UNIKALI RAŠYTOJOS LINOS NAVICKAITĖS MAGINĖS FANTASTIKOS KNYGA

2024-05-09 Palikti komentarą

Rašytoja Lina Navickaitė

UNIKALI RAŠYTOJOS LINOS NAVICKAITĖS MAGINĖS FANTASTIKOS KNYGA

Gediminas Jankus

Iš tiesų, retas ir stebinantis atvejis mūsų nūdienos literatūroje, neseniai pasirodžiusi kaunietės rašytojos Linos Navickaitės – Greičiuvienės solidžios apimties knyga “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija” (Kaunas: Kauko laiptai, 2024). Unikali ne savo apimtimi (per 400 psl.) bet visų pirma netikėtumu ir pribloškiančiu daugiaprasmiškumu, filosofiniu gilumu, beribe fantazija ir išmone.

Tai fantazijos siausmas, nerealios, sapno stilistiką primenančios sudėtingo siužeto linijos, daugybės veikėjų išradingais, kruopščiai parinktais vardais, mistiška atmosfera, pagavūs, kvapą gniaužiantys nuotykiai, nugalint piktąsias jėgas, kurios romane ypatingai išradingai pavaizduotos – blogis kaskart įgauna kitas formas ir pavidalus, veikia žmogų įvairiausiais būdais, paralyžiuoja jo valią, užmigdo sąžinę, skatina pavydą, žiaurumą, veidmainystę ir apgaulę.

Romanas skiriamas visų pirma paaugliams ir visai šeimai, tad nerealių, fantastinių nuotykių ir kelionių per pasakiškas salas istorijos, įsimenantys chrakateriai, subtilus pasakojimo stilius sudomins ir vyresnio amžiaus skaitytojus.

Liną Navickaitę pažįstame labiau kaip poetę, išleidusią keletą eilėraščių rinkinių, bet ankstesnės prozos knygelės ir eseistika, manau jau buvo tam tikra meninė paraiška svaresniems kūriniams. Tas brandumas ir gilumas, ryškaus prozininkės talento blyksnis, netikėtai atsivėrusios giluminės, pasąmoninės kūrybinės srovės ženklina naująją autorės knygą.

“Ketvertas su paukščiu” – epinio užmojo pasakojimas apie žmogaus sielos slėpinius, sapnų, nuojautų, mistikos pasaulius, žūtbūtinę gėrio ir pikto kovą, pasirinkimo galimybę. Romanas, be abejo, priklauso maginės fantastikos žanrui, Lietuvoje ne tik menkai težinomam, bet ir labai menkai atstovaujamam grožinėje kūryboje. Tarp kelių mažosios formos kūrinių, išleistų bene prieš dvidešimtmetį, paminėtinos Romualdo Drakšo, Gintauto K. Ivanicko, Justino Žilinsko knygelės. Tačiau didesnio dėmesio ir proveržio ši tematika nesusilaukė.

Ir keista. Juk maginė fantastika (angl. fantasy) – viena iš fantastikos (t. y. literatūros, kino, žaidimų, muzikos, dailės ir kt.) atmainų, labai išpopuliarėjusi Vakaruose. Magine fantastika siekiama sukurti savitą kūrinio erdvę, kurioje vyksta veiksmas – itin detalų kitokį „pasaulį“. Būdingas žanro bruožas – magijos, antgamtinių reiškinių vaizdavimas, priešingai nei mokslinėje fantastikoje – modernių technologijų nebuvimas. Maginė fantastika – tarsi šiais laikais kuriamos pasakos, tik daugeliu atvejų skirtos ne tik vaikams.

Ne tik užsieniuose, bet ir Lietuvoje itin populiarūs garsūs šio žanro kūriniai, visų pirma Dž. Ronaldo Ruelo Tolkino (Tolkien) „Žiedų valdovas“, „Hobitas“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės burtininkas“, Rodžerio Želazny „Ambero kronikų“ ciklas, Andžejaus Sapkovskio „Raganiaus“ ciklas bei kt.

Lina Navickaitė sako, kad didžiausią įspūdį ir poveikį jai padarė būtent Dž. Tolkinas savo “Žiedų valdovu”, taip ir pradėjo kirbėti mintis, o kodėl neparašius kažko originalaus, lietuviško kolorito? Tai nestebina, juk ypač didelį stimulą maginės fantastikos žanro literatūros vystymuisi suteikė būtent Dž. R. R. Tolkinas.

