GINAS ŽIEMYS (1947-2020). ANETĖS VELYKOS

Rašytojas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis šv. Velykų išvakarėse pri(si)minė savo žemietį (gimusį netoli Pušaloto), mūsų kolegą poetą Giną Žiemį (1947 04 08 – 2020 01 01), kuris mus paliko prieš trejus metus. Juk balandžio 8-ąją – Gino gimtadienis, jam būtų sukakę 76-eri… P. Palilionis atsiuntė poeto eilėraštį “Anetės Velykos”, lyg mūsų visų simbolinį pasveikinimą su šv. Velykomis iš anapusybės.

    

GINAS ŽIEMYS

 

Anetės Velykos

 

O, gaudesy vargonų, kuris nelyg perkūnija!..

Veržies pro  langus, sprogdai koplytėlės sienas,

Ir į Velykų tyrą džiaugsmą, įsikūnijęs, 

Keli tartum kodylą  skaisčią vaiko sielą!..

 

O, rugio želmenys, kurie praaugot Kristaus kapą!..

Sesutė Apolonija šakelių daug parsinešė iš miško,

Nuklotas kelias ėgliais, pataisais ir bruknienojais kvepia;

Kvapai sargybą migdo ir ji praranda ryžtą!..

 

Piemenė “Aleliuja” traukia išsišiepus, nepataiko tonan,

Jos veidas šerpetotas ir nuo saulės lupas,

Kaimynė ramdo ją ir nuolat kumši šonan,

Bet vėl ir vėl pasaulį sveikina jos džiugios lūpos!..

 

Su žalio šilko skraistėm koplytėlė keliasi,

Mažais žingsneliais trepsi su minia, lyg būt nešimtametė,

Anetė, giesmininkė, akis išpūtus reginį tą mato,

Ir už alkūnės stveria, kad tik senelė josios nepargriūtų!..

 

 

 

 

Poetas, etnologas, baltų mitologijos tyrinėtojas GINAS ŽIEMYS gimė 1947 m. balandžio 8 d. Aukštaitijoje, netoli Pušaloto, mokėsi miestelio vidurinėje, baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, dirbo hidrotechnikos inžinieriumi, tačiau kūryba jį traukte traukė – juk neeiliniai gabumai išryškėjo dar mokykloje. Ginas buvo aktyviausias moksleivių literatų būrelio narys, anksti pradėjo eiliuoti, savo eilėraščius periodikoje skelbė jau nuo 1973 m., vėliau aktyviai dalyvavo Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos veikloje.

Įsiminė Gino begalinis kuklumas, noras kalbėti ir esminius dalykus įžvelgti kolegų kūryboje, savo ieškojimus nutylint. Kūrė labai atsakingai, jautė atsakomybę už žodį, metaforą, ir romantinis pakylėjimas, būdingas jaunystės eilėms, palaipsniui virto įprasmintu, apmąstytu būties laikinumo ir trapumo suvokimu.

G. Žiemys giliai domėjosi mitologija, baltų tikėjimais, stebuklinių pasakų lyginamąja analize, tad netrukus buvo priimtas į Vytauto Didžiojo universiteto aukštąsias – doktorantūros – studijas; jo darbo vadovu tapo įžymusis tautosakininkas ir mitologas, profesorius Norbertas Vėlius (1938–1996). Profesorius ragino ieškoti sąsajų tarp Veneros figūrų ir baltiškojo panteono dievybių, tad ankstyviausios Gino knygos ir atskleidžia šiuos tyrimus: „Austėjos gimimas“ (2001), „Slibino sugrįžimas“ (2004), „Dingęs pasaulis“ (2012).

Savo pirmąjį poezijos rinkinį „The Interpreter“ Ginas išleido tik 2009 m. Po kelerių metų pasirodė „Bučinių meistras“, o 2015 m. – „Sapno gėlė“.

Belieka apgailestauti, kad ne tik G. Žiemio eilėraščių rinkiniai, bet ir ypač reikšmingi baltų, indoeuropiečių kosmologijos tyrimai iki šiol nesulaukė tinkamo įvertinimo. O jo begalinis kuklumas ir dorumas atsiskleidė dar vienu atveju – Ginas kruopščiai surinko, parengė ir išleido savo žemiečio kunigo Antano Janonio (1894–1963) pasakėčias, balades ir eiles. Rinkinys „Dulkių sauja“ (2013) didžiulis, per 500 puslapių…

 

Parengė Gediminas JANKUS