirma diena tokia po karo

Kada prabundam iš košmaro

Nes dvesia jau galvažudys

 

2022 03 22

LIUKS EILĖRAŠTIS

 

Nebežinau nuo ko pradėti

Vaidint gal rūpestingą tėtį

Nerūpestingai aš sakau

Išgerti noriu už Tėvynę

Ir už jos sesę Ukrainą

Kol dar visai neapakau

Aplinkui draugo anei vieno

Šį kartą gersiu gulbės pieno

Kažkur Čaikovskį aš girdžiu

Tai reiškia kad yra pavojus

Netoliese mirtis klajoja

Tegu klajoja aš budžiu

Apsamanojo mano dzotas

Kėsinas jį užimt raguotas

Bet nepajudinamas aš

Nes saugoja mane drambliai trys

Ponia Praeivis Prašalaitis

Ketvirtą pavogė kažkas

Pagalbos traukiu telefoną

Ir priešą pamatau raudoną

Tai virtas Putino vėžys

Toksai virtualus be galo

Gurkšnoja myžalinį alų

Ne miežinį… jam drūtgalys

Užlūžo niekas jo negirdi

Čia noriu aš save pagirti

Kad užnugarį atlaikiau

Beliko žydros vaiko svajos

Pažaisti futbolą ant vejos

Atrodo viską pasakiau

 

2022 03 23

GAISRAS ŠIUKŠLIADĖŽĖJE

 

O ne ne viskas išsakyta

Regiu pažįstamą šiitą

O gal sunitą nežinia

Dukra Amerikoj jo tupi

Ir senas tėvas jai nerūpi

Todėl jis kreipės į mane

Gal ponas norite konservų

Gerų, nepakenčiu aš stervų

Na o labiausiai putinų

Čia pokalbį nutraukė dūmai

Alėjoje liepsnojo krūmai

Ir aš tuoj gaisrą gesinu

Kur buvęs kur nebuvęs meras

Čia prisistato – vyras geras

Kas padegė – gal rusai, gal

Opričnikas arba pristavas

Raudoja meras lyg nesavas

Ir daro žingsnį… du atgal

Gražiai šiukšliadėžė liepsnojo

Sakau aš merui jis dėkoja

Ko gero gerbia jis mane

Už šį dienoraštį už knygą

Kad viskas daroma už dyką

Kad gražios eilės „Nemune“

Taigi bičiuli mano mielas

Taip išganau aš savo sielą

Į skruostą bučkis tau ava

Nešu namo aš savo mėsą

Patirti palaimingą vėsą

Ten laukia alkanas šuva

 

2022 03 24

SUGRIUVUS VALDŽIOS PIRAMIDĖ

 

Tenai matau vaikučių būrį

Jie užsisakę stalą turi

Geri gaidžiukai iš tiesų

Berašant man nulūžo plunksna

Tad tenka trauktis į paunksmę

Kur tupi katinas dausų

Češyro katinas – jis švyti

Alisa šalia matytis

Bet mano stalas tuščias dar

Ir kaltas Putinas čia aišku

Rašau aš atvirą jam laišką

Sušlapusi tava manda

Galvažudy bastūne niekše

Policija padangių ieško

Slaptavietės vienos kuri

Bus paskutinis tau etapas

Nes ten jau laukia juodas kapas

Ir pasiduoti tu turi

Skalsus tau Kijevo kotletas

Bet neįkandamas ir kietas

Ir išsilaužei tu dantis

Linkiu aš tau praryt protezą

Kišu aš kardą į makštis

Nes čia paunksmėj šalta daros

Kaip ten bebūtų šaltas karas

Save pateisina vienok

Baigiu aš laišką tau rašyti

Valdžios sugriuvus piramidė

Mums daros linksma – tai žinok  

 

2022 03 25

PASNINKAS

 

Aš leidžiuosi iš amžinybės

Atskleisti paslaptį niekšybės

Kurią patyrė žmonija

Turiu omenyje legendą

Apie piktųjų dvasių bandą

Ir sunaikinti reikia ją

Prašau vėl kunigo pagalbos

Kad liautųsi tos bergždžios kalbos

Kaip Putiną paverst varle

Paskui pakarti jį už kojos

Kad jį ištiktų hemorojus

Tai žemė džiaugtųsi žalia

Kad  jis patirtų saulės smūgį

Į plaučius į pautus į snukį

Stebuklas atsitinka čia

Varlė pati į ugnį šoka

Ir aš girdžiu laimingą juoką

Dukros ji truputį nėščia

Patinka jai mana ramybė

– na štai ir sudegė bjaurybė –

Sakau aš jai telefonu

Ji pagaliau mane supranta

Abudu bendrą kalbą randam 

Kaip nanina ir nuinu

Vėl šoku savo polonezą

Už viską padėkoju Jėzui

Už kavą, vandenį, Vishy

Šiandieną pasninkaut mums reikia

Sakau aš tau mielasis vaike

Man šitaip gera dievaži 

 

2022 03 26

DEPEŠA

 

Dabar aš sau tariu raminkis

Papūtus vėjui lekia mintys

Tarytumei ekspresas tuoj

Turėtų prasidėti karas

Man sako – šiandien, ne! Rytoj…

Atsidūstu kimbu į darbą –

Reik parašyt depešą svarbią

Savajam vadui jis toli

Tuoj pašto atskrenda balandis

Nedaug jau liko jam gyventi

Tik tūkstantis ir šimtas li

Depešą pririšu prie kaklo

Skrisk balandėli tu per aklo

Ciklopo salą, susirask

Chorunžį arba Odisėją

Ir jie pakels tau tokį vėją

Užmirši žmoną ir dukras

Depešoje svarbus motyvas

Kad mūsų vadas vis dar gyvas

Tiktai užtruko kelyje

Vis per tą raštininką Simą

Vos pagalvojus šiurpas ima

Tarnauja Putinui deja

Prašau aš Viešpaties malonės

Nesigailėki tos beždžionės

Nuteist iki gyvos galvos

Kalėti milijoną metų

Tebūna ten jisai už Letos

Kad nemylėjo Lietuvos

 

2022 03 27

KRIKŠTYNOS IR PAKASYNOS

 

Tuoj išsitrauksiu šratinuką

Užsirūkysiu pypkę striuką

Ir mano darbas prasidės

Dabar rašau depešą naują

Kuri įkaitina man kraują

Nes Putinui linkiu mirties

Kaip sako senas padavimas

Yra jis nesusipratimas

Gamtos ir motinos klaida

Kuri paleido tokį sūnų

Pakart jį reikia pataikūne

Skaitytojau kaip visada

Aš saule mėgaujuos nešalta

Nes dar dėviu žieminį paltą

Atokaitoje ramuma

Pabiro žmonės iš Soboro

Linkiu aš Dolskiui giedro oro

Nes jį kankina vienuma

Pamelavau aš tau poete

Rūkau ne pypkę – cigaretę

Jau trečią surūkyt baigiu

Alėjoje sėdėti gera

Ne liepos man o palmės šnara

Ir vėl stebuklą aš regiu

Kad baigėsi nelemtas karas

Nuo sosto nuverstas jau caras

Ir apskritai graži diena

Vienoj bažnyčioje krikštynos

Kitoj bažnyčioj pakasynos

Ir džiūgauja Ukraina

 

2022 03 28

VASAROS LAIKAS

 

Yra pasauly futbolistai

Tankistai ir artileristai

Ramybės tik vienos nėra

Kas bus toliau kiek tęsis karas

Iš mano šnervių verčias garas

Ir dingsta nuotaika gera

Pasikeitė prieš parą laikas

Taip pat harmonija ir saikas

Bijau aš mūšį pramiegot

Bet paruošta gerai karyba

Todėl patikrinu sargybą

Štai vienas miega – o mein Gott

Aš atsistoju į jo postą

Stebėti priešą nepabosta

Štai pasirodė jis toli

Tuoj pat aš pakeliu aliarmą

Į apkasus… kur bėgi sterva…

Jisai čia pat už dešimt li…

Nenoriu gąsdint kareivuko

Čia apkasuos jisai nutuko

Tikrai draugams jis nepadės

Darbuotis užnugary gali

Tenai taip pat reik ginti šalį

Neklausiu aš jo pavardės…

Sėkmingai atrėmėm ataką

Jauna širdis krūtinėj plaka

Po mūšio vienas aš lieku

Dėkoju Dievui ir mažytei

Kad man padėjo šitą rytą

Be jų pagalbos būt sunku

 

2022 03 29

KILNI MISIJA

 

Neskraido Putino lėktuvai

Virš mano miesto žmonės siuva

Pirmyn atgal atgal pirmyn

Geriu aš palaimingą skystį

Ir nebijau visai praskysti

Ir plaukia kreiseris žemyn

Upe klastingas kyla vėjas

Mažytę aš įsimylėjęs

Budžiu sau vienas apkasuos

Negreit mane atvyks pakeisti

Tada galėsiu aš pažaisti

Ir palaimingos laukt tamsos

Apkasuose sėdėt šaltoka

Laikau aš vėliavos flagštoką

Paskui užverda velniava

Atbėga ryšininkas sako

Kad Putinas visai apako

Nežino net kur Lietuva

Mes džiūgaujam o priešas kenčia

Pats laikas jau šnekėt rožančių

Taip, rožinį aš neklystu

Vaikeli mielas ginklas senas

Kalbėti rožinį tai menas

Kurio neįvaldei dar tu

Valio jau pamaina atėjo

Gražiai saulutė suspindėjo

Vėl apkasai žmonių pilni

Mes turim valią geležinę

Tikrai apginsime Tėvynę

Nes mūsų misija kilni

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba