KAUNIEČIŲ RAŠYTOJŲ VIENO LITO LITERATŪRINĖ PREMIJA – POETEI IEVAI RUDŽIANSKAITEI!

Poetė Ieva Rudžianskaitė. Mildos Kiaušaitės nuotrauka

 

Dvidešimt penktoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę  eilėraščių rinkinyje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023) paskirta poetei, literatūros kritikei, filosofijos daktarei Ievai RUDŽIANSKAITEI.  

Ieva Rudžianskaitė – viena ryškiausių jaunosios kartos poečių, kurios eilėraščių rinkiniai  atkreipė ir skaitytojų ir kritikos dėmesį. Jos knygos jau pelnė Z. Gėlės – Gaidamavičiaus, Antano Miškinio literatūros premijas, poetė apdovanota “Atokių stočių” ir “Varpų” premijomis. 

Ievos Rudžianskaitės poetinis kalbėjimas išsiskiria iš bendro srauto, nes neturi nieko bendro su pigia realybės simuliacija, subuitėjusiu „kasdieniu kalbėjimu“. Jos kalbėjimas – mąslus, egzistencinis. Poetas, literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pastebi, kad I. Rudžianskaitė vis dar kalba apie žmogaus ir tikrovės savitumą ir individualumą.    

Dėmesys žmogaus būčiai, jo individualumui ypač būdingas knygai “Tryliktasis mėnuo”, joje ryški egzistencinė, etinė pajauta, temos – meditatyvinės, kalbančios apie tradicines žmogiškas vertybes. Knygoje nerasime dirbtinumo, socialinio konstrukcionizmo, verksmingų sentimentų. Pakilimas virš kasdienybės tampa tikru būties įprasminimu.

Ievai Rudžianskaitei būdingas noveliškas pasakojimo būdas, poezijai būdingų įprastų metaforų ji vengia, tad kiekvienas eilėraštis pasižymi tam tikru intriguojančiu siužetu bei itin ryškiu vidiniu ritmu. Poetinis veikimas skirtas egzistencinėms būsenoms ir pajautoms bei meditacijai. Ji vengia ir išvengia madingos postmodernizmo imitacijos, tad jos kalbėjimas yra tikras, išjaustas, iškentėtas. 

Tai jau ketvirtoji Ievos Rudžianskaitės knyga, kurioje atsispirdama nuo emocijų ir santykių istorijų ji apmąsto esminius būties klausimus, egzistencijos vertę. Suvokiant gyvybės trapumą prieštaringame pasaulyje, abejojant ir ginčijantis (ir su savimi), tvirtinami vidinės laisvės, visa apimančio buvimo įžadai. Jos eilėraščiuose gausu kultūrinių įvaizdžių, literatūrinių, filosofinių intertekstų. Poetei nesvetimas paradoksas, savotiškas žaidimas prasmėmis, saviironija.

Ieva Rudžianskaitė – poetė, literatūrologė, filosofijos daktarė. Gimė 1985 07 14 Kaune, 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo katalikų teologijos bakalauro laipsnį, 2012 m. – filosofijos magistro laipsnį, 2012–2016 m. – Filosofijos mokslo krypties doktorantė. 2017 m. VDU apgynė daktaro disertaciją „Apofatinis diskursas XX amžiuje: chōra kaip nežinojimas“. Dirbo asistente Vytauto Didžiojo universitete, nuo 2018 m. – leidyklos „Kauko laiptai“ redaktorė. Pirmoji eilėraščių publikacija pasirodė 1999 m. „Moksleivio“ žurnale.

Ievos Rudžianskaitės recenzijos publikuojamos „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“ ir kt. kultūrinėje spaudoje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2019 m.

Debiutavo 2018 metais poezijos knyga “Be skaičių”, vėliau išleido eilėraščių rinkinius “Kita”, “Iš gervių”, “Tryliktasis mėnuo”. Yra apdovanota Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už poeziją, išsiskiriančią giliu filosofiniu podirviu, subtilia poetine kalba, už stilingai parengtą knygą „Kita“, pelniusi Antano Miškinio literatūrinę premiją, “Varpų” literatūrinę premiją.  

 

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas buvęs ilgametis LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra ir reikliausi skaitytojai bei vertintojai  – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Dovilė Zelčiūtė, Gvidas Latakas, Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas, Premijos skyrimą lemia kūrinio meninis lygis, originalumas, reikšmingumas.

2023-aisiais kauniečiai rašytojai išleido 11 knygų. Būtent iš jų ir buvo renkamas laimėtojas/a. Ieva Rudžianskaitė vienbalsiai išrinkta Vieno lito literatūrinės premijos laureate.

Ievai Rudžianskaitei bus įteikta jau kelerius metus asociacijos LATGA finansuojama premija (šiemet jos dydis – 1000 Eur), skulptoriaus Stasio Žirgulio prizas – autorinis darbas su įkomponuota vieno lito moneta ir iškaltomis poeto Henriko Radausko eilėraščio “Dainos gimimas” pirmomis eilutėmis: “Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,/aš sėdžiu po šakom akacijos baltos” bei laureato diplomas, kurį pasirašo visi Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Tarybos nariai.

Iškilmingas Vieno lito literatūrinės premijos įteikimas ir laureatės Ievos Rudžianskaitės pagerbimas numatomas šių metų kovo mėnesį.

Ankstesni Vieno lito literatūrinės premijos laureatai:

 

2023 m. – Viktoras Rudžianskas už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje “Arbata papėdėje” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022)

2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą.

2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020).  

2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019).

2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).

2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017).

2017 m. – Robertas Keturakis už  formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).

2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).

2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).

2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2013).

2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).

2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.

2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011).

2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (Kaunas: Nemunas, 2010)

2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (Kaunas: Nemunas, 2009)

2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (Kaunas: Aušra, 2008)

2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (Vilnius: Alma littera, 2007)

2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006)

2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005)

2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2004)

2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (Kaunas: Nemunas, 2003)

Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus

2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (Vilnius: Vaga, 2002)

2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (Vilnius: Alma littera, 2001)

2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (Vilnius: Andrena, 2000)

1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (Kaunas: Santara, 1999)

 

Vieno lito literatūrinę premiją finansuoja LATGA