Poeto Vlado Vaitkevičiaus eilėraščiai. Iš rengiamos knygos “Dabar viskas kitaip”.

VLADAS VAITKEVIČIUS

DABAR VISKAS KITAIP

 

RAUDONAS VAKARAS

Raudonas vakaras, lietaus lašai.

Į ką žiūri pro langą, ko prašai

Tuojau tave apglėbsiančios nakties?

Gal to paties prašai, gal to paties,

 

Kas niekada turbūt neišsipildys,

Nors glausis dar stipriau kukliausios viltys,

Bet šieps tamsoj lemtis grėsmingai iltis,

Ir širdys spurdančios turės nutilti – – –

 

Raudonas vakaras, lietaus lašai.

Mums laiko liko daug, o gal mažai.

Praskirki tamsą, Viešpatie, tegu

Šviesu, erdvu vėl būna už langų – – –

 

2019 04 27 – 05 04

 

*  *  *

 

Kai saulė nurudina odą,

Kol oras nepradeda bjurti,

Žiūriu į šią dieną spalvotą,

Ir norisi jausti ir kurti.

 

Ir norisi eiti ir būti,

Matyti, kaip vandenys tviska.

Pakelti nuo kelio menkutį

Spygliuką, nunešti į mišką.

 

Taip norisi jausti ir būti…

 

2018 05 20

 

* * *

 

Sugrįžau aš į Palūšę

Lyg po daugiamečio mūšio.

Ar manęs čia laukia, ilgis

Lūšio vienuma ir žvilgis?

 

Nuogos smilgos vėjy šoka,

Ragina: lėk į Tartoką,

Kur apsčiai vaikystės būta,

Kur neramų tavo būdą

 

Tramdęs tėvo balsas glostys,

Siūlys likt ramybės uoste,

Žvelgti į gimtinės veidą.

Ji labai seniai atleido

 

Tau už klystkelį ne vieną,

Laukė grįžtančio kas dieną.

 

2018 05 20

 

*  *  *

 

Neatsakyta, neištesėta,

Gal nenorėta, gal pavėluota.

Viską palikęs, sėsiu į luotą.

Jį piktos bangos varo į Letą…

 

Jį tūžmios bangos gena į Letą.

Neiškalbėta, neišmylėta.

Tikrai norėta, tikrai svajota…

Aš dar nelipsiu į šitą luotą.

 

2017 06 07

 

*  *  *

 

Sustoju prie Dievo kojų,

Glaudžiuosi ir tyliai prašau

Globoti mano rytojų,

Padėti, kai nuodėmė šauks.

 

Padėti kiekvieną mirksnį,

Kol žvaigždės aukšybėse mirksi.

Mylėti ir būti kartu

Visur, kur ir Tu, kur ir Tu.

 

2018 11 23

 

*  *  *

 

Laikysiuosi žvaigždžių

Ir tolumos mielos,

Jei tai, ko aš geidžiu,

Manęs nelauks, vėluos

 

Prabilti pranašai

Ir tie, kuriuos šaukiu.

Girdžiu, kaip tu prašai:

„Tik nenuleisk akių.“

 

2017 05 06

 

*  *  *

 

Nušautą vilkę išvilkęs

Į pamiškę šviesią,

Ar dar atsiversiu Rilkę,

Ar juo dar tikėsiu?

 

2017 05 20

 

*  *  *

 

Nei gyventa, nei rašyta

Taip, kaip vylėsi širdis.

Greit užversiu lapą šitą,

Ir jo niekas nematys.

 

2018 05 20

 

*  *  *

 

Vasarą, kai toliais džiaugėsi javai,

Negyvai mane laukuos užbučiavai.

 

2017 07 27

 

*  *  *

 

Aš dideles erdves valdau, o tau

Tepalikau tik tai, ką pajutau

Pabėgęs iš painių jausmų raizgų,

Netekęs to, kas man labai brangu.

 

Nedelsk, ateik, prisėskime abu

Prie to, kas buvo mums ilgai tabu,

Kai laikas nutiksės, naktis užguls,

Abu ištarsime: „Tegul, tegul

 

Mums šitas laikas liks nepavaldus

Ir neapkartęs kaip sapnų medus.“

 

2017 06 06

 

*  *  *

 

Kartojas, kartojas, kartojas,

Kartojas ir sena, ir nauja.

Vagoj nesustoja artojas,

Rytais šienpjovys vėl šienauja.

 

Jiems reikia, kad nuolat kartotųs

Gyvenimo geismas besotis.

 

2018 07 14

 

*  *  *

 

Iš gilumos lyg verdančios verdenės

Iškils eilėraštis pasivaidenęs,

O gal iš tikro gimęs ir užaugęs

Geriausias mano kūdikystės draugas?

 

2018 07 07