PRELATAS, POETAS VYTAUTAS STEPONAS VAIČIŪNAS. KALĖDINĖ RAMYBĖ
Prelatas, poetas Vytautas Steponas Vaičiūnas. Vilmanto Raupelio fotografija
Artėjant Šv. Kalėdoms, savo homiletiniu eilėraščiu “Kalėdinė ramybė” mus visus susikaupimui ir pamąstymui telkia prelatas, poetas Vytautas Steponas Vaičiūnas, leidžiantis jau tryliktąją savo sakralinės poezijos knygą “Viskas priklauso Tau”.
Prelato poezijos turinys orientuotas į aukštas ir tradicines religines, tautines, žmogiškas vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.
Gediminas Jankus
VYTAUTAS STEPONAS VAIČIŪNAS
Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę.
Ne taip aš duodu, kaip duoda pasaulis
(Jn 14,27)
KALĖDINĖ RAMYBĖ
Žmonės žaidžia savu likimu
Bet Dievas niekada nežaidžia.
Jis žino pilnu tikrumu
Ir niekad mūsų neapleidžia
Iš meilės žmogui Jis aplankė Žemę –
Atmink, žmogau, kas tu esi!
Aš nuvaliau tą dėmę,
Kurią atsinešat gyveniman ateidami.
Kalėdose išlieku Kūdikis…
Taip gera pasidžiaugt vaikyste,
Bet žemėj gyvenu į Amžinybę skubantis,
Visus kviečiu su Dievu į draugystę.
Vaikystės svajos greitai pasibaigia…
Guvenimo tikrovė žvelgia į akis.
Gerasis Dievas visada mūs laukia –
Drąsos, atverk manas duris!
Matai mane ant kryžiaus,
Regi ir prisikėlusį…
Tikrai myliu tave be vyliaus,
Ateiki pas mane, pastoviai laukiantį.
Prie prakartėlės susikaupęs,
Išeik kitoks į kasdienybę!
Nebūki niekad apsiblausęs,
Visuomet nešk tiktai ramybę.