Edmundo Janušaičio eilėraščiai

Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…                  

EDMUNDAS JANUŠAITIS

Edmundas Janušaitis. Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotrauka

 

SAVAIP GRAŽUS / PASAULIS

 

Perėja

ištiesusi savo čiuptuvus

 

šiurpas

apsimetantis

duobe

ar akmeniu

 

jausmas

tarsi kažkas spoksotų

kriauklės

vidun

 

toks

šaltas

glitus

 

iki koktumo

pažįstamas

 

 

LŪŽIO TAŠKAS / BĖGANTIS ASFALTAS

 

I.

 

Tą akimirką

kai liežuvis apsiverčia

 

kai užklydus

mintis atsidūsta

bet nemiršta

iš liūdesio

 

tarytum guliu

vietoj pagalvės

apkabinęs

įkaitusį akmenį

 

viena

koja įžengęs

į sapmečio erą

 

kita

kliudęs

velnių prisišveitusią bėdą

 

II.

 

Šitaip pajaučiu

skausmas atlyžta

 

lūžio taškas

įtraukia spyglius

kad nuo saulės apsaugotų

byrantį grimą

 

šitam

užkampio vieškely

kuriam viskas

kažkaip ne laiku

gal per greit

pasibaigia

 

be

užuojautos vėjo

 

be vežimų

suskilusių ratų

raudos

 

III.

 

Panašiai

tarsi niekalo kupinas

balsas

 

su

žaliąja žole

 

su  užšautais

istorijų skląsčiais

 

kol

para be kavos

neirzli

 

kol

akių neišdrąsko

asfalto kraupus

išnykimas

 

 

NETIKĖTA / BŪSENA

 

Gerokai

po pietų

 

kai

bežiovaujančiam laikui

nebūtinas laikrodis

 

vangiai krutinu

apnuogintas

seklumas

 

atrodo girdžiu

 

kaip per

rėvas

per

smegenų rifus

brenda

širdį verianti

fleitos gaida

 

moteris

švelniai kuždanti

jog artėja

saulėleidžio metas

 

 

BARSELONA / ANTRASIS TERMINALAS

 

Šaunu

 

dar

nekylam

 

tik

tarsi pelės

uodžiam

sūriu kvepiantį

orą

net

nenujausdami

spąstų klastos

kai

viskas čia

tikra

 

net

kelioninis

dantų skausmas

 

net

visa gydantis

namų trūkumas

 

 

UOSLĖ / DIENOS SANTŪRUMAS

 

Tu teisi

 

laikas teka

net ten

kur mūsų dienos vienodos

 

kur

pilka valanda

niekuomet

nepabunda iš komos

 

tu teisi

 

šiandien

daug kam

tai visai nejuokinga

 

mena

juoką pro ašaras

 

nors

vilties čia aplinkui

lig kaklo

 

 

PRIEŠ MIEGĄ / PENKTADIENĮ

 

Danguje

oro balionai

 

trys

 

žodžiai byra

iš tavo burnos

o aš

vangiai stebiu

kaip sugniuždyta tyla

slepiasi

už besikeičiančios nuotaikos širmos

 

nieko

tokio svarbaus

pamanau

 

nieko

tokio

 

 

UŽSIMERK / TAI TIK

 

I.

 

Bučinys

į plaukus

 

lengvai

prisirpęs oras

tarsi spragsinčios

meilės liepsnos gūsis

blyksteli

tarpdurio ertmėje

 

lipnus 

užliejantis

 

jis

primena

paslapties užtvindytą

koridorių

 

kurio gale

šmėžuoja dailus ištiktukas

kartu

su  vos pastebimu

kūliais

per galvą

besiverčiančiu klaustuku

 

II.

 

Bučinys

į plaukus

 

žvilgsnis

nesustabdomas skrenda

per atlapą langą

tolumoje

 

neišpasakytai keistą

tarsi

raibuliuojantis

aukso grandinėlės mirgėjimas

ant sutemos kaklo

 

kur

lindi atsakymas

arba

bent dovana

atpažint nuoširdumą

 

 

SKLANDYMAS / DVI PAMOKOS

 

I.

 

Štai ir viskas

 

keliuko

vedančio pažinimo link

pabaiga

 

belieka užmiršti

 

kaip

už nugaros

kažkur prie beržyno

varnas kalbina varną

 

daugiau

iš pareigos

nei

geranoriškumo

 

II.

 

Štai ir viskas

 

belieka

atlapoti svajas

 

nenutolus

tvirčiau spausti

durų skambutį

 

už visus

vėjais leistus metus

 

už visas

pamirštas Kalėdas

šalia nuodėmių miesto

 

 

PRIEPLAUKA / ATSAKYMO KRANTAS

 

Viskas

kažkaip nelaukta

 

dargana

bloga nuojauta

net

praradimo kartėlis

vietoj džiaugsmo

 

regis

tiek nedaug

 

žvilgsniu

pratrynus skylutę

atsiminimų atvirlaiškyje

Vienas komentaras

  • Edmundas Janušaitis (g. 1954), poetas, prozininkas, bardas, ekonomistas, žurnalo „Nemunas“ apsakymo konkurso III vietos nugalėtojas (2001 m.) už apsakymą „Balti marškiniai“, Vytauto Tamoliūno Vieno euro premijos laureatas (2003 m.) už pirmąjį Lietuvoje poetinį triptiką „Ampulė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2001), „Situacija“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2002), „Zondas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2003), vardinis „Akacijų alėjos“ sidabrinis garbės ženklas už autorines dainas (2006 m.), Garbės diplomas (2006 m.) 13-oje tarptautinėje dviračių ir autorinės muzikos šventėje Liubartove (Lenkija), eilėraščio, skirto Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, konkurso laureatas (2010 m.), Vytauto Tamoliūno Vieno euro premijos laureatas (2011 m.) už romaną „Žaliakalnio brukas“ (Kaunas: E. Janušaitis, 2010), Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis (2011 m.), Kauno miesto savivaldybės Gerumo kristalas 60-mečio proga (2014 m.), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2015 m.), „Kauno spaudos“ prizas (2015 m.) už eilėraščių rinkinį „Nesupakuoti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2014) („Poezijos pavasaris“, 2015), septynioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2016 m.) už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015), penkioliktasis Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas (2018 m.) už eilėraščių knygą „Debesų sala“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2017), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio atminimo medalis (2018 m.), atminimo medalis „Atokių stočių“ himno autoriui (2020 m.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *