KAUNO SAVIVALDYBĖS TARYBA PRITARĖ SIŪLYMUI MAIRONIO- POEZIJOS PAVASARIO PREMIJĄ SKIRTI POETEI IEVAI RUDŽIANSKAITEI

Poetė, Maironio premijos laureatė Ieva Rudžianskaitė. Mildos Kiaušaitės nuotrauka

 

KAUNO SAVIVALDYBĖS TARYBA PRITARĖ SIŪLYMUI MAIRONIO- POEZIJOS PAVASARIO PREMIJĄ SKIRTI POETEI IEVAI RUDŽIANSKAITEI

 

Kauno miesto savivaldybės Taryba balandžio 23 dienos posėdyje pritarė Maironio premijos skyrimo komisijos siūlymui šiemetinę Maironio premiją paskirti poetei, literatūros kritikei, filosofijos mokslų daktarei Ievai Rudžianskaitei  už poezijos rinkinį “Tryliktasis mėnuo”.

Šios vienos prestiziškiausių poezijos premijų steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė. Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. Premijos dydis – 3000 Eurų. Kandidatus gauti Maironio premiją gali siūlyti kūrybinės sąjungos, menininkų asociacijos, leidyklos, patys autoriai, turintys meno kūrėjo statusą.

Poetės Ievos Rudžianskaitės tradicinė pagerbimo ir vainikavimo šventė ir premijos įteikimas įvyks besibaigiant “Poezijos pavasario 2024” festivaliui, gegužės 24 dieną penktadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje.

Ieva Rudžianskaitė – viena ryškiausių jaunosios kartos poečių, kurios eilėraščių rinkiniai  atkreipė ir skaitytojų, ir kritikos dėmesį. Jos knygos jau pelnė  Z. Gėlės – Gaidamavičiaus, Antano Miškinio, Vieno lito literatūrines premijas, poetė apdovanota “Atokių stočių” ir “Varpų” premijomis. Ievos Rudžianskaitės poetinis kalbėjimas išsiskiria iš bendro srauto. Jos kalbėjimas – mąslus, egzistencinis. Dėmesys žmogaus būčiai, jo individualumui ypač būdingas knygai “Tryliktasis mėnuo”, joje ryški etinė pajauta, temos – meditatyvinės, kalbančios apie tradicines žmogiškas vertybes. Knygoje nerasime dirbtinumo, verksmingų sentimentų. Pakilimas virš kasdienybės tampa tikru būties įprasminimu.

“Tryliktasis mėnuo” – jau ketvirtoji Ievos Rudžianskaitės knyga, kurioje atsispirdama nuo emocijų ir santykių istorijų ji apmąsto esminius būties klausimus. Suvokiant gyvybės trapumą prieštaringame pasaulyje, abejojant ir ginčijantis, tvirtinami vidinės laisvės principai. Jos eilėraščiuose gausu kultūrinių įvaizdžių, literatūrinių, filosofinių intertekstų. Pasak literatūrologo, dr. Ramūno Čičelio, “Ieva Rudžianskaitė vis dar kalba apie žmogaus ir tikrovės savitumą ir individualumą”. Jos poezijai būdingas noveliškas pasakojimo būdas, įprastų, poezijai būdingų metaforų ji vengia, tad kiekvienas eilėraštis pasižymi intriguojančiu siužetu bei itin ryškiu vidiniu ritmu.