NAUJI GINTARO PATACKO EILĖRAŠČIAI

Gintaras Patackas. Tomo Raginos nuotrauka

 

Gintaras PATACKAS

 

 

ANGELO SKRYDIS

 

Plačiai atidaryk duris

Kaip angelas pro jas išskrisk

Į žemutinio miesto gatvę

Soboras orientyras bus

Žmonių pasaulis nuostabus

Tai reiškia baigėsi vienatvė

 

Visi tau skrydžio pavydės

Nes tu esi sūnus žvaigždės

O kai kurie bandys ir vytis

Apsilankyki pilyje

Senojoje pabūk su ja

Ir lėk toliau kur rodo vytis

 

Iš Santakos skubėk tenai

Kur bėga tamsūs vandenai

Nevėžio upė pavojinga

Nereikia rūstinti dievų

Net jei paskyrei randevū

Apsidairyki ar nesninga

 

Jau nušviesėjo vandenai

Ir apledėjo tau sparnai

Tačiau širdis krūtinėj plaka

Ir girdis gulbino giesmė

Jis miršta tai yra esmė

Patekus į jausmų kloaką

 

Tu vadovaujiesi protu

Ir kupinas minčių šventų

Bandai pasiekti Karaliaučių

Prie Kanto kapo suklumpi

Ir nepažeidžiamas tampi

Išvengi pikto priešo kliaučių

 

Jau baigias tavo vergija

Teisingame tu kelyje

Antai trobelė Tomo Mano

Finalas plunksnas džiovini

Ir seną posakį meni

Laimingi tie kurie gyveno

 

2021 01 23

 

 

 

APIE GALILĖJŲ IR NE TIK…

 

Delikatus tas užrašas mandžiūrų,

Kai kitas perskaitys jį, greitai žus:

Kodėl mieloji slepiasi už jūrų,

Man josios veidas buvo toks gražus,

 

Kad jau kentėt daugiau nebegalėjau

Ir išėjau laukan pasižvalgyt

Tarytum Galileo Galilėjus,

Kurs privertė pasaulį pamąstyt,

 

Kodėl gi Žemė sukas apie Saulę,

Ne atvirkščiai… Erezija baisi.

Nejaugi viskas tik saviapgaulė,

Aš greit sudegsiu dūmų debesy  –

 

Didysis Inkvizitorius nesnaudžia, –

Aikštėj jau dega sukrauti laužai.

Bus pamoka garbingai darbo liaudžiai,

Jai ligi šiol žaidimų per mažai,

 

Jai duonos duok ir vyno! Spaudžia speigas,

Pasižvalgiau, užtenka…  –  Mauk namo,

Aš sau sakau, –  pradėjo kristi snaigės

Ažūrinės ir baltos kaip skiemuo…

 

Be to, mieloji mano nerimauja,

Jos nežavi pasiūlymai piktų

Žmonių, kurie pavirs greit dulkių sauja.

Aš rūpestį šį josios suprantu

 

Ir spaudžiu į namus kiek kojos neša…

Jau temsta ir prasideda pūga…

Mieloji mano himną saulei rašo,

Kad būtų vargšė žemė ne nuoga!

 

2021 01 18

 

 

 

APIE VISKĄ IR NIEKĄ

 

Vėlai šį rytą prabudau

Bet vietoje atsiradau

Pažįstamoj antai bokštelis

Metropolio su Eimučiu

Jisai apleido be kančių

Mūs Žemę jam už tai medalis

 

Pasikėsinimo metu

Nebuvo su prezidentu

O šalty spengiančiam budėjo

Ir jo paminklinė lenta

Mums rodo tai vieta šventa

Nevysta gelsvos orchidėjos

 

Atgabenau jas iš namų

Iš oranžerijos ramu

Dabar čia nes visi namiškiai

Dar miega tik Sulamita

Prie kompo tarsi užburta

Prilipo jai vaidenas kiškiai

 

O aš į dirbtuvę skubu

Ir ten darbuojuos už abu

Rašau poemą apie brolį

Balandžiai burkauja balti

Kad baigėsi žiema anksti

Už stiklo išvežioja troliai

 

Troleibusai darbininkus

Gyvenimas yra puikus

Mažytis nėr čia ko varžytis

Ant stalo pusryčiai file

Jau kepa mano balkone

Galiu tik murkti ir raivytis

 

Geriu aš kavą pamažu

Ji veža taip kad net Žužu

Pavyt negali stebuklingas

Šis gėralas suteiks jėgų

Ne vien tik man bet ir yahoo

Kurį žiūrėti vienas cinkas

 

 

 

APUOKO VALANDA

 

Į pačią širdį lenda vakcina

Pripildo poras nerimą gesina

Studijavau kadaise mediciną

Labai gerai kad noras dar yra

 

Tęst studijas toliau apgint magistrą

Įveikti vieną arba du magus

Tegu sveikatos apsaugos ministras

Sau kremtasi iš sielvarto nagus

 

Ši vakcina yra poeto menas

Pripildyti esybę lig galvos

Kad niekada nepasijusčiau senas

Tenepristinga žodžių žaliavos

 

Jo lyra šį pavasarį kada

Prasideda apuoko valanda

 

2021 03 10

 

 

 

ATOSTOGOS. PAMĄSTYMAI

 

Aš maudžiaus rūko debesy,

Skambėjo valsas Debiusi

Tarytum būčiau buvęs Vienoj.

Šiam klimate atšiauriame

Šešėliai ritosi žeme,

Varvėjo kraujas mėnesienoj.

 

Aš laukiau vasaros tiktai,

Kai upėj pajudės ledai,

Pavasaris ne už kalnų jau,

Bet dar nesibaigė pūga,

Sniegu užklota pabaiga

Ryškėjo man… Šakelė tujos

 

Spindėjo mano kambary,

Šitam pasaulio vidury,

Kurio neįveikė basmačiai,

Žaliavo mirtos vazone

Lyg paskutiniam vagone

Aš atsiduočiau mirčiai pačiai.

 

Kamavo požymiai ligos,

Bet kantriai laukiau, kol užgros

Man Debiusi vėl arba Štrausą,

Dienos aš laukiau, kai draugai

Čia susirinks ir bus ilgai…

Kokia gi muzika geriausia

 

Mes ginčysimės, gerdami

Dievų nektarą ir linksmi

Prie jūros tolimosios trauksim,

Smėly žvilgės mums gintarai,

Kuriuos net mokslo daktarai

Vadina kilniai majų auksu.

 

Aukščiausiojo yra valia –

Galbūt ir draugė bus šalia,

Ištikima mana mažytė,

Birželio saulė mudviem švies

Atostogausim po nakties

Poliarinės… Taip! Bus matyti

 

2021 01 20

 

 

 

GIESMĖ APIE BŪRĄ

 

Štai švinta vėl nauja diena

Ir bunda darbo pamaina

Apsimiegojęs ir sušąlęs

Prabunda būras po nakties

Užsako žmonai to paties

Ledinio drinko gula kelias

 

Pagalbos šaukiasi šventų

Bet ką tu rasi šiuo metu

Užmauna žmonai savo kaukę

Į parduotuvę tuoj pati

Nubėga betgi per anksti

Eilė išsirikiavuss laukia

 

Kada duris atidarys

Kamuoja baisiai troškulys

Štai pagaliau pati putoja

Nealkoholinis alus

Jai duoda į abu galus

Mat atsikėlė ne ta koja

 

Namo sugrįžta pagaliau

Sirenos visos šaukia au

Atrodo kad ten šunį pjauna

Susėda jie abu sykiu

Gardžiuojas dvigubu viskiu

Ir pamažėle atsigauna

 

Į darbą ruošias kailiniais

Audinių puošiasi jinai

Jis velkasi kombinezoną

Lauke taip šalta ir nyku

Bet spėja jis pačiu laiku

Įžengt į savo darbo zoną

 

Ne taip jau šalta plius penki

Dabar su juo juokai menki

Dabar jisai parodys liaudžiai

Ką sugeba jo mašina

Ir sklinda nuostabi daina

Tiek čia Kaune tiek Karaliaučiuj

 

 

 

RARA AVIS*

 

Nors nematau bet eilės pilasi

Kava ir cigaretė savo

Atliko darbą Termopiluose

Kur Leonidas galą gavo

 

O debesų paklodė slinko vis

Į jas su ilgesiu žiūrėjau

Kada slapta iš savo inkilo

Išskrido vieniša būrėja

 

Mažytė mano toks paukštukas

Ji pas plaštakę nuskubėjo

Tai ligi šiolei man klaustukas

Kad aš iš karto praregėjau

 

Įsiveržiau į fronto liniją

Kur buvo priešo bastionas

Iškėliau vėliavą ant pinijos

Tvirtovė griuvo ir frontonas

 

Soboro. Vakaras lyg katinas

Atėjo švelniai dainą murkdamas

Kaip atvejis bet chrestomatinis

Ir man neprireikė chirurgo jau

 

*Retas atvejis

 

2021 03 15

 

2 komentarų

  • Nuostabus eilerasciai,puiki nuotaika
    paskaicius,lengvai plevena kaip snaiges.Aciu,Gintarai

  • Gintaras Patackas (g. 1951), poetas, prozininkas, vertėjas (iš rusų k.), inžinierius-statybininkas, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ prizas (1998 m.) paminint Spaudos atgavimo dieną, trisdešimt ketvirtasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1998 m.) už rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“ (Vilnius: Vaga, 1997), Įsimintiniausias Kauno menininkas (2009 m.), Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas (2011 m.), Elenos Mezginaitės premijos laureatas (2012 m.) už kūrybos aistrą, įelektrinusią eilėraščių posmus, visuomet žaižaruojančius Lietuvos poezijoje (2012 m.), keturioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2013 m.) už knygas „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012), „Kauno dienos“ prizas (2016 m.) už poetinio dueto su Ana Gerasimova-Umka dvikalbę knygą „Užskaita“ („Взаимозачет“, Maskva: OGI, 2015) („Poezijos pavasaris“, 2016), Kauno Kultūros premijos laureatas (2018 m.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *