TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. DU EILĖRAŠČIAI

Rusijos agresija, pradėtas žiaurus karas Ukrainoje, didvyriškas mūsų brolių pasipriešinimas, žūstančios nekaltos aukos negali palikti abejingų. Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė pastarosiomis dienomis negali sulaikyti užplūdusių jausmų, išgyvenimų, ji perteikia juos posmais. Skelbiame du jos naujausius jautrius, jaudinančius eilėraščius “Nenoriu” ir “Tebekariaujam”. 

 

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

 

NENORIU

 

Nenoriu aš rašyti apie karą

 

Laukuos maitėda išlesa akis

 

Už laisvę kritusiems ir tiems kareiviams

 

Kurie kad priesaiką jie davę kreivą

 

Nežino bet už viską atsakys

 

 

Už miestus verčiamus plikom dykynėm

 

Kur pastatuos puikiausiuos rodė kiną

 

Net apie priešus būsimus gražiai

 

Kai broliais juos vadino  ir juos gerbė

 

Dabar neprisimins to netgi gervė

 

Tarp jų seniai nerieda garvežiai

 

 

Už žuvusius vaikus kurių jų mamos

 

Jei gyvos dar ir juos palaidot manė

 

Net nebegali šito padaryt

 

Už senelius kurie kaip musės krito

 

Per bombardavimus naktim ir rytą

 

Orios  mirties nebesulaukę ryt

 

 

Ligonių siaubą kai ir vėlei bombos

 

Ir nieko nebereiškia plyšęs trombas

 

Tos daug kentėjusios širdies

 

Tos metais virtę kelios dienos

 

Kai to kas vyksta nebemato Dievas

 

Ir regis nematys ir negirdės

 

 

Suteiki viltį Dieve juos užmiršęs

 

Nejau sava mirtim ilgai nemirs jie

 

O nuo fanatikų prievartine

 

Mums pasakyk kaip sustabdyt šią ordą

 

Kai ešelonai karo darda darda

 

Ir šimtąkart nušauna jie mane

 

2022 03 03

 

 

TEBEKARIAUJAM

 

Tačiau nepaisant to kad nebenorim

 

Partizanaut išeit į Labanorą

 

Kaip buvo mūsų žemėj kažkada

 

Tebekariaujam mintimis kasdieną

 

Ir darome ką galime kiekvienas

 

Kad tik juoda nutoltų valanda

 

 

Kol kas kita valstybė mūsų skydas

 

Ir padedame jai mes nepraskydę

 

Kiekvieno mūsų indėlis svarbus

 

Palaikantis kovinę josios dvasią

 

Nes priešo motyvacija pult dvesia

 

Kai motinoms išsiunčia ne grabus

 

 

O belaisvius kurie jau pasiduoda

 

Ir suklaidintą nusiplėšę odą

 

Gal taps tėvynėj jau šaukliai taikos

 

Humaniškumas juk toliau paplinta

 

Nei priešo smūgis jiems jau kažkelintas

 

Ir mūšio baigtį gal net įtakos

 

 

Tad darome ką galim mes kiekvienas

 

Nes patys taip kariaujame per sienas

 

Juk taip tik apsiginsime ir mes

 

Kas kelia kalaviją jo tebijo

 

Nes pats jisai ir žus nuo kalavijo

 

Nes grobti nori svetimas žemes

 

2022 03 05

 

Zenono Baltrušio nuotrauka

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *