VLADO VAITKEVIČIAUS “DABAR VISKAS KITAIP”: BŪTIES LYRIKOS IR ĮVAIRIŲ ŽANRŲ UNIKALI KNYGA

 

VLADO VAITKEVIČIAUS “DABAR VISKAS KITAIP”: BŪTIES LYRIKOS IR ĮVAIRIŲ ŽANRŲ UNIKALI KNYGA

Gediminas JANKUS

 

Poeto, publicisto, redaktoriaus Vlado Vaitkevičiaus naujoji knyga “Dabar viskas kitaip” (Kaunas: Naujasis lankas, 2023) skiriasi nuo kitų savo neįprasta, itin reta sandara ir turiniu. Egocentrikai ir lyrizmo prisodrinti poetai, natūralu, visų pirma mato tik save ir save eksponuoja, sunku ir įsivaizduoti kitokį kūrybos pateikimą.

O štai V. Vaitkevičius sau ir savo poetinei raiškai knygoje skiria nedaug vietos. Reti bruožai rašančiųjų brolijoje – didžiausią dėmesį sukoncentruoti į jau seniai mus palikusius, užmirštus ar visai nežinomus  šviesuolius, žodžio meistrus, mūsų literatūros istorijos paraštėse atsidūrusius kuklius lietuviško žodžio žadintojus ir puoselėtojus. 

Iš tiesų “viskas kitaip” jo naujajame rinkinyje. Ir lyginant su ankstesniais V. Vaitkevičiaus rinkiniais (jis – septynių poezijos knygų autorius) šis, be abejo, ryškiai išsiskiriantis, vienas įdomiausių. Pagarsėjęs savo mąslia lyrika, prieš keletą metų jis išleido prozos rinktinę “Poetas vasaros pievose” – atsiminimai, recenzijos, apžvalgos, mažai žinomų kūrėjų ir šviesuolių gyvenimo priminimai.

Stabtelkime prie knygoje skelbiamos Vlado Vaitkevičiaus poezijos. Daugelyje eilėraščių ilgesio ir liūdesio motyvai tampa vyraujantys, pinasi su skaudžiais apmąstymais apie būties trapumą, gyvenimo laikinumą. It “Liūdnojo vaizdo riteris” poetas užčiuopia  dvasinius nuopuolius ir pakylėjimus, bet tai lydi viską persmelkiantis, nenumaldomas liūdesys. 

Nuolatinį nerimą ir graužatį, taip pat aštrų laikinumo pojūtį  gali patirti ypač jautrios sielos kūrėjas. V. Vaitkevičius sugeba ne tik jausti ir išgyventi. Jis sugeba visa tai jautriai perteikti. Poeto lyrizmas išsiskiria iš kitų. Tai užslėpto skausmo lyrizmas. Taip kalbėti gali tik gyvenimo rupumą ir trapumą pažinęs, tuščių efektų ir murlenimų nesivaikąs kūrėjas. Kiekviena V. Vaitkevičiaus eilutė – iškentėta, išnešiota, išjausta.

Iš skelbiamų eilėraščių ryškėja dar gilesnis, filosofiškesnis požiūris. Daug mažiau užslėptos kančios, liūdesio grimasų ir skausmo. Ir, kas svarbiausia, akivaizdi poeto kūrybinė branda. V. Vaitkevičiaus filosofinis lyrizmas suskamba naujom, netikėtom gaidom. Jis – tikras lyrikas, susimąstęs, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie amžinybę ir dieviškumą.

 

Įdomiausia, kad rinktinėje „Dabar viskas kitaip“ poetas visą dėmesį ir širdies jautrumą skiria kukliems mūsų senosios literatūros autoriams kunigams, nūnai užmirštiems ir nebeminimiems. Kone 80 nežinomų ar vos girdėtų kilnių literatūros bitelių rado vietos enciklopediniame Vlado Vaitkevičiaus sąraše. Kaip tikrą enciklopedinį žinių ir atminimo aruodą galima vartyti šią knygą, kaskart atrandant įstabių kūrybos pavyzdžių, dramatiškų biografijų. Iš tekstų matome, jog tarpukariu, XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, dvasininkija aktyviai reiškėsi literatūriniame lauke (ne tik kūrė, bet ir inicijavo leidinius, vertė, užsiėmė švietėjiška veikla).

Nemažos apimties skyrius “Kunigų kūrėjų gyvenimo apžvalga” išsamiai pasakoja apie prieškario ir dar anksčiau dirbusius dvasininkus švietėjus, sužinome apie kunigus  lietuvybės žadintojus literatus – du Vincentus Dargius, Juozapą Skinkį, Vilių Gaigalaitį bei kitus. 

 

Vladas Vaitkevičius, daug metų tyrinėjęs ir kaupęs medžiagą apie išeivijos rašytojus, parašęs ne vieną straipsnį apie jų kūrybą, ir šioje knygoje skiria jiems pakankamai vietos. Skyriuje “Kūrę už Atlanto” ne tik pasakojama apie menkai žinomus literatus, bet pateikiama ir jų kūrybos. Įdomu susipažinti su Julijos Švabaitės-Gylienės, Balio Rukšos, Janinos Narūnės eilėmis. 

Jautriai papasakota ir apie poetą Gediminą Jokimaitį, Adolfą Sprindį, patraukia dėmesį ir skelbiamos Vlado Vaitkevičiaus recenzijos apie Stanislovo Abromavičiaus prozos ir publicistikos knygą “Šventų giesmių giedojimas”, Virginijos Inos Bedarfienės atsiminimų rinkinį “Gyvenimo akimirkos”. 

Ypač sudomino išsami, analitinė Jono Noreikos penkių dalių istorinio romano “Penki broliai” recenzija. Dėl prieštaringų nuomonių ir brukamo neigiamo požiūrio į J. Noreikos – Generolo Vėtros gyvenimą, kovą ir pasiaukojimą, žinoma, niekas nedrįsta net užsiminti apie šį dar 1934-aisiais metais parašytą jauno, tik 23 metų sulaukusio studento romaną. 

Stebėtinomis aplinkybėmis rastas rankraštis išleistas 2013 m., jau tapęs sunkiai beprieinama bibliografine retenybe, tad Vlado Vaitkevičiaus recenzija ne tik nepakeičiamas romano siužeto, personažų likimų atpasakojimas, bet ir gausių ištraukų paskelbimas. Tokios išsamios, įdomios recenzijos seniai neteko skaityti.

Vlado Vaitkevičiaus knyga “Dabar viskas kitaip”, be abejo, viena unikaliausių pastaruoju metu išleistų knygų, ir ne tik dėl įvairių žanrų, bylojančių apie autoriaus platų, daugiašakį talentą, erudiciją, enciklopedines žinias, bet ir apie nuoširdžią pagarbą ir dėmesį užmirštiems mūsų lietuvybės puoselėtojams kunigams, švietėjams, knygnešiams.