VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ ALEKSA. VIENAS EILĖRAŠTIS

 
Lauros Vansevičienės nuotrauka
 
VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ ALEKSA
 
VIRSMAS
 
 
tik vakaro mėlis, tik aukso žuvis.
ir duona. ją laušim, kad taptume švarūs.
įžiebsim žvakes. kas sutemo, nušvis,
ir vėjo klausysim, kol ūžia lyg marios
 
lyg marios, lyg vandenys skaidrūs, šilti,
nors langus išrašė viduržiemio speigas.
taip gimsta viltis net skaudžioj nevilty,
taip sergantis tampa akimirksniu sveikas
 
ir jau ką skaudėjo, neskauda visai.
esi be dėmės, be dulkelės ant padų…
tai gal už kitus, nesveikus, pailsai?
ir gal už badaujančius miršti iš bado?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *