VIKTORAS GULBINAS. MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ
Mūsų kolega, poetas Viktoras GULBINAS maloniai pasidalino savo eilėraščiais iš naujojo ciklo “Moterys pagal Zodiaką”. Nuo 1984 m. V. Gulbino kūryba spausdinama beveik visuose respublikos kultūriniuose / literatūriniuose leidiniuose ir almanachuose. Jis nuolat dalyvauja „Poezijos pavasario“, „Panevėžio literatūrinės žiemos“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ festivaliuose, yra išleidęs keturias knygas.
Tačiau ne tik tai išskiria poetą iš kolegų tarpo – dažnai jį matome su gitara, jis – dainuojantis poetas, pagarsėjęs bardas, savo tekstais sukūręs per šimtą populiarių dainų. Viktoras – buvęs aktyvus sportininkas, sporto meistras, gabus futbolo žaidėjas – su klubu “Lituanica” tapo tarptautinio futbolo klubų pirmenybių prizininku Čikagoje.
Viktoro poezija dažniausiai apibūdinama kaip intelektuali lyrika. Tačiau tasai lyrizmas pastaruoju metu dažnai kinta, tampa netikėtu ir paradoksaliu. Eilėse ryškūs asmenybės ieškojimų, vidinių abejonių motyvai, vengiama sentimentų, netgi jausmų atsivėrimuose nerasime tradicinės „meilės lyrikos“ – autorius pasitelkia ironiją, tarsi žvelgia iš šalies.
Gediminas Jankus
Vytauto Šimkūno nuotrauka
Viktoras GULBINAS
MOTERYS PAGAL ZODIAKĄ
Vandenė
Ne šaltakraujė esu,
tiktai blyškiaveidė –
kai gimiau,
ir motulė vystė
į mėlyno rūko šilką –
mane nužiūrėjo mėnulis…
…dabar tu kalbi,
įsėlinęs į mano šypseną,
o aš tyliu už abu,
tik išplukdau
iš akių
liūdesio debesėlį
arba išsilieju lietum;
bet vis tiek:
kol dar jaunas dangus,
kol mėlyno rūko šilkas,
kedenamas prieblandos vėjų,
plevena virš mūsų –
išsiliek – įsiliek į mane,
kad galėtum
įvardinti laiką
tarp to,
ko tikėjaisi
ir ką radai
manyje – – – – – –
Žuvys
– – – – – – – – – – – tu,
mano upėje braidantis,
laukiantis,
kol suspindėsiu
auksu arba vaivorykšte –
veltui gaišti laiką:
esu ne žuvis,
bet žavi ir žvitri
dviskaitinė ŽUVYS,
tačiau nesuklysi,
ir ŽUVUOLE
pavadinęs;
tik manęs –
net paglostyt norėdamas –
taip lengvai
nepagausi rankomis,
o ir eilėraščio tokio
nenumezgei dar,
iš kurio neištrūkčiau – – –
– – – – – – – – – – – – – – – – – –
…tiesa, įneriu kartais
į tavo mintis,
ieškodama žodžio,
kurį pasirinkti galėčiau
nerštaviete savo.
Jautė
… nežaisk su manim koridos,
toreodore:
likimo man leista daugiau,
nei Jupiteriui –
esu nepralaiminti JAUTĖ;
koks bebaimis,
vikrus ar žavus būtum –
mano ragų neišvengsi;
nešiosi juos tarsi karūną,
tik nesididžiuodamas ir nesigirdamas,
bet prisiminsi
tą būtąjį laiką
kaip nepakartojamą,
nes būsimasis tėra
neįteisintas bei nenuspėjamas,
neapibrėžtas
savo slinktim ir vingrybėm…
………………………………………….
… o aš vis dar
nepažeidžiama
net ir neįžeidi –
šitiek kartų
testuota
patiklumu bei tikėjimu –
liksiu,
primindama:
pralaimėjusįjį
žiūrovai pamiršta greičiau,
negu nugalėtoją…
Vėžytė
– – – – – – jei negali iššifruoti
atvirkščių mano minčių,
pažiūrėk į jų atspindį
ežero amalgamoje:
nesu žieduota
tavo vandenyse
ir nesužieduota
nė su vienu
metų laiku;
nesu nuolankiai tūnanti
po tavo žvilgsnio ledu,
laukdama atšilimo,
ir nepasigendu
nelogiško elgesio
komentarų,
nes man užtenka
tik prisiliesti šaknų,
kad neklysdama įvertinčiau
tavo stiprybę,
įstangas
bei atlaidumą – – – – – – –
Liūtė
Nesiūlyki man savo rankos,
ir pavardės tavosios nereikia,
bet aukso žiedelį
mielai priimsiu
kaip palankumo ženklą –
kiekvienas, mane mylėjęs,
ką nors palikdavo atminčiai:
kas vaikelį,
kas sąskaitą banke,
kas namą ar automobilį;
mano įžvalgos griežtos,
teisingos, neklystančios
ir nenuginčijamos,
logiškesnės už fizikos dėsnius;
visur esu pastebima –
bet kurį vakarėlį/banketą/furšetą
papuoščiau viena,
be tavo draugijos;
gėrėkis iš tolo,
mylėk per atstumą,
o man ir savų
malonių rūpestėlių užtenka –
nejaugi manai,
kad galiu būti dar laimingesnė,
skalbdama tavo kojines?
Mergelė
– – – – – – – – – – ji
tebegyvena skaistybėje,
Viešpatie,
dar nepatyrusi
(ne)nuodėmės saldumo
bei svaigesio;
niekas nematė ir nelietė
jos apnuoginto kūno,
o ir mintys
skaidresnės / tyresnės
už Tavo Angelo
ašarą –
ar duosi dangaus
jai daugiau,
negu Išganytojo Motinai?
Svarstyklės
– – – – – vis svarstau
kodėl tavo žodžiai
vėl pasiklydo
tarp čia ir niekur
noriu tavo jėgos
betgi švelnumo
geidžiu
ne mažiau
savo sielą
įkeisčiau už tai
be savasties likdama
be apsisprendimo
tačiau
kas gali keistis
ir kam reikalingas tas keistas
keitimasis –
juk nebelaužysiu įžado
nepamiršti tavęs
tarp niekados ir dabar – – – – –
Šaulė
Žinau,
tu laisva
ir apylaisvio elgesio,
turinti teisę
nevaržomai rinktis
ir improvizuojanti meilę
be logikos bei nuosaikumo;
nors esi manieringai
romantiško polėkio,
bet orientuota grobuoniškai,
ir medžioklėn eini be varovų:
visi, tave supantys –
net antraplaniai –
privalo būti
jei ne pašauti,
tai bent suvedžioti
ir įvardinti
kaip
sėkmingo flirto
trofėjai!
…ir todėl net dabar,
kol virš mūsų
nuobodžiai
kirmija dangus,
tu svaidai vylingas
žvilgsnio strėles
net neįtardama,
kad tie dvylika juodvarnių,
oriai aukštybėse
gulbėmis lakstančių,
yra tavo kraujo broliai…
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
O kurgi Avinė (ar Avelė), ?!. Kažką praleidau, ar pabėgo. / Norėčiau suspėt perskaityt visus visokius Viktoro parašymus. Jie man išskirtiniai. Pagarbiai – ZDJ.
Skorpione pamirso arba dar kuria eiles.