KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!

 

 

KAUNO JAUNŲJŲ LITERATŲ “BROMAI” – KETURIASDEŠIMT!

Gediminas Jankus

 

Prieš daugybę metų nerimstantys tuometiniai Kauno jaunieji literatai, susibūrę į sekciją prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, ne tik ginčydavosi, aptarinėdami kolegų būsimų (arba ne) knygų rankraščius, jau išleistas pirmąsias knygas, bet ir šmaikštavo, vienas kitą parodijavo, rašinėjo kūrinėlius, dėl įvairiausių priežasčių nepatenkančius nei į rinkinius, nei į spaudą. Taip ir kilo idėja skelbti tas aktualijas, posmus, vertimus „sienos laikraštyje“, kurį pavadino „Broma“.

Žinoma, toji sieninė spauda – didžiulė lenta viename iš skyriaus kabinetų, kurioje kartą ar du per metus būdavo atnaujinamas turinys, nieko bendro neturėjo su garsiuoju kunigo Mykolo Olševskio pamokslų rinkiniu „Broma atwerta ing wiecznasti“ (1753), tačiau jau pats svetimžodis bylojo apie sumanymo esmę – ne tik skelbti savo kūrybą, bet ir nepaisyti nusistovėjusių stilių, eksperimentuoti, šaipytis, parodijuoti, supažindinti su užsienio autoriais, kurie neatitiko sovietinės sistemos ideologijos. 

Taigi, šiemet solidus „Bromos“ jubiliejus – prieš 40 metų, 1982-aisiais pasirodė (tiksliau, buvo susegiotas sulipdytas) sieninio laikraščio numeris. Tada jauniesiems vadovavo poetas Donaldas Kajokas, idėją palaikė poetas Algimantas Mikuta, tuometinis RS Kauno skyriaus vadovas bei netrukus skyriaus literatūros konsultantu pradėjęs darbuotis satyrikas Aleksas Dabulskis (1938-2018), kuris jau pagarsėjo savo suburtais kauniečiais satyrikais ir aktoriais „Šaipokų“ klube.

Kauno skyriaus archyve išliko aplankas su visais „Bromos“ aštuoniais numeriais – paskutinis „susegiotas“ 1984-aisiais. Laikraštyje rašė būrelis jaunųjų – Donaldas Kajokas, Jurgis Gimberis, Dalia Teišerskytė, Tautvyda Marcinkevičiūte, Gintautas Dabrišius, Bronius Dovydaitis, Edmundas Janušaitis, Markas Zingeris, Augustas Tamaliūnas, Audra Stasiukonytė. Daug satyrinių posmų bei parodijų skelbė Aleksas Dabulskis.

Pirmame sienlaikraščio numeryje daug „akademinės“ medžiagos, netikėti poetiniai atsivėrimai ir keletas parodijų bei satyrinių posmų. Nemažai vietos skirta Maironiui – artėjo jo gimimo 120-metis, tad sulesiotos mūsų garsiųjų kūrėjų mintys – nuo V. Mykolaičio-Putino iki Fausto Kiršos. Eilėraščius skelbia Audra Stasiukonytė (1955-1985), Edmundas Janušaitis, Markas Zingeris.

Gintautas Dabrišius savo eilėraštį „Paskutiniai pietūs“ skyrė Gintarui Patackui, Jurgis Gimberis (1938-2018) paskelbė pluoštelį miniatiūrų-gimbertiūrų. Rimas Anonimas (Rimantas Klusas) šmaikščiais posmeliais apibūdino ne vieną jaunąjį kolegą, tačiau didžiausią sieninės spaudos dalį užėmė Tautvydos Marcinkevičiūtės vertimas su pratarme – į dešimt mašinraščio puslapių sutilpo bitnikų judėjimo lyderio Aleno Ginzbergo (1926-1997)  garsiosios poemos „Staugsmas“ vertimas iš anglų kalbos. Ta proga A. Ginzbergas tapo Kauno jaunuoju rašytoju…

Po metų, 1983-aisiais, „sienos laikraštis“ prisipildo dar smagesniais šmaikštavimais, parodijomis ir satyra. Gal dėl to, kad šalia J. Gimberio ir  R. Kluso atsiranda Aleksas Dabulskis  – „Specialiai „Bromai“ su „Kukliu monologu“ bei „Retro vedamuoju“. A. Dabulskis paviešino (sukūręs) ir verksmingą satyriko Augusto Tamaliūno skubią telegramą apie neva jo areštą.

Atsvara pokštams – Broniaus Dovydaičio vertimas iš ispanų kalbos – Terezinjos Alves Pereiros novelė „Seserys“ ir Liudo Gustainio novelė „Berniukas ir Ch. Gempelis“. Viena paskutiniųjų talentingosios A. Stasiukonytės publikacijų (šie eilėraščiai buvo paskelbti  pomirtinėje jos knygoje „Vasaros šalnos“.

Neseniai mus palikusio poeto Vlado Baltuškevičiaus (1939-2022) autentiškus anekdotinius prietykius aprašo Augustas Tamaliūnas (1943-2012)  memuareskoje „Mmm-nu…“. Ši istorija apie „Nemuno“ žurnalo vyrijos sumanytą ir įgyvendintą Vlado įsigytos knygos pakeitimą ir kilusį erzelį vėliau kartojo, kas netingėjo, žinoma, savais žodžiais ir prikurtomis detalėmis. A. Tamaliūno tekstas – originalas. Beje, eiliuotai pašlovinamas (spėju, kad A. Dabulskio) ir garsusis V. Baltuškevičiaus mažojo piršto nagas, kurį jis rūpestingai augino ir tik juo nukrėsdavo pelenus nuo amžinai rūkstančios cigaretės.

O Jaunųjų sekcija per „Bromą“ paskyrė Garbės raštą poetui Gintautui Dabrišiui ‚už sumeistrautą moteriškos lyties prieauglio vienetą“, A. Tamaliūnas porino nuotykius, patirtus pas kažkokią patalų didvyrę, o Donaldas Kajokas – apie faraoną ir rožę. Dar pridėkime Jurgį Gimberį ir matome, kad šaipomanijos apstu.

Paskutiniuose, 1984-ųjų numeriuose – iškarpos iš „Lietuvos pionieriaus“ – Gintaro Patacko eilėraščiai vaikams ir paaugliams „Vaikystės cirkai“ ir „Katinų vestuvės“, J. Gimberio apologija Šančiams, D. Teišerskytės humoreska apie savo kūrybos vakarą, išspausdinta ant firminio „Hotel Oberoi Maidens“ blanko, o Alekso Dabulskio 50-čio jubiliejui skelbiami jo atsakymai į daugybę klausimų, jų parinkimas rodo platų solenizanto interesų ir kompetencijų ratą. Pvz., klausiama apie padidintą mokstį už šunų laikymą, kaip įteisintas vyrų ir moterų lygiateisiškumas, kada suvirintojai elektra išeina į pensiją, kokioje mokykloje galima įsigyti miškininko specialybę ir kodėl parduotuvėse nėra kvepiančiųjų pipirų. Į visus klausimus A. Dabulskis atsako išsamiai, rimtai, be jokios satyrinės potekstės.

Tad Kauno jaunųjų literatų „Broma“, kuriai jau keturiasdešimt, tais laikais buvo laisvesnio, nesuvaržyto žodžio ir kūrybinės, neoficialios saviraiškos bandymas. Parinkau tik būdingesnes autorių publikacijas, ir laikas baigti Jurgio Gimberio kalambūru iš „Bromos“:

Ačiū Dievui, ačiū Dievui,

Dar praėjo valanda!

Šitos valandos gyventi

Nereikės jau niekada!

Taip, tų praėjusių  valandų, dienų ir metų gyventi tikrai nereikės, bet prisiminti ir priminti – niekada neprošal.

Tautvydos Marcinkevičiūtės vertimas su pratarme – į dešimt mašinraščio puslapių tilpo bitnikų judėjimo lyderio Aleno Ginzbergo (1926-1997)  garsiosios poemos „Staugsmas“ vertimas iš anglų kalbos. Ta proga A. Ginzbergas tapo Kauno jaunuoju rašytoju

 

Jurgio Gimberio “gimberleskų” ir “gimbertiūrų” buvo kiekviename “Bromos” numeryje 

Donaldas Kajokas eiliavo apie faraonus ir rožę

Gintautas Dabrišius savo eilėraštį skyrė Gintarui Patackui 

Alekso Dabulskio debiutas – specialiai “Bromai” 

Audros Stasiukonytės eilėraščiai po jos ankstyvos mirties paskelbti rinkinyje “Vasaros šalnos”

Marko Zingerio poetiniai eksperimentai

Augustas Tamaliūnas – neva už grotų. Verksminga telegrama, sukurta Alekso Dabulskio

Augusto Tamaliūno memuareska “MMM-NU” apie Vlado Baltuškevičiaus prietykius Kauno Centriniame knygyne ir “Nemuno” redakcijoje.

Alekso Dabulskio apdainuotas garsusis Vlado Baltuškevičiaus nagas

Gintaro Patacko publikacija “Lietuvos pionieriuje” labai patiko ir “Bromai”

Liudo Gustainio novelė “Berniukas ir Ch. Gempelis”

Dalios Teišerskytės humoreska apie jos kūrybos vakarą ir dūzges po jo. Nors personažų vardai išmoningai pakeisti, jie nesunkiai atpažįstami 

Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos ir “Bromos” garbės raštas Gintautui Dabrišiui už “sumeistrautą moteriškos lyties prieauglio vienetą”. Rašte minima Pampuška – G. Dabrišiaus auginta kumelė. Blankas – Raudonojo kryžiaus draugijos.

Alekso Dabulskio 50-ojo jubiliejaus proga solenizantas išsamiai atsako į aibę klausimų iš įvairiausių sričių.   

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *