ARVYDO JUOZAIČIO DRAMOS “KUDIRKA – BUVAU ATĖJĘS” PRISTATYMAS

Kartu su autoriumi dalyvavo Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė, aktorius Vilius Kaminskas, docentė, tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Inga Maknavičienė, o renginį moderavo rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.

Naujausia Arvydo Juozaičio istorinė drama skirta XIX a. pabaigos lietuvių tautiniam prisikėlimui. Vincas Kudirka (1858­–1899) stovi šio prisikėlimo pirmeivių gretose. Autorius tarytum kviečia, kad „Tautišką giesmę“ giedodami reikštume pagarbą ne tik Valstybei, bet ir suprastume jos prisikėlimo didingą grožį.

Ši Arvydo Juozaičio drama – su didžiule talento jėga sukurtas daugiasluoksnis, intelektualus, sudėtingas epinis pasakojimas, itin svarbus mūsų kultūros įvykis. Istorizmo ir dokumentikos gija labai ryški, tačiau dar ryškesnė autentika, sodrūs, gyvi charakteriai.  Bene svarbiausias A. Juozaičio pasiekimas – tautinio identiteto paieškos ir atradimai būtent per Kudirką, jo “Varpą”.  Didžiule vidine šviesa ir jėga pulsuojantys puslapiai, kuomet Kudirka, atsidūręs konkrečiose dramatiškose ar tragiškose situacijose, yra priverstas rinktis ir elgtis pagal sąžinę ir savo tikėjimą Lietuvos ateitimi.

Autoriui buvo itin svarbu atkurti tą vienovę tarp dvasios praeities ir nūdienos. Tautiškumo paieškos ar įvardijimas dramoje tampa universaliu, neapsiriboja tik siauru lokaliniu požiūriu. Juk randama vietos ir Wielka Polska inspiracijoms (Chlebinskis), marksistinėms vizijoms, revoliucionieriams (Oleškevičius). 

Užčiuopta Tautos dvasia nuo pirmųjų iki paskutiniųjų puslapių pulsuote pulsuoja veikale. Per istorinius  įvykius, asmens dramą, pinamas sudėtingas meninis audinys, kuriame jungiasi daug troškimų, vilčių ir netekčių. Itin ryški priešprieša, idėjinė, dvasinė takoskyra tarp Kudirkos, jo dar neskaitlingų bendražygių ir caro satrapų – Kruglodurovo, Sosnovskio, Tardytojo. Maskoliška imperiška samprata atskleista išmoningai, su ironija ir pajuoka, tačiau nesunku įžvelgti ir imperinių užmačių, smurto ir žiaurybių sąsajų su bolševizmu ir nūdienos rusofašizmu.

Dramos Vincas Kudirka – moralinio imperatyvo simbolis.  Žmogiškumo, dorumo ir taurumo simbolis. Visa tai artina jį ir kitus dramos personažus (Valeriją, Joniešką, Staugaitį, Kolytą, ypatingai Antanėlį)  prie Šviesos, prie tikrosios Tiesos. Nuolat pasikartojantis Tautos giesmės – Himno motyvas yra jaudinantis ir sukrečiantis. Kaip ir herojaus auka vardan Tėvynės.

Arvydas Juozaitis pasakojo apie knygos kūrimą, nežinomų faktų paiešką, kuriuos rinko po kruopelę, Kudirkos, kaip tautos identiteto simbolio reikšmę mūsų istorijai, prisiminė ir kitus savo kūrinius scenai. Aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vilius Kaminskas įtaigiai suvaidino scenas iš naujosios dramos, o pianistė Inga Maknavičienė ne tik skambino Vinco Kudirkos kūrinius fortepijonui, bet ir pristatė savo sudarytą ir redaguotą reikšmingą leidinį – V. Kudirkos kūrinių gaidų rinkinį “Pirmosios kregždės”. 

 

Ramūno Guigos nuotraukos

Dramos “Kudirka-buvau atėjęs” autorius, rašytojas Arvydas JuozaitisLRS Kauno skyriaus pirmininkas, rašytojas Gediminas  Jankus

Aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vilius Kaminskas

Aktoriai Vilius Kaminskas, Virginija Kochanskytė, rašytojas Gediminas Jankus. Kalba dramos autorius Arvydas Juozaitis 

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė ir pianistė, docentė Inga Maknavičienė

Vilius Kaminskas, Virginija Kochanskytė, Arvydas Juozaitis, Deimantė Cibulskienė, Inga Maknavičienė, Gediminas Jankus

Dramaturgas, filosofas Arvydas Juozaitis

 Pianistė Inga Maknavičienė

Vinco Kudirkos kūrinių fortepijonui gaidų rinkinys “Pirmosios kregždės”.