LATGA KŪRYBINĖS VEIKLOS FONDAS SKYRĖ FINANSAVIMĄ KAUNIEČIŲ VIENO LITO LITERATŪRINEI PREMIJAI

 

LATGA KŪRYBINĖS VEIKLOS FONDAS SKYRĖ FINANSAVIMĄ KAUNIEČIŲ VIENO LITO LITERATŪRINEI PREMIJAI

 

LATGA Taryba su ekspertų pagalba pabaigė vertinti Kūrybinės veiklos fondo (KVF) finansavimo konkursui atsiųstas paraiškas, kurių šiemet gauta 301. Dalinis finansavimas skirtas 60 projektų. Įvairių meno sričių projektams paskirstyta 200 tūkst. Eur, bendra projektams finansuoti prašoma suma viršijo 1,6 mln. Eur.

Su literatūros kūriniais susijusiems projektams išdalinta 25 900 Eur, finansavimą gavo 9 projektai (gautos 33 paraiškos). 

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius dalinasi džiugia žinia – asociacijos LATGA Tarybos sprendimu tarp remiamų yra ir mūsų skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito premija 2025”, kuris buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš Kūrybinės veiklos fondo. Tad tradiciškai, LATGA rėmimo dėka, galėsime kitais metais vėl  pagerbti išrinktą Vieno lito literatūrinės premijos laureatą(-ę) ir įteikti jam (jai) jau 27-ąją, 1000 eurų premiją. 

Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas poetas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m.

Šios premijos pagrindinis tikslas – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių per metus išleistų kūrinių vertinimas, jų sklaida. Kūrinius atrenka ir vertina LRS Kauno skyriaus taryba. Premijos nuostatuose teigiama, kad literatūrinės premijos svarbą lemia ne jos dydis, o kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas.

Kartu su finansine premija įteikiamas Premijos diplomas ir autorinis skulptoriaus Stasio Žirgulio mažosios skulptūros darbas, kuriame įmontuota Vieno lito moneta ir išgraviruotos poeto Henriko Radausko eilėraščio “Dainos gimimas” eilutės:

VIENO LITO LITERATŪRINĘ PREMIJĄ YRA GAVĘ: 

           *   2024 m. – Ieva Rudžianskaitė už filosofinį gilumą, kultūrinių ir                                      filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje                             “Tryliktasis mėnuo”.

           

• 2023 m. – Viktoras Rudžianskas už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje „Arbata papėdėje“.

• 2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą ir profesionalius vertimus iš suomių kalbos.
• 2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“.
• 2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“.
• 2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“.
• 2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“.
• 2017 m. – Robertas Keturakis už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių rinkinyje „Nakties baltieji debesys“.
• 2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“.
• 2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“.
• 2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas mažųjų romanų knygoje „Peržengti ribą“.
• 2013 m. – Gintaras Patackas už knygas „Kur pakastas šuva“, „Pasaulis kurio nėra“ ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“.

    2013 m. – Petras Palilionis už premijos sumanymą.

• 2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“.
• 2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“.
• 2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“.
• 2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“
• 2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“.
• 2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“.
• 2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“.
• 2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai“.
• 2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“.
• 2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas”.
• 2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“.
• 2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“.
• 1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“. 
•