EGLĖ PEREDNYTĖ. EILĖRAŠČIAI IŠ RENGIAMOS KNYGOS ‘BALTŲ LELIJŲ VAKARAS”

Kolegė, poetė Eglė Perednytė mūsų svetainei maloniai pateikė pluoštą savo eilėraščių iš spaudai ruošiamos poezijos knygos “Baltų lelijų vakaras”. Tai bus jau dešimtoji autorės knyga. Teologijos studijas baigusiai Eglei Perednytei poezija neatsiejama nuo dvasingumo ir dievoieškos, jos kūryboje gausu subtilių teogoninių ir teologinių įvaizdžių, evangelinių motyvų.  Dar 1999 m. ji buvo įvertinta kaip geriausia „Poezijos pavasario“ debiutantė, šiame festivalyje pastebėta ir 2017 m. (prizas už eilėraščių rinkinį „Visos upės many“). 

Eglė Perednytė nuosekliai tęsia religinės poezijos tradiciją. Ji pakilusi virš kasdienybės, buities, jos dvasingas žvilgsnis, regis, siekia aukštybes, iš kurių srovena dieviškumo šviesa. Poetė Aldona Puišytė taip nusako Eglės Perednytės kūrybos erdvę – “ji nuskaidrinta, švytinti, persmelkta tylaus buvimo džiaugsmo, šviesaus praradimų liūdesio ir išsipildančios meilės ilgesio”.

Rinkiniuose, ypač paskutiniame – “Šviesos paliesti” (Kaunas: Naujasis lankas, 2019), randame Dievo ilgesio, dvasinės ramybės siekio ir gamtos, šalia esančio žmogaus pakylėtų jausmų motyvų. Eglė Perednytė – tylos, kuždesių, subtilumo poetė, žodžiais taupiai piešianti turtingus būties paveikslus. Jos knygose atsiveria mistiška žmonių sielų kelionė, aukštų idealų ir tikėjimo siekis. Tai kvietimas sustoti ir įsiklausyti. SURSUM CORDAE – AUKŠTYN ŠIRDIS – vienas pagrindinių poetės kvietimų.

Gediminas Jankus

Zenono Baltrušio nuotrauka

 

EGLĖ PEREDNYTĖ 

_{Iš spaudai ruošiamos poezijos knygos  “BALTŲ LELIJŲ VAKARAS”}          

 

_*** 

_Sapnavau

_{begalinę vienatvę.}

 

_{Kaip gerai, kad esi.}

 

_{Vieninteli mano}

 

_{Mes judam keistom trajektorijom,}

_{šviesoj pasibaigiančiais vingiais.}                        

_{Kiekvieno laiminga istorija,}

_{kiekvieno laiminga…}

 

_{Danguj pasibaigiantis kelias}                                

_{lyg kopėčios lipti į viršų.}

_{Vienintelis mano gyvenimas,}    

_{tas kelias, kurio nepamiršiu.}

 

_{Tas kelias, kuris mudviem duotas}

_{lyg baltos lelijos į širdį.}

_{Gyvenimas, tau dovanotas,}                      

_{vieninteli mano, vieninteli…}

 

_Lydėjimas

 

_{Gal kaip sesuo tave lydėsiu,} 

_{ir žvaigždės ten tave lydės,}

_{kur ras širdis kaitroj pavėsį}

_{lig tos pavasario žvaigždės.}

 

_{Joje išnyko mano dienos,}

_{ir mano laikas tolin ves,}

_{kur lauksi tu, kur lauksi vienas,}

_{o gal nebuvo čia tavęs.}                                 

 

_{Tik bėgo pėdos, ribos keitės,}                    

_{ir tapom viena – tuo keliu,}                      

_{kuriuo norėjau eiti eiti…}

_{Kurio suprasti negaliu.}

 

 _Šokis

 

_{Stebuklinga šio ryto šviesa,}                 

_{kai sapnų begalybėj nubudus,}                 

_{Jį regėjau, o Jo akyse –}                                 

_{šokom mudu.}                                             

 

_{Jam nebuvo kelių nei takų,}

_{Jis mylėjo ir vedė, ir budo}

_{ta ramybė, kuria dar tikiu,}

_{ta šviesa, kurią radome mudu.}

 

_{Mano gyvenimas}

 

_{Vakaro saulė,}

_{vėjo artumas.}

_{Mano gyvenimas  –} 

_{širdies graudumas.}

 

_{Miegantys medžiai,}

_{tolstančios upės.}

_{Mano gyvenimas  –}

_{mudviejų lūpos.}

 

_{Ilgesio mintys,}

_{vakaro vėjas.}

_{Mano gyvenimas  –}

_{mudviejų sielos.}

 

_{Vaikas per upę}

_{brenda ir kyla}

_{mano gyvenimas  –}

_{paukštis į tylą.}                            

 

_{Virš vienišiausio}

_{vakaro skliauto}

_{mano gyvenimas}

_{toliuos keliauti.}

 

_{Ir išsipildymo}

_{amžinas kelias.}             

_{Mano gyvenimas  –}

_{džiaugsmo vaikelis.}                     

 

_{Akys jo lauktosios,}       

_{žodžiai ir mintys  –}

_{kaip sugrąžinti juos,}

_{kaip sugrąžinti?}  

 

_{Takas į Viešpaties širdį}    

 

_{Amžino ilgesio vakaras.}

_{Dangūs šviesaus mėlynumo.}

_{Teka ir teka, ir teka}

_{Dievo gerumas.}

 

_{Upėmis, upėmis srūva}

_{meilė tylioji, belaikė.}

_{Viešpatie, Tavo artumo}

_{aš išsiilgus lyg vaikas.}

 

_{Dangūs šilagėlėm žydi.}

_{Takas į Viešpaties širdį.}

_{Žvaigždės gyvenimą lydi,}

_{žvaigždės gyvenimą girdi…}

 

Laukimo metas

 

_{Gyvenimo ir vėjo kvapas,}

_{tylos laukai, laukimo metas}                        

_{ir nesibaigia vėjų takas,}

_{ir nesibaigia vėjų takas…}

 

_{Ir žodžiai dar nepasakyti,}

_{ir žiburiai nesuspindėję,}

_{ir aušta vienišumo rytas,}

_{ir vėjas vėjui}

 

_{Kartoja paslaptį taip tykiai}

lyg klausimą neatsakytą… 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba