GINTARAS PATACKAS. “EILIUOTO DIENORAŠČIO” TĘSINYS

Gintaras Patackas kiekvieną dieną papildo savo naująjį ciklą “Eiliuotas dienoraštis” naujais posmais. Šis įtaigus, paradoksalus ir burleskiškas dienoraštis poetine forma kalba apie Rusijos agresiją Ukrainoje, didvyrišką ukrainiečių tautos pasipriešinimą, aukština gynėjų pasiaukojimą ir ryžtą. 


Gintaras PATACKAS

“Eiliuoto dienoraščio” tęsinys

 

2022 04 07

BOMBA

Ir pamatau aš čia merginą

Ta mergina mane kabina

Bet nepajudinamas aš

Suvokdamas minutės svarbą

Ryžtingai vėl kimbu į darbą

Ganau avytes ir ožkas

Regiu Velykų avinėlį

Danguj įžengiantį į mėlį

Srovena kūnu šiluma

Aplinkui kiek gražaus jaunimo

Jus guodžia širdį piligrimo

Kurį apleido jau mama

Praėjo mėnesis po karo

O nieko gero nieko gero

Suvargusi Ukraina

Šiandieną jau pritrūko duonos

Išgelbėt gali ją tik dovanos

Ir ginklai – jų vis negana

Skaudi tema net verkti noris

Tai štai kodėl man krinta svoris

Ir reikia tai pranešt draugams

Būtybės dvi many gyvena

Tačiau abi jos trokšta vieno

Atkeršyt Putino pulkams

Audras ir žaibą siųsk jam Dieve

Todėl kad pramotė mūs Ieva

Triskart prakeikė Kainą šį

Už Abelio nekaltą auką

Galėčiau čia rašyti daug ką

Nes nuotaika gana arši

Bet tolumoj girdžiu lojimą

Aplodismentais ir plojimais

Palydi publika mane

Mes dar dainuosim Ukraina

Neveltui bombą jau gamina

Paryžiuj Londone Kaune

 

2022 04 08

MUGĖ

Aš įlindau į katakombą

Kažkas nudžiovė mano bombą

Bus įdomu kai sprogs jinai

Per patį įkarštį Velykų

Dabar kai priešo nebeliko

Galiu aš atsikvėpt laisvai

Prabudo Putinas po smūgio

Ir atsidūrė miesto mugėj

Tiktai neturi pinigų

Už rublį nenupirksi nieko

Nei šunio nei katės nei slieko

Blogai kai neturi draugų

Siužetas mano trūkinėja

Gražiai pasipuošė Alėja

Įvyko mugė pagaliau

Išsirikiavo palapinės

Iš drobės baltos neauksinės

Sakau aš Putinui: tyliau

Išgirs kaip tu kalbi, iš karto

Minia pradės skanduot: „pakarti“

Nebūsiu griežtas tau, grėsmės

Kuria esi tu vainikuotas

Nėra. Tau paskelbtas boikotas

Išnyks greit tavo padermė

Su vėjais mugė galynėjas

Kur pardavėjas kur pirkėjas

Atskirti niekaip negaliu

Išsiskiriame su Volodia

Einu toliau vėl kurti odę

Kaip Ukrainą aš myliu 

 

2022 04 09

MUGĖ – 2

Alėjoj Laisvės knibždėlynas

Vis girdis kur eini kaimynas

Čionai ir aš svarbus asmuo

Prie stalo sėdi kaip bajoras

Patinka šios dienos minoras

Kai niekas nekviečia namo

Negimsta nuotaika karinė

Ir guodžia net dangaus mėlynė

Kur dingo bomba po velnių

Antai kažką pardavinėja

Nenusisekusi virėja

Neįmatau be akinių

Kur dingo Putinas aš klausiu

Su kuo gi aš dabar kariausiu

Vis rūpi man Ukraina

Gana jums ponai posėdžiauti

Ramybe leiskit pasidžiaugti

Man įkyrėjot jofana

Nerūpi man tie rūmai caro

Išburk čigone kortom Taro

Be karo ateitį, manau

Kad jos visi mes nusipelnėm

Atgal sugrįžo žodžiai švelnūs

Kuriuos kalbėdavau seniau

Kaip aš tariau taip ir įvyko

Neliko Putkos pakalikų

Namo parvarė juos lietus

O aš baigiu eiles rašyti

Mane pasveikinki mažyte

Man tavo lūpos kaip medus

 

2022 04 10

MUGĖ – 3

Trečia diena einu į mugę

Kažin ar atlaikysiu smūgį

Kai pamatau kad apkasuos

Beveik pažįstamų neliko

Net Simo Putkos pakaliko

Tad išsiunčiu signalą SOS

Man ant pečių žieminis paltas

Kad būtų apkasuos nešalta

Sušildyt gali tik kava

Vichy, vanduo – toks arsenalas

Man jo pavydi net bengalas

Kurio tėvynė – Lietuva

Veidelis mano laime šviečia

Tarp šių miestiečių ir kaimiečių

Skanus manasis H2O

Klausausi muzikos žirafos

Kurią sukūrė vienas grafas

Potockis o koks vardas jo

Nepamenu nes trukdo senas

Bičiulis mano grafomanas

Jis sako Rimo nebėra

Patylime minutę vieną 

Ir ant sudrėkusių blakstienų

Suspindi ašara tyra

Namo keliausiu pas mažytę

Nes prošvaisčių jau nematyti

Nenoriu tarti sušalau

Rūkau jau šeštą cigaretę

Sakau pats sau – užteks poete

Štai čia šioj vietoj nutilau

 

2022 04 11

GRĮŽTU Į PROTĄ

Rašau tą patį per tą patį

Lyg jausčiau gero draugo petį

Tušinis rankoj – ne verba

Triukšmingas baigės balaganas

Poetas aš ne chuliganas

Bet mūšin raunuosi arba

Pakas mane šitoj giraitėj

Tikiuosi kad tai bus negreitai

Šio miesto merui aš sakau

Prisėski tu prie šito stalo

Įversime mes po bokalą

Kol dar visai neapakau

Tačiau žmogus į darbą skuba

Ir pakelia tuo mano ūpą

Valdykimės tai ne juokai

Tai ne senutė su rožančium

Kuri sau murma Kristaus kančią

Turbūt meru jis bus ilgai

Vėl pietvakarių pučia vėjas

Jaučiuosi aš toks ištuštėjęs

Vis rūpi man Ukraina

Dviprasmiškos pasiekia žinios

Jinai kaip lempa Aladino

Kaip Dievas neįveikiama

Kaip ten bebūtų laukiu šilumos

Klausau ramybėj pasakų mamos

Ir pamažėle sugrįžtu į protą

Ateina čia mažytė su krepšiu

Ir sako man namo paršeli šiu

Tai suvokiu kaip linksmą anekdotą

 

2022 04 12

ARŠI  NUOTAIKA

Rašyt eilėraštį jau metas

Tačiau nesu koks automatas

Įkaito vamzdis net baisu

Aš šitaip vadinu tušinį

Kuris eilėraščius gamina

Dar tebesu virš debesų

Apkasuose man daros karšta

Gal pamečiau aš kokį varžtą

Einu pavėsin kuo greičiau

Ten matos Putino šešėlis

Ir slepiasi prie jo čečėnas

„Aš režisierių nužudžiau“ –

Jis sako. Niekše būk prakeiktas

Žmogaus gyvybė tai ne daiktas

Kurį pastumdyti gali

Jau daug draugų senų pražuvo

Man upė ašarų pasruvo

Nenoriu likti nuošaly

Paleidžiu į čečėną kulką

Ir išvaikau jo visą pulką

Iš Putino šlapia vieta

Beliko, tik maža balutė

Pakriko priešas. Suirutė

Kut kut kuda. Jis kaip višta

Išvydus lapę kudakuoja

O televizija triumfuoja

Kai opusą skaitai jai šį

Skanduoju: myliu Ukrainą

Jinai geras eiles gamina

Nes gimsta nuotaika arši

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *