VIKTORAS GULBINAS. MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ

Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Nuo 1984 m. V. Gulbino kūryba spausdinama beveik visuose respublikos kultūriniuose / literatūriniuose leidiniuose ir  almanachuose. Jis nuolat dalyvauja „Poezijos pavasario“, „Panevėžio literatūrinės žiemos“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ festivaliuose, yra išleidęs keturias knygas. 

Tačiau ne tik tai išskiria poetą iš kolegų tarpo – dažnai jį matome su gitara, jis – dainuojantis poetas, pagarsėjęs bardas, savo tekstais sukūręs per šimtą populiarių dainų.  Viktoras – buvęs aktyvus sportininkas, sporto meistras, gabus futbolo žaidėjas – su klubu “Lituanica” tapo tarptautinio futbolo klubų pirmenybių prizininku Čikagoje. 

Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu. Eilėse ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies. 

Gediminas Jankus

Vytauto Šimkūno nuotrauka 

 

Viktoras GULBINAS

 

MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ

Vandenė

Ne šaltakraujė esu, 
tiktai blyškiaveidė –  
      kai gimiau, 
      ir motulė vystė 
      į mėlyno rūko šilką – 
      mane nužiūrėjo mėnulis… 
…dabar tu kalbi, 
įsėlinęs į mano šypseną, 
o aš tyliu už abu, 
   
      tik išplukdau 
      iš akių 
      liūdesio debesėlį
arba išsilieju lietum; 
bet vis tiek: 
    kol dar jaunas dangus, 
    kol mėlyno rūko šilkas, 
    kedenamas prieblandos vėjų, 
    plevena virš mūsų – 
išsiliek – įsiliek į mane, 
      kad galėtum 
      įvardinti laiką 
      tarp to, 
      ko tikėjaisi 
      ir ką radai 
      manyje – – – – – –

 

Žuvys

– – – – – – – – – – – tu, 
mano upėje braidantis, 
          laukiantis, 
          kol suspindėsiu 
          auksu arba vaivorykšte –
veltui gaišti laiką: 
esu ne žuvis, 
          bet žavi ir žvitri 
          dviskaitinė ŽUVYS, 
          tačiau nesuklysi, 
          ir ŽUVUOLE  
          pavadinęs; 
tik manęs – 
          net paglostyt norėdamas –
          taip lengvai 
          nepagausi rankomis, 
          o ir eilėraščio tokio 
          nenumezgei dar, 
          iš kurio neištrūkčiau – – –
– – – – – – – – – – – – – – – – – –
…tiesa, įneriu kartais 
          į tavo mintis, 
          ieškodama žodžio, 
kurį pasirinkti galėčiau
nerštaviete savo.

 

Jautė

… nežaisk su manim koridos, 
toreodore: 
      likimo man leista daugiau, 
      nei Jupiteriui –  
esu nepralaiminti JAUTĖ; 
koks bebaimis, 
vikrus ar žavus būtum – 
mano ragų neišvengsi; 
      nešiosi juos tarsi karūną, 
      tik nesididžiuodamas ir nesigirdamas, 
        
bet prisiminsi 
tą būtąjį laiką 
kaip nepakartojamą, 
      nes būsimasis tėra 
      neįteisintas bei nenuspėjamas, 
      neapibrėžtas
      savo slinktim ir vingrybėm… 
…………………………………………. 
… o aš vis dar 
nepažeidžiama 
net ir neįžeidi – 
šitiek kartų 
testuota 
patiklumu bei tikėjimu – 
liksiu, 
primindama: 
      pralaimėjusįjį 
      žiūrovai pamiršta greičiau, 
      negu nugalėtoją…

 

Vėžytė

– – – – – –  jei negali iššifruoti
atvirkščių mano minčių,
pažiūrėk į jų atspindį
ežero amalgamoje:
      nesu žieduota
      tavo vandenyse
      ir nesužieduota
      nė su vienu
      metų laiku;
      nesu nuolankiai tūnanti
      po tavo žvilgsnio ledu,
      laukdama atšilimo,
      ir nepasigendu
      nelogiško elgesio
      komentarų,
nes man užtenka
tik prisiliesti šaknų,
kad neklysdama įvertinčiau
tavo stiprybę,
      įstangas
      bei atlaidumą – – – – – – –

 

Liūtė

Nesiūlyki man savo rankos,
ir pavardės tavosios nereikia,
bet aukso žiedelį
mielai priimsiu
kaip palankumo ženklą –
kiekvienas, mane mylėjęs,
ką nors palikdavo atminčiai:
      kas vaikelį,
      kas sąskaitą banke,
      kas namą ar automobilį;
mano įžvalgos griežtos,
teisingos, neklystančios
ir nenuginčijamos,
logiškesnės už fizikos dėsnius;
visur esu pastebima –
        bet kurį vakarėlį/banketą/furšetą
        papuoščiau viena,
        be tavo draugijos;
gėrėkis iš tolo,
mylėk per atstumą,
o man ir savų
malonių rūpestėlių užtenka –
nejaugi manai,
kad galiu būti dar laimingesnė,
skalbdama tavo kojines?

 

Mergelė

– – – – – – – – – – ji 
tebegyvena skaistybėje, 
                        Viešpatie, 
dar nepatyrusi 
(ne)nuodėmės saldumo 
bei svaigesio; 
niekas nematė ir nelietė 
jos apnuoginto kūno, 
o ir mintys 
skaidresnės / tyresnės 
už Tavo Angelo 
ašarą –
ar duosi dangaus 
jai daugiau, 
negu Išganytojo Motinai?

 

Svarstyklės

– – – – – vis svarstau 
kodėl tavo žodžiai 
vėl pasiklydo 
tarp čia ir niekur  
noriu tavo jėgos 
betgi švelnumo 
geidžiu 
ne mažiau 
      savo sielą 
      įkeisčiau už tai 
      be savasties likdama 
      be apsisprendimo 
tačiau 
kas gali keistis 
ir kam reikalingas tas keistas 
keitimasis –
juk nebelaužysiu įžado 
nepamiršti tavęs 
tarp niekados ir dabar – – – – –

 

Šaulė

Žinau, 
tu laisva 
ir apylaisvio elgesio, 
        turinti teisę 
        nevaržomai rinktis 
        ir improvizuojanti meilę 
        be logikos bei nuosaikumo; 
nors esi manieringai 
romantiško polėkio, 
bet orientuota grobuoniškai, 
ir medžioklėn eini be varovų: 
        visi, tave supantys –
        net antraplaniai –
        
        privalo būti 
        jei ne pašauti, 
        tai bent suvedžioti 
        ir įvardinti 
        kaip 
        sėkmingo flirto 
        trofėjai! 
…ir todėl net dabar, 
        kol virš mūsų 
        nuobodžiai 
        kirmija dangus, 
tu svaidai vylingas 
žvilgsnio strėles 
        net neįtardama, 
        kad tie dvylika juodvarnių, 
        oriai aukštybėse 
        gulbėmis lakstančių, 
        yra tavo kraujo broliai…

2 komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *