ERIKA DRUNGYTĖ. KAVA RYTO PARKE BAIGIANTIS VASARAI
Vlado Braziūno nuotrauka
Erika DRUNGYTĖ
Nykštukų klausimu I
Jei pasakytum kad jais tiki
Ir jei tvirtintum jog tai nesąmonė
Bet kuriuo atveju pasiaiškint reikėtų
Dviems oponentų stovykloms
Nykštukų klausimu II
Ant nuošalaus į užuovėją įspeisto suolo
Gerti rytinę dvigubą antrąją kavą
Yra ir daugiau priežasčių nei – sakykim –
Vien dialogas tarp aš ir nuosavų tavo bildukų
Kol ant krūvos lapų sėdmaišio drybso
Didžiojo gluosnio paniurėlis Feliksas
Šildantis laiko pluta apkalkėjusius sąnarius
Vakar ilgai diskutavom kad šiemet
Sniego daugiau bus nei pernai šalčio
Krūmų karuos vėl pirmi buvo kėkštai
Viską jie paima gerkle ir chamišku elgesiu
Grakščiai vaikštinėjantis strazdas kaip visad
Šnekasi pats su savim galbūt vėjo šešėliu
Kol dančiasnapiams skirtuos inkiluos šiepias kiaunės
Vietos benamiai kitaip dar – meškėnai
Iš Karaliaučiaus čia imigravę be dokumentų
Rūšiuoja šiukšlių konteinerių turinį
Keistai taip ironiškai vaipos ir tyliai kikena
Bet Feliksas kritiškai juos nužiūrėjęs sutiko
Išsaugot vietelę kavagėriui iki Naujųjų
Todėl ir manau kad dabar dėl nykštukų
Pasisakyt nesolidu būtų ir nepolitkorektiška
Nykštukų klausimu III
Grįžo iš lauko vaikai parsinešė riešutų
Tikino gavę iš Felikso bet už tai jam turį
Pagal dydį „du mažojo piršto nareliai“
Pasiūti batus: dabar namuose vyksta mūšiai –
Šiuolaikiškus ar senamadiškus
Iš mamos rankinuko ar tėčio aulinių
Su kailiuku ar geriau storos kojinės
Apie tikėjimą klausimų niekas nekėlė
Nykštukų klausimu IV
Sakot svarbu išsaiškint politines pažiūras
Kaip dendrologams su ornitologais
Kaip geodezininkams su melioratoriais
Kaip meteorologams su astrologais
Kaip homeopatams su farmakognostais
Kaip gnostikams su ortodoksais
Kaip gnomikams su dvarfistais
Bet buvo neaišku tik tiek – koks tas dydis
„Du mažojo piršto nareliai“
Nykštukų klausimu V
Tarp įtikėjusių vis tik ryškiau reiškės moterys
Aukodamos gausiai ir dosniai kol reikalas
Buvo galiausiai išspręstas – taip rados ir batai
Ir numegztos kojinės ir magaryčių kepurė
Bei šiltos raštuotos kumštinės pirštinės
Feliksas laikėsi žodžio – meškėnus išstūmė
Vietos sparnuočių bendruomenė padedama
Varninių pulko konteinerius perėmė savo žinion
Ruduo buvo ilgas. Suoliukas labai patogus
Ateities ir globalinio rakurso klausimus mudu
Be gailesčio krimtom kaip riešutus – kokie niekai
Palyginus su ta ramybe kai kėkštai nutyla
Ir gluosnio vytelėse caksinčios zylės kartoja:
Niekam o niekam nerūpi nykštukai ir tręštančios
Politinės pažiūros. Šiandien yra vis dar parkas
Tavo rytinė kava ir batuotas ant sėdmaišio Feliksas
Nykštukų klausimu VI
Tarp manojo aš ir bildukų radom konsensusą: dulce
Domum – ir vėjas ir gluosnis ir strazdas tam pritarė