NAUJA PRELATO, POETO VYTAUTO STEPONO VAIČIŪNO POEZIJOS KNYGA

NAUJA PRELATO, POETO VYTAUTO STEPONO VAIČIŪNO POEZIJOS KNYGA

 

Prelatas, poetas Vytautas Steponas Vaičiūnas, nenuilstantis Kristaus vynuogyno darbštuolis, gilią vagą palieka ir poetinėje kūryboje. Jau išleista jo penkiolikta sakralinės poezijos knyga “Nepakartojama akimirka” (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2025).

Poetas, be jokios abejonės, užima svarią ir išskirtinę vietą mūsų nūdienos religinės poezijos pasaulyje. Jo eilėraščiai kalba apie aukštas ir pastovias sakralines, tautines, žmogiškąsias vertybes. Idealizuojantis kalbėjimas yra vienas ryškesnių V. Vaičiūno stiliaus bruožų. Kalbėjimas – kaip pamokslas, kalbėjimas – kaip sakralinė erdvė, kalbėjimas – kaip nuolat atsinaujinanti malda.   

Ir naujame rinkinyje dažni evangeliniai motyvai bei improvizacijos dažnai perauga į gilius apmąstymus, gyvai pulsuoja nuoširdžiu ir giliu atsivėrimu. Poetas teigia viltį ir tiki dieviška žmogaus prigimtimi, juk jam suteikta galimybė pasirinkti. Tačiau tas pasirinkimas negali ilgai tęstis – žmogui būtina nedvejoti ir neleisti blogio jėgoms nugalėti.

Dar vienas šios knygos motyvas – Amžinybės dvelksmas. Poeto žvilgsnis aprėpia eiliniam mirtingajam sunkiai pasiekiamus horizontus, atsiveria amžinojo dieviškumo slėpiniai. Kas be ko, tačiau tikinčiajam šie slėpiniai tikrai suvokiami ir pajuntami. Kalbėdamas apie juos Vytautas Vaičiūnas išvengia patoso, dirbtinumo. Jokio šalto racionalumo, vyrauja nuoširdus jausmas ir dvasios skrydis. O tai pasiekiama nelengvai. Reikia turėti ne tik teologijos  ir tikėjimo tiesų suvokimą, bet ir sugebėti tai perteikti poetine kalba.

Knygoje “Nepakartojama akimirka” poetas įtikinamai kalba ir teigia tikėjimo tiesas, nei kiek jomis neabejodamas. Ir, be abejo, teigia ne tik jas. Prelato poezijoje ryškus ir tobulybės siekis, eschatologinių būsenų spindesys, dvasinio pasaulio amžinumas.