Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros, o kad dar smagiau būtų – akis paganykit į jo paveikslus paveikslėlius medalikėlius abrozdėlius. Pagavūs, didžiule talento žyme ženklinti tie Gvido Latako meniniai darbai, ne menkiau pagavūs ir įtraukiantys jo posmai. Netikėti, trūkčiojantys, paradoksais kalbantys apie mus supantį pasaulį, tikro, nesumeluoto vidinio nerimo pripildyti.
Gvido poetiniai žygiai man primena stebuklines pasakas, iš kurių skreito ir ataidinčių tolimų motyvų jis dėlioja labai įdomią, neįprastą mozaiką. Be abejo, eilėraščių stilistika visų pirma man primena S. Daukanto užrašytas Žemaičių pasakas, tokias pasakas-nepasakas, bet eilėse nesunku pajusti ir Oskaro Milašiaus Lietuviškų pasakų prancūzišką eleganciją ir europinį kontekstą. Tokių kontekstų, aliuzijų, nuorodų Gvido Latako naujoje poezijos knygoje “Salos” (Vilnius: Slinktys, 2022) daugybė. Savo poetine kūryba man jis iškyla kaip žemaičių-lietuvių pasakos herojus – Saulės vaduotojas, kuriam gali nutikti ir nelabai sėkmingų prietykių. Žvalgosi mūsų poetas, pasistiebęs žemaituko balne nuo Šatrijos kalno, grožisi Lietuvėlės vaizdais, tačiau neapsirikime – mato jis daug plačiau, daug giliau, jis mato širdimi. Sapno stilistika, saviironija, groteskas – tai mėgstamiausios G. Latako priemonės. Autoriaus iliustracijos ir piešiniai – drąsus iššūkis tradiciniam leidiniui, o lyg ir nelogiškos, niekuo tarpusavy nesujijusios mitologemos netikėtai įgauna gilią prasmę. Sapno pasaulis tampa tikrąja realybe ir mūsų Saulės vaduotojas dar ir dar kartą kils į Užburtą kalną, aplankęs ir apdainavęs daugybę nežinomų salų. Kils, kovos. Kol laimės.
Gediminas Jankus
Gvidas Latakas
Panelė kaminkrėtys ir
Gražuolė ir liurbis
panelė ir pašlemėkas
piemenaitė ir suskis kaminkrėtys
gražuolę gvėrai senam atiduoti
už sidabrinius pusrublius caro
anglas ligonis ir jo guodėja fu
pilnos ausys jos pasakų prisektos
tik klausykis – prisuoks pričiulbės
ansai meistras rateliuos sėdįs
po kovų čia nusėdo užutekin
pledas žalias ant kelių unždėtas
kad šneka kad porina
arba akimis
tyli
sesute žinok kai išėjai
pas šitąjį va – suopį ant tvoros kvanksintį
pasaulio gerintoją dar kaimynu vadinamą
už trijų varstų tarpstantį žliugį
kaminas jo kreivas o dūmas
iš to kamino – siūlas ne dūmas – tfu
tai va žinok – motina
su žielaunais rūbais
atgulė lovon ir nekelia
veizi į lubas lyg poteriauja
lyg pranašauja ką sliekams
po grindimis besižinantiems
ir vapa: parvežk man dukterį
parvežk man dukterį sūnau
nujojęs botagu kaip šmaukštelsiu
tam draugui nakabiui
et nieko ten nešmaukštelsiu
apgręžti arklį teks
nes valios neturiu bizūnui
jau
Naktigonė
Čigonas ir jo arklys
neišskiriama
kaip palšį mylėjo suprasit
kai išgirsite keistą istoriją
apie žirgą penktajam aukšte
tyliai laikomą – išmokytą nežvengti
ir kasnakt vedamą į ganyklą
naktigonėn – čigonas per dieną
vienas Dievas težino kur būdavo
užtat naktys paskirtos arkliui
žinote: laužas – šmėklos nakties
peteliškės lekiančios į šviesą
arklio ramus prunkštimas
ir snaudulys palei pelenus pakritus
rytmečiui artinantis
sambrėškio alpulys
patsai saldumas
kaimynai ilgai nieko tokio nepastebėjo
matai kanopas apmutūriuodavo skudurais
ir užvesdavo tylomis
nežinia kurią nakties – vis dar nakties
valandą
kam čigonui arklys
daugiabutyje
miela ponia jūs anaip nesuprasit
aš nesuprasiu kitaip
Virtuvė
Žuvys spiečias prie kranto
o žvejas gaudo jas
bet nepagauna:
jaunas dar
kas gali būt blogiau
už virėją su sloga?
nebent virėjas be nosies
taip – virėją be nosies lauk!
raus iš virtuvės!
ir kirpėją be plaukų nederėtų
prileisti prie žirklių!
jie gali turėt išankstinio
nepamatuoto piktumo
meilės istorija – ne istorija
istorijos pirmos eilutės
gaminant naują troškinį
ir šokolado desertą
riterių turnyrą
juodasai šokoladas sukryžiuoja
ietis su baltuoju
ir moteris tarp jų – taip taip
be moters čia neapsieiti
graikinio riešuto laivelis – kevalas
priplauks putėsių krantą
maestro jūsų troškinys – bijau – prisvilo
kol triauškinom dangaus migdolus
* * *
Tai ne plaštakė
o stambioji kandis
priperėjo kandžiukų į mano
vilnones kaubojaus kojines
o tie nevidonai maži sukapojo
savo danteliais aštriais
mezginio aiškią struktūrą
perkeitė savaip – kur norėjo
nupjovė – sugumuliavo – surišo
mažą pasaulį su dėsniais savais
į kitą pavidalą pervertė
artimesnį gamtos tvarkai
sukarpė sudžyrino sukapojo
vientisą mezginį į skylių muziką
pridžiazavo ne vietoj taip sakant
o jiems visada vieta ir visad laikas
žodžio palauk jiems nėra
ir man teks prie šito gamtos
ritmo pratintis vaikštant
šmėžuojant po žmones
kojinėm tom sužeistosiom
Spyglių tvirtovė
Kai užeisi kada
į mano spyglių tvirtovę
tave pasitiks vilkai
iš kalkių ir plytų šamoto
kuomet tu užeisi paporinsiu
kad žmonės tai salos
laukiančios laivo burės
nors ir kitaip Enzelmas
dainavo apie moteris
atseit: kai moterų nėr
ir verkti nebėr ko
jos visu kuom kaltos
dėl vyro širdies sugrudimo
ir dar jis dainuoja apie
telefono būdelę ir ją būdelėje
skambinančią už paskutinį žetoną
į mano kontorą: būkit geri
pavieskit Enzelmą Marlėjų
ir kai aš atsiliepsiu ištarsiančią:
dovanok – tu per geras
o aš vėjavaikė išlekiu ten
kur atminties nėra tik sekmadienis
ir aš tuomet pasakysiu: tavo valia
pasirinkai Džonį
turtingojo anglo sūnėną beždžionę
išmokytą šokti ir keletą žodžių
laužomų šakelių kalba: a car
books wake us*
sėsk mergužėle važiuojam
atiduok savo garbanas vėjui
tavo valia – pasakysiu – neskambink
rasi mane kada mano spyglių tvirtovėj
kur įėjimą saugos vilkai
o langai tebesaugo saulėlydžius
*būk sveikas, knygos mus prikelia, tostas iš jaunojo anglo dienoraščio
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Privatumo politikaSUTIKTI
Privatumo politika
Privatumo politika
Slapukai yra nedideli informacijos failai, atsiųsti į Jūsų įrenginį (kompiuterį ar mobilųjį telefoną) iš Jūsų lankomų svetainių. Slapukai nekelia jokios grėsmės Jūsų įrenginiams. Lankant tam tikrą svetainę Jūsų interneto naršyklė nuskaito slapuką ir pateikia informaciją, pavyzdžiui, atpažindama Jus kaip svetainės lankytoją ir pritaikydama svetainės turinį pagal Jūsų poreikius.
Slapukai neleidžia stebėti visko, ką daro svetainės lankytojas, jie neišsaugo vartotojų naudojamų slaptažodžių.
Jūs galite nustatyti savo naršyklę taip, kad būtų priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas atsiunčiamas. Kiekviena naršyklė skirtinga, todėl, jei nežinote, kaip pakeisti slapukų nustatymus, pasiskaitykite jos naudojimo žinyną. Jūsų įrenginio operacinėje sistemoje gali būti papildomų slapukų valdiklių. Jei nenorite, kad slapukai rinktų informaciją, naršyklės nustatymuose atsisakykite slapukų naudojimosi. Norėdami daugiau sužinoti, kaip valdyti slapukus, apsilankykite adresu: http://www.allaboutcookies.org/manage-cookies/.
Būtinieji slapukai: tokie slapukai yra būtini tam, kad galėtumėte žvalgytis po interneto svetainę ir naudotis jos funkcijomis, tokiomis kaip prieiga prie saugių interneto svetainės sričių.
Veikimą gerinantys slapukai: šie slapukai renka informaciją apie tai, kai naudotojai naudojasi tam tikra interneto svetaine, pavyzdžiui, kurie puslapiai lankomi dažniausiai ir ar lankytojai iš tinklalapių gauna klaidų pranešimų. Šie slapukai nerenka informacijos, leidžiančios atpažinti svetainės lankytoją. Visa šių slapukų renkama informacija yra bendrojo pobūdžio, todėl anoniminė. Ji naudojama tik svetainės veiklai pagerinti.
