ERIKA DRUNGYTĖ. KAVA RYTO PARKE BAIGIANTIS VASARAI

Vlado Braziūno nuotrauka

 

Erika DRUNGYTĖ 

 

 

Nykštukų klausimu I

 

Jei pasakytum kad jais tiki

Ir jei tvirtintum jog tai nesąmonė

Bet kuriuo atveju pasiaiškint reikėtų

Dviems oponentų stovykloms

 

 

Nykštukų klausimu II

 

Ant nuošalaus į užuovėją įspeisto suolo

Gerti rytinę dvigubą antrąją kavą

Yra ir daugiau priežasčių nei – sakykim –

Vien dialogas tarp aš ir nuosavų tavo bildukų

Kol ant krūvos lapų sėdmaišio drybso

Didžiojo gluosnio paniurėlis Feliksas

Šildantis laiko pluta apkalkėjusius sąnarius

 

Vakar ilgai diskutavom kad šiemet

Sniego daugiau bus nei pernai šalčio

Krūmų karuos vėl pirmi buvo kėkštai

Viską jie paima gerkle ir chamišku elgesiu

Grakščiai vaikštinėjantis strazdas kaip visad

Šnekasi pats su savim galbūt vėjo šešėliu

 

Kol dančiasnapiams skirtuos inkiluos šiepias kiaunės

Vietos benamiai kitaip dar – meškėnai

Iš Karaliaučiaus čia imigravę be dokumentų

Rūšiuoja šiukšlių konteinerių turinį

Keistai taip ironiškai vaipos ir tyliai kikena

 

Bet Feliksas kritiškai juos nužiūrėjęs sutiko

Išsaugot vietelę kavagėriui iki Naujųjų

Todėl ir manau kad dabar dėl nykštukų

Pasisakyt nesolidu būtų ir nepolitkorektiška

 

 

Nykštukų klausimu III

 

Grįžo iš lauko vaikai parsinešė riešutų

Tikino gavę iš Felikso bet už tai jam turį

Pagal dydį „du mažojo piršto nareliai“

Pasiūti batus: dabar namuose vyksta mūšiai –

Šiuolaikiškus ar senamadiškus

Iš mamos rankinuko ar tėčio aulinių

Su kailiuku ar geriau storos kojinės

Apie tikėjimą klausimų niekas nekėlė

 

 

Nykštukų klausimu IV

 

Sakot svarbu išsaiškint politines pažiūras

Kaip dendrologams su ornitologais

Kaip geodezininkams su melioratoriais

Kaip meteorologams su astrologais

Kaip homeopatams su farmakognostais

Kaip gnostikams su ortodoksais

Kaip gnomikams su dvarfistais

Bet buvo neaišku tik tiek – koks tas dydis

„Du mažojo piršto nareliai“

 

 

Nykštukų klausimu V

 

Tarp įtikėjusių vis tik ryškiau reiškės moterys

Aukodamos gausiai ir dosniai kol reikalas

Buvo galiausiai išspręstas – taip rados ir batai

Ir numegztos kojinės ir magaryčių kepurė

Bei šiltos raštuotos kumštinės pirštinės

Feliksas laikėsi žodžio – meškėnus išstūmė

Vietos sparnuočių bendruomenė padedama

Varninių pulko konteinerius perėmė savo žinion

Ruduo buvo ilgas. Suoliukas labai patogus

Ateities ir globalinio rakurso klausimus mudu

Be gailesčio krimtom kaip riešutus – kokie niekai

Palyginus su ta ramybe kai kėkštai nutyla

Ir gluosnio vytelėse caksinčios zylės kartoja:

Niekam o niekam nerūpi nykštukai ir tręštančios

Politinės pažiūros. Šiandien yra vis dar parkas

Tavo rytinė kava ir batuotas ant sėdmaišio Feliksas

 

 

Nykštukų klausimu VI

 

Tarp manojo aš ir bildukų radom konsensusą: dulce

Domum – ir vėjas ir gluosnis ir strazdas tam pritarė