GINTARAS PATACKAS. “EILIUOTO DIENORAŠČIO” TĘSINYS
Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, didvyrišką ukrainiečių tautos pasipriešinimą, aukština gynėjų pasiaukojimą ir ryžtą.
Gintaras PATACKAS
“Eiliuoto dienoraščio” tęsinys
2022 04 07
BOMBA
Ir pamatau aš čia merginą
Ta mergina mane kabina
Bet nepajudinamas aš
Suvokdamas minutės svarbą
Ryžtingai vėl kimbu į darbą
Ganau avytes ir ožkas
Regiu Velykų avinėlį
Danguj įžengiantį į mėlį
Srovena kūnu šiluma
Aplinkui kiek gražaus jaunimo
Jus guodžia širdį piligrimo
Kurį apleido jau mama
Praėjo mėnesis po karo
O nieko gero nieko gero
Suvargusi Ukraina
Šiandieną jau pritrūko duonos
Išgelbėt gali ją tik dovanos
Ir ginklai – jų vis negana
Skaudi tema net verkti noris
Tai štai kodėl man krinta svoris
Ir reikia tai pranešt draugams
Būtybės dvi many gyvena
Tačiau abi jos trokšta vieno
Atkeršyt Putino pulkams
Audras ir žaibą siųsk jam Dieve
Todėl kad pramotė mūs Ieva
Triskart prakeikė Kainą šį
Už Abelio nekaltą auką
Galėčiau čia rašyti daug ką
Nes nuotaika gana arši
Bet tolumoj girdžiu lojimą
Aplodismentais ir plojimais
Palydi publika mane
Mes dar dainuosim Ukraina
Neveltui bombą jau gamina
Paryžiuj Londone Kaune
2022 04 08
MUGĖ
Aš įlindau į katakombą
Kažkas nudžiovė mano bombą
Bus įdomu kai sprogs jinai
Per patį įkarštį Velykų
Dabar kai priešo nebeliko
Galiu aš atsikvėpt laisvai
Prabudo Putinas po smūgio
Ir atsidūrė miesto mugėj
Tiktai neturi pinigų
Už rublį nenupirksi nieko
Nei šunio nei katės nei slieko
Blogai kai neturi draugų
Siužetas mano trūkinėja
Gražiai pasipuošė Alėja
Įvyko mugė pagaliau
Išsirikiavo palapinės
Iš drobės baltos neauksinės
Sakau aš Putinui: tyliau
Išgirs kaip tu kalbi, iš karto
Minia pradės skanduot: „pakarti“
Nebūsiu griežtas tau, grėsmės
Kuria esi tu vainikuotas
Nėra. Tau paskelbtas boikotas
Išnyks greit tavo padermė
Su vėjais mugė galynėjas
Kur pardavėjas kur pirkėjas
Atskirti niekaip negaliu
Išsiskiriame su Volodia
Einu toliau vėl kurti odę
Kaip Ukrainą aš myliu
2022 04 09
MUGĖ – 2
Alėjoj Laisvės knibždėlynas
Vis girdis kur eini kaimynas
Čionai ir aš svarbus asmuo
Prie stalo sėdi kaip bajoras
Patinka šios dienos minoras
Kai niekas nekviečia namo
Negimsta nuotaika karinė
Ir guodžia net dangaus mėlynė
Kur dingo bomba po velnių
Antai kažką pardavinėja
Nenusisekusi virėja
Neįmatau be akinių
Kur dingo Putinas aš klausiu
Su kuo gi aš dabar kariausiu
Vis rūpi man Ukraina
Gana jums ponai posėdžiauti
Ramybe leiskit pasidžiaugti
Man įkyrėjot jofana
Nerūpi man tie rūmai caro
Išburk čigone kortom Taro
Be karo ateitį, manau
Kad jos visi mes nusipelnėm
Atgal sugrįžo žodžiai švelnūs
Kuriuos kalbėdavau seniau
Kaip aš tariau taip ir įvyko
Neliko Putkos pakalikų
Namo parvarė juos lietus
O aš baigiu eiles rašyti
Mane pasveikinki mažyte
Man tavo lūpos kaip medus
2022 04 10
MUGĖ – 3
Trečia diena einu į mugę
Kažin ar atlaikysiu smūgį
Kai pamatau kad apkasuos
Beveik pažįstamų neliko
Net Simo Putkos pakaliko
Tad išsiunčiu signalą SOS
Man ant pečių žieminis paltas
Kad būtų apkasuos nešalta
Sušildyt gali tik kava
Vichy, vanduo – toks arsenalas
Man jo pavydi net bengalas
Kurio tėvynė – Lietuva
Veidelis mano laime šviečia
Tarp šių miestiečių ir kaimiečių
Skanus manasis H2O
Klausausi muzikos žirafos
Kurią sukūrė vienas grafas
Potockis o koks vardas jo
Nepamenu nes trukdo senas
Bičiulis mano grafomanas
Jis sako Rimo nebėra
Patylime minutę vieną
Ir ant sudrėkusių blakstienų
Suspindi ašara tyra
Namo keliausiu pas mažytę
Nes prošvaisčių jau nematyti
Nenoriu tarti sušalau
Rūkau jau šeštą cigaretę
Sakau pats sau – užteks poete
Štai čia šioj vietoj nutilau
2022 04 11
GRĮŽTU Į PROTĄ
Rašau tą patį per tą patį
Lyg jausčiau gero draugo petį
Tušinis rankoj – ne verba
Triukšmingas baigės balaganas
Poetas aš ne chuliganas
Bet mūšin raunuosi arba
Pakas mane šitoj giraitėj
Tikiuosi kad tai bus negreitai
Šio miesto merui aš sakau
Prisėski tu prie šito stalo
Įversime mes po bokalą
Kol dar visai neapakau
Tačiau žmogus į darbą skuba
Ir pakelia tuo mano ūpą
Valdykimės tai ne juokai
Tai ne senutė su rožančium
Kuri sau murma Kristaus kančią
Turbūt meru jis bus ilgai
Vėl pietvakarių pučia vėjas
Jaučiuosi aš toks ištuštėjęs
Vis rūpi man Ukraina
Dviprasmiškos pasiekia žinios
Jinai kaip lempa Aladino
Kaip Dievas neįveikiama
Kaip ten bebūtų laukiu šilumos
Klausau ramybėj pasakų mamos
Ir pamažėle sugrįžtu į protą
Ateina čia mažytė su krepšiu
Ir sako man namo paršeli šiu
Tai suvokiu kaip linksmą anekdotą
2022 04 12
ARŠI NUOTAIKA
Rašyt eilėraštį jau metas
Tačiau nesu koks automatas
Įkaito vamzdis net baisu
Aš šitaip vadinu tušinį
Kuris eilėraščius gamina
Dar tebesu virš debesų
Apkasuose man daros karšta
Gal pamečiau aš kokį varžtą
Einu pavėsin kuo greičiau
Ten matos Putino šešėlis
Ir slepiasi prie jo čečėnas
„Aš režisierių nužudžiau“ –
Jis sako. Niekše būk prakeiktas
Žmogaus gyvybė tai ne daiktas
Kurį pastumdyti gali
Jau daug draugų senų pražuvo
Man upė ašarų pasruvo
Nenoriu likti nuošaly
Paleidžiu į čečėną kulką
Ir išvaikau jo visą pulką
Iš Putino šlapia vieta
Beliko, tik maža balutė
Pakriko priešas. Suirutė
Kut kut kuda. Jis kaip višta
Išvydus lapę kudakuoja
O televizija triumfuoja
Kai opusą skaitai jai šį
Skanduoju: myliu Ukrainą
Jinai geras eiles gamina
Nes gimsta nuotaika arši