ROBERTAS KETURAKIS (1935-2021). TEGUL NELIŪDI TAVO AKYS

Vytauto Tamoliūno nuotrauka

 

ROBERTAS KETURAKIS (1935-2021)

 

Tegul neliūdi Tavo akys

 

Išeit neatsisveikinus – išeit

išeit į miglą durų neužtrenkus

Tu apsimesk kad tąkart nematei

Kaip siekė staktą akmeninės rankos

 

Išeit neatsisveikinus – išeit

 

Manęs tegul jau niekas negirdės

tegul aš niekam jau nesisapnuosiu

Tegul bent spindulėlis krintančios žvaigždės

priglus prie lūžusio per vėtrą uosio

 

Manęs tegul jau niekas negirdės

 

Tiktai gal grumstas tau primins mane

į delną netikėtai tau įkritęs

ir nesvarstyk – gal ženklas jog žinia

svarbi artėja – būsiu tau jau kitas

 

Tiktai gal grumstas tau primins mane

 

Tegul liūdnai nežvelgia tavo akys

į tuos kurie pakeist mus atskubės

tu niekam ilgesio kitiemus neišsakius

pajusi kad naktis yra tamsa duobės

 

Tegul liūdnai nežvelgia tavo akys

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *