TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. VIENAS EILĖRAŠTIS UKRAINAI

Regimanto Tamošaičio fotografija

 

Tautvyda MARCINKEVIČIŪTĖ

 

LŪŽIS

 

Man skauda netyčinį kojos lūžį bet Dieve

koks niekingas šis skausmas

palyginus su Ukrainoje visai galūnių netekusių

arba nuo bombų skeveldrų žūstančių žmonių kančiomis

 

kai aš nuo savo žaizdos geriu vaistus juk jiems ir nuo žaizdų trūksta vaistų ir net

niekada neužsitrauks nė vienam jų

visai šaliai priešo tyčia sąmoningai padaryta žaizda

 

kai man nešilta taupant dujas dėl didelių už jas sąskaitų

Dieve kokia niekinga ši tariama ne-šiluma

Jiems kaip siaubiakuose kalenant dantimis nuo atakuojančios

dar ir žiemos speigo – be jokių komunikacijų – be šildymo

be dujų be elektros šviesos

 

man sunku dėl kojos patogiai išsitiesti lovoje bet Dieve

kokia patogi mano lova su virš jos jaukiai plevenančiais mano šalia miegančio vyro

sapnais ir kurioje aš galiu snūstelt ir sapnuoti sava mirtimi mirusią mamą

ten mirštant prievartine ir Dieve kokia apskritai dar gali būti lova jų fronte

kariaujantiems sutuoktiniams o ir joms pačioms savo dvigulių lovų šaltyje tik

sapnuojančioms jų kariaujančius be žinios esančius ar net žuvusius mylimuosius

 

kai kambario tyloje žvelgdama į stogus dengiančias sniego kepures aš rašau

savo eilėraščius Dieve kokie niekingi šie eilėraščiai palyginus su jų poečių išplėštais

iš mirties nasrų karščiuojančios sąmonės srautais meniškai suvaldytais srautais

žvėriškai nevaldomoje tikrovėje valandą

kai aprimsta sprogimai atbėgus į sausakimšą parduotuvę atvežtais labdaros

generatoriais pasikrauti telefonų kad perduotų kraujuojančią SOS

tiesiančiam pagalbos ranką bet

bijančiam pačiam ją prarasti pasauliui

 

kol kas aš priklausoma nuo savo kojos lūžio ir man sunku judėti su ramentais bet

Dieve juk aš labiau priklausoma nuo jų fronte įvykusio lūžio

kai jie su visais pūliais žaizdoje jau gena lauk jų gyvenimus laužančius žvėržmogius

kad po tokios žinios ir aš tarčiau sau dar nepasveikus bet su palengvėjimu Dieve ačiū

Tau kartu su jais darančiam viską kad aš net skraidyčiau su ramentais

 

2022 12 18

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *