REŽISIERIAUS VYTAUTO BALSIO LITERATŪRINĖS STAIGMENOS

 

REŽISIERIAUS VYTAUTO BALSIO LITERATŪRINĖS STAIGMENOS

 

Gediminas JANKUS

 

Vytautas Balsys mums gerai  žinomas kaip teatro ir kino režisierius, tačiau dar vienas ryškus jo talentas – literatūra. Vytautas rašo eiles, apysakas ir, žinoma, pjeses. Įvairūs jo kūriniai ar jų ištraukos jau skelbti periodikoje. Viena pirmųjų jo pjesių, kurią skaičiau su augančiu susidomėjimu – tai tragikomedija „Akla višta“, be abejo, moderni, joje slypėjo absurdo užtaisas, o apgaulinga realybė iš tiesų atskleidė ne tik personažų bukumą, bet apskritai nūdienos „kaimo idiotizmo” siužetus, kuriuo taip mėgaujasi mūsų komercinės TV. 

Originali ir pjesė “Žmogus medyje”, kurioje atskleidžiama vienatvė, susvetimėjimas, užslėptas šviesos troškimas. Dramoje “Dirbtinis kvėpavimas” žaidžiama paradoksais ir apgaulinga realybe. Pjesėse gausu tragikomiškų situacijų, kuriose išryškėja likimo kirčiai. Šias visas savo pjeses  Vytautas Balsys ir režisavo, jos sceną išvydo dar 2008, 2009 ir 2017 metais. 

Džiugina V. Balsio kūrybingumas, temų ir žanrų įvairovė, netikėti, netradiciniai siužetų viražai, personažų originalumas. Tačiau ne tik dramaturgijos žanre. Paaiškėjo, kad Vytautas paniro ir į prozos vandenis. Tikra staigmena tapo režisieriaus – rašytojo maloniai man įteikta jo apysakų knyga “Gėlių slenkstis” (Vilnius: Sofoklis, 2022). 

Šioje knygoje – dvi apysakos, nors ir nutolusios laike, bet abi savaip interpretuojančios tą pačią – lietuvių laisvės siekimo – idėją.

„Liepsnojantis kalavijas” pasakoja 1863 metų sukilimo vado Antano Mackevičiaus kovos istoriją, perteikiamą šių laikų berniuko akimis. Kristupas, raginamas knygos pasakotojo, kuria savo kino nuotykį apie 19 amžiaus baudžiavinės Lietuvos įvykius ir sukilėlio A. Mackevičiaus gyvenimą.

„Gėlių slenkstyje” aprašomas paauglių gyvenimas gūdžiais 1972-aisiais, trijų draugų mokykliniai nuotykiai, pirmosios meilės ir jaunatviškas maištas. Apysakos ašis – Romo Kalantos susideginimas Kaune ir šio įvykio sukeltas visuomenės sujudimas. Maišto dvasios persmelkti įvykiai persipina su vaikinų sapnais, teatro magija ir pirmosios meilės svaiguliu. 

Abu prozos veikalai pagavūs, įdomūs, autorius išradingai dėlioja siužetines linijas, supina praeities istorijas su nūdiena, patraukliai pasakoja 1863 metų sukilimo organizatoriaus ir vado Antano Mackevičiaus dramatiško gyvenimo, kovos ir pasiaukojimo istoriją. Kinematografiškai kuriamas scenarijus palaipsniui įtraukia ir paauglį, pasakotojo – scenaristo sūnų.

Leidėjos, knygrišės ir odos menininkės Leonoros Kuisienės meistriškai įrištas Vytauto Balsio romanas “Gėlių slenkstis”   

“Gėlių slenkstyje” pasakojama apie paties autoriaus, tuomet moksleivio, matytus ir pergyventus 1972-ųjų metų įvykius Kaune – Romo Kalantos susideginimą Kauno Muzikinio teatro sodelyje ir jaunimo manifestacijas. Dramatiškų įvykių fone – trijų draugų mokykliniai nuotykiai, meilės išgyvenimai ir susidūrimas su sovietinio karinio muštro tikrove. Herojai dalyvauja protesto akcijose, patiria persekiojimą ir represijas. 

Beje, šis romanas (tikrai be reikalo autorius paklausė neišmoningų redaktorių ar šiaip patarėjų ir pasikuklinęs pervadino kūrinį “apysaka”) buvo išleistas  dvidešimt vienu numeruotu egzemplioriu, įrištas išskirtiniais, 14–18 a. naudotais knygų rišimo būdais, kurie išplėtoti į skirtingus, šiuolaikinius nugarėlės puošimo raštus. Tai meistriškai sukūrė leidėja knygrišė ir odos menininkė Leonora Kuisienė. 
 
Vytauto Balsio knyga “Gėlių slenkstis” – be abejonės, talentingo prozos meistro kūrinys, įtaigiai kalbantis apie neblėstantį laisvės, pasiaukojimo, ištikimybės idealams siekį, atskleidžiantis įvairiapusį autoriaus talentą ir galimybes. Nuoširdūs sveikinimai!   
 
 
Vytautas BALSYS, 1956 11 03 Kaunaslietuvių režisierius. 1974–78 m. studijavo Vilniaus universitete (vokiečių filologiją), 1984 m. Lietuvos konservatorijoje baigė televizijos režisūrą (A. Galinio mokinys), 1992 Aukštuosiuos kino režisūros kursus prie Lietuvos konservatorijos (vadovas V. Žalakevičius). 1992 stažavo teatre Thalia Hamburge (buvo režisierių Jürgeno Flimmo ir R. Wilsono asistentas). 1984–90 Nacionalinio Kauno dramos teatro režisierius, 1990–2001 m. Lietuvos radijo ir televizijos Kauno programų direkcijos režisierius, 2001–12 buvo Kauno mažojo teatro meno vadovas ir režisierius.
 

   

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *