VYTAUTAS STULPINAS, ŽEMAITĖJĖS POETAS. “RANKRAŠTIS” IR KITI NAUJI EILĖRAŠČIAI
VYTAUTAS STULPINAS, ŽEMAITĖJĖS POETAS. “RANKRAŠTIS” IR KITI NAUJI EILĖRAŠČIAI
RANKRAŠTIS
Gaudei dangų,
medžiojai audras,
bet buvai
sėslus čionykštis.
Na ir kas, kad matei
slaptybių mokytojus
kaukių baliuje.
Tai, ką manei esant
vešliu miestu,
pasirodė besančios
tuščios kalvos,
o šviesa,
parodžiusi tau tave,
neapšvietė jokio skliauto
virš savęs.
Sunkus,
pasenęs ir sukrutęs
sėdies prie stalo,
prie vakardienos įrašo.
Tavo stalas – lovos galas,
į kurį atsilošęs remies,
ranka prilaikai
raudonmedžio lakštą.
Tu nerašei eilių,
eilėraščių knygų,
poezijos.
Rašei gyvenimą
lig gyvuonies.
Kas nutiko ten,
kur gyvenom,
nutiko mumyse,
kas baigės iš to,
ką matėm,
baigės mumyse.
Ko būta, jei tik matėm,
kol būta, buvo išplėšta
iš mūsų, kai dingo.
Nakties
šviesa apgaulinga,
tik vėjas – vėjas ir vėjas.
Jam priešinas
lango stiklai.
VALTININKAS
Svyra, nusvyra medžiai,
linguoja žili krūmai. Spaustuvės
spaudžia buivolų kronikas.
Medinėje valtyje tavo manta
ir ežere. Neklaužados laiko kraitis.
Nei niuktelsi kam, vienas kitam,
nei susižvalgysi. Metai ateina
ir praeina. Kiekvieną dieną
dangus kitoks, kitoniškai keistas.
Tuo pačiu lezgiu kepurė.
Plunksnakotis laukia namie,
pilnas žodžių.
MEDŽIO GRAVIŪRA
Kaip visur:
kur ego – ten velniava,
kur plieskia tamsybė –
ten bestijos.
Turi šį tą daryt,
kad valtis grįžtų
į krantą.
KAD IR KIEK
Apsikabinkim.
Neseni. Nebejauni.
Laukimo niekad nestigo,
troškom susitikti.
Kad ir kiek –
kūnai atskiri, siela viena.
Penktadienis ilgas, –
šeštadienį bus lengviau.
Žolė patenkinta
ir visa, kas žalia,
kai protarpiais lyja su saule.
Namo stogas –
žalvarnio džiaugsmui,
tik namas,
namas už kalno
nėra gyvenamas.
PADRIKAIS JUDESIAIS
Vitrinos iškultos,
tristygį kontrabosą numarino.
Laikas nušluoja kone viską.
Įsižiūrėjai, korepetitoriau,
ir įsimylėjai – protu nesuvokiama.
Sugrojai penkias šeštąsias savo natų.
Nusipylei lig žemės graibymo,
prisisiurbei, nusitašei.
Tas pats per tą patį nėra džiaugsmas.
Pabundi išpiltas šalto prakaito.
Tiek tau netrūksta,
tiek dar netrūksta,
kad nesugrotum muzikinės frazės.
Gali sugriežti bet ką,
prašom. Po šimts,
po galais, tylutėliai
uždaromos durys.
