Edmundo Janušaičio eilėraščiai
Kartais, kai pro pilkus debesis išlenda mėnulio kraštas, lietus atrodo kaip lyjantis nuovargis. Tuomet jaučiuosi lyg būčiau prisikvėpavęs degančios gumos dūmų. Gal todėl, nenuostabu, ir pamatau rudens paliktas pėdutes ant braškančio liūdesio tilto. Jos lyg kalbantys radiniai, iš jų sklinda eilėraščių kvapas…
EDMUNDAS JANUŠAITIS
SAVAIP GRAŽUS / PASAULIS
Perėja
ištiesusi savo čiuptuvus
šiurpas
apsimetantis
duobe
ar akmeniu
jausmas
tarsi kažkas spoksotų
kriauklės
vidun
toks
šaltas
glitus
iki koktumo
pažįstamas
LŪŽIO TAŠKAS / BĖGANTIS ASFALTAS
I.
Tą akimirką
kai liežuvis apsiverčia
kai užklydus
mintis atsidūsta
bet nemiršta
iš liūdesio
aš
tarytum guliu
vietoj pagalvės
apkabinęs
įkaitusį akmenį
viena
koja įžengęs
į sapmečio erą
kita
kliudęs
velnių prisišveitusią bėdą
II.
Šitaip pajaučiu
skausmas atlyžta
lūžio taškas
įtraukia spyglius
kad nuo saulės apsaugotų
byrantį grimą
šitam
užkampio vieškely
kuriam viskas
kažkaip ne laiku
gal per greit
pasibaigia
be
užuojautos vėjo
be vežimų
suskilusių ratų
raudos
III.
Panašiai
tarsi niekalo kupinas
balsas
su
žaliąja žole
su užšautais
istorijų skląsčiais
kol
para be kavos
neirzli
kol
akių neišdrąsko
asfalto kraupus
išnykimas
NETIKĖTA / BŪSENA
Gerokai
po pietų
kai
bežiovaujančiam laikui
nebūtinas laikrodis
vangiai krutinu
apnuogintas
seklumas
atrodo girdžiu
kaip per
rėvas
per
smegenų rifus
brenda
širdį verianti
fleitos gaida
moteris
švelniai kuždanti
jog artėja
saulėleidžio metas
BARSELONA / ANTRASIS TERMINALAS
Šaunu
dar
nekylam
tik
tarsi pelės
uodžiam
sūriu kvepiantį
orą
net
nenujausdami
spąstų klastos
kai
viskas čia
tikra
net
kelioninis
dantų skausmas
net
visa gydantis
namų trūkumas
UOSLĖ / DIENOS SANTŪRUMAS
Tu teisi
laikas teka
net ten
kur mūsų dienos vienodos
kur
pilka valanda
niekuomet
nepabunda iš komos
tu teisi
šiandien
daug kam
tai visai nejuokinga
mena
juoką pro ašaras
nors
vilties čia aplinkui
lig kaklo
PRIEŠ MIEGĄ / PENKTADIENĮ
Danguje
oro balionai
trys
žodžiai byra
iš tavo burnos
o aš
vangiai stebiu
kaip sugniuždyta tyla
slepiasi
už besikeičiančios nuotaikos širmos
nieko
tokio svarbaus
pamanau
nieko
tokio
UŽSIMERK / TAI TIK
I.
Bučinys
į plaukus
lengvai
prisirpęs oras
tarsi spragsinčios
meilės liepsnos gūsis
blyksteli
tarpdurio ertmėje
lipnus
užliejantis
jis
primena
paslapties užtvindytą
koridorių
kurio gale
šmėžuoja dailus ištiktukas
kartu
su vos pastebimu
kūliais
per galvą
besiverčiančiu klaustuku
II.
Bučinys
į plaukus
žvilgsnis
nesustabdomas skrenda
per atlapą langą
tolumoje
neišpasakytai keistą
tarsi
raibuliuojantis
aukso grandinėlės mirgėjimas
ant sutemos kaklo
kur
lindi atsakymas
arba
bent dovana
atpažint nuoširdumą
SKLANDYMAS / DVI PAMOKOS
I.
Štai ir viskas
keliuko
vedančio pažinimo link
pabaiga
belieka užmiršti
kaip
už nugaros
kažkur prie beržyno
varnas kalbina varną
daugiau
iš pareigos
nei
geranoriškumo
II.
Štai ir viskas
belieka
atlapoti svajas
nenutolus
tvirčiau spausti
durų skambutį
už visus
vėjais leistus metus
už visas
pamirštas Kalėdas
šalia nuodėmių miesto
PRIEPLAUKA / ATSAKYMO KRANTAS
Viskas
kažkaip nelaukta
dargana
bloga nuojauta
net
praradimo kartėlis
vietoj džiaugsmo
regis
tiek nedaug
žvilgsniu
pratrynus skylutę
atsiminimų atvirlaiškyje
Edmundas Janušaitis (g. 1954), poetas, prozininkas, bardas, ekonomistas, žurnalo „Nemunas“ apsakymo konkurso III vietos nugalėtojas (2001 m.) už apsakymą „Balti marškiniai“, Vytauto Tamoliūno Vieno euro premijos laureatas (2003 m.) už pirmąjį Lietuvoje poetinį triptiką „Ampulė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2001), „Situacija“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2002), „Zondas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2003), vardinis „Akacijų alėjos“ sidabrinis garbės ženklas už autorines dainas (2006 m.), Garbės diplomas (2006 m.) 13-oje tarptautinėje dviračių ir autorinės muzikos šventėje Liubartove (Lenkija), eilėraščio, skirto Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, konkurso laureatas (2010 m.), Vytauto Tamoliūno Vieno euro premijos laureatas (2011 m.) už romaną „Žaliakalnio brukas“ (Kaunas: E. Janušaitis, 2010), Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis (2011 m.), Kauno miesto savivaldybės Gerumo kristalas 60-mečio proga (2014 m.), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2015 m.), „Kauno spaudos“ prizas (2015 m.) už eilėraščių rinkinį „Nesupakuoti“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2014) („Poezijos pavasaris“, 2015), septynioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2016 m.) už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015), penkioliktasis Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas (2018 m.) už eilėraščių knygą „Debesų sala“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2017), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio atminimo medalis (2018 m.), atminimo medalis „Atokių stočių“ himno autoriui (2020 m.).