Rimantas Petras Elena von Klusas. Poezija iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

Rimantas Petras Elena von Klusas. Dailininkas Vladimiras Beresniovas-VLABER

Mūsų kolega poetas Rimantas Klusas – Rimantas Petras Elena von Klusas – savo jubiliejinį, 85-ąjį gimtadienį pasitinka parengęs naują šmaikščios poezijos rinkinį. Sveikindami ir džiaugdamiesi Rimanto kūrybiškumu ir energija, primename, kad jis bene vienintelis daug metų liko ištikimas savo pamėgtam satyros ir humoro žanrui, itin reto nūdienos literatūroje. Rimanto eilės – pašaipios, ironiškos, dažnai atkreipiančios dėmesį į, regis, ne tokius svarbius reiškinius. Juose autorius sugeba įžvelgti ne tik juokingas ar absurdiškas situacijas, o kilstelėti jas į daug aukštesnį intelektualinį lygį. Žmogiškųjų ydų kritika netampa savitikslė, eilėse gausu ir saviironijos, vengiama užgaulumo. Situacijos bei netikėti palyginimai verčia ne tik pasijuokti, bet ir susimąstyti.

Dėkojame Rimantui už galimybę paskelbti jo naujus satyrinius posmus – “lyriką su prieskoniais”, šį kartą tie prieskoniai gan aštrūs ir aitrūs, tačiau, be abejo, ir gydomieji.

Gediminas Jankus

 

 

Rimantas Petras Elena von Klusas

Iš ciklo „LYRIKA SU PRIESKONIU“

 

Česnakeilės

 

česnako c.v.

Mane jūs – nuo piktų nagų,

O aš jus – nuo visų ligų!

 

Galėjau būti lyg

ir vaistas,

tačiau mane patraukė maistas.

Jis užuodė

tą sveiką kvapą

pakaušy ir diendaržy ant lapų – – –

Šiltai poezija alsavo.

Prie kvapo jos pridėsiu savo.

Pabūsiu,

jei reikės, aštrus,

nevengsiu kliūstelėt aistros.

Visi, kas skaito,

man savi!

Tikiu, jog nenuvils c.v.

 

ar kvėpinasi česnakai

 

Česnakienė – švankiai,

nes higienos kursus lankė.

Dabar – kursas po kurso –

kur vyko kursai.

Tenai Kopūstas

iš meilės džiūstąs.

Česnakienė kuria

drignės kvapus

ir dalinas perpus.

Česnakas? – myli bitę

(lotyniškai Apis).

O šiaip, jis savakvapis.

 

česnakų pliažas

 

Čia upėn takas,

kur žuvį gaudėm.

Dabar – česnakai

ir dar – su glaudėm.

 

Vieta, kur gimsta

neaiškios viltys:

glaudėse dingsta

česnakų skiltys.

 

Paupio rožės

kalbom pražydo:

komisijos ruošias –

atskleist glaudžių vidų!..

 

Česnakių kaimo moterys

 

– – – kaip mačiusieji sako,

česnakietis su buteliu

dribt ant česnakų.

Jį česnakietė – už plaukų,

butelį į saują:

O kad tu Maskvos laiku

dingtum iš pasaulio!

Jam apie kojas

švelniai rangos katinas – – –

Parlamente patvirtintas

vyrų globos įstatymas.

 

Česnakių moterys suskubo

valstybėje pristeigti klubų.

Daug gero čia gali išgirsti:

jos moko vyrus kniūbsčiom virsti.

 

sekmadienis linki

 

Moteris piktžoles rauna,

gelbsti česnakus.

Dangus atvaro kariauną,

saulę okupuos.

Sublizga moters kaliošai.

Lietus iš apačios –

iš žemės sočios? –

Šėtonai kortom lošia!..

 

Dienos pats vidurys,

vėl saulė akina.

Sujuda durų rankena –

sekmadienis darinėja duris.

Jis tapo kitoniškai šventas –

česnakai virto sakramentais.

 

neįkyri

 

Išdykėlė česnakaitė

skiltele dienai

išmuša akį.

Ima sparčiai temti.

Tu, česnake, bėgi

naktį parsitempti.

Kartais

papuola ištekėjus…

Bet dingsta

saulei patekėjus – – –

Smagu gyventi patikėjus!

 

darže ir padaže

 

Atsitokėjai – česnakė!..

Kad ji – daržovė

nepasisakė.

Spokso į dangų rožinį

ir žvilgt į tave

kaip į medžio drožinį.

Ant bukos galvos atsistoji

ir persižegnoji dešine koja – – –

Veiksmas vyko darže,

skyrybos –

stiprių gėrimų padaže – – –

 

atsikąsk

 

Žmogus žmogui

kvapus ant duonos tepa.

Kaip elgtųs jis pas kapą?

Česnakas krust,

rankas – į kišenes,

ištraukia butelį,

tu krūpteli.

Jis: Gurkštelkim ugnies!

Sovietiškai – iš kaklo…

Ir atsikąsk manęs – – –

 

česnaknorai

 

Bandai pasiutusio

ieškot,

tik nežinai dėl ko.

Ir, daug nesvarstęs, strykt

per tvorą.

Rezultatas:

apsunkini orą – – –

Įsileidi padorų norą –

šake šinkuoji orą,

peršokusį tvorą.

Šinkuojant

atsitrenki į meteorą.

Tą šviesų vakarą

praturtini Molėtus,

taipogi – Kakarą – – –

 

 

balanda

Česnaklyrinė parodija

 

Į česnakų žemę

koją ta įkėlė –

nori įsivaikint

mažą česnakėlį.

O gal tai –gudrybė

užimt šitą plotą?

(Tie – į žemę kibę,

o ta – augalota!)

Ir pulkai balandų

po lietaus pridygo.

Dar česnakai bando

išsiaiškint špygom…

Bet tas daržo karas

žmogiškai pakvipo –

derlius buvo geras –

surinkta daug špygų.

 

daržovė – paukštė

 

Aš esu baltoji paukštė,

užgiedojo česnakienė.

Apdainuokit mano aukštį,

o ne pienę ar papienę.

Taip galvojo apie šlovę,

kai ją rudenį išrovė.

 

Bet, giliau pamąsčius, džiaugės –

žemėj liko josios draugės.

O ją, nuluptą kai trynė,

ji sušuko: už tėvynę!

 

naujovė vyrus nukovė

 

…ir darže ištinka

permainų juokingų –

česnakai

laksto su puodais,

česnakės

su ginklais duodas.

 

sveikai, linksmai

 

o mūsų

Česnakaitė Valė

dantis česnakais išsivalė.

Kad kavalieriai

ją bučiuotų,

išdažė brendžio

butelaitį

ciotkos – – –

Valę visi bučiavo

ir sakė bravo.

 

du kieti česnakai

 

…ir

išpirkom

nuodėmę! –

scenoj ją

parodėme!

 

gili pažintis

 

Česnakas užgavo krieną:

Kokia baisi šaknis!..

Taip sujaukė šaknies dieną,

bet česnakas krieno neužknis!

Ir krienas česnako – negali –

giliai žemėj, tad jokio kažin – – –

Žmogus – žmogų užknisti gali,

kai nori giliai pažint – – – – –

 

česnakas šauktinis

 

Dabar jis mėgsta

trankų

tanką.

Pralinksmina jį net patranka! –

Poligone

pamatė štai ką –

į česnakus netaiko!

 

Balzakas ir Česnakas

 

Į vaišes pakvietė

Česnakas.

Kadaise kviesdavo

Balzakas.

Labiau nei savo sodą

gerbei

Šagrenės odą

Bet meilės, odos

keitės –

slapčia bučiuoji –

Česnakaitės

švelnią!

Ir kvapas pusė velnio

 

kultūros esencija

 

Tam daržui sekas –

daug kas sako –

teatras užveisė česnakų!

Eina tiesiu keliu

vaidinimai su kvapeliu.

Be to, aštriai ir sklandžiai

roles atlieka jauni amžiai.

Vengia ligų lytinių,

santuokų politinių.

Aktoriai, kaip augalai,

prie puodų eina gan vėlai.

Gauna mikropensijas –

iš jų spaudžia

kultūresencijas!

 

tvistu grįstas

 

Kaip česnakų lysvės

peržels karalystės – – –

 

Augs geriečių gretos,

bus blogiečiams šakės.

Tų – pirmųjų ratuos,

tau sėdėti sekės.

 

Gimei geras vakar,

šiandien – pyškint ančių…

Bet regi česnaką,

kvepiantį skilandžiu…

 

Gaudęs kojų greitį,

gurkštelėjęs vyno,

krauni posmų kraitį –

kam? – versliam šiukšlynui.

 

Bus dar, ko nebuvę,

tik ar reikia visko? –

Devyni liežuviai

vartos ant blevyzgų.

 

emocijų paribiais

 

Moters mąstymo kloduos –

kiekvienas vyras – kodas.

Pirmą bandžiau atkoduoti,

pasitelkusi kūną ir žodį.

Tas, pražuvęs Vakcinijus,

kirbina mergšes Kinijos!

 

Mano antrasis kodas

su pandemija duodas.

Kilom abu atakai –

vietoj adatos – česnakai!

Jis jų sukirto gal krepšį,

dabar pas Dievulį čepsi…

 

Ak, virvirvirviruse,

škac pas bobą mirusią! – – –

Man anyta – dėl saugumo –

siūlo sėsti ant svogūnų.

 

absoliuti šlovė

 

– – – šiandien pasaulėlis

sukasi apdujęs –

visais frontais veržias

virškinimo dujos.

 

Ir česnakų – aišku –

nelipa ant kraigo…

Pagirti, kas frontą

subtiliai sulaiko.

 

Šlovė uodegėlę

meiliai vizgina.

Tiems, kurie kovoja? –

Tiems, kurie nevirškina!

 

Vienas komentaras

  • Rimantas Klusas (tikr. Rimantas Petras Klusas) (g. 1936), poetas, satyrikas, žurnalistas, redaktorius, Augustino Griciaus premijos laureatas (1988 m.), Kauno miesto savivaldybės Santakos III laipsnio garbės ženklas (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2016 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2016 m.) už ištikimybę satyrai ir humorui, Maironio sodo Varnos prizas festivalyje „Poezijos pavasaris-2018“ (2018 m.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *