GINTARAS PATACKAS. NAUJI EILĖRAŠČIAI

GINTARAS PATACKAS. NAUJI EILĖRAŠČIAI 

 

ARMAGEDONAS

 

Jie prirėmė mane prie sienos

Tie okupantai žmogžudžiai

Ir ką daryt buvau aš vienas

Aplink vien vištos ir gaidžiai

 

„Padėk“ – gimtasis miestas klykė

O aš ne didvyris buvau

Apšiurę batai striukė plikė

Bet svetimiems netarnavau

 

Kaip man pasprukti, ką daryti

Gal pasikarti ant šakos

Bet pamačiau kaip saulei švytint

Išniro vėliava taikos

 

Balta ne purvina be kraujo

Prisiminiau mamos žodžius

Jei priešai turto reikalauja

Juos nugenėki kaip medžius

 

Ir rankoj kardas atsirado

Kurį man atsiuntė delčia

Pirmiausia aš nudėjau vadą

Prisėlinęs prie jo slapčia

 

Ir likus kariauna pakriko

Nes buvo tai gauja bailių

Jie bijo Rymo kataliko

O Jėzų aš labai myliu

 

Tai Jis šią vėliavą iškėlė

Apokalipsės sutemoj

Kariu išaugęs kūdikėlis

Laimingas aš grįžtu namo

 

2024 05 12  

 

ELEGIJA

 

Jie atvažiavo automobiliu

Į šitą pražūtingą kūnui trasą

Ir manė kad paliks mane jie basą…

Aš apsiginti moku ir galiu

 

Nuo rietenų tarp liaudies ir valdžios

Nuo karo tarp karių ir papuasų

Todėl pirmiausia paimu aš kasą

Iš piemenaitės vargšės ir bergždžios

 

O publika man šaukia vis gyviau

Tu mums visiems šį skarbą atiduoki

Pasijaučiau aš bepročiu tačiau

„Jiems nepaklusk“ – širdis manoji suokė

 

Paliki tiems draugams kurie ateis

Jie to verti malonę pelnę Dievo

Laimėjimą didžiausią skirti Ievai

Už pinigus šitus nieks nenuteis

 

Nes gerą advokatą tu turi

Įstatymus visus jis puikiai žino

Kariuomenėj tarnauja Gedimino

Tai jo dėka šį skystį tu geri

 

Taip suokė nepavargstanti širdis

Už tokią širdį aš dėkoju Kristui –

Nebijo papuasų anarchistų

Šiandieną nieko jie nenužudys

 

Kaip ir baigiau – įsidienojo jau

Nei šalčio anei karščio nebijau

 

2024 05 13

 

APIE ŠĮ BEI TĄ

 

Kai įžengiau į tavo Dieve sodus

Buvau paragintas nežeist tvarkos

Vienos vestalės…“Vakarai nuobodūs

Čia būna…Šiandien taip kaip niekados“

 

Nesuprantu ką ši mergaitė vapa

Prie lango sėdžiu ir laukan žiūriu

Bene išvysiu sielų eskulapą

Pasidalinsiu gėrimu tauriu

 

Ir štai ateina tikras mano draugas

Jisai man sako: „tik neišsigąsk

Šiandieną vyksta karas, mato daug kas

Šią imitaciją – geriau užkąsk“

 

Bet aš nenoriu valgyti tik gerti

Geriu aš kavą su advokatu

Neketinu nei žūt nei pasikarti

Todėl kad nedarytas aš pirštu

 

Blaivus bus gegužis ir Dievas mato

Tikrai iškęsiu nepatogumus

Bičiuliai neliūdėkit į sveikatą

Ir saugokite Viešpaties namus

 

2024 05 07 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba  

 

 

 

Vienas komentaras

  • Tikras Kauno bardiškos poezijos simbolis! Puikūs, atviri, tikri posmai! Miela, malonu paskaityti!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *