MUS PALIKO DALIA TEIŠERSKYTĖ (1944 11 27 – 2023 11 27)
DALIA TEIŠERSKYTĖ (1944 11 27 – 2023 11 27)
Raukšlelė prie raukšlelės – tarsi gėlės
Rudens šalnų pagilintos staiga…
Nejaugi jau artėja pabaiga?
Gyvenimų skynėja, balandėlė?
Išgelbėki dar kartą, paskutinį…
Prisirpo vynuogės ir greitai lis vynu…
Aš vienatve lyg ašmeniu einu
Jau mirtinai apnuoginus krūtinę…
Dalia Teišerskytė
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š.m. lapkričio 27 d., įžengusi į aštuoniasdešimtuosius metus, po sunkios ligos mirė poetė, žurnalistė, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė.
Dalia Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 d., Leonavos kaime, Raseinių rajone. 1950–1953 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. 1953 m. su tėvais ištremta į Sibirą. 1953–1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959–1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. Grįžusi į Lietuvą, 1963–1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume (dabar Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse. 1968 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, kurį baigė 1974 m. ir įgijo žurnalistės specialybę. 1967–1989 m. dirbo „Raidės“ ir V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse, „Žinijos“ draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, „Gabijos“ žurnalo redaktore. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą, „Gabijos“ žurnalą. 1989–2000 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gabija“.
2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Šeimos ir vaiko reikalų bei Verslo ir užimtumo komisijose, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. Vėliau darbavosi Informacinės visuomenės plėtros komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Dirbo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Buvo aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narė, Kauno moterų klubo „AD ASTRA“ prezidentė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė.(parašė per 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams). Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2006 metų.
Sukūrė ir išleido 15 poezijos rinkinių, eilėraščių vaikams, novelių knygą „Ratas“ (1997), atsiminimus apie tremtį „Ir aš ten buvau“ (2015). Pastaraisiais metais išleido eilėraščių rinkinį „Paskutinių lapų išleistuvės“ (2021), o prieš metus – rinkinį „Aš sugrįšiu“ su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, kuriose įrašytos garsių Lietuvos atlikėjų dainos pagal jos eilėraščius. Dalia Teišerskytė yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų estradinėms dainoms.
Kompozitorius J. Cechanovičius pagal jos eiles, skirtas Romo Kalantos atminimui sukūrė „Requiem žuvusiems už laisvę“, kūrinys buvo atliktas 2023 metų gegužės 14 dieną Kaune.
Dalia Teišerskytė, nepaisydama ligos, atsiliepdavo į daugybę jos kūrybos gerbėjų kvietimų susitikti, apgailestavo, kad negali aplankyti visų. Jos jautrūs, nuoširdūs susitikimai rajonų kultūros centruose, bibliotekose sutraukdavo itin gausų klausytojų būrį, palikdavo neužmirštamą įspūdį. Gražiai pagerbė savo garsiąją kraštietę Raseiniai. 2023 m. spalio mėnesį miesto Maironio parke poetės Dalios Teišerskytės garbei buvo iškilmingai pasodinta mažalapė liepa, kuri ateities kartoms simbolizuos ilgą ir išskirtinį kūrėjos poezijos kelią.
Dalia Teišerskytė – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, legitimuota bajorė, Garbės teismo pirmininkė. Bajorų sąjungos įžado „Tiesos, Garbės, Orumo“ ji laikėsi visą savo gyvenimą.
Poetė apdovanota Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinu.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą Velionės artimiesiems, draugams ir bičiuliams, tūkstančiams Poetę mylėjusių jos kūrybos gerbėjų.
Atsisveikinimas su mūsų širdžių Poete – nuo gruodžio 1 d., penktadienio, 14 val. laidojimo namuose “Rekviem”, Jonavos g. 41A, Kaune.
Išlydima gruodžio 2 d., šeštadienį, 14 val. į Petrašiūnų kapines.
Tu išėjai… ir jau daugiau negrįši…
Nebent spalvotuos mūsų sapnuose.
Tu išėjai… bet mes dar susitiksim…
Aukštai, aukštai, žvaigždėtam danguje.
Kai verks lietus, barbendamas į langus,
Ar saulei žaidžiant savo spinduliais?
Kai snaigės šoks už lango lėtą tango,
Ar žiemai pasibaigus sprogstant pumpurams? Kada tai bus, nieks pasakyt negali,
Nes nežinia kiek liko dar gyvent?
Kiek sielvarto ir džiaugsmo mums dar teks patirti?
Ir kada reiks Anapilin keliaut…
Žinoma — visuomet Dalią prisiminsime… nes visuomet skambės jos dainos.
Arvydas