“AŠ VIENATVE LYG AŠMENIU EINU…” DALIAI TEIŠERSKYTEI (1944 – 2023) – 80.
“AŠ VIENATVE LYG AŠMENIU EINU…” DALIAI TEIŠERSKYTEI (1944 – 2023) – 80.
Gediminas Jankus
Lapkričio 27 dieną mūsų garsiajai lyrikei, žurnalistei, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjai Daliai Teišerskytei sukaktų 80 metų. Būtent šią dieną, prieš metus, per savo gimtadienį, ji iškeliavo Anapusybėn.
Dalia Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 d., Leonavos kaime, Raseinių rajone. 1950–1953 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. 1953 m. su tėvais ištremta į Sibirą. 1953–1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959–1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. Grįžusi į Lietuvą, 1963–1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume (dabar Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse. 1968 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, kurį baigė 1974 m. ir įgijo žurnalistės specialybę. 1967–1989 m. dirbo „Žinijos“ draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, „Gabijos“ žurnalo redaktore. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą, „Gabijos“ žurnalą. 1989–2000 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gabija“.
2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Šeimos ir vaiko reikalų bei Verslo ir užimtumo komisijose, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. Vėliau darbavosi Informacinės visuomenės plėtros komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Dirbo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Buvo aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narė, Kauno moterų klubo „AD ASTRA“ prezidentė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė (parašė per 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams). Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2006 metų.
Sukūrė ir išleido 15 poezijos rinkinių, eilėraščių vaikams, novelių knygą „Ratas“ (1997), atsiminimus apie tremtį „Ir aš ten buvau“ (2015). Pastaraisiais metais išleido eilėraščių rinkinį „Paskutinių lapų išleistuvės“ (2021), o prieš metus – rinkinį „Aš sugrįšiu“ su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, kuriose įrašytos garsių Lietuvos atlikėjų dainos pagal jos eilėraščius. Dalia Teišerskytė yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų estradinėms dainoms.
Kompozitorius J. Cechanovičius pagal jos eiles, skirtas Romo Kalantos atminimui, sukūrė „Requiem žuvusiems už laisvę“, kūrinys buvo atliktas 2023 metų gegužės 14 dieną Kaune.
Dalia Teišerskytė, nepaisydama sunkios ligos, atsiliepdavo į daugybę jos kūrybos gerbėjų kvietimų susitikti, apgailestavo, kad negali aplankyti visų. Jos jautrūs, nuoširdūs susitikimai rajonų kultūros centruose, bibliotekose sutraukdavo itin gausų klausytojų būrį, palikdavo neužmirštamą įspūdį.
Gražiai pagerbė savo garsiąją kraštietę Raseiniai. 2023 m. spalio mėnesį miesto Maironio parke poetės Dalios Teišerskytės garbei buvo iškilmingai pasodinta mažalapė liepa, kuri ateities kartoms simbolizuos ilgą ir išskirtinį kūrėjos poezijos kelią.
Dalia Teišerskytė – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, legitimuota bajorė, Garbės teismo pirmininkė.
Bajorų sąjungos įžado „Tiesos, Garbės, Orumo“ ji laikėsi visą savo gyvenimą.
DALIA TEIŠERSKYTĖ
2023 10
*. *. *
Ateina ruduo su dalgiu ant peties,
Nušienaus mano saulę ir brinkstantį dangų,
Lapų čiužinį miestams ir kaimams paties
Ir grotom užkals baltus vasaros langus…
Laukiu ryto. Tikiu, kad ruduo pasiklys
Tarp žvaigždžių ir kalnynų, ir sielų bedugnių,
Ir daugiau niekada pas mane nebegrįž,
Kol kūrensiu tyliausio tikėjimo.ugnį…
Na, ir kas, kad aksomais ir auksu papuoš,
Obuoliais tarsi bombom apmėtys praeivį,
Jis vistiek prieš pavasario giesmę praloš,
Ir prieš vasarą, rožių žydėjimo deivę…
O paskui -vėl žiema…Karštas vynas pusny
Ir Kalėdų laukimas prie židinio balto…
Ak, kaip viskas sumišo vėjuotoj širdy…
– – –
Tai ruduo žymi kelią ant pilko asfalto…
*. *. *
Plonos kojos debesėlio,
Ilgos, šlapios ir lietingos,
Tarsi pilkos skausmo gėlės
Tiesiai į asfaltą sminga…
Pasivaikščioti išėjo
Dvi slaptingosios vienatvės –
Lyg išdidžios orchidėjos
Išmestos į slidžią gatvę…
Už griausmingų debesynų
Švietė mėnesėlis laibas,
O dvi poros kojų mindė
Gelsvą sulankstytą žaibą…
Baltos, šaltos meilės strėlės
Raižė sunkų spalio dangų…
Plonos kojos debesėlio
Gyvatėlėm susirangė
Ir sustingo ant palangės,
Ant sudrėkusių blakstienų…
Žemę liūdesys aplankė,
Vakaras pavijo dieną,
Dvi slaptingosios vienatvės
Pamerkė rankas į lietų…
Suliepsnojo žvakių dagčiai,
Plunksnų stvėrėsi poetai…
*. *. *
Be meilės gyvenu – nelyg apuokas,
Paslėpus vargšę širdį po sparnu…
Sapnuos kas naktį pas tave einu
Uždengus kūną senstantį paklodėm…
Raukšlelė prie raukšlelės – tarsi gėlės
Rudens šalnų pagilintos staiga…
Nejaugi jau artėja pabaiga?
Gyvenimų skynėja, balandėlė?
Išgelbėki dar kartą, paskutinį…
Prisirpo vynuogės ir greitai lis vynu…
Aš vienatve lyg ašmeniu einu
Jau mirtinai apnuoginus krūtinę…
Nenusigręžk, lai skauda tau nakty
Mėnulio sugrąžintas mano vardas,
Gal tūkstantį naktų meilingai tartas,
Dabar skausmingai rudenio užartas
Ir pavadintas tiksliai – netektim…
***
Miršta vasara kas vakarą,
Griežia Rekviem žiogai,
Rudenėlis lieja prakaitą,
Vėsta blykštantys stogai…
Saulė slenka sveiko pogulio
Nusigrįžus vakarop…
Pasigirsta svirplio obalsiai,
Paukščiai išskrenda namop…
Miršta šimtąkart per vakarą
Baltažvaigždė ramuma
Ir išeina draug su vasara
Širdį guodžianti darna –
Iš Dievulio delno
Vasarinio pelno
Pilnas saujeles,
Žalio apsvaigimo,
Saulėtų žaidimų
Ir atsivertimų
Į vaiskias eiles…