Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“
Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis bene vienintelis daug metų liko ištikimas savo pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Rimanto eilės – pašaipios, ironiškos, dažnai atkreipiančios dėmesį į, regis, ne tokius svarbius reiškinius. Juose autorius sugeba įžvelgti ne tik juokingas ar absurdiškas situacijas, o kilstelėti jas į daug aukštesnį intelektualinį lygį. Žmogiškųjų ydų kritika netampa savitikslė, eilėse gausu ir saviironijos, vengiama užgaulumo. Situacijos bei netikėti palyginimai verčia ne tik pasijuokti, bet ir susimąstyti.
Dėkojame Rimantui už galimybę paskelbti jo naujus satyrinius posmus – “lyriką su prieskoniais”, šį kartą tie prieskoniai gan aštrūs ir aitrūs, tačiau, be abejo, ir gydomieji.
Gediminas Jankus
Rimantas Petras Elena von Klusas
Iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“
Česnakeilės
česnako c.v.
Mane jūs – nuo piktų nagų,
O aš jus – nuo visų ligų!
Galėjau būti lyg
ir vaistas,
tačiau mane patraukė maistas.
Jis užuodė
tą sveiką kvapą
pakaušy ir diendaržy ant lapų – – –
Šiltai poezija alsavo.
Prie kvapo jos pridėsiu savo.
Pabūsiu,
jei reikės, aštrus,
nevengsiu kliūstelėt aistros.
Visi, kas skaito,
man savi!
Tikiu, jog nenuvils c.v.
ar kvėpinasi česnakai
Česnakienė – švankiai,
nes higienos kursus lankė.
Dabar – kursas po kurso –
kur vyko kursai.
Tenai Kopūstas
iš meilės džiūstąs.
Česnakienė kuria
drignės kvapus
ir dalinas perpus.
Česnakas? – myli bitę
(lotyniškai Apis).
O šiaip, jis savakvapis.
česnakų pliažas
Čia upėn takas,
kur žuvį gaudėm.
Dabar – česnakai
ir dar – su glaudėm.
Vieta, kur gimsta
neaiškios viltys:
glaudėse dingsta
česnakų skiltys.
Paupio rožės
kalbom pražydo:
komisijos ruošias –
atskleist glaudžių vidų!..
Česnakių kaimo moterys
– – – kaip mačiusieji sako,
česnakietis su buteliu
dribt ant česnakų.
Jį česnakietė – už plaukų,
butelį į saują:
O kad tu Maskvos laiku
dingtum iš pasaulio!
Jam apie kojas
švelniai rangos katinas – – –
Parlamente patvirtintas
vyrų globos įstatymas.
Česnakių moterys suskubo
valstybėje pristeigti klubų.
Daug gero čia gali išgirsti:
jos moko vyrus kniūbsčiom virsti.
sekmadienis linki
Moteris piktžoles rauna,
gelbsti česnakus.
Dangus atvaro kariauną,
saulę okupuos.
Sublizga moters kaliošai.
Lietus iš apačios –
iš žemės sočios? –
Šėtonai kortom lošia!..
Dienos pats vidurys,
vėl saulė akina.
Sujuda durų rankena –
sekmadienis darinėja duris.
Jis tapo kitoniškai šventas –
česnakai virto sakramentais.
neįkyri
Išdykėlė česnakaitė
skiltele dienai
išmuša akį.
Ima sparčiai temti.
Tu, česnake, bėgi
naktį parsitempti.
Kartais
papuola ištekėjus…
Bet dingsta
saulei patekėjus – – –
Smagu gyventi patikėjus!
darže ir padaže
Atsitokėjai – česnakė!..
Kad ji – daržovė
nepasisakė.
Spokso į dangų rožinį
ir žvilgt į tave
kaip į medžio drožinį.
Ant bukos galvos atsistoji
ir persižegnoji dešine koja – – –
Veiksmas vyko darže,
skyrybos –
stiprių gėrimų padaže – – –
atsikąsk
Žmogus žmogui
kvapus ant duonos tepa.
Kaip elgtųs jis pas kapą?
Česnakas krust,
rankas – į kišenes,
ištraukia butelį,
tu krūpteli.
Jis: Gurkštelkim ugnies!
Sovietiškai – iš kaklo…
Ir atsikąsk manęs – – –
česnaknorai
Bandai pasiutusio
ieškot,
tik nežinai dėl ko.
Ir, daug nesvarstęs, strykt
per tvorą.
Rezultatas:
apsunkini orą – – –
Įsileidi padorų norą –
šake šinkuoji orą,
peršokusį tvorą.
Šinkuojant
atsitrenki į meteorą.
Tą šviesų vakarą
praturtini Molėtus,
taipogi – Kakarą – – –
balanda
Česnaklyrinė parodija
Į česnakų žemę
koją ta įkėlė –
nori įsivaikint
mažą česnakėlį.
O gal tai –gudrybė
užimt šitą plotą?
(Tie – į žemę kibę,
o ta – augalota!)
Ir pulkai balandų
po lietaus pridygo.
Dar česnakai bando
išsiaiškint špygom…
Bet tas daržo karas
žmogiškai pakvipo –
derlius buvo geras –
surinkta daug špygų.
daržovė – paukštė
Aš esu baltoji paukštė,
užgiedojo česnakienė.
Apdainuokit mano aukštį,
o ne pienę ar papienę.
Taip galvojo apie šlovę,
kai ją rudenį išrovė.
Bet, giliau pamąsčius, džiaugės –
žemėj liko josios draugės.
O ją, nuluptą kai trynė,
ji sušuko: už tėvynę!
naujovė vyrus nukovė
…ir darže ištinka
permainų juokingų –
česnakai
laksto su puodais,
česnakės
su ginklais duodas.
sveikai, linksmai
o mūsų
Česnakaitė Valė
dantis česnakais išsivalė.
Kad kavalieriai
ją bučiuotų,
išdažė brendžio
butelaitį
ciotkos – – –
Valę visi bučiavo
ir sakė bravo.
du kieti česnakai
…ir
išpirkom
nuodėmę! –
scenoj ją
parodėme!
gili pažintis
Česnakas užgavo krieną:
Kokia baisi šaknis!..
Taip sujaukė šaknies dieną,
bet česnakas krieno neužknis!
Ir krienas česnako – negali –
giliai žemėj, tad jokio kažin – – –
Žmogus – žmogų užknisti gali,
kai nori giliai pažint – – – – –
česnakas šauktinis
Dabar jis mėgsta
trankų
tanką.
Pralinksmina jį net patranka! –
Poligone
pamatė štai ką –
į česnakus netaiko!
Balzakas ir Česnakas
Į vaišes pakvietė
Česnakas.
Kadaise kviesdavo
Balzakas.
Labiau nei savo sodą
gerbei
Šagrenės odą…
Bet meilės, odos
keitės –
slapčia bučiuoji –
Česnakaitės
švelnią!
Ir kvapas pusė velnio…
kultūros esencija
Tam daržui sekas –
daug kas sako –
teatras užveisė česnakų!
Eina tiesiu keliu –
vaidinimai su kvapeliu.
Be to, aštriai ir sklandžiai
roles atlieka jauni amžiai.
Vengia ligų lytinių,
santuokų politinių.
Aktoriai, kaip augalai,
prie puodų eina gan vėlai.
Gauna mikropensijas –
iš jų spaudžia
kultūresencijas!
tvistu grįstas
Kaip česnakų lysvės
peržels karalystės – – –
Augs geriečių gretos,
bus blogiečiams šakės.
Tų – pirmųjų ratuos,
tau sėdėti sekės.
Gimei geras vakar,
šiandien – pyškint ančių…
Bet regi česnaką,
kvepiantį skilandžiu…
Gaudęs kojų greitį,
gurkštelėjęs vyno,
krauni posmų kraitį –
kam? – versliam šiukšlynui.
Bus dar, ko nebuvę,
tik ar reikia visko? –
Devyni liežuviai
vartos ant blevyzgų.
emocijų paribiais
Moters mąstymo kloduos –
kiekvienas vyras – kodas.
Pirmą bandžiau atkoduoti,
pasitelkusi kūną ir žodį.
Tas, pražuvęs Vakcinijus,
kirbina mergšes Kinijos!
Mano antrasis kodas
su pandemija duodas.
Kilom abu atakai –
vietoj adatos – česnakai!
Jis jų sukirto gal krepšį,
dabar pas Dievulį čepsi…
Ak, virvirvirviruse,
škac pas bobą mirusią! – – –
Man anyta – dėl saugumo –
siūlo sėsti ant svogūnų.
absoliuti šlovė
– – – šiandien pasaulėlis
sukasi apdujęs –
visais frontais veržias
virškinimo dujos.
Ir česnakų – aišku –
nelipa ant kraigo…
Pagirti, kas frontą
subtiliai sulaiko.
Šlovė uodegėlę
meiliai vizgina.
Tiems, kurie kovoja? –
Tiems, kurie nevirškina!
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Rimantas Klusas (tikr. Rimantas Petras Klusas) (g. 1936), poetas, satyrikas, žurnalistas, redaktorius, Augustino Griciaus premijos laureatas (1988 m.), Kauno miesto savivaldybės Santakos III laipsnio garbės ženklas (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2016 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2016 m.) už ištikimybę satyrai ir humorui, Maironio sodo Varnos prizas festivalyje „Poezijos pavasaris-2018“ (2018 m.).