LAIMONAS INIS. MAŽASIS NIURNBERGAS. MAŽAI ŽINOMAS TEISMO PROCESAS
Laimonas Inis, Aleksandras Vitkus, Vladimiras Beresniovas
LAIMONAS INIS
MAŽASIS NIURNBERGAS
Mažai žinomas teismo procesas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aleksandras Vitkus beveik visą savo gyvenimą pašventė mokslui, medicinos tyrimams, studentų ugdymui, parašė mokslo veikalų, vadovėlių, tačiau paskutinė jo meilė, kaip pats sako, – istorija. Jai pasišventė nuo jaunystės, didžiausią įtaką turėjo tėvelis, ne tik Žemaičių plentą tiesęs kelių inžinierius, bet ir įdomių, girdėtų ir paties sukurtų istorijų pasakotojas, parašęs ir du romanus. Sūnus iš jo perėmė meilę knygai, pasišventė praeities įvykių tyrinėjimui.
Vien ko vertos “Lietuvos istorijos įvykių chronologijos” keturtomis, knygos apie Mindaugo sūnų kunigaikštį Vaišvilką, Žalgirio pergalės parką (jis ir vienas parko kūrėjų) ir kitos. Jau antrą dešimtmetį A.Vitkus susikaupęs prie Holokausto, žydų žudynių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais temos.
Viena naujausių jo knygų – “Ulmo byla. Nacių masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais” (išleido “Naujojo lanko” leidykla 2024 m.). Profesorius susitelkė prie mažai žinomo prieš 66 metus Ulmo mieste vykusio Tilžės gestapo ir Klaipėdos vokiečių policijos narių teismo proceso.
Aleksandrui Vitkui pavyko rasti Ulmo proceso bylą ir, papildęs savo tyrinėjimais, komentarais, pastabomis ir paaiškinimais, ją pateikė skaitytojui.
Apie Niurnbergo procesą daug ką žinome, bet po jo vyko dar 12 vadinamųjų mažųjų Niurnbergo procesų, taip pat susijusių su karo nusikaltėliais ir nusikaltimu žmoniškumui, nacių plėšikavimu ir žmogžudystėmis. Ulme buvo teisiami dešimt kaltinamųjų: SS divizijos vadas Martinas Statbergeris, esesininkas, Klaipėdos policijos direktorius Bernardas Fišeris-Švėderis, SS karininkas, vienas iš aktyviausių Holokausto vykdytojų Francas Valteris Štalekeris, žudynėms Lietuvoje vadovavęs Tilžės gestapo būrio vadas Hansas Joachimas Biomė, Tilžės ir Klaipėdos SS, gestapo ir SD (saugumo tarnubos) vadovai, pareigūnai ir kiti. Knygoje pirmą kartą pateikiamos vokiečių sukurtų struktūrų vykdytos žudynės 1941 m. 25 kilometrų ruože nuo Lietuvos-Vokietijos sienos.
Knygos autorius, žingsnis po žingsnio atkakliai žengdamas nacių žudynių pėdsakais ir remdamasis Ulmo teismo dokumentais, pateikia daug vertingų duomenų ir smulkių charakteristikų apie žydų, sovietinių laikų komunistų ir aktyvistų žudynes Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Veiviržėnuose, Švėkšnoje, Šilalėje, Šilutėje, Vainute, Skaudvilėje, Batakiuose, Tauragėje, Eržvilke, Smalininkuose, Jurbarke, Užnemunės miesteliuose ir kaimuose. Naciai vykdė vadinamąją “valymo” operaciją, įtraukdami ir lietuvius. Tokia buvo nacių ideologija ir nuostata. Žudynės vykdytos ciniškai, nesigailint nei moterų, nei vaikų.
A.Vitkus nepasitenkina aprašydamas hitlerininkų įvykdytus nusikaltimus, nagrinėja ir okupacinės valdžios struktūras, represinių organizacijų sandarą bei funkcijas.
Dr. A. Bubnys teigia, kad Tilžės operatyvinis būrys ir Klaipėdos policininkai su lietuvių pagalbininkais iki 1941 m. spalio mėnesio pasienio ruože nužudė 5502 žydų tautybės žmones ir keliasdešimt lietuvių, įtartų prosovietine ir komunistine veikla.
Profesorius Aleksandras Vitkus su savo naujausia knyga “Ulmo byla”
Knygoje yra įdomių, iki šiol nežinomų faktų, apie nužudytuosius, tiesiogiai nesusijusius su Ulmo byla. Vienas iš jų – buvęs Lietuvos kriminalinės policijos komisaras Gveldys. Mokytojas, “Santaros” draugijos narys, vaidinęs dramos būreliuose, 1939 m. naciams užėmus Klaipėdos kraštą persikėlęs į Didžiąją Lietuvą. 1941 m. grįžusį į Klaipėdą , jį suėmė naciai, nuvežė į pasienio zoną ir sušaudė.
Egzekucijos vykdytojai, dalyvavę ir kitose žudynėse, buvo teisami Ulme.
Nors teisiamieji visaip neigė savo kaltę ir išsisukinėjo, teismas įrodė jų kaltę. Daugumai skirta kalėjimo bausmė (teismo proceso byloje 274 puslapiai dokumentų vokiečių kalba). Nuosprendis paskelbtas 1958 m. rugpjūčio 29 d. Neabejotina, kad kai kurie būtų sulaukę ir mirties bausmės, bet Vakarų Vokietijoje mirties bausmė buvo panaikinta 1949 m.
Apie Holokaustą, masines žydų žudynes ir kitų Lietuvos piliečių žudynes, taip pat žuvusiuosius ir masinėse kapavietėse užkastuosius toli gražu žinome ne viską. Mūsų istorikai dar mažai domėjosi Vokietijos, JAV, Izraelio ir kai kurių kitų šalių archyvais, o nėra abejonių, kad ten saugoma daugybė istorijai reikšmingų dokumentų.
Gal jais susidomės profesorius A.Vitkus ir sulauksime naujų knygų.