PAGERBTAS POETO, KUNIGO, KAUNO MIESTO GARBĖS PILIEČIO RIČARDO MIKUTAVIČIAUS ATMINIMAS

 
PAGERBTAS POETO, KUNIGO, KAUNO MIESTO GARBĖS PILIEČIO RIČARDO MIKUTAVIČIAUS ATMINIMAS
 
Kauno šv. Antano Paduviečio bažnyčioje įvyko poeto, kunigo, Kauno miesto Garbės piliečio Ričardo Mikutavičiaus (1935 02 26-1998 07 01) atminimo-pagerbimo vakaras, skirtas jo 90-mečiui. 
 
Kunigo, poeto Skaidriaus Kandratavičiaus iniciatyva būtent šioje R. Mikutavičiaus gimtojoje bažnyčioje ir susibūrė tie, kuriems brangus jo atminimas. Ne tik konkretūs darbai, energija, entuziazmas, restauruojant ir tvarkant bažnyčias (Tytuvėnų, Vytauto Didžiojo, Įgulos ir kt.) dar neišdilę iš amžininkų atminties, bet ir jo pastoracinė veikla, pamokslai, teologinių slėpinių narplynės, poezija – bene svarbiausia ir pakiliausia jo gausaus palikimo dalis. 
Unikali charizmatiška asmenybė, kurios autoritetas, plati dvasinė veikla darė neužmirštamą ir didžiulį poveikį, neabejotiną įtaką, taurinant, dorinant, vedant dvasinio tobulėjimo keliu.
 
Garsusis ganytojo posakis, tapęs viso jo gyvenimo rūpesčiu ir tikslu – „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ – kaip niekada aktualus, įgavęs naują prasmę ir skambesį. Ištikimi ir nuoseklūs jo kūrybinio palikimo puoselėtojai buvo šviesios atminties Vytautas Motiejūnas, Robertas Keturakis, „Consilia Akademica“ pirmininkas, akademikas Leonardas Kairiūkštis, jie nuolat rengė konferecijas, leido naujas ganytojo knygas… Vardinti būtų galima be galo, visus tuos mūsų šviesuolius, mokslo ir kultūros veikėjus, akademinę terpę, kurie iki šiol neliko abejingi jo atminimui.
 
Ir dabar gausiai susirinkę į R. Mikutavičiaus pagerbimą prisiminė jo gyvenimo kelią, svarbiausius darbus, klausėsi ir žiūrėjo to meto archyvinius įrašus su kunigo pamokslais, dvasiniais atsivėrimais. Sujaudino literatūrinė video kompozicija ir pasakojimai apie kunigo, poeto gyvenimą ir kūrybą, kuriuos rūpestingai parengė Violeta ir Antanas Bakučiai.  
 
Minėjime dalyvavo ir kalbėjo vyskupas Saulius Bužauskas, klebonas Evaldas Vitulskis,  prisiminimais dalinosi poetas, kanauninkas Robertas Pukenis, akademikas Albinas Kusta, profesorė Irena Leliūgienė, o Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai prisiminė aktyvią R. Mikutavičiaus veiklą ir skyriuje, ir pačioje Rašytojų sąjungoje – jis buvo išrinktas į LRS valdybą, jo sakralinės poezijos knygos buvo itin populiarios. Daug gražių žodžių apie R. Mikutavičių išgirdome iš XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkės, poetės Dalios Poškienės ir Pasaulio lietuvių centro vadovo Valdo Kubiliaus. 
 
Rašytojai Aldona Ruseckaitė, Viktoras Rudžianskas (parašęs knygą apie R. Mikutavičių “Gyvenęs ir mūsų gyvenimus”), Gediminas Jankus prisiminė bendravimo su kunigo akimirkas, poetai Eglė Perednytė, Vladas Vaitkevičius skaitė savo eiles, skirtas R. Mikutavičiui, aktorė, poezijos skaitovė Olita Dautartaitė skaitė jo eilėraščius. Kunigo, poeto sūnėnas Artūras Kolaitis jautriai pasakojo įvairius epizodus iš savo dėdės gyvenimo.
 
Mišias aukojo kunigai poetai  Skaidrius Kandratavičius, Robertas Pukenis, Justas Jasėnas, brolis pranciškonas, poetas Bernardas Saulius Belickas.
 
Indrės Bagdonės nuotraukos
 
Vyskupas Saulius Bužauskas
Rašytoja Aldona Ruseckaitė
Poetas Vladas VaitkevičiusR.Mikutavičiaus sūnėnas Ričardas Kolaitis
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vardai ir žodžiai“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba 
 

2 komentarų

  • Taip, gražiai paminetas Kunigo Ričardo jubiliejus, tik nusvieciant ši renginį pastebiu kaip kokių netikslumų – pats pirmas sakinys – ,,Pilnutelė… Na, gal tiktų ,,apypilne”. Ir dar – paminimi visi daugiau – mažiau pasisakiusieji, bet apie renginio dalyvę, pagrindinio pasisakymo autorę Violetą Bakutienę – nutylima. O, turėjo sakinys baigtis – ,,…dvasiniais atsivertimas supažindino Violeta Bakutienė.

  • Krescencijus

    Gerbiamas Skaidriau, labai Jums dėkoju už šią puošnią informaciją, už prakilnų renginį, sukvietusį šio didžiojo Žmogaus jubiliejinį pašlovinimą ir jo artimųjų rato subūrimą. Aš su juo susipažinau pirmaisiais Lietuvos išsilaisvinimo metais, kai jis dažnai atvykdavo į Vilnių sausakimšoms auditorijoms sakyti tautos prisikėlimą turiningai įprasminančių nepaprastos iškalbos ir išskirtinio temperamento pamokslų-paskaitų. Antras etapas – pomirtinis, kai buvau akad. L. Kairiūkščio pakvietas prisijungti prie jo vadovaujamos “Consilia Academica”. Labai laiku paskelbtas R. Mikutavičiaus poetinis perspėjimas “Kad Lietuva neišsivaikščiotų” tapo ir beveik viso mano tolimesnio gyvenimo rūpesčiu grumtis su pilietiniu abejingumu ir politiniu globalizmu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *