GINTARAS ŠIURKUS (JONAS ADAMSAS). NOVELĖ “INTELIGENTAI”

Zigmą nustebino malonus pokalbis telefonu su kultūros skyriaus vedėja. Jos balse nepajuto susireikšminimo ar pasipūtimo. Sužinojusi, kad jis nori pasikalbėti apie miesto identitetą, pakvietė pas save kitą dieną vienuoliktą valandą.

• – Labas rytas, – tarė Zigmas.
• – Labas rytas, – ištiesė ranką vedėja, – nors jau beveik vidurdienis…
• – Vidurdienis dar tik po valandos, – mandagiai pastebėjo Zigmas.
• – Būtų gerai suspėti per pusvalandį, nes turiu pasiruošti kitam susitikimui.
• – Pusvalandžio tikrai pakaks. Norėčiau pasikalbėti su jumis ne kaip su kultūros skyriaus vedėja, bet kaip inteligentas su inteligentu.
• – Kodėl? – nustebo vedėja.
• – Todėl, kad suburti inteligentus bendrai idėjai lengviau nei biurokratus.
• – Neužmirškite, kad esate svečiuose pas savivaldybės biurokratę… – priminė vedėja.
• – …žmogų ir inteligentę, – pratęsė mintį Zigmas.
• – Kokiam tikslui buriate bendraminčius?
• – Miesto identitetui.
• – Alytaus? Ieškome jo jau daug metų…
• – Blogai ieškote, nes nepastebite greta esančių žmonių ir idėjų.
• – Ką turite omeny?
• – Jau daugiau kaip dvidešimt metų Alytuje rengiamas trumposios prozos festivalis Imbiero vakarai. Padarykime Alytų novelės sostine.
• – Kaip jūs tai įsivaizduojate?
• – Organizuokime novelės festivalius ne kas antri metai, bet kasmet ir nemažiau kaip po du.
• – Tai ne taip paprasta…
• – Viskas priklauso nuo noro ir žmonių.
• – Ir kas juos darys?
• – Darykime kartu. Tai – miesto identiteto klausimas. Jei metai iš metų reikšmingiausi įvykiai susiję su trumpąja proza vyks Alytuje, po penkerių septynerių metų paminėjus novelę atrodys, kad kalbama apie Alytų. Juk paminėjus Jūros šventę visi supranta, kad kalbama apie Klaipėdą, o Grybų šventę – apie Varėną.

Zigmas nutilo ir laukė, kol ištarti žodžiai pasieks vedėjos sąmonę. Matė, kad klausydama ir net dalyvaudama pokalbyje vedėja galvoja apie kažką tolimą ir tikrai ne apie miesto identitetą, todėl kantriai laukė.

Jis žinojo, kad ramių judesių jaunatviškai atrodanti moteris savivaldybės administracijoje dirba ne pirmą kadenciją. Ji sėdėjo šonu į langą ir apniukusi dienos šviesa dalijo ją į dvi dalis – šviesiąją ir tamsiąją. Net ir apšviestoji pusė, kaip ir kabinetas be nereikalingų daiktų, atrodė valdiškai santūri. Vis dėl to kruopščiai padažytos lūpos teigė, kad valdininkės įvaizdis yra tik kaukė.

• – Idėja įdomi, verta apsvarstymo, – įveikusi įkyrias mintis tarė ji. – Grybų šventėje dalyvavau ne kartą, tačiau norėčiau išgirsti, kaip jūs įsivaizduojate novelės šventę?
• – Kaip nenutrūkstamą trumposios prozos renginių ciklą skirtą autoriams ir skaitytojams. Vieniši Imbiero vakarai Alytaus pavers novelės sostine.
• – Imbiero vakarai – puikus festivalis…
• – Taip, tačiau tai uždaras mafijos vakarėlis, kuriame dalyvauja tik kviestiniai autoriai. Kunčinas gimė Alytuje, gyveno Alytuje, jo atminimui skirtas festivalis vyksta Alytuje, bet vietiniai autoriai nėra kviečiami.
• – Gal nėra ko kviesti?
• – Tik todėl, kad neleidžiate pasireikšti. Gaivališka jėga, užspausta elito glūdi pogrindyje. Imbiero vakarai ignoruoja net Kauno rašytojus, nes jie yra opozicija Vilniui.
• – Tokios festivalio nuostatos…
• – Todėl siūlau organizuoti Geros novelės konkursą, viso pasaulio autoriams, kurie atsiųs niekur nepublikuotą novelę lietuvių kalba.
• – Kaip suprasti viso pasaulio autoriams?
• – Visiškai nesvarbu, kur autorius gyvena, kokios spalvos jo oda ir kokiai organizacijai priklauso. Nesvarbu net, kas jis – kalėjimo prižiūrėtojas ar kalinys. Svarbi tik novelė.
• – Nieko panašaus nesu girdėjusi…
• – Tai antibiurokratinis konkursas, kuriame visos jėgos bus sutelktos kūrybai ir naujų talentų paieškai.
• – Jūs minėjote, kad konkurso tikslas yra Alytus – novelės sostinė.
• – Be abejo. Kadangi pernai vyko Imbiero vakarai, šiemet organizuojamas Geros novelės konkursas ir dar, jei pavyks, prisivilioti Baltosios paukštės konkursą, tai bus gera pradžia, nes kitais metais vėl vyks Imbiero vakarų festivalis ir Geros novelės konkursas…

Klausydama Zigmo vedėja vienu pirštu naršė išmaniajame telefone. Google paieškos langelyje įrašius gera novelė atsidarė paskyros titulinis lapas su Jono Biliūno atvaizdu ir užrašu Lietuviškos novelės pradininko Jono Biliūno vardo geros novelės literatūrinis konkursas.

