KAUNIEČIŲ RAŠYTOJŲ VIENO LITO LITERATŪRINĖ PREMIJA – POETUI GVIDUI LATAKUI

 

KAUNIEČIŲ RAŠYTOJŲ VIENO LITO LITERATŪRINĖ PREMIJA – POETUI GVIDUI LATAKUI

 

Dvidešimt septintoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už mitų, legendų ir praeities jungtį, ribinių patirčių groteskišką sankirtą eilėraščių rinkinyje “GAVENDOS” Vilnius: Slinktys, 2025), paskirta poetui GVIDUI LATAKUI.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių išrenka Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra ir reikliausi skaitytojai bei vertintojai  – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Ramūnas Čičelis, Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas. Premijos skyrimą lemia knygos meninis lygis, originalumas, reikšmingumas.

Gvido Latako visos knygos pasižymi originalumu, netikėtumais, paradoksaliais siužetais.  Eilėraščiai nedailinami iki lyrikos posmų, nevengiama šiurkštesnių, bendrinėje kalboje nevartojamų senoviškų žodžių, taip plečiant pasaulėvaizdį. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja mitiniai ir istoriniai veikėjai, vis dažniau – pasakų personažai. 

Tad ir naujausia, jau penktoji, poeto, dailininko Gvido Latako knyga “Gavendos” iš kitų, praėjusiais metais išleistų kauniečių rašytojų rinkinių, išsiskyrė sodriais daugybės veikėjų, atkeliavusių iš senųjų pasakų, mitų, legendų, charakteriais, permąstytais ir groteskiškai perkurtais siužetais. Ironiškas žvilgsnis į sustabarėjusias tradicijas, stebuklinių pasakų, legendų perdirbiniai, žaismingumas ir paradoksalios, netikėtos pabaigos – visa tai sudaro kruopščiai suvinkliotą poetinį audinį. Kurdamas savo fantastinius veikėjus, poetas drąsiai laužo girdėtus, žinomus stereotipus, išvengia banalybių ir nenukrypsta išpažintinės lyrikos keliais.   

Literatūrologė, dr. Gintarė Bernotienė taip apibūdina Gvido Latako “Gavendas”:

Pasakotojas, pamokslininkas, skribas-tapytojas, savojo aš pagundų nesusvarbinęs, nuo jų atsitvėręs storu dvasinio pasaulio luobu – zakristijų, vienuolijų koridoriais, tikėjimais ir mitologijomis, persimainymų istorijomis, jas dėstantis su balso pėdsaku rašte – lyg mikniaus, jaučiančio kraujingą priebalsių ir nutikimų skonį. Jo buvimas pateisina svetimų tekstų perrašymus kaip stiliaus pratybas – užrašytieji atsitikimai sugulę be siūlių. Istorijų godaus autoriaus vaizduotė tarsi gyvuosiuose paveiksluose perkomponuoja siužetus, margybe prietarų, manierų, papročių, kalbų ir tarsenų, povyzų apdalina veikiančiuosius (kūningus dar ar jau vėles, slogučius, angelus ir velnius).” 

 

   

GVIDAS LATAKAS – poetas, dailininkas, dėstytojas. 

Gimė 1972 06 01 Telšiuose.

Nuo 1998 m. gyvena Kaune. 1990-1995 m. Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje įgijo juvelyro specialybę, vėliau 2003 m. baigė tapybos bakalauro, o 2006 m. tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Nuo 1997 m. aktyviai dalyvauja meno parodose.

Poeziją pradėjo kurti 1998 m., ją publikavo kultūrinėje spaudoje („Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“). Dirba pedagoginį darbą, parodose dalyvauja nuo 1997 m. Šiuo metu dėsto tapybą vaikams ir suaugusiems Kauno tautinės kultūros centre. Nuo 2009 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2013 m.

B i b l i o g r a f i j a:

Kol išsiris varniukai: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2008.
Nekalendoriniai šventieji: eilėraščiai. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2012.
Lokenos: eilėraščiai. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015.
Salos: eilėraščiai – Vilnius: Slinktys, 2022.
Gavendos: eilėraščiai. – Vilnius: Slinktys, 2025.

S u d a r ė :

Už kalno kalnas: Žemaičių kūrybos almanachas (su V. Stulpinu). – Punskas: Punsko „Aušros“ leidykla; Vilnius: Naujoji Romuva, 2018.

A p d o v a n o j i m a i:

2003 m. Prano Lemberto konkurso premija, 2-oji vieta.
2004 m. Prano Lemberto konkurso premija, 3-oji vieta.
2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės sidabro medalis ir padėka, I tarptautinė emalio bienalė Vilnius.
2009 m. Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija.
2014 m. Utenos rajono savivaldybės mero premija už visuomeninę – literatūrinę veiklą leidžiant almanachą „Atokios stotys“.
2014 m. dailininko ir rašytojo Šarūno Šimulyno premija už įvairiapusišką (žodis + vaizdas) kūrybą.
2015 m. Maironio sodo Varnos prizas („Poezijos pavasaris“, 2015).
2016 m. „Kauno spaudos“ prizas už eilėraščių rinkinį „Lokenos“. („Poezijos pavasaris“, 2016).
2016 m. literatūrinė Vlado Šlaito premija už poezijos rinkinį „Lokenos“.
2019 m. I. Mikuličiūtės galerijos Spalvingiausio eilėraščio prizas (Poezijos pavasaris-2019).
2022 m. vardinė Kauno miesto simbolio – Tauro statulėlė.
2023 m. Dionizo Poškos premija už knygą „Salos“ (leidykla „Slinktys“, 2022).
2023 m. Jotvingių premija už savitą šiuolaikinę mitologiją, nepagražintą kalbinę tikrovę, poetinę žaismę ir įtraukiančias literatūrines peripetijas poezijos knygoje „Salos“ (Slinktys, 2022).

Vieno lito literatūrinė premija. Skulptoriaus Stasio Žirgulio autorinis prizas

 

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas buvęs ilgametis LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Gvidui Latakui iškilmingai bus įteiktas skulptoriaus Stasio Žirgulio prizas – autorinis darbas su įkomponuota vieno lito moneta ir iškaltomis poeto Henriko Radausko eilėraščio “Dainos gimimas” pirmomis eilutėmis:

“Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,/aš sėdžiu po šakom akacijos baltos”,

laureato diplomas, kurį pasirašo visi Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Tarybos nariai bei LRS Kauno skyriaus specialus prizas.

 

Ankstesni Vieno lito literatūrinės premijos laureatai:

 

2025 m. – Lina Navickaitė-Greičiuvienė už fantazijos siausmą, magijos, mistikos ir realybės sankirtą romane paaugliams ir visai šeimai “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024).

2024 m. – Ieva Rudžianskaitė už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023). 

2023 m. – Viktoras Rudžianskas už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje “Arbata papėdėje” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022).

2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą.

2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020).  

2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019).

2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).

2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017).

2017 m. – Robertas Keturakis už  formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).

2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).

2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).

2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2013).

2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).

2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.

2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011).

2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (Kaunas: Nemunas, 2010).

2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (Kaunas: Nemunas, 2009).

2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (Kaunas: Aušra, 2008).

2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (Vilnius: Alma littera, 2007).

2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006).

2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005).

2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2004).

2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (Kaunas: Nemunas, 2003).

Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus

2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (Vilnius: Vaga, 2002).

2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (Vilnius: Alma littera, 2001).

2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (Vilnius: Andrena, 2000).

1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (Kaunas: Santara, 1999).