BIRUTĖ ZEIGIENĖ. KITOKIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS

Birutė ZEIGIENĖ, LNRS narė

„XXI amžius“

 

Kitokios knygos sutiktuvės

      

Sausio 29-osios popietę Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus nariai,  meno mylėtojai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kuriame vyko LRS nario, poeto, rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Vlado Vaitkevičiaus poezijos ir kitų žanrų knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuvės. Dalyvius pasitiko muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Eglė Rankauskienė ir pakvietė į renginių salę.

Knygos autorius Vladas Vaitkevičius. Audronės Jankuvienės nuotrauka

Vlado Vaitkevičiaus kūrybos aruode – devynios knygos: eilėraščių rinkiniai „Medžiai prie namų“ (1982), „Horizontas be širmos“ (1991), „Aš toks esu“ (1995), „Viltis visada vieniša“ (1996), „Kasdien trumpėjantys eilėraščiai“ (2000), „Saulėlydžio ornamento spindesys“ (2014); lyrikos rinktinė „Šešėly krintančios žvaigždės“ (2006), „Poetas vasaros pievose“ – esė, interviu, atsiminimai, recenzijos, apžvalgos (2019), „Dabar viskas kitaip“ (2023); vertimai iš rusų kalbos: K. Galickio „Dzūkijos vaduotojai: publicistika“ (1975), „Aiškiaregių pranašystės“ (kartu su  L. Junevičiene, 1997); vertimas iš vokiečių kalbos – M. Lekiu (Lekeux) „Margarita“ (1999). Kūrybinį kelią puošia daug apdovanojimų: 2007 metais – Vieno lito premija už maironišką tautiškumą poezijos rinktinėje „Šešėly krintančios žvaigždės“, 2007 metais – Kauno meno kūrėjų asociacijos premija už poezijos rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“, 2015 metais – Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premija už eilėraščių rinkinį „Saulėlydžio ornamento spindesys“, Vladas yra respublikinės poezijos šventės-konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė 2021“ laureatas.

Poetas, literatūros kritikas, renginio vedėjas Tomas Vyšniauskas pasveikino į šventę susirinkusiuosius ir pristatė svečius: LRS Kauno skyriaus pirmininką, rašytoją Gediminą Jankų, knygos viršelio dailininkę Džiuljetą Ramintą Čebatoraitę, „XXI amžiaus“ redaktorių Romą Bacevičių, aktorių Petrą Venslovą, skaitovę Vilmą Urniežiūtę, poetą, dainų autorių ir atlikėją Aleksandrą Ravve ir pasidžiaugė, kad poetas V. Vaitkevičius pristato naują knygą „Dabar viskas kitaip“.

Šios knygos sutiktuvių pradžioje, nuskambėjus bardo Aleksandro Ravve gitara atliekamiems kūriniams „Pavasariai“, „Knyga“ (eilės – V. Vaitkevičiaus) ir autorinei dainai „Sugrįžimas“, savo įžvalgomis pasidalijo renginio vedėjas: „Vlado Vaitkevičiaus kūrybai būdinga nostalgija, melancholija, senkančio laiko pajauta. Tokias būsenas tarytum paskatina sociumo slinktys, technologijų raida, gyvenimo tempo spartėjimas. Vlado Vaitkevičiaus eilėraščio lyriniam subjektui, linkusiam atsigręžti į gamtą, ieškančiam paguodos pamatinių vertybių glėbyje, neišvengiamai kyla integracijos į pasaulį įtampų. Vis dėlto ir praeitis nėra idealizuojama, pastebimi jos skauduliai, tragizmas. Galbūt dėl to eilėraščiuose ryškiai išreikštas ilgesys, gėla, būties tragizmas konstatuojamas be destrukcijos ar maišto apraiškų, ramiai deklaruojama abstrahuota meilė pasauliui. Ir kantriai rašoma šviečianti raidė.“

Dialogo forma T. Vyšniauskas tęsė popietę su knygos autoriumi V. Vaitkevičiumi, „XXI amžiaus“ redaktoriumi R. Bacevičiumi, knygos viršelio dailininke D. R. Čebatoraite, kvietė mintimis pasidalyti rašytoją G. Jankų, kunigą, poetą Gytį Stumbrą, meno kūrėjus ir gerbėjus.