• – Bet Geros novelės konkursas jau vyksta…
• – Taip, jį organizuoju aš ir kviečiu dėtis prie bendraminčių. Jei Dzūkijos sostinė taps novelės sostine, tai ir bus miesto identitetas, kurio ieškote jau daugelį metų.
• – Reikėtų pagalvoti, – tarė vedėja. – Niekas taip greitai nevyksta.

Zigmas norėjo paprieštarauti, kad viskas jau vyksta ir reikia tik pritarimo, palaikymo, bet laiku prikando liežuvį, nes stengėsi elgtis pagarbiai, neišsišokti. Deja, jam niekada nesisekė bendrauti su biurokratais.

• – Jei visus, kurie turi idėjų, laikysite prašytojais, miestas dar ilgai liks be veido, – tarė jis. – Aš Alytuje suorganizavau ne vieną oro balionų šventę, tačiau Alytus netapo oreivių Sostine. Šią idėją nugvelbė Birštonas, kuriame oreivių šventės vyksta jau daugiau kaip trisdešimt metų. Pirmasis džiazo festivalis Sovietų Sąjungoje taip pat įvyko Birštone ir nuo 1980 metų rengiamas kas antri metai. Vienais metais džiazas, kitais – oro balionai.
• – Kritikuoti lengva, – tarė vedėja. – Tai mėgsta visi, tačiau priimti teisingus sprendimus, kai norai ne visada atitinka galimybes, daug sunkiau… Kartais pasitaiko aplinkybių, kurios prieštarauja viena kitai.
• – Aš kalbu faktais. Kelerius metus vyko unikalūs Jotvos Vartų festivaliai, tačiau ir jie netapo tradicija. Todėl siūlau pasinaudoti Imbiero vakarų įdirbiu ir Alytų padaryti novelės sostine. Neskubėkite atsakyti ne. Dėkitės prie tų, kurie jau dirba. Kartu su jumis tikimybė pasiekti tikslą padvigubėtų.
• – Pone Zigmai, jūs mane spaudžiate…
• – Aš kviečiu.
• – Idėja iš tiesų įdomi, tačiau, kaip jau sakiau, reikia laiko jai apsvarstyti. Manau, kad galėtume pasidalyti informacija ir kvietimu apie būsimą renginį savivaldybės tinklalapyje. Iš jūsų reikėtų tik aprašymo ir vizualinės medžiagos. Padėtume paskleisti šią informaciją, o po renginio, galėsime pasidalyti ir jo akimirkomis. 
• – Neskubėkite apsiriboti kultūros skyriaus vedėjos galimybėmis. Visų pirma atsakykite sau kaip inteligentė, Alytaus patriotė – ar reikalinga ši idėja miestui? Jei tapsite viena iš projekto bičiulių, suprasite, kad jūsų galimybės kur kas didesnės. Negali būti, kad aš, senelis, kuris jau šnekasi su anuo pasauliu, galiu sutelkti bendraminčius, įsteigti Geros novelės konkursą, ir konkursas jau vyksta, novelės plaukia, visa informacija skelbiama interneto svetainėje, o jūs, kultūros skyriaus vedėja, galite tik paviešinti informaciją ir pasidalyti įvykusio renginio nuotraukomis.
• – Aš dar pasitarsiu su mero patarėja ir ji jums parašys. Tačiau dabar jau be dvidešimt trijų minučių dvylika, manęs laukia kiti darbai.
• – Dėkoju už skirtą laiką.
• – Prašau pasivaišinti, – tarė vedėja ir ištiesė dubenėlį su saldainiais. – Visi svečius vaišina šokoladiniais, o aš – čiulpinukais.

Zigmas paėmė į raudoną popieriuką įvyniotą saldainį ir, dar kartą padėkojęs, išėjo. Jam pasirodė, kad kultūros skyriaus vedėją  pavyko sudominti projektu. Galbūt, derėjo būti gudresniam ir parodyti daugiau pagarbos? Vis dėlto jis liko patenkintas pokalbiu. Žingsniuodamas koridoriumi su daugybe durų ir lentelių, skelbiančių pavadinimus bei pareigybes, išvyniojo saldainį ir įsidėjo į burną.

Maloniam aromatui ir skoniui užliejus gomurį, nustebo – tai buvo ne čiulpinukas, bet guminukas.

– – –

Po trijų dienų gavo laišką iš mero patarėjos:

Idėja yra Jūsų, renginys Jūsų, tad Jūs jį ir darykite.