Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija

 

 

 

 

Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ne tik itin produktyvi, bet ir linkusi stebinti – vos prieš porą metų pasirodžiusioje eilėraščių knygoje „Titanoteris, Kekto ir kiti“ rašytoja draugėn supynė Kauno istorijos puslapius bei poetinį mitologijos pasaulį, o šiemet įdėmus kūrėjos žvilgsnis atsisuko į įvairiausių žmonių darbo patirtis bei išgyvenimus. Kviečiame skaityti, kokius knygyno konsultantės, laikrodininko, civilinės aviacijos lakūno, specialiųjų pajėgų kario, spekulianto, padavėjos ir gidės portretus išraižė poetės plunksna.

 

 

 

 

 

Tautvyda Marcinkevičiūtė

 

 

KNYGYNO KONSULTANTĖ

 

Klientai kreipdamiesi mergaite

palauks kol Bibliją ir Kamasutrą

aš iš lentynų jiems beveik bėgte

atnešiu prakaituodama per šutrą

 

toks darbas kaip jautiesi nesvarbu

ir prie kiekvieno tu turi prieiti

lyg jis tas princas su kuriuo abu

turėsit algai tau sukrauti kraitį

 

kad spėtumei įvykdyti planus

tiek ir savus tiek ir knygyno mėnesio

kad tuo metu kada užeit panūs

pirkėjas slaptas jam užtektų dėmesio

 

naujienomis domėtis aš turiu

kad ką skaityti verta jam patarčiau

per pertrauką pietų lig keturių

kaipmat užkandus jau skaitau aš sparčiai

 

ir knygų aš pristatymus vedu

kad autorių pakvietusi garbingą

jei jis tylės kalbėčiau net už du

kol išleista knyga jo nenupinga

 

prisėst neleidžiama nes tuoj

pribėgs vadovė gal tau darbo maža?

ir tučtuojau ne šiandien ne rytoj

palieps išblizgint langus ir vitražą

 

bet gal geroji patirtis ar ne

kad pasitaiko ir tokių pirkėjų

kurie dalinas tuo kas romane

patiko jiems ir ko ten nereikėjo

 

dar privilegijų gan nemažai

viena jų skolintis knygas gali čia

o skaitymas užpuola kaip niežai

neprašant gelbėt net Galilėjiečio

 

dėkojame kad perkate bet jums

prieš tai žinoti verta nesuklupus

jei pirksit dvi knygas tai abejoms

tik pusė kainos ir balzamas lūpų

 

bet man labai magėtų pakartot

ką atskleidė man šitos pareigos

negal gyvenimas atimti to

ką skaitančiam knyga jo parengė

 

kažko iš nutikimų gan linksmų

įsiminė diedukas vieną dieną

nepasitenkinęs apžvelgimu

bet klausęs ar rauginto turim pieno

 

 

LAIKRODININKAS

 

Man sako kad truputį aš į Dievą

dėl priežasties esu tos panašus

kad dirbu su laiku kiekvieną dieną

nes mano reguliuojant jį viršus

 

kai laikrodžius taisau kurie sugedo

netvarkoje koks varžtas ar ąsa

tačiau netrukus tai pavirs legendom

su laikrodžių istorija visa

 

nes laikrodžius mechaninius retai kas

per visą gal savaitę du ar trys

kaip nesėkmę ištikusią įteikia

ir mauna juos palikę pro duris

 

mechaninius išstūmę telefonai

seniai jau prekė nebe prabangos

moksleiviui skamba jie ir tetai Onai

kai skundžias vienatve ir tenka guost

 

juokaudamas sakau kad aš ant kelių

gyvenimo bent pusę prabuvau

ieškodamas nukritusio varžtelio

kad jį suradęs apsidžiaugčiau – wow!

 

nes pataisyt bet kokį mechanizmą

įmanoma jei tam turi dalių

tad laikrodis svarbus ir tas ir šis man

kurį kitam aš išardyt galiu

 

ir principą turiu aš meistro svarbų

jei šiandien pataisyt nepajėgiu

rytoj arba poryt surinkęs skarbą

vėl darbu užsiimsiu aš smagiu

 

nes myliu šitą darbą kurs kadaise

toks reikalingas būdavo visiems

tebetaisau aš laikrodžius kaip taisė

laikais kurie jau baigia išsisemt

 

kaip laikrodžio juos mechanizmą perprast

taip pat prestižo reikalas yra

tai iššūkis kurį patirti nervais

ir man šiandien visai nauja sfera

 

CIVILINĖS AVIACIJOS LAKŪNAS

 

Berniukas dažnas tapti lakūnu

svajoja bet egzaminai ir testai

stojimo tokie sunkūs kad vienų

pakaktų jį iš oro žemėn tėkšti

 

valstybės fnansuojamų tėra

tik dešimt vietų didelis konkursas

kai atkrenta kiti tarsi tara

manydami lakūnai kad neskursta

 

tačiau Europoj paskolą turi

tu imt nes ši profesija kainuoja

kad būtų tau dangus namai antri

ir jaustumeis išgelbėtas lyg Nojus

 

tačiau atskirtas nuo šeimos vaikų

tu priverstas gyvent kitoj valstybėj

galvodamas kiek daug aš netenku

net darbo sutartys ore pakibę

 

kabinos uždaros su pilotu

antru kuris kiekvieną kartą keisis

dalintis privalėsi tu plotu

ir psichologiškai tai bus jums keista

 

kompanija keleiviams nesakys

kad dieną šeštą dirbi jau savaitės

prieš tavo klaidą žmogišką akis

užmerkus kai iš nuovargio apkvaitęs

 

tačiau tu vyriškai susivaldai

už keleivius esi juk atsakingas

pradėjęs darbą jau kadų kadai

kai saulė Tailande o Osle sninga

 

Boom Supersonic trokšti lėktuvu

viršgarsinį tu išbandyti greitį

ir jausdamasis visgi lietuviu

po skrydžio ilgo į namus pareiti

 

 

SPECIALIŲJŲ PAJĖGŲ KARYS

 

Aš specialiųjų pajėgų kariu

tapau nes taip komisija pasiūlė

neturi stigt savybių kai kurių

pakliūnantiems į būrį šį bičiuli

 

privalo būti nervų sistema

tokia stipri kad nuosekliai ir ilgai

gerai ji veiktų mums kai svetima

jėga grasina metalu sužvilgus

 

to neišmoksi davė tai gamta

todėl elitinis būrys mes esam

į misiją mus kartais siunčia tą

kurioj gynybą Lietuvos mes tęsiam

 

nes misijoj ją ginti daug geriau

nei savo žemėj nors tai skamba žiauriai

jei ginsiu Lietuvoj nepadariau

ir aš kažko reikš kai buvau dar šiaurėj

 

garbinga ši profesija yra

nes pareigą taip suprantu Tėvynei

o apie sunkumus tai atskira

kalba tai ne įkalt į sieną vinį

 

su šalmu su ginklu su liemene

dar kilogramų trisdešimt kuprinė

bandykite įsivaizduot mane

kaitroj kai dar ir batai man pritrynė

 

tad motyvuotas dvasiškai turiu

aš būti nepaklausdamas ką gali

mana šalis man duot nes jei kariu

tapau jai atsiduodu ne medaliui

 

istorija žmonijos rodo kad taikos

momentų Žemėj daug mažiau nei karo

tad ruošiamės mes jam jei kas ieškos

konfliktų nesuprasdamas ką daro

 

nes žudymo išvengti negali

jei savąją turi apgint valstybę

joje ar būdamas nuo jos toli

savos gyvybės tu neįsikibęs

 

nusiteikimas padeda toksai

kad jau esi visų tikriausiai žuvęs

kai minų jau besprogstančių garsai

priverčia burnoje prikąst liežuvį

 

tuomet nebegalvoji apie tai

kas gali būt ir nedramatizuoji

jei mirtį besiartinant matai

kuomet išdegina atakos žolę

 

o kažkada sovietiniai vadai

sakydavo kad automato numeris

tėra karys kad šaudyti andai

jis teprivalo kol patsai nenumirė

 

sunkiausia mums ne misijos metu

regėt ne mirtį bet į įprastinę

sugrįžti buitį kai nepamirštu

to ką mačiau nes nieks neišsitrynę

 

tokia juk nereikšminga ši buitis

sugedo mašina žmona vis bumba

neaiški vaiko laukia ateitis

mat mano stot į aukštąją Lumumbos

 

depresijas ir streso sindromus

potrauminio bei sutrikimą nerimo

reikėtų gydyt bet tada už mus

nuspręs psichiatrai tad atgal jau neriame

 

į misiją ir vėl pabėgdami

nuo įvairių problemų ten juk aišku

draugams tas pats ir draugija rami

padės išspręsti problemas ne laišku

 

SPEKULIANTAS

 

Aš banko sąskaitoj turtus kaupiu

jų nemažai bet man dar neužtenka

kad apsirūpinčiau aš su kaupu

labiausiai perparduot norėčiau tanką

 

jei gaučiau žinoma nes paklausa

didžiulė jeigu pasiūla tik būtų

bet jei apleis karžygiška narsa

aš veltui sekčiau pasakas bobutei

 

ir aš žinau iš kur papūtęs vėjas

prikraus man pilnus pinigų maišus

tada aš liausiuos nesveikai skubėjęs

kad tapčiau į herojų panašus

 

į kokį pamiršau turiu aš uoslę

ir tuoj pardavinėsiu vakcinas

kurių taip reik tiek čia tiek Osle

žmonėms nerūpestingai leist dienas

 

nes epidemija visiems per gerklę

o vaizdingiau pasakius prie gerklės

ji laiko peilį draudžiantį net gerti

ir valgyti tuojau nieks negalės

 

iš kaukių nulupau devynis kailius

nes jų visiems reikėjo mirtinai

dalint jas veltui paieškokit kvailio

idėjai pasišventusio vienai

 

beje yra viena tokia idėja

kaip viską pirkt pigiau parduot brangiau

gerai aš ją į galvą įsidėjau

tad išpažintį savo jau baigiau

 

 

PADAVĖJA

 

Aptarnavimo sfera yra slidi

nes patenkint lūkesčius kiekvieno

sudėtinga nors ir pastangas dedi

vis geriau bedirbdama kasdieną

 

padavėja visuomet nesuprasta

lieka nors be jos yra virtuvė

kur kokybė maisto per prasta

nes be gero šefo jis pražuvęs

 

tempas nuolatinis toks sunkus

kad nelieka laiko atsipūsti

išsijungia smegenys visus juokus

blokšdamos ten kur lėkštė kopūstų

 

padavėjai išmanyti reik meniu

serviruotę tinkamą suderinti

tai ko neminiu ir ką miniu

vainikuot šypsnys privalo kerintis

 

restoraną pavadint organizmu

gyvu ir pulsuojančiu reikėtų

o jo žmogiškąjį faktorių imu

aš laikyt pagrindiniu ir kietu

 

situacijų juk būna įvairių

sąskaitas net išneša mokėti

iš savos kišenės aš už juos turiu

net ir būna atviro reketo

 

kartą buvo situacija tokia

lauko aš aptarnavau terasoj

jau supratus kad svečius iš Tokijo

nes kitus tokius vargu ar rasi

 

kai įsisiautė beprotiška audra

benešant į lėkštę man prilijo

jau atrodė tuoj įvyks drama tikra

į švenčiausią aš kreipiaus Mariją

 

bet nusišypsojo man svečiai

ir dangus tada nusišypsojo

jų veidais labai jau konkrečiai

kad lig galo neištirpo soja

 

Lietuvoj kultūros dar nėra

restoraninės ar vynas geras

retas žino ir šampaninė tara

taip iššauna kad net kyla garas

 

o sunkiausia aptarnauti klientus

tuos kurie net ant pasaulio pyksta

bet valdytis privalai ir tuos kartus

kai išeinant jiems net durys pyška

 

kai po darbo valandų namo grįžti

kaip širdis jauti dar kūne plaka

pasistoja kaip plaukai dar surišti

minint restoraną lyg kloaką

 

bet džiaugiuosi aš savu kolektyvu

kuriame aš su kitais studentais

pokštų laidom savo tarpe daug gyvų

net kuomet nuvargę regis krentam

 

o arbatpinigiai net ne visada

nuo įdėtų pastangų priklauso

besimainanti nuolat tai visata

bet paliekantys man jų mieliausi

 

taip, ne viską suvaldyti tu gali

bet arbatpinigiai mūsų algos

kol taip teuždirbame savoj šaly

betgi su laiku kitaip jau gal bus

 

GIDĖ

 

Daug metų jau darbuojuosi biure

kelionių ir ekskursijų – aš gidė

dėkingi man turistai šiam bare

nuo propagandos melo išsigydę

 

esu srity šioj profesionali

nes paslapčių ji savyje daug slepia

joje tu prakaituoji ir šali

ir purtai namuose apsiaustą šlapią

 

jei pagalvojote jog vest bet kas

ekskursijas galėtų prieštarausiu

objektą rodant ne bet kaip rankas

kelt reiks ne vien žinias paberti gausiai

 

atvežę grupę svetimų šalių

jų gidai informacijos paskaitę

tiek paisto apie mus kad lyg peiliu

mane jau veria tos jų pasakaitės

 

pilis kad Trakų ne lietuvių jau

turistai perduos net tautiečiams savo

jų gidą sakius (jį aš nuvijau)

esą Pliseckajai mes ją pardavę

 

todėl pasvirusi net skulptūra

mūsiškio Gedimino kunigaikščio

kad kaip seniau lietuviai tebėra

tikri girtuokliai ne vien tas kur aikštėj

 

o karaimai sentikių tauta

į Trakus atkeliavusi iš Sibiro

ir šitaip dozėm mirtinom vis tą

arba aną juokelį piktą įberia

 

lai tiesą apie kraštą mūs žinos

tam mokomės ir niekad nemeluojam

kolegos nematys manęs liūdnos

juokaujame tarpusavy kad lojam

 

taip peršaldami gerklę nuolatos

patempdami stygas lyg dainininkai

bet pamatykit kaip iš grupės tos

klausyt turistai įdėmiau įninka

 

nes būdamas šalies patriotu

ją atitinkamai reprezentuoti

turi kad grįžti dar kitu metu

norėtų jie skubėdami į stotį

 

ir jei prašys vėl tavo paslaugų

geresnio atlygio net ir nereikia

vos kojas tu velki tačiau smagu

ne veltui pelnai savo duonos riekę

 

kad darbas šis sunkus pasitaisau

Konfucijų taip perfrazuoju irgi

aš darbą mylimą radau jau sau

kad nė dienos man nebetektų dirbti

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba