“AŠ VIENATVE LYG AŠMENIU EINU…” DALIAI TEIŠERSKYTEI (1944 – 2023) – 80.

 

“AŠ VIENATVE LYG AŠMENIU EINU…” DALIAI TEIŠERSKYTEI (1944 – 2023) – 80.

 

Gediminas Jankus

 

Lapkričio 27 dieną mūsų garsiajai lyrikei, žurnalistei, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjai Daliai Teišerskytei sukaktų 80 metų. Būtent šią dieną, prieš metus, per savo gimtadienį, ji iškeliavo Anapusybėn.

Dalia Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 d., Leonavos kaime, Raseinių rajone. 1950–1953 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. 1953 m. su tėvais ištremta į Sibirą. 1953–1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959–1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. Grįžusi į Lietuvą, 1963–1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume (dabar Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse. 1968 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, kurį baigė 1974 m. ir įgijo žurnalistės specialybę. 1967–1989 m. dirbo „Žinijos“ draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, „Gabijos“ žurnalo redaktore. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą, „Gabijos“ žurnalą. 1989–2000 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gabija“.

2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Šeimos ir vaiko reikalų bei Verslo ir užimtumo komisijose, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. Vėliau darbavosi Informacinės visuomenės plėtros komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Dirbo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Buvo aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narė, Kauno moterų klubo „AD ASTRA“ prezidentė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė (parašė per 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams). Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2006 metų.

Sukūrė ir išleido 15 poezijos rinkinių, eilėraščių vaikams, novelių knygą „Ratas“ (1997), atsiminimus apie tremtį „Ir aš ten buvau“ (2015). Pastaraisiais metais išleido eilėraščių rinkinį „Paskutinių lapų išleistuvės“ (2021), o prieš metus – rinkinį „Aš sugrįšiu“ su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, kuriose įrašytos garsių Lietuvos atlikėjų dainos pagal jos eilėraščius. Dalia Teišerskytė yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų estradinėms dainoms.

 

Kompozitorius J. Cechanovičius pagal jos eiles, skirtas Romo Kalantos atminimui, sukūrė „Requiem žuvusiems už laisvę“, kūrinys buvo atliktas 2023 metų gegužės 14 dieną Kaune.

Dalia Teišerskytė, nepaisydama sunkios ligos, atsiliepdavo į daugybę jos kūrybos gerbėjų kvietimų susitikti, apgailestavo, kad negali aplankyti visų. Jos jautrūs, nuoširdūs susitikimai rajonų kultūros centruose, bibliotekose sutraukdavo itin gausų klausytojų būrį, palikdavo neužmirštamą įspūdį.

Gražiai pagerbė savo garsiąją kraštietę Raseiniai. 2023 m. spalio mėnesį miesto Maironio parke poetės Dalios Teišerskytės garbei buvo iškilmingai pasodinta mažalapė liepa, kuri ateities kartoms simbolizuos ilgą ir išskirtinį kūrėjos poezijos kelią.

Dalia Teišerskytė – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, legitimuota bajorė, Garbės teismo pirmininkė.

Bajorų sąjungos įžado „Tiesos, Garbės, Orumo“ ji laikėsi visą savo gyvenimą.

 

DALIA TEIŠERSKYTĖ

 

2023 10

 

*. *. *

 

Ateina ruduo su dalgiu ant peties,

 

Nušienaus mano saulę ir brinkstantį dangų,

 

Lapų čiužinį miestams ir kaimams paties

 

Ir grotom užkals baltus vasaros langus…

 

Laukiu ryto. Tikiu, kad ruduo pasiklys

 

Tarp žvaigždžių ir kalnynų, ir sielų bedugnių,

 

Ir daugiau niekada pas mane nebegrįž,

 

Kol kūrensiu tyliausio tikėjimo.ugnį…

 

Na, ir kas, kad aksomais ir auksu papuoš,

 

Obuoliais tarsi bombom apmėtys praeivį,

 

Jis vistiek prieš pavasario giesmę praloš,

 

Ir prieš vasarą, rožių žydėjimo deivę…

 

O paskui -vėl žiema…Karštas vynas pusny

 

Ir Kalėdų laukimas prie židinio balto…

 

Ak, kaip viskas sumišo vėjuotoj širdy…

 

 –  –  –

 

Tai ruduo žymi kelią ant pilko asfalto…

 

 

*. *. *

 

Plonos kojos debesėlio,

 

Ilgos, šlapios ir lietingos,

 

Tarsi pilkos skausmo gėlės

 

Tiesiai į asfaltą sminga…

 

Pasivaikščioti išėjo

 

Dvi slaptingosios vienatvės –

 

Lyg išdidžios orchidėjos

 

Išmestos į slidžią gatvę…

 

Už griausmingų debesynų

 

Švietė mėnesėlis laibas,

 

O dvi poros kojų mindė

 

Gelsvą sulankstytą žaibą…

 

Baltos, šaltos meilės strėlės

 

Raižė sunkų spalio dangų…

 

Plonos kojos debesėlio

 

Gyvatėlėm susirangė

 

Ir sustingo ant palangės,

 

Ant sudrėkusių blakstienų…

 

Žemę liūdesys aplankė,

 

Vakaras pavijo dieną,

 

Dvi slaptingosios vienatvės

 

Pamerkė rankas į lietų…

 

Suliepsnojo žvakių dagčiai,

Plunksnų stvėrėsi poetai…

 

*. *. *

 

Be meilės gyvenu – nelyg apuokas,

 

Paslėpus vargšę širdį po sparnu…

 

Sapnuos kas naktį pas tave einu

 

Uždengus kūną senstantį paklodėm…

 

Raukšlelė prie raukšlelės – tarsi gėlės

 

Rudens šalnų pagilintos staiga…

 

Nejaugi jau artėja pabaiga?

 

Gyvenimų skynėja, balandėlė?

 

Išgelbėki dar kartą, paskutinį…

 

Prisirpo vynuogės ir greitai lis vynu…

 

Aš vienatve lyg ašmeniu einu

 

Jau mirtinai apnuoginus krūtinę…

 

Nenusigręžk, lai skauda tau nakty

 

Mėnulio sugrąžintas mano vardas,

 

Gal tūkstantį naktų meilingai tartas,

 

Dabar skausmingai rudenio užartas

 

Ir pavadintas tiksliai – netektim…

 

***

 

Miršta vasara kas vakarą,

 

Griežia Rekviem žiogai,

 

Rudenėlis lieja prakaitą,

 

Vėsta blykštantys stogai…

 

Saulė slenka sveiko pogulio

 

Nusigrįžus vakarop…

 

Pasigirsta svirplio obalsiai,

 

Paukščiai išskrenda namop…

 

Miršta šimtąkart per vakarą

 

Baltažvaigždė ramuma

 

Ir išeina draug su vasara

 

Širdį guodžianti darna –

 

Iš Dievulio delno

 

Vasarinio pelno

 

Pilnas saujeles,

 

Žalio apsvaigimo,

 

Saulėtų žaidimų

 

Ir atsivertimų

 

Į vaiskias eiles…

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *