NAUJI GINTARO PATACKO EILĖRAŠČIAI
Gintaras PATACKAS
ANGELO SKRYDIS
Plačiai atidaryk duris
Kaip angelas pro jas išskrisk
Į žemutinio miesto gatvę
Soboras orientyras bus
Žmonių pasaulis nuostabus
Tai reiškia baigėsi vienatvė
Visi tau skrydžio pavydės
Nes tu esi sūnus žvaigždės
O kai kurie bandys ir vytis
Apsilankyki pilyje
Senojoje pabūk su ja
Ir lėk toliau kur rodo vytis
Iš Santakos skubėk tenai
Kur bėga tamsūs vandenai
Nevėžio upė pavojinga
Nereikia rūstinti dievų
Net jei paskyrei randevū
Apsidairyki ar nesninga
Jau nušviesėjo vandenai
Ir apledėjo tau sparnai
Tačiau širdis krūtinėj plaka
Ir girdis gulbino giesmė
Jis miršta tai yra esmė
Patekus į jausmų kloaką
Tu vadovaujiesi protu
Ir kupinas minčių šventų
Bandai pasiekti Karaliaučių
Prie Kanto kapo suklumpi
Ir nepažeidžiamas tampi
Išvengi pikto priešo kliaučių
Jau baigias tavo vergija
Teisingame tu kelyje
Antai trobelė Tomo Mano
Finalas plunksnas džiovini
Ir seną posakį meni
Laimingi tie kurie gyveno
2021 01 23
APIE GALILĖJŲ IR NE TIK…
Delikatus tas užrašas mandžiūrų,
Kai kitas perskaitys jį, greitai žus:
Kodėl mieloji slepiasi už jūrų,
Man josios veidas buvo toks gražus,
Kad jau kentėt daugiau nebegalėjau
Ir išėjau laukan pasižvalgyt
Tarytum Galileo Galilėjus,
Kurs privertė pasaulį pamąstyt,
Kodėl gi Žemė sukas apie Saulę,
Ne atvirkščiai… Erezija baisi.
Nejaugi viskas tik saviapgaulė,
Aš greit sudegsiu dūmų debesy –
Didysis Inkvizitorius nesnaudžia, –
Aikštėj jau dega sukrauti laužai.
Bus pamoka garbingai darbo liaudžiai,
Jai ligi šiol žaidimų per mažai,
Jai duonos duok ir vyno! Spaudžia speigas,
Pasižvalgiau, užtenka… – Mauk namo,
Aš sau sakau, – pradėjo kristi snaigės
Ažūrinės ir baltos kaip skiemuo…
Be to, mieloji mano nerimauja,
Jos nežavi pasiūlymai piktų
Žmonių, kurie pavirs greit dulkių sauja.
Aš rūpestį šį josios suprantu
Ir spaudžiu į namus kiek kojos neša…
Jau temsta ir prasideda pūga…
Mieloji mano himną saulei rašo,
Kad būtų vargšė žemė ne nuoga!
2021 01 18
APIE VISKĄ IR NIEKĄ
Vėlai šį rytą prabudau
Bet vietoje atsiradau
Pažįstamoj antai bokštelis
Metropolio su Eimučiu
Jisai apleido be kančių
Mūs Žemę jam už tai medalis
Pasikėsinimo metu
Nebuvo su prezidentu
O šalty spengiančiam budėjo
Ir jo paminklinė lenta
Mums rodo tai vieta šventa
Nevysta gelsvos orchidėjos
Atgabenau jas iš namų
Iš oranžerijos ramu
Dabar čia nes visi namiškiai
Dar miega tik Sulamita
Prie kompo tarsi užburta
Prilipo jai vaidenas kiškiai
O aš į dirbtuvę skubu
Ir ten darbuojuos už abu
Rašau poemą apie brolį
Balandžiai burkauja balti
Kad baigėsi žiema anksti
Už stiklo išvežioja troliai
Troleibusai darbininkus
Gyvenimas yra puikus
Mažytis nėr čia ko varžytis
Ant stalo pusryčiai file
Jau kepa mano balkone
Galiu tik murkti ir raivytis
Geriu aš kavą pamažu
Ji veža taip kad net Žužu
Pavyt negali stebuklingas
Šis gėralas suteiks jėgų
Ne vien tik man bet ir yahoo
Kurį žiūrėti vienas cinkas
APUOKO VALANDA
Į pačią širdį lenda vakcina
Pripildo poras nerimą gesina
Studijavau kadaise mediciną
Labai gerai kad noras dar yra
Tęst studijas toliau apgint magistrą
Įveikti vieną arba du magus
Tegu sveikatos apsaugos ministras
Sau kremtasi iš sielvarto nagus
Ši vakcina yra poeto menas
Pripildyti esybę lig galvos
Kad niekada nepasijusčiau senas
Tenepristinga žodžių žaliavos
Jo lyra šį pavasarį kada
Prasideda apuoko valanda
2021 03 10
ATOSTOGOS. PAMĄSTYMAI
Aš maudžiaus rūko debesy,
Skambėjo valsas Debiusi
Tarytum būčiau buvęs Vienoj.
Šiam klimate atšiauriame
Šešėliai ritosi žeme,
Varvėjo kraujas mėnesienoj.
Aš laukiau vasaros tiktai,
Kai upėj pajudės ledai,
Pavasaris ne už kalnų jau,
Bet dar nesibaigė pūga,
Sniegu užklota pabaiga
Ryškėjo man… Šakelė tujos
Spindėjo mano kambary,
Šitam pasaulio vidury,
Kurio neįveikė basmačiai,
Žaliavo mirtos vazone
Lyg paskutiniam vagone
Aš atsiduočiau mirčiai pačiai.
Kamavo požymiai ligos,
Bet kantriai laukiau, kol užgros
Man Debiusi vėl arba Štrausą,
Dienos aš laukiau, kai draugai
Čia susirinks ir bus ilgai…
Kokia gi muzika geriausia
Mes ginčysimės, gerdami
Dievų nektarą ir linksmi
Prie jūros tolimosios trauksim,
Smėly žvilgės mums gintarai,
Kuriuos net mokslo daktarai
Vadina kilniai majų auksu.
Aukščiausiojo yra valia –
Galbūt ir draugė bus šalia,
Ištikima mana mažytė,
Birželio saulė mudviem švies
Atostogausim po nakties
Poliarinės… Taip! Bus matyti
2021 01 20
GIESMĖ APIE BŪRĄ
Štai švinta vėl nauja diena
Ir bunda darbo pamaina
Apsimiegojęs ir sušąlęs
Prabunda būras po nakties
Užsako žmonai to paties
Ledinio drinko gula kelias
Pagalbos šaukiasi šventų
Bet ką tu rasi šiuo metu
Užmauna žmonai savo kaukę
Į parduotuvę tuoj pati
Nubėga betgi per anksti
Eilė išsirikiavuss laukia
Kada duris atidarys
Kamuoja baisiai troškulys
Štai pagaliau pati putoja
Nealkoholinis alus
Jai duoda į abu galus
Mat atsikėlė ne ta koja
Namo sugrįžta pagaliau
Sirenos visos šaukia au
Atrodo kad ten šunį pjauna
Susėda jie abu sykiu
Gardžiuojas dvigubu viskiu
Ir pamažėle atsigauna
Į darbą ruošias kailiniais
Audinių puošiasi jinai
Jis velkasi kombinezoną
Lauke taip šalta ir nyku
Bet spėja jis pačiu laiku
Įžengt į savo darbo zoną
Ne taip jau šalta plius penki
Dabar su juo juokai menki
Dabar jisai parodys liaudžiai
Ką sugeba jo mašina
Ir sklinda nuostabi daina
Tiek čia Kaune tiek Karaliaučiuj
RARA AVIS*
Nors nematau bet eilės pilasi
Kava ir cigaretė savo
Atliko darbą Termopiluose
Kur Leonidas galą gavo
O debesų paklodė slinko vis
Į jas su ilgesiu žiūrėjau
Kada slapta iš savo inkilo
Išskrido vieniša būrėja
Mažytė mano toks paukštukas
Ji pas plaštakę nuskubėjo
Tai ligi šiolei man klaustukas
Kad aš iš karto praregėjau
Įsiveržiau į fronto liniją
Kur buvo priešo bastionas
Iškėliau vėliavą ant pinijos
Tvirtovė griuvo ir frontonas
Soboro. Vakaras lyg katinas
Atėjo švelniai dainą murkdamas
Kaip atvejis bet chrestomatinis
Ir man neprireikė chirurgo jau
*Retas atvejis
2021 03 15
Nuostabus eilerasciai,puiki nuotaika
paskaicius,lengvai plevena kaip snaiges.Aciu,Gintarai
Gintaras Patackas (g. 1951), poetas, prozininkas, vertėjas (iš rusų k.), inžinierius-statybininkas, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ prizas (1998 m.) paminint Spaudos atgavimo dieną, trisdešimt ketvirtasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1998 m.) už rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“ (Vilnius: Vaga, 1997), Įsimintiniausias Kauno menininkas (2009 m.), Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas (2011 m.), Elenos Mezginaitės premijos laureatas (2012 m.) už kūrybos aistrą, įelektrinusią eilėraščių posmus, visuomet žaižaruojančius Lietuvos poezijoje (2012 m.), keturioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2013 m.) už knygas „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012), „Kauno dienos“ prizas (2016 m.) už poetinio dueto su Ana Gerasimova-Umka dvikalbę knygą „Užskaita“ („Взаимозачет“, Maskva: OGI, 2015) („Poezijos pavasaris“, 2016), Kauno Kultūros premijos laureatas (2018 m.).