ROBERTAS KETURAKIS (1935-2021). TEGUL NELIŪDI TAVO AKYS
Vytauto Tamoliūno nuotrauka
ROBERTAS KETURAKIS (1935-2021)
Tegul neliūdi Tavo akys
Išeit neatsisveikinus – išeit
išeit į miglą durų neužtrenkus
Tu apsimesk kad tąkart nematei
Kaip siekė staktą akmeninės rankos
Išeit neatsisveikinus – išeit
Manęs tegul jau niekas negirdės
tegul aš niekam jau nesisapnuosiu
Tegul bent spindulėlis krintančios žvaigždės
priglus prie lūžusio per vėtrą uosio
Manęs tegul jau niekas negirdės
Tiktai gal grumstas tau primins mane
į delną netikėtai tau įkritęs
ir nesvarstyk – gal ženklas jog žinia
svarbi artėja – būsiu tau jau kitas
Tiktai gal grumstas tau primins mane
Tegul liūdnai nežvelgia tavo akys
į tuos kurie pakeist mus atskubės
tu niekam ilgesio kitiemus neišsakius
pajusi kad naktis yra tamsa duobės
Tegul liūdnai nežvelgia tavo akys