LATGA KŪRYBINĖS VEIKLOS FONDAS SKYRĖ FINANSAVIMĄ IR KAUNIEČIŲ VIENO LITO LITERATŪRINEI PREMIJAI
LATGA Taryba su ekspertų pagalba neseniai pabaigė vertinti Kūrybinės veiklos fondo (KVF) finansavimo konkursui atsiųstas paraiškas, kurių šiemet gauta rekordinis kiekis – net 408. Dalinis finansavimas skirtas 51 projektui. Įvairių meno sričių projektams paskirstyta kiek daugiau nei 169 tūkst. Eur, bendra projektams finansuoti prašoma suma viršijo 2 mln. Eur.
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius pasidžiaugia ir dalinasi džiugia žinia – asociacijos LATGA Tarybos sprendimu tarp remiamų yra ir mūsų skyriaus pateiktas tęstinis projektas “Vieno lito premija 2024”, kuris buvo teigiamai įvertintas ir jam skirtas dalinis finansavimas iš Kūrybinės veiklos fondo. Tad tradiciškai, LATGA rėmimo dėka, galėsime kitais metais vėl pagerbti išrinktą Vieno lito literatūrinės premijos laureatą(-ę) ir įteikti jam (jai) piniginę, jau 26-ąją premiją.
Vieno lito premija (sumanytojas ir steigėjas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m.
Šios premijos pagrindinis uždavinys – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narių per metus išleistų kūrinių vertinimas, jų sklaida. Kūrinius atrenka ir vertina LRS Kauno skyriaus taryba. Premijos nuostatuose teigiama, kad literatūrinės premijos svarbą apsprendžia ne jos dydis, o kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas. Originali Vieno lito moneta įkomponuota skulptoriaus Stasio Žirgulio autoriniame darbe.
VIENO LITO LITERATŪRINĘ PREMIJĄ YRA GAVĘ:
- 2023 m. – Viktoras Rudžianskas už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje „Arbata papėdėje“.
- 2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą ir profesionalius vertimus iš suomių kalbos.
- 2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“.
- 2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“.
- 2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“.
- 2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“.
- 2017 m. – Robertas Keturakis už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių rinkinyje „Nakties baltieji debesys“.
- 2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“.
- 2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“.
- 2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas mažųjų romanų knygoje „Peržengti ribą“.
- 2013 m. – Gintaras Patackas už knygas „Kur pakastas šuva“, „Pasaulis kurio nėra“ ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“.
- 2013 m. – Petras Palilionis už premijos sumanymą.
- 2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“.
- 2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“.
- 2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“.
- 2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“
- 2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“.
- 2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“.
- 2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“.
- 2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai“.
- 2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“.
- 2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas”.
- 2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“.
- 2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“.
- 1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“.