Romanas “Ketvertas su paukščiu”, be abejo, yra unikalus šio žanro kūrinys mūsų literatūroje, jį drąsiai galima lyginti ir su garsiaisiais Dž. R.R. Tolkino, J. K. Rowling, T. Canavan romanais. Savo sumanymo užmoju, originaliu perteikimu ir fantazijos siausmu L. Navickaitės knyga drąsiai gali varžytis su žymiausiais šio žanro užsieniečių kūriniais. Manau, kad savo vis augančia įtampa, gausia dramatiškų, fantastinių prietykių kaita, antgamtinėmis blogio jėgų ir prievartos vaizdavimu rašytoja itin ryškiai atstovauja aukštajai (high) maginei fantastikai.

Visų pirma, romane labai ryškiai pavaizduotas ir išplėtotas paralelinis pasaulis, akivaizdūs epiniai užmojai, nuolat kalbama apie kovą su antgamtinėmis blogio jėgomis, ir ne tik kalbama, bet ir kovojama tiesiogiai. Romane veikia fantastinės įvairių rūšių būtybės, ypač išradinga autorė, kurdama blogio jėgas. Be to, Lina Navickaitė sugebėjo pagaviai pavaizduoti alternatyvius pasaulius, susieti veiksmą su magija, burtais, praeitimi, tautosaka, mitologija.

Skaitant knygą, neblėsta susidomėjimas, nuotykių gausa ir neįtikėtini personažų viražai užburia, nelieka vietos nuobodžiui ir jausmui, kad tai kažkur girdėta, skaityta ar matyta. Nauja, šviežia, originalu. Ketverių vaikų (su išmoninga papūgėle) žygiai, gelbstint sergančią mergaitę, jų pasiaukojimas, drąsa ir ryžtas ribinėse situacijose negali nežavėti.

Ypač įsimintinos blogio ir prievartos jėgų siautėjimo scenos, žiaurūs kitaminčių persekiojimai, kankinimai ir žudynės. Kaip tai aktualu ir nūdieniška karo Ukrainoje fone, primena rusofašistų okupantų siautėjimą, diktatūrinio režimo įdiegtą aklo paklusnumo ir baimės sistemą. Galų gale kova dėl valdžios, gėris ir blogis, asmeninė laimė – visa tai vaizduojama romane, visa tai yra mums atpažįstama, o jaunimui gali drąsiai tapti edukacine priemone.

Linos Navickaitės romano “Ketvertas su paukščiu” pristatyme Maironio lietuvių literatūros muziejuje skambėjo ir šios, ir daugybė kitų įžvalgų. Apie romaną kalbėjo ir knygos redaktorius, leidyklos “Kauko laiptai” vadovas Viktoras Rudžianskas, knygos dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė, vakaro vedėjas Gediminas Jankus. Klausėmės šviesių ir viltingų dainuojamosios poezijos atlikėjos, kompozitorės Ilonos Papečkytės dainų, o aktorė, skaitovė Olita Dautartaitė sudomino neskaičiusius (o ir spėjusius perskaityti knygą) įtaigiai ir prasmingai perteikdama romano ištraukas.

Pasak rašytojos Linos Navickaitės, šis jos kūrinys artimas maginės fantastikos žanrui, todėl gėrio ir blogio kova jame, galima sakyti, yra varomoji jėga. Personažai pirmiausia atsiduria užburtoje, iškreiptoje, sudrumstoje tikrovėje. Piktosios galios čia reiškiasi ir komiškais, ir baugiais, mirtimi grasinančiais pavidalais, dažnai – netikėtomis, sunkiai atpažįstamomis grimasomis ir iš herojų reikalauja didelės narsos, įžvalgumo, tvirtumo.

Autorė pabrėžė, kad ypač norėjo demaskuoti blogio apgaulę, karikatūriškumą, absurdiškumą. Vis dėlto blogis, kad ir koks atrodytų galingas, yra beprasmis, neperspektyvus ir galutinio žodžio netaria. Ši viltinga žinia – viena svarbiausių romane.

Belieka pasidžiaugti ypatinga rašytojos sėkme, esu tikras, kad romanas neilgai trukus taps viena skaitomiausių ir populiariausių knygų. Lietuviška maginės fantastikos bibliotekėlė pasipildė geriausiu šio žanro kūriniu.

Ramūno Guigos nuotraukos

Knygos dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė, knygos redaktorius, poetas Viktoras Rudžianskas, rašytoja Lina Navickaitė, aktorė Olita Dautartaitė, rašytojas Gediminas Jankus, dainų atlikėja Ilona Papečkytė