Netrukus, spalio 1-ąją, sveikinsime mūsų talentingą, unikalų rašytoją, nenuilstantį tyrinėtoją ir istorinių esė autorių Stanislovą Abromavičių gražaus gyvenimo jubiliejaus proga, nors artimesni kolegos jau daug anksčiau rado progą pasidžiaugti jo artėjančia sukaktimi ir liepos 6-ąją, Valstybės dieną, pasveikinti su iškilmingai įteiktu garbingu Kauno miesto apdovanojimu – III laipsnio Santakos garbės ženklu.
Reto talento, bet ir neeilinio darbštumo poetas, prozininkas, publicistas Stanislovas Abromavičius – 50-ties įvairių knygų autorius, iš jų dvylika – apie tremties vaikus, Didžiosios Kovos apygardos partizanus. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2004 metų.
Gimė Rumšiškių miestelyje, Kaišiadorių rajone, dabar ten Kauno marių dugnas. Mokėsi Rumšiškių vidurinėje mokykloje, baigė ekonomiką Vilniaus inžineriniame statybos institute. Dirbo Kaišiadorių rajono žemės ūkio valdyboje, Valstybės kontrolėje, Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Nuo 2005 metų dirba tik kūrybinį darbą. Du dešimtmečius gyveno Kaišiadoryse, dabar gyvena Kaune.
Gyvendamas Kaišiadoryse, buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų, 1989-1990 m. su bendražygiais leido laikraštį „Sąjūdis“. Rinko žinias apie rezistentus, užrašinėjo liudininkų atsiminimus, studijavo archyvinę medžiagą, rengė knygas bei publikacijas spaudai apie pokario partizanus, tremtinius. Gausybė straipsnių istorine, kraštotyrine, literatūrine, muzikine tematika, recenzijos, poezija, vertimai, jo užrašyti pokalbiai bei atsiminimai publikuoti „Tremtinyje“, rajoninėje bei respublikinėje periodinėje spaudoje. Jo kūrybą spausdino „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, jis daug rašė į JAV lietuvių dienraštį „Draugas“.
Paminėtinos jo įdomios, daugybės faktografinės medžiagos kupinos knygos apie Kauno marių užlietus kaimus „Nuskendusio slėnio istorija“ (2005) ir „Sugrįžimas į nuskendusį slėnį“ (2014), knyga „Vargonininkai“ (2001), penkių tomų serija „Tremties vaikai“.
Vaikams skirta kūryba bei vertimai spausdinami žurnale „Tipu tapu“ (nuo 2020 m. S. Abromavičius yra šio žurnalo kūrybinės grupės vadovas). O eiliuotų knygelių
mažiesiems jis išleido per dvidešimt.
Rašytojas savo jubiliejų pasitinka kūrybiškai energingas, bene svarbiausia jo tyrinėjimų kryptis – pokario rezistentų, partizanų biografijos, po kruopelę surinkti duomenys apie įvairių apygardų partizanų būrių kovą. Štai ir šiais metais pasirodė jo naujausia knyga “Atminties verpetuose” (rašytojo Vlado Vaitkevičiaus recenziją apie šią knygą skelbiame).
Dar viena sritis – tai tremties ir kančių martirologija, kurios tyrinėjimui rašytojas atidavė daugybę metų. Ir išleistos įspūdingos faktografinės knygos, ypač jaudinantis ir sukrečiantis yra keturių solidžių knygų ciklas „Tremties vaikai. Mažųjų tremtinių istorijos“, paskutinė jų išleista 2020 metais. Tai tremties baisumus ir kančias patyrusių mažųjų tremtinių prisiminimai, kuriuos po kruopelę daugelį metų rinko, užrašinėjo, rūšiavo nepailstantis S. Abromavičius.
Šis jo darbas susilaukė didžiulio atgarsio, 2023 metais minėtų knygų santrauka išversta į anglų kalbą ir išleista – „Vaikystė prievartinėje tremtyje (anglų kalba CHILDHOOD IN FORCED EXILE): dokumentika.
Įsimintini ir S. Abromavičiaus gyvenimo prisiminimai „Šventų giesmių giedojimas“, išleisti 2020 m., o praėjusiais metais mažuosius skaitytojus jis nudžiugino eilėraščių ir gaidų knyga (kartu su kompozitoriumi Aloyzu Žiliumi) „Padainuok man lopšinę“.
Jo poezija lyriška, jautri, pasižymi dainingumu, ilgesiu ir istorinėmis paralelėmis.
Stanislovas Abromavičius – labai kuklus, darbštus rašytojas, kantriai dirbantis reikšmingus darbus ir poetinėje, ir publicistinėje tematikoje. Jis pelnė Jono Aisčio literatūrinę premiją, Anzelmo Matučio vaikų literatūros premiją, apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės medaliu.
2014 metais Stanislovui Abromavičiui įteiktas Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis, o šiais metais, kaip minėjome, Kauno miestas už kūrybinius pasiekimus ir kultūrinę veiklą pagerbė rašytoją III laipsnio Santakos garbės ženklu.
Su žmona Violeta (trijų knygų dailės tema autore) užaugino tris vaikus, turi septynis anūkus.
O štai kaip apie save, tėvelius, gimtąsias vietas rašo autobiografijoje pats jubiliatas:
Gimiau 1944 m. spalio 1 d. Rumšiškių miestelyje, Kauno apskrityje. Tėvelis Jonas buvo amatininkas, mama Eleonora Babkauskaitė – namų šeimininkė. Buvau penktas vaikas šeimoje (gimė 7 vaikai, užaugo – 6). Tėveliai buvo vietiniai, gyvenome senosiose Rumšiškėse (dabar -Kauno marių dugnas) tarp kapinių ir Nedėjos upelio. Per karą mūsų sodyba sudegė, tad tėvai sunkiai namelius atstatė. Šalia stovėjo vienas iš vidurinės mokyklos pastatų (ten mokėsi 6–7 klasės), pradinės klasės buvo ant kalno, prie nusavintos sovietų klebonijos ir Šv. Onos koplytėlės. Pagrindinis mokyklos pastatas, statytas ar ne 1936 metais, stovėjo prie pat Nemuno. Prieškaryje pradžios mokykla pavadinta A. Baranausko vardu (mat jis 1851–1853 m. mokėsi Rumšiškių raštininkų mokykloje, čia parašė pirmuosius savo eilėraščius lenkų kalba), tačiau okupacijos metais jo vardas buvo uždraustas. Dabar Rumšiškių gimnazijai grąžintas vyskupo A. Baranausko vardas.
Iš Rumšiškių kilęs, čia užaugęs vienas iš žinomiausių mūsų lyrikų Jonas Aistis (Aleksandravičius, 1904–1973), savamokslė rašytoja, niekada nelankiusi mokyklos ir pati išmokusi skaityti Eleonora Pabiržytė (1905–1970), 1956 m. išleidusi apsakymų knygą „Sidabrinės šalnos“, literatai Pranciškus Mikalauskas-Skietelė (1924–1998, 2000 m. išleista jo prisiminimų knyga „Apie Rumšiškių senovę, miškus, burtus ir velnius“), Stefanija Fedulaitė (1935–2021, 2014 m. išleidusi esė knygą „Neišsiųsti laiškai“), bažnytinių giesmių vertėja Jadvyga Vilčinskaitė (1923–1999), Viktoras Kamantauskas (1899–1951)… Rumšiškėse amžiną poilsio vietą surado rašytojas Jonas Laucė (1917–2003), Stasys Tijūnaitis (1868–1966), Vaidotas Daunys (1958–1975) ir jo tėveliai… Kažkada Rumšiškėse mokytojavo Kostas Stiklius (1880–1964). Tad literatūra mane lydėjo nuo mažens.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Privatumo politikaSUTIKTI
Privatumo politika
Privatumo politika
Slapukai yra nedideli informacijos failai, atsiųsti į Jūsų įrenginį (kompiuterį ar mobilųjį telefoną) iš Jūsų lankomų svetainių. Slapukai nekelia jokios grėsmės Jūsų įrenginiams. Lankant tam tikrą svetainę Jūsų interneto naršyklė nuskaito slapuką ir pateikia informaciją, pavyzdžiui, atpažindama Jus kaip svetainės lankytoją ir pritaikydama svetainės turinį pagal Jūsų poreikius.
Slapukai neleidžia stebėti visko, ką daro svetainės lankytojas, jie neišsaugo vartotojų naudojamų slaptažodžių.
Jūs galite nustatyti savo naršyklę taip, kad būtų priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas atsiunčiamas. Kiekviena naršyklė skirtinga, todėl, jei nežinote, kaip pakeisti slapukų nustatymus, pasiskaitykite jos naudojimo žinyną. Jūsų įrenginio operacinėje sistemoje gali būti papildomų slapukų valdiklių. Jei nenorite, kad slapukai rinktų informaciją, naršyklės nustatymuose atsisakykite slapukų naudojimosi. Norėdami daugiau sužinoti, kaip valdyti slapukus, apsilankykite adresu: http://www.allaboutcookies.org/manage-cookies/.
Būtinieji slapukai: tokie slapukai yra būtini tam, kad galėtumėte žvalgytis po interneto svetainę ir naudotis jos funkcijomis, tokiomis kaip prieiga prie saugių interneto svetainės sričių.
Veikimą gerinantys slapukai: šie slapukai renka informaciją apie tai, kai naudotojai naudojasi tam tikra interneto svetaine, pavyzdžiui, kurie puslapiai lankomi dažniausiai ir ar lankytojai iš tinklalapių gauna klaidų pranešimų. Šie slapukai nerenka informacijos, leidžiančios atpažinti svetainės lankytoją. Visa šių slapukų renkama informacija yra bendrojo pobūdžio, todėl anoniminė. Ji naudojama tik svetainės veiklai pagerinti.