Romas Bacevičius sakė, kad didžioji dalis V. Vaitkevičiaus tekstų prieš keletą metų buvo spausdinti „XXI amžiuje“, o parašyti apie prieškario kunigus kūrėjus reikėjo todėl, kad laikraštis tada parengė projektą Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondui, kuriame pažadėjo tokius kūrėjus prisiminti. Be tų aprašytų iš tiesų prieškaryje buvo daugiau kunigų, kurie kūrė ne tik prozą, poeziją ar dramas, bet ir išgarsėjo kaip kraštotyrininkai, istorikai, dailininkai, kompozitoriai. Apie juos „XXI amžiuje“ tada nerašyta, o ir V. Vaitkevičius knygoje tokių neaprašė. Be to, prieškaryje buvo nemažai kunigų, rašiusių religinius tekstus, maldaknyges, tokių turbūt nė suskaičiuoti neįmanoma. Apie juos čia irgi nerašoma. Bet, nepaisant to, naujoji jo knyga išėjo storiausia ir sunkiausia iš visų jo išleistų. Romas Bacevičius dar paminėjo, kad Vladas „XXI amžiuje“ rašė ir recenzijų apie kai kurias knygas, priminė kelis kūrėjus, kurių jubiliejai tais metais buvo (Janina Narūnė, Donatas Bubinas, Stasys Keblas, Petras Būtėnas, Valentinas Gustainis, Marija Aukštaitė, Ksaveras Urbanavičius, Petras Biržys, Juozas Eretas, Balys Sruoga, Juozas Urbšys, Petras Tarulis, Julija Švabaitė-Gylienė, Balys Rukša, Gediminas Jokimaitis, Adolfas Sprindis). Ir šie jo tekstai spausdinami naujoje autoriaus knygoje, pateikiant po kelis, Vlado manymu, stipriausius šių poetų eilėraščius.

Renginio dalyviai Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Pirmoje eilėje iš kairės: aktorius Petras Venslovas, Gediminas Jankus ir Aleksandras Ravve. Birutės Zeigienės nuotrauka

„Vlado Vaitkevičiaus knygos „Dabar viskas kitaip“ viršeliui idėją padiktavo keli puikūs eilėraščiai, kurių eilutės mane įkvėpė sukurti savo vaizdinį. Tarkim, ir ši eilėraščio „Raudonas vakaras “ eilutė: „Praskirki tamsą, Viešpatie, tegu / Šviesu, erdvu vėl būna už langų…“. Balta dėmė knygos viršelyje – tai tarsi šviesos srautas, prasiskverbiantis pro tamsų viršelio foną. Kitas eilėraštis kalba apie spygliuką – pakeltą nuo kelio, nuneštą į mišką. Taip tas menkutis spygliukas rado sau vietą knygos viršelyje. Eilėraščio eilutė „Kai saulė nurudina odą…“ man padiktavo spalvinį sprendimą – nurudinti dalį piešinio“, –  į klausimą, kas ją įkvėpė apipavidalinant knygos viršelį, atsakė dailininkė D. R. Čebatoraitė.

Knygos puslapius puošia ir autoriaus mintis papildo fotomenininkų Alvydo Vaitkevičiaus ir Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės fotonuotraukos, aprašomų kūrėjų, rašytojų asmeninės bei archyvinės nuotraukos.

„Poetas Vladas Vaitkevičius – tikras lyrikas, susimąstęs, liūdintis, suvokęs žmogiškąjį laikinumą ir įkvėptai kalbantis apie Amžinybę ir dieviškumą. Svarbiausia, kad rinktinėje „Dabar viskas kitaip“ poetas visą dėmesį ir širdies jautrumą skiria kukliems mūsų senosios literatūros autoriams kunigams, nūnai užmirštiems ir nebeminimiems. Kone 80 nežinomų ar vos girdėtų kilnių literatūros bitelių rado vietos enciklopediniame Vlado Vaitkevičiaus sąraše“, – mintimis pasidalijo G. Jankus, šią knygą įvardijęs kaip unikalią, kokios Lietuvoje turbūt dar nebuvo, nes joje sudėta autoriaus kelių žanrų kūryba.

Tomo Vyšniausko klausimynas buvo labai įdomus, platus, gilus, renginio dalyviai šypsojosi, išgirdę ir vieną kitą intriguojantį klausimą knygos autoriui.

Pasak vedėjo, knygoje dokumentuojamos įvairių laikotarpių rašytojų kunigų biografijos, literatūrinė veikla. Iš tekstų matome, jog tarpukariu, XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, dvasininkija aktyviai reiškėsi literatūriniame lauke (ne tik kūrė, bet ir inicijavo leidinius, vertė, užsiėmė švietėjiška veikla), susirinkusiesiems buvo įdomu sužinoti, kiek dėmesio literatūrai skiria šiandienos kunigai. V. Vaitkevičiaus nuomone, dabarties kunigai nelieka literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo paraštėse, jie sėkmingai įsilieja į lietuvių literatūros tėkmę, propaguoja krikščioniškas ir bendražmogiškas vertybes – meilę, atjautą, saugo ir puoselėja lietuvių tradicijas.  „Visi mename, kiek žmonių suplūsdavo klausyti iškalbingo kunigo, poeto, filosofo Ričardo Mikutavičiaus pamokslų. Jo palyginti moderni poezija sklidina tautiškumo dvasios. LRS Kauno skyriaus narys yra išties avangardinis poetas kunigas Skaidrius Kandratavičius, ne per seniausiai į Rašytojų sąjungą priimtas eilėraščius kuriantis Panevėžio dvasininkas kun. Justas Jasėnas, eilėraščių rinkinių išleido kunigai Robertas Grigas, Nerijus Pipiras, Benas Lyris (Audrius Martusevičius), Vitas Kaknevičius, prelatas, profesorius Vytautas Steponas Vaičiūnas ir kiti. Dabar eilėraštis (apskritai menas) gali plačia burna įkvėpti oro, jis neužrakinamas cenzūros narve, tik pačiam menininkui būtina principingai vertinti savąją kūrybą, nebūti sau nuolaidžiam, dirbti ir nuolat tobulėti“, – kalbėjo V. Vaitkevičius.

Renginio dalyviai (iš kairės): Tomas Vyšniauskas, Romas Bacevičius, Džiuljeta Raminta Čebatoraitė, Vladas Vaitkevičius, Audronė Jankuvienė, Gediminas Jankus, Vilma Urniežiūtė, Birutė Zeigienė. Vidos Jasaitytės nuotrauka

Kunigas G. Stumbras irgi patvirtino, kad ir šiais laikais yra kuriančių kunigų.   

Tomo Vyšniausko ir knygos autoriaus dialogo intarpuose savo puikia menine raiška, balso tembro variacijomis aktorius P. Venslovas iš naujosios V. Vaitkevičiaus knygos skaitė eilėraščius: „Sugrįžau aš į Palūšę…“, „Nutolo, nutilo, negrįžo…“, „Nei gyventa, nei rašyta…“, „Svaiginamai aukštai…“, „Nerviniesi, bet šypsaisi…“, „Ne, ne, ne, ne sniego gniūžtę…“, „Iš žodžių išbyrėjo raidės…“, „Raudonas vakaras“.

Skaitovė V. Urniežiūtė skaitė ištraukas iš prozos tekstų skirsnio „Recenzijos“: „Rašytojo mintys kaip debesys į praeitį plaukia“ (apie Stanislovo Abromavičiaus prozos ir publicistikos knygą „Šventų giesmių giedojimas“), „Penki broliai Galinaičiai: ūkininkas, gimnazistas, karininkas, kunigas, teisininkas“ (apie Jono Noreikos romaną „Penki broliai“).

O Gediminas Budnikas džiaugėsi turėjęs galimybę susipažinti su Vladu, kuris redagavo jo knygą. Tas bendravimas virto artima draugyste – jiedu dabar kaip broliai…

Knygos „Dabar viskas kitaip“ sutiktuves vainikavo gitaros stygų skambesys ir bardo Aleksandro Ravve atliekamos dainos ukrainiečių kalba: „Tu motule miela“, „Čeremšina“.

Nuoširdūs kūrybinės popietės dalyvių padėkos žodžiai, šypsenos, karšti plojimai, gėlės lydėjo V. Vaitkevičių. Ir palinkėjimai – tegu Jūsų sielos klodai žydi gražiausiais žiedais ir meilė težydi visais metų laikais. Kurkite, rašykite ir džiuginkite mūsų širdis.

Kūrybos popietę primins gilūs, prasmingi V. Vaitkevičiaus eilėraščio „Eilėraštis motinai“ žodžiai, kuriuos skaitė aktorius P. Venslovas:

       Akis pražiūrėjau į žvaigždę toliausią,

      Ji tyliai pleveno, o aš pasenau.

      Ir motinos balsas daugiau nebeklausia:

      „Ar tu savo laimę surasi, sūnau?“